šventės

Kurortų verslininkai prognozuoja, kad per žiemos šventes svečiai pabus ilgiau nei pernai, nes kalendorius šiemet palankus norintiems susiformuoti ilgesnį šventinį laikotarpį, rašo dienraštis „Verslo žinios“. Dienraščio duomenimis, Palangos viešbučiuose Naujųjų metų sutikimo laikotarpiui jau užsakyta 60-70 proc. vietų, o kalėdinės savaitės laikotarpiui užimtumas kiek mažesnis ir siekia apie 50-60 proc.

Artėjant Kalėdoms ir Naujiesiems metams darbdaviai mėgsta pradžiuginti savo darbuotojus ir jų vaikus šventiniais vakarėliais, dovanėlėmis ir skatinamaisiais priedais. Šiuo atveju Vyriausybė ir ministerijos nėra išimtis – vieni organizuoja šventes darbuotojų vaikams, kiti – simbolinius renginius, kurių metu renkamos lėšos geram tikslui. Šventiniams renginiams įstaigos negaili ir kelių tūkstančius eurų.

Didieji Lietuvos miestai jau šį savaitgalį įžiebs pagrindines savo egles, kalėdinių simbolių pilni prekybos centrai, šiomis dienomis ir miškininkai skelbia Kalėdų medelių prekybą. Mūsų žurnalistai domėjosi, už kiek šiemet urėdijose galima nusipirkti žaliaskarę ir kaip kuo ilgiau ją išlaikyti namuose gyvą ir gražią. Kazlų Rūdos urėdijos medelyne jau kalėdinės nuotaikos. Specialiai Kalėdoms užaugintos eglutės perkeliamos į vazonus ir dabar jau laukia pirkėjų. Jų kol kas nedaug.

Didžiosioms metų šventėms artėjant tautiečiai šiemet pasiruošę dar plačiau praverti pinigines. Panašu, kad šventiniai stalai bus nukrauti ne 12, bet kur kas daugiau patiekalų – maistui šalies gyventojai žada išleisti daugiau nei pernai. Ekonomistai tikina, kad tai lemia išaugusi perkamoji galia, didesni atlyginimai ir, žinoma, didesnis pasirinkimas parduotuvėse.

Kalėdos atkeliauja į prezidentūrą. Prezidentas Gitanas nausėda su žmona čia šiandien įžiebė puošnią eglutę. Šia proga šalies vadovas susikvietė virš šimto vaikų iš skirtingose šalies vietose esančių dienos centrų. Vaikai ne tik gavo dovanų, bet galėjo išbandyti ir pačių Nausėdų keptų pyragų. Tačiau šalies vadovas neslėpė liūdesio – pirmą kartą gyvenime per Kalėdas, deja, nesusirinks visa jų šeima. Prezidentūroje – tikras Kalėdų laukimas. Čia netrukus bus įžiebta eglutė.

Kaip Kalėdinių eglių įžiebimui ruošiasi trys didieji Lietuvos miestai? Visi jie žaliaskares įžiebs jau šį šeštadienį. Sostinės Kalėdų eglutė pasipuoš net 7 km girliandų, Kauno – kosminėmis puošmenomis, pagamintomis iš pernai eglę puošusių plastikinių šiaudelių, o štai Klaipėda sieks nustebinti santūriu kuklumu ir paprastumu. Prieš trejus metus sostinėje originaliai sužibusi Vilniaus Kalėdų eglė leido pasijusti lyg pasakoje.

Iki žiemos švenčių likus maždaug mėnesiui, prekybos centrai jau skelbia, kaip dirbs švenčių metu arba akylai stebi konkurentus ir sprendžia, kieno klientus dar yra proga persivilioti. Aišku viena – jau antrus metus bent pirmąją Kalėdų dieną visi didieji prekybos centrai nedirbs. Tiesa, profsąjungos sako, kad to neužtenka, esą įprastai žmonės per šventes ilsisi daugiau. Jau antrus metus iš eilės lietuviai gruodžio 25-ąją turės išgyventi be didžiųjų parduotuvių.

Klaipėdiečiai jau renkasi eglutes Kalėdoms. Uostamiesčio botanikos sodas trečius metus siūlo unikalią galimybę – žaliaskarę vazone išsinuomoti, o po švenčių ją grąžinti. Tokio pasiūlymu susidomėjo daugybė klaipėdiečių. Apgultis ir pajūrio krašto girininkijose. Šeimos, įmonės ir net ištisi miestai jau rezervuojasi ar perka eglutes. Klaipėdietė Viktorija su mažuoju jau renkasi eglutę uostamiesčio botanikos sode.

Iki švenčių vos mėnuo, tad Vyriausiasis Lietuvos senelis Kalėda skelbia laukiantis vaikų laiškų. Ir būtinai pieštų ir rašytų ranka – ne elektroninių. Žilabarzdis guodžiasi, kad piešinių ar popierinių laiškų kasmet gauna vis mažiau. Tą patį sako pastebintys ir Lietuvos pašto atstovai, esą palyginti su pernai, šiemet ranka rašytų laiškų sumažėjo beveik penktadaliu. „Kalėdų Senelio prašau elektrinio šautuvo ir keturis bibleidus“, – sako Darius.

Nors iki švenčių dar daugiau nei mėnuo, iš prekybos centrų ar drabužių nuomos salonų jau šluojami karnavaliniai kostiumai. Be jau įprasto nykštuko, ar snieguolės apdaro, šiemet žmonės nusitaikė į pelių kaukes ir drabužius. Tiesa, dažnas skundžiasi ne visur randantis trokštamą rūbą. Nes, pavyzdžiui, kai kurios internetinės parduotuvės populiariausius karnavalinius drabužius jau išpardavusios, ir kai kurių personažų kostiumų jau tenka ieškoti kone su žiburiu. O nuomininkų norai patys įvairiausi.

Kaip ir kiekvienais metais, taip ir šiemet pasirodo vis mielesnės širdžiai reklamos, kurios primena apie laukiamiausias metų šventes. Vienas tokių – britų parduotuvių tinklo „John Lewis“ šventinės reklamos, kurių visuomet su nekantrumu laukia žiūrovai iš viso pasaulio. Vakar pasirodžiusi reklama sulaukė ko ne milijono peržiūrų. Ši širdį virpinanti reklama yra apie Avos ir jos draugo drakoniuko Edgaro draugystę bei jų nuotykius.

Ar žinote, kad pagal senolių tradicijas per šv. Martyną sutinkame rudens darbų pabaigtuves? O išaušus lapkričio 11 d. dar būdavo spėjami pagrindiniai žiemos pradžios orai. Bet štai viena Anykščių rajono kaimo bendruomenė Martyną mini itin senoviškai tamsų vakarą, per kiemus organizuodama eitynes su žibintais. Išaušus šv. Martyno dienai, lapkričio 11 d. oficialiai prasideda priešžiemis. Dar kitaip senoliai minėdavo paskutinę rudens darbų šventę ir žiemos šauktuves.

Iki Kalėdų liko pusantro mėnesio, tačiau ir tikrasis Kalėdų Senelis Joulupukis, gyvenantis už poliarinio rato Laplandijoje,  jau skelbia kalėdinio sezono pradžią Ir klausia viso pasaulio vaikų: ar jie šiemet buvo geri? Kalėdų Seneliui ir pro džiugią minią vaikų  lydinčiai elfei iš burnos veržiasi garai. Už poliarinio rato, gimtajame Kalėdų Senelio miestelyje jau žiema – beveik 10 laipsnių šalčio. Čia, Rovaniemyje, gyvena ilgabarzdis, vardu Joulupukis.

Miesto Kalėdų eglę Panevėžys šiemet skuba įžiebti bene pirmas Lietuvoje. Pernai su žaliaskarės grožiu ir išlaidomis puošybai perspjauti net sostinę planavęs miestas liko lyg kvailio vietoje. Mat spiralėmis pasipuošusi eglutė už 150 tūkstančių daugiau buvo peikiama nei giriama. Tad šiemet Panevėžys sako pasimokęs – pinigų Kalėdoms iš miesto kišenės valdžia žada išleisti kiek mažiau, bet originaliau.  Miesto eglė esą ne tik pasipuoš origamiais, bet ir bus išmani.

Po itin sėkmingo vasaros sezono Kastytis Kerbedis surengs du šventiškus žiemos koncertus. Didžiausias metų šventes kartu su charizmatiškuoju dainininku ir geriausiomis jo dainomis pasitiksime gruodžio 5 d. Vilniuje ir gruodžio 27 d. Palangoje. Išskirtinį balso tembrą turintis Kastytis Kerbedis jau bemaž keturias dešimtis tvirtai žengia savo muzikiniu keliu nesibaimindamas naujovių, bet ir nesivaikydamas aklai madų.

Šv. Kalėdos, gimtadieniai, o kur dar įvairios progos kaip vestuvės, jubiliejai ar kiti paminėjimai – visas šias dienas jungia ne kas kitas, o būtent dovanų pirkimas. Neretai dovanos žmonėms sukelia didžiulius galvos skausmus, tačiau kaunietė Ieva Bubnelienė visai neseniai atrado naują verslo nišą ir tapo pirmąja dovanų rinkimo ir pirkimo konsultante Lietuvoje. Kaunietė Ieva Bubnelienė (27) šiuo metu išgyvena bene gražiausią gyvenimo laikotarpį.

Šiandien visas pasaulis sutinka gražiausią pavasarinę šventę – Šv. Velykas. Kunigas Ričardas Doveika visus lietuvius ragina šią dieną sieti ne tik su paprastų kiaušinių dažymų, bet taip pat atsigręžti į save ir savo artimuosius. Kunigas Ričardas Doveika akcentuoja, kad būtent šiandien, Velykų įkarštyje, yra matomas ir jaučiamas pats krikščionybės pagrindas, kurį pradėjome minėti dar Didįjį ketvirtadienį.

Kiaušiniai – mitais ir legendomis apipintas maisto produktas: antai vieni mano, kad norint maitintis sveikai jų reiktų privengti, kiti tuo tarpu tikina, kad žmogaus organizmui kiaušiniai naudingi taip, kad juos valgyti reikia reguliariai. Prekybininkų duomenys rodo, kad lietuviai nesibodi išbandyti naujovių ir ragauja ne tik vištų, putpelių, žąsų ar ančių, bet net ir egzotiškųjų stručių kiaušinius.

Jau šį savaitgalį švęsime gražiausias pavasario šventes, Šv. Velykas. Ridenant margučius, šnekučiuojantis su giminėmis vertėtų ne tik linksmai leisti laiką, bet taip pat apmąstyti ir tikrąją Velykų prasmę.  Šiandien TV3 studijoje lankosi kunigas Ričardas Doveika. Kartu su juo kalbamės apie Šv. Velykų laukimą, prasmę ir dvasišką atgimimą. Transliacijos metu kunigas ne tik atskleis, tai kas yra svarbiausia šiomis dienomis, bet taip pat paskleis ir savo velykinę žinią Lietuvos žmonėms.

„Kaip ir pas daugumą lietuvių, silkė pataluose yra labai dažnas patiekalas ne tik ant Velykų stalo, bet ir kitų didesnių švenčių proga. Tai jau beveik tradicija. Šis patiekalas visada labai dailiai papuošia stalą, tai kartu ir užkandis, ir salotos”, – sako tinklaraščio autorė Liucija. Mišrainei reikės: 200 g silkės file aliejuje; 1 didelės bulvės; 1 didelės morkos; 1 vidutinio dydžio burokėlio; 1 mažo mėlynojo svogūno; 2 virtų kiaušinių; 6 valg. š. majonezo; druskos, juodųjų pipirų.

Lietuviai nedarbo dienų kiekiu tikrai nėra išskirtiniai Europoje, bet naujų švenčių šaliai nereikia. Taip tikina verslo atstovai, primenantys, kad kiekviena šventė valstybės iždui atsieina milijonines sumas nesukurto BVP. Tiesa, Finansų ministerija taip drąsiai apie nuostolius valstybės kišenei nekalba. Esą per mažiau darbo dienų gali būti surinkta net daugiau biudžeto pajamų.

Klaipėdoje siūloma per šešias šventes leisti nemokamai važinėti viešuoju transportu, rašo dienraštis „Lietuvos žinios“. Pagal tarybai teikiamą siūlymą, nemokamas viešasis transportas būtų per Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, Klaipėdos šviesų festivalį, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną, Mindaugo karūnavimo dieną, Jūros šventę ir Diena be automobilio. Tam reikėtų skirti 227,8 tūkst. eurų. Dėl klausimo taryba spręs sausio 31 dieną.

Ikiteisminis tyrimas dėl pernai liepą Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje kalinių organizuotos vadinamosios Jūros šventės baigtas ir baudžiamoji byla perduota Kauno apylinkės teismui, skelbia prokuratūra. Ikiteisminio tyrimo duomenimis, ilgiau kalintys trys nuteistieji, norėdami pasityčioti iš naujai į būrį paskirtų kalinių, kitų nuteistųjų akivaizdoje mušė tris naujokus susuktu šlapiu rankšluosčiu, pilstė pusnuogius naujokus šaltu vandeniu ir tyčiojosi.

 Sausio 6 d. apie 14 val. 30 min. Jonavoje, Chemikų g., namo kieme, sprogdindamas petardas susižalojo mažametis (g. 2011 m.).  Vaikas dėl sužalotos dešinės rankos plaštakos paguldytas į Kauno ligoninę.

Išmuša dvylika ir dangų nuspalvina ryškios, žibančios, akis užburiančios fejerverkų liepsnos. Taip vakar atrodė Vilniaus Katedros aikštė, pritraukusi būrius švenčiančių sostinės gyventojų ir svečių. Aplink laisvai liejasi šampanas, skamba juokas. Tačiau naujųjų metų šventei įsisiūbavus, kai kurie tautiečiai atsidūrė greitosios pagalbos skyriuje. „Paslydau ir nikstelėjau koją, tai va. Skauda. – Kur paslydot? Prie namų, labai oras toksai, matyt paslydau ir skauda.

Pasaulis pirmadienį atsisveikina su besibaigiančiais iššūkių kupinais metais. Sunkumai neaplenkė svarbiausių pasaulio institucijų, politikos, prekybos ir net religijos. Kaip įvairios pasaulio šalys žengė į Naujuosius metus? Kiribatis Ramiojo vandenyno salų valstybė Kiribatis pirmoji pasaulyje sutiko 2019-uosius, tačiau linksmybes temdė didelės išlaidos, skirtos 2018-aisiais kovoti su klimato kaitos padariniais.

Kalėdos ar Naujieji metai linksmi būna toli gražu ne visiems. Būtent tuomet, kai vieni prie švenčių stalo mėgaujasi gausiomis vaišėmis ir vienas kito kompanija, keičiasi dovanėlėmis, kitiems pasidaro ypač liūdna. Jūsų dėmesiui – jautrus siužetas apie tuos, kurie prie šventinio stalo jaučiasi svetimi ir nesuprasti.

 Šventinis laikotarpis daugeliui mūsų reiškia jaukų pasibuvimą su artimaisiais bei draugais, trumpą stabtelėjimą ir, žinoma, gausų vaišių stalą. Tiesa, organizