šventės

Pirmąjį šios vasaros ilgąjį savaitgalį Lietuvoje švenčiamos Joninės, o statistika byloja, kad šventiniu laikotarpiu maždaug 2-3 kartus padaugėja greitosios medicinos pagalbos iškvietimų. Vaistininkų teigimu, dažniausiai tai įvyksta nejaučiant saiko ir neatsakingai pasineriant į švenčių sūkurį. Specialistai sudarė dažniausių negalavimų ir populiariausių vaistinių preparatų sąrašą. Dažnesnius sveikatos sutrikimus po ilgųjų šventinių savaitgalių vaistininkai pastebi kiekvienais metais.

Lietuvos sostinė buvo vienas Rusijos turistų lankomiausių užsienio miestų per praėjusį gegužės švenčių laikotarpį, tvirtina Rusijos internetinė kelionių agentūra „Travel.ru“. Vilnius šiame reitinge – ketvirtas, viena pozicija nusileidęs Rygai. Į pirmąjį dešimtuką pateko ir Talinas, užėmęs šeštąją sąrašo eilutę. Baltijos valstybių sostinėse viešėta vidutiniškai po tris dienas, už nakvynę viešojo apgyvendinimo įstaigoje mokėta beveik po 50 eurų. Populiariausias buvo Minskas, po kurio sekė Praha.

Ketvirtadienį Seime įregistruota Darbo kodekso pataisa, kuria siūloma papildyti laisvadienių Lietuvoje sąrašą, numatant, kad dirbti nereikėtų ir per Vėlines (lapkričio 2 d.). Šią Darbo kodekso pataisą inicijavęs Seimo narys, socialdemokratas Edvardas Žakaris mano, kad Vėlinės Lietuvoje turi ryškias tradicijas, ši diena iki šiol svarbi daugumai lietuvių.

Po to, kai alkoholikas tėvas savo vaikus įmetė į šulinį, o girtuokliaujantis vyras Kražiuose nužudė keturias moteris, politikai ėmė galvoti, kaip mažinti alkoholizmą. Kai kurie ir nutarė imtis priemonių: štai Kaune pavasarį vyksiančią Kazimiero mugę siūloma surengti be galimybės vartoti alkoholį, tiksliau, siekiama leisti prekiauti alkoholiniais gėrimais tik uždarytoje taroje. Visgi kai kurioms savivaldybėms ši idėja atrodo netinkama – esą taip galima dar paaštrinti problemą.

Prieš šventes parduotuvėse buvo didžiulis sujudimas – žmonės noriai atvėrė pinigines pasitikdami 2016-uosius. Maža to, ekonomistai prognozuoja, kad šiemet gyvenimas tik gerės, o žmonės bus ryžtingesni, mažiau taupys ir daugiau išlaidaus. Mat po kelerius metus trukusios darbo užmokesčio augimo sausros, jau šių metų gyventojų piniginės pilnės.

Jau visas pasaulis pasitiko Naujuosius metus. Vienur šaudė fejerverkai, kitur 2016-ieji pasitikti šiek tiek santūriau nei iki šiol. Kviečiame pasigrožėti kaip Vilniaus gyventojai ir svečiai pasitiko naujus:...

Daugiau kaip mėnesį Vilniaus miesto nakvynės namuose gyvenantis 40-metis Virginijus šiuo metu verčia naują, kaip tikisi jis pats, švarų gyvenimo lapą. Per alkoholį praradęs šeimą, darbą ir įklimpęs į skolas vyras žengė vieną sunkiausių žingsnių gyvenime – pradėjo net 7 mėnesius trukusį reabilitacijos procesą. „Šiuo metu jaučiuosi gerai. Priklausomybės nuo alkoholio nebeliko. Tačiau susigrąžinti tai, ką praradau bus itin sunku“, - pripažįsta Virginijus.

Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, gruodžio 24 – 27 dienomis šalies keliuose įvyko du eismo įvykiai, kuriuose žuvo du pėstieji – 26 metų moteris ir 55-65 metų amžiaus vyras. Šventinį savaitgalį, gruodžio 24 – 27 dienomis, policijos pareigūnai vykdė sustiprintą eismo kontrolę visuose šalies keliuose. Per keturias dienas policija nustatė net 178 atvejus, kuomet transporto priemones vairavo neblaivūs asmenys.

 Vaistinėse – virškinimui skirtų fermentų pirkimo bumas. Matyti, kad šventės tikrai sočios. Nukrovus stalus daugybe sočių ir riebių patiekalų, persivalgymas – neišvengiamas švenčių palydovas. O kartu su juo  - ir virškinimo sutrikimai, galvos svaigimas, pykinimas, silpnumas. Skrandis, kasa, kepenys ir tulžies pūslė turi dirbti daug didesniu pajėgumu nei įprastai, mat dideliam maisto kiekiui suvirškinti reikia ir daugiau fermentų, o pats organizmas to padaryti jau nebepajėgia.

Šeima, eglutė, dovanos ir sniegas tradiciškai yra dalykai, su kuriais asocijuojasi Šv. Kalėdos. Naršymo internete šiame sąraše kol kas nėra. Vis dėlto dalis Lietuvos gyventojų šventes leidžia prie kompiuterių. Šia proga, „Gemius“ išnagrinėjo, kokia auditorija per 2014 m. Šv. Kūčias ir Kalėdas savo laiką skyrė naršymui asmeniniu kompiuteriu ir koks turinys juos domino.

Nemenčinės plento pradžioje, vadinamojo Niujorko pašonėje, Kūčių vakarą užsidegė gyvenamasis namas su priestatu. Miške prie studentų miestelio stovi namas išdaužytais langais ir išlaužtomis durimis, tačiau, pasirodo, čia tebegyvena žmonės. Benamiai užėmė ūkinį priestatą su sandėliukais, o štai kambariuose su išdaužytais langais kraunamos šiukšlės. Apie 20 val. iškviesti ugniagesiai pamatė iš priestato besiveržiančias liepsnas, ugnis persimetė ir į pastogę.

Trečiadienį, Kūčių išvakarėse, visi į privalomąją karo tarnybą pašaukti jaunuoliai gavo atostogų. Prisiekusiems nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariams suteiktos septynių dienų atostogos, jie išleisti šventėms į namus, pranešė Krašto apsaugos ministerija. Jos teigimu, šventėms į namus bus išleisti ir kiti nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariai, kurie tarnybą buvo pradėję anksčiau.

Laukiamiausios metų šventės jau čia pat. Dovanų pirkimas, valgių gaminimas, namų dekoracijos – paskutinėmis dienomis visi tik tuo ir gyvena. Nors kiekvienas pasinėręs į savus šventinius rūpesčius, visgi smalsu, kaip didžiąsias metų šventes sutinka mūsų žvaigždės. Žiūrimiausio TV3 televizijos serialo „Moterys meluoja geriau“ aktorė Eglė Jackaitė pasakoja, kaip įprastai atrodo jos žiemos šventės ir dalinasi savo mėgstamiausiu šventiniu receptu.

Prieš šventes vaistines ir gydymo įstaigas užplūdo šventino streso neatlaikę pacientai. Dažnas perpildytose parduotuvėse nespėja nusipirkti dovanų, ar neranda ko ieškantis. Medikai įspėja – tokį stresą privalome valdyti, mat nervinamasi visiškai be reikalo. O stresas gali ne tik susargdinti, bet ir prisidėti prie to, kad švenčių ir visai nesulauksime.

Švenčių maratono metu, nepriaugti papildomų kilogramų, tampa tikru iššukiu. Šeimininkės stalus nukrauna įvairiausiais patiekalais. Žinoma neskaičiuojant kalorijų. Tada ir patenkame į spąstus, kadangi per šventes priaugti keli papildomi kilogramai, gali mus lidėti iki pat pavasario. Pateikiame keletą būdų, kaip nepriaugti vorio per šventes: 1. Daugiau skysčių. Gerti daugiau skysčių, vandens, žalios arbatos. Arbatą paskaninti citrina ar cinamonu.

Merkiant lietui užuosti Kalėdas dar sunkoka, bet jau įmanoma. Šalia konstruojamų pagrindinės Lietuvos eglės griaučių jau guli eglišakės. Jos ir suformuos šventinį medį. Vilniečiai sako – puošti miestą pats metas. Ruoštis šventėms jau ėmė ir prekybos centrai, kurie pirkėjus masina akį traukiančiomis kalėdinėmis kompozicijomis. Eglutė bus įžiebta lygiai po savaitės ir bus kitokia nei anksčiau.

Kalėdinis šurmulys Lvove apėmęs į šventę sugužėjusių mažylių tėvelius. Jie savo neseniai gimusias atžalas puošia didžiųjų metų švenčių drabužėliais ir jaudinasi, ar jie pasieks finišą ropojimo varžybose. Netrukus mažuosius nykštukus mamos atnešė prie starto linijos. Tiesa, jie varžėsi keturiose amžiaus kategorijoje – 5-6, 7-8, 9 ir 10-12 mėnesių. Visai netrukus prasidėjo linksmos varžybos, kuriose mažieji ne iš karto suprato, ką jiems reikia daryti.

Ar jau jaučiate švenčių dvasią? O gal pasistatėte kalėdinę eglutę, bet manote, kad jums trūksta dar kelių akcentų? Tuomet pats metas savo namus papuošti gražiu, šventiniu vainiku. Leiskite siautėti jūsų fantazijai, nes puikią puošmeną galite pasigaminti iš visko: žalių eglės šakų, eglišakių, pamušalo ir kitų dalykų, kurie jums tik šauna į galvą.

Vieni vyrai į moteriško apatinio trikotažo parduotuves eina susigėdę ir paskubomis. Kiti gerokai drąsiau atlieka šią funkciją. Tačiau nusprendę Kalėdų ir Naujųjų proga savo moterims padovanoti apatinio trikotažo, ir drąsuoliai, ir drovuoliai dažniausiai išrenka pačius seksualiausius apatinius, kokius tik gali rasti. Ir jei vyrai perka, tai išrenka savo moterims visai kitokį apatinį trikotažą nei pačios moterys sau. Moterys į šį reikalą žiūri praktiškiau.

Į kalėdinę mugę pirkėjai viliojami įmantriausiais būdais. Žmonės kviečiami negailėti eurų dovanoms, juo labiau, kad šventės jau ne už kalnų. Gyventojų apklausos duomenimis, šiemet daugiau nei pusė kalėdinėms dovanoms ir sveikinimams ketina išleisti nuo 30 iki 100 eurų. Daugiau kaip 100 eurų dovanoms ketina atseikėti išsimokslinę didmiesčių gyventojai. „Daugėja gyventojų, kurie ketina išleisti daugiau kaip 100 ir daugiau netgi kaip 200 eurų.

Kam sėdėti rogutėse, jei galima sklęsti vandeniu. Kalėdų Senelis vandens slidėmis bangas skrodžia Bafalo valstijoje. Kiekviename pasaulio kampelyje Kalėdų Seneliai pas vaikus per Kalėdas keliauja savaip – panašu, kad Bafalo vaikai už daugiau nei savaitės gali sulaukti kiek vandens purslais permirkusių dovanėlių, o kol kas vietinis Kalėdų Senelis Kalėdoms ruošiasi be dovanų maišo. Panašiai šventėms ruošiasi ir Kalėdų Senelis Ohajo valstijoje Klivlande.

Kasmetinis šeimininkių galvos skausmas – Kalėdinis vaišių stalas. Kiekvieną kartą norisi susirinkusius artimuosius nustebinti vis kitokiais, gardžiais ir nepabodusiais patiekalais. Dalinamės keletu receptų, kurie padės paįvairinti šventinį stalą ir šeimininkėms suteiks daugiau idėjų. 1. Kalėdinė kepta žąsis su obuoliais Reikės. Pasirinkto bet kokio dydžio žąsies, druskos, pipirų, mėgstamų prieskonių, česnako, 3 šaukštai citrinų sulčių arba baltojo vyno, obuolių. Paruošimas.

Turbūt daugelis prisimena tą internete paplitusį vaizdo įrašą, kur gerai padauginusi mergina prašo dar alkoholio ir sako: „Aš nuoriu šventę švęsti“. Taip, švęsti mėgstame, tačiau kodėl daugeliui šventė be alkoholio – taip, kaip sriuba be druskos? Vakarėlių be alkoholio „Yoga Rave“ viena iš organizatorių Sigita Sirutienė sako, kad alkoholis yra labai stipri programa žmoguje, įskiepijama jam nuo kūdikystės.

Iki didžiausios metų šventės likus vos trims savaitėms visi susiduria su maloniuoju nerimu, kai tenka sukti galvą, ką įdomaus padovanoti ir kaip smagiai pasipuošti namus. Naršote internete ir ieškote idėjų? Pateikiame jums itin gausią galeriją, kurioje rasite tikrai visko: nuo manikiūro, stalo papuošimų, rankomis padarytų dovanėlių ir t.t. Kalėdos – tai pati džiugiausia šeimos šventė, tad nevarginkite savo galvos, o tiesiog pasinaudokite mūsų surinktomis nuotraukomis.

„Į Kauną traukia Kalėdos“ – tokiu šūkiu Kaunas pasitinka prasidedantį kalėdinių renginių maratoną. Šį šeštadienį įžiebus pagrindinę miesto eglę, visas Kauno senamiestis taps Kalėdų rezidencija, kurioje tiek kauniečių, tiek ir visų miesto svečių laukia gausybė staigmenų. Patogiausias būdas susipažinti su kalėdiniu Kauno žemėlapiu – tinklapyje kaledos.kaunas.lt „Kad kauniečiams ir miesto svečiams būtų lengviau, paruošėme kalėdinį Kauno žemėlapį, kurį visi gali rasti tinklapyje kaledos.kaunas.lt.

Artėjant šventėms ir dovanojimo bumui Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) priminė valdininkams, kaip elgtis gavus dovanų. Šiandien paskelbtoje rezoliucijoje „Dėl dovanų ir neatlygintinų paslaugų“ VTEK atkreipė dėmesį į tai, jog valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys rizikuoja patekti į interesų konfliktą, jei vėliau jiems tektų spręsti su dovanotoju susijusius klausimus.

Miesto centre, prabangiame rajone, pastatyta milžiniška Rokfelerių eglutė. Tiksliau, ne eglutė, o tikra eglė – net 24 metrų aukščio. O ją pastatyti Niujorko centre prireikė gausybės darbuotojų. Rokfelerių eglė turbūt įspūdingiausia pasaulyje, ypač kai sužiba tūkstančiais įvairiaspalvių lempučių. Bet įspūdingai ji atrodo ir dabar. Smalsuoliai Niujorke susirinko pažiūrėti, kaip savo garbingą vietą prabangiame rajone užima tikra milžinė. O tam reikia ir gausybės darbuotojų, ir didelių kranų.

Jei nesate įgudęs pyragėlių kepėjas, to paties galite tikėtis ir jūs. Šie žmonės „Helovino“ vakarėliui pabandė pagaminti dailių ir skanių užkandžių. Visi jie buvo gaminami pasitelkiant trafaretus, deja, nė vienam iš kepėjų nepavyko įgyvendinti idėjų. Skanėstai virto balomis ir krūvomis.

Vėlinių savaitgalį Lietuvos keliuose dirbs maksimalios viešosios policijos pareigūnų pajėgos, pranešė Policijos departamentas. Policijos pareigūnų viešasis ir neviešasis patruliavimas bus sustiprintas žmonių susibūrimo vietose, ypatingas dėmesys bus skirtas patruliavimui prie kapinių, taip pat darbui tamsiuoju paros metu.

Seimo nariai, siekdami atsakyti į šį klausimą, ne kartą teikė įvairius pasiūlymus: vieni parlamentarai ragino praplėsti laisvadienių sąrašą, kiti siekė nedarbo dienų skaičių sumažinti.

Ketvirtadienio vakarą sostinės viešbutis „Comfort Hotel“ minėjo dviejų metų jubiliejų, į kurį susirinko ir žinomi šalies pramogų pasaulio atstovai. Iškilmingą vakarą vedė žinomas muzikantas ir architektas Algirdas Kaušpėdas. Vietoj oficialių kalbų renginio svečiai galėjo klausytis, kaip scenoje dūžta gitaros ir skamba Ericos Jennings ir Viktoro Diawaros balsai. Gimtadienio šventės akimirkos – nuotraukų galerijoje.

 Artimiausią naktį Lietuvoje didžiojoje šalies dalyje dangus bus debesuotas, tačiau vakaruose žada nusigiedryti. Žinoma, ten kritulių tikimybė bus menka. Kitur ne kartą palis, kai kada kai kur kris šlapios snaigės. Vėjas šiaurės, šiaurės vakarų, kiek stiprėlesnis tik prie jūros. Kai kur matomumą sunkins rūkas ar rūkana. Šeštadienį orai irgi bus debesuoti, pragiedrėjimų, prošvaisčių bus nedaug.

 Praėjus žiemos švenčių laikotarpiui, kai grįžtame į kasdienių darbų rutiną, dažnai apninka bloga nuotaika. Viskas atrodo sunku, neįdomu, norisi permainų, bet nežinome, ką daryti. Psichologė psichoterapeutė Jurga Dapkevičienė pažymi, kad yra būdų kovoti su tokiais jausmais. Vienas iš jų – malonumą teikiančios dovanos sau. „Šventinis laikotarpis, kad ir koks būtų malonus, visiems atneša nemažai streso.

Šventinis metas daugeliui reiškė ne tik ištuštėjusias pinigines, bet ir pūpsančius kalnus gautų dovanų. Kai kurios dovanos galėjo netikti ar šiaip nepatikti. Liaudies išmintis byloja, kad dovanotam arkliui į dantis nežiūrima. O jei tos išminties nesinorėtų paisyti? Kai ne žvejui brukama meškerė… Greičiausiai retas lietuvis savo spintose ar giliausiuose savo būsto užkaboriuose neslepia nepatikusių, nenaudojamų dovanų.

Žinių radijas Po kiekvienų ilgesnių švenčių pas psichologus, psichiatrus, kreipiasi daugiau klientų, prašydami pagalbos, „Žinių radijui“ sakė psichologas Albinas Bagdonas. Visgi jis pažymi, kad pavadinti depresija žmonių savijautą po švenčių būtų per stipru: „Tam tikri simptomai yra, bet žodis „depresija“ daugiau reiškia ligą, sutrikimą, tai man tas žodis per stiprus.

Švenčių laukia ir suaugusieji, ir vaikai. Neretai rūpesčių ir linksmybių šurmuly pamirštame, kad jos atneša ne tik džiugių, bet ir skaudžių akimirkų. Kaip rodo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento 2013 m. statistika, per praėjusių metų Kalėdas ir Naujųjų metų išvakarėse gaisruose žuvo 2 žmonės, (2012 m. – 12) ir kilo 305 gaisrai. Be to, neatsargus pokšinčių petardų ir sproginėjančių fejerverkų naudojimas per praėjusių metų žiemos švenčių laikotarpį sukėlė 14 gaisrų.

Prieš pat gražiausias metų šventes finišavo Lietuvos moterų krepšinio lygos (LMKL) antrasis ratas. Komandos turėjo laiko ne tik atsipūsti ir pasirengti antrai sezono pusei. Įdomiai ir skirtingai šventes pasitiko LMKL krepšininkės. Štai Vilniaus „Kibirkšties-VIČI“ aukštaūgė Vita Žilinskaitė negalėjo galvoti vien apie šventes, kadangi jai reikėjo pabaigti rašyti sudėtingą rašto darbą.

Šventės – nuostabus metas, bet prieš jas būtina kruopščiai viską apgalvoti, rašo savaitraštis „Šiauliai plius“. Supakavote dovanas, lengviau atsikvėpėte ir štai, skamba telefonas – užgrius netikėti svečiai. Negi paliksite juos be dovanos? Kad netektų nuo galvos rauti plaukų, atsargas galite pasiruošti iš anksto. Užsukite į parduotuvę, nusipirkite juodojo ir pieniško šokolado be priedų, saldžios kakavos, sausos grietinėlės, įvairių pabarstukų ir mažų formelių, skirtų saldainių gamybai.

Asmeninis treneris Bronius Burneika ir „Balsas.lt“ tęsia straipsnių ciklą apie kūno lavinimą ir sveiką gyvenimo būdą. Per šventes siūlome galingą jėgos, ištvermės, greičio ir kalorijų deginimo užtaisą – „Spartacus“ treniruotę. Ši yra amerikiečių jūrų pėstininkų „duona ir druska“. Neužsisėdėkite prie stalo! „Šią treniruotę galite drąsiai jungti prie savo funkcinių treniruočių.

Pamažu sulaukėme gražiausių metų švenčių, kai galime pabūti su pačiais artimiausiais mums žmonėmis, pasidalinti šiluma ir gerumu. Dažniausiai didžiausios metų šventės neįsivaizduojamos be gausaus šventinių patiekalų ir gėrimais nukrauto stalo ir deja.. persivalgymo. Tačiau šventės gali būti ne tik prasmingos, linksmos, bet ir sveikos. Pagrindinė taisyklė, norint nepersivalgyti per šventes ir jaustis gerai yra saikas. Šią tiesą žino daugelis, tačiau ne visada lengva jos laikytis.

Sutikite, kad šventės yra šventės, tad ir seksas per jas turėtų skirtis nuo kitos intymios kasdienybės. Šv. Valentino diena – puiki priežastis paįvairinti savo seksualinį gyvenimą ir suteikti vienas kitam aštrius pojūčius ir nepatirtus malonumus. Jau šventės išvakarėse reikėtų gerai apie tai pagalvoti, kaip nudžiuginti savo partnerį, o ir savęs nenuskriausti. Jei jūsų santykiai tik prasidėjo, nieko ir galvoti nereikia.

 Povilas Lungė Kokią rinktis – gyvą ar dirbtinę, nukirstą ar vazonėlyje? O gal pasitenkinti didesne eglės šaka ar maža spygliuočių medžių šakų kompozicija? Artėjant šv. Kalėdoms kiekvienas susiduriame su tokiais maloniais rūpesčiais, rašo savaitraštis „Šiauliai plius“. Temperatūrų šokas Kokią eglutę rinktis – gyvą ar dirbtinę – šis klausimas kyla daugeliui prieš kiekvienas Kalėdas. Pasirinkus dirbtinę, po kelerių metų ne vienas pradeda ilgėtis tikro medžio.

Senėjančioje ir emigracijos skaudžiai išpurtytoje Lietuvoje daugėja vienišų žmonių, kuriems Kūčių ir Kalėdų laikotarpis – vienas sunkiausių. Nuraminti širdgėlą ir užpildyti vidinę tuštumą jiems padeda labdaros, socialinių organizacijų, seniūnijų darbuotojai ir geraširdžiai kaimynai. Svetimų žmonių globa neatperka po svečias šalis išblaškytų artimųjų dėmesio ir šilumos.

Tik kas ketvirtas Lietuvos gyventojas šventines išlaidas padengia iš einamojo mėnesio pajamų. Likusieji šventes pasitinka taupydami, ribodami planuotus pirkinius ar skolindamiesi, atskleidė įsigijimo per nuomą bendrovės „Be kredito“ organizuotas tyrimas. „Tvarkydami savo šventinius finansus lietuviai vengia elgtis priešingai nei elgėsi jų tėvai. Net ir tais atvejais, kai dėl to patiria nepatogumų, negali atsipalaiduoti ir mėgautis artėjančiomis šventėmis.

Štai ir atėjo gražiausios metų šventės, kai skubame pakuoti kalėdines dovanas, kepti žuvį ir kalėdinį pyragą. Tačiau nepamirškite, kad svarbiausia – visai ne pyragas ir dovanos. Svarbiausia – pabūti kartu su artimaisiais. Pabūti kartu – tai ne žiūrėti televizorių, kaip tai darote kiekvieną dieną. Pabūti kartu – tai bendrauti su pačiais artimiausiais, džiaugtis vienas kitu ir nepamiršti pasakyti, kaip mylite vienas kitą.

Pagal senas tradicijas lietuviai Kalėdų eglutę ar eglių šakas puošia Kūčių dieną prieš vakarienę. Keliomis dienomis anksčiau miškininkai rengia akciją „Parsinešk Kalėdas į savo namus!“, kurios metu dovanos daugiau nei šimtą tūkstančių eglių šakų. Taip jie kviečia tausoti gamtą ir namuose vietoj nukirsto medelio puošti eglių šakas. Šeštus metus iš eilės organizuojama akcija vyks gruodžio 18 dieną nuo 13 valandos visoje Lietuvoje, didžiųjų miestų ir miestelių centrinėse aikštėse.

Prieš kiekvienas šventes viešojoje erdvėje pasipila policijos ir kitų atsakingų institucijų perspėjimai dėl laisvomis dienomis siaučiančių vagių. Tačiau statistika lieka iškalbinga – 2013 m. gruodžio mėnesį draudimo bendrovė „ERGO Insurance” Lietuvoje užfiksavo vagysčių už daugiau nei 83 tūkst. litų. ERGO draudimo bendrovei Baltijos šalyse šiemet atlikus gyventojų saugumo indekso tyrimą, paaiškėjo, kad net du trečdaliai lietuvių (64 proc.) bijo, kad jų namai gali būti apvogti.

Lietuviškas mentalitetas ar tautos prakeiksmas, kad stovint ant didžiųjų metų švenčių slenksčio, retam pavyksta jį peržengti nepakėlus taurelės vienokio ar kitokio alkoholinio gėrimo? Gal kam ir įprasta manyti, kad „atsipalaidavimas“ per šventes – nieko tokio. Bet žalingų įpročių prevencijos specialistai įspėja – kultūringas, saikingas gėrimas yra tik alkoholio pramonės magnatų sugalvota nesąmonė, tiesiausiu keliu vedanti į alkoholizmo liūną.

Jolanta Grubliauskaitė Artėjant žiemos šventėms daugumą mūsų užlieja gerumo banga. Pradedame puošti kambarius, sukti galvas, kokiomis dovanomis nustebinti artimuosius, ką ypatingo padėti ant vaišių stalo. Tačiau ar kada pagalvojote, kaip gražiausias metų šventes sutinka tie, kurie neturi namų? Pasirodo, kad jų šventės – mūsų rankose.   Organizuojami šventiniai pietūs Vaikščiodami Šiaulių miesto gatvėmis bandėme pakalbinti sutiktus benamius.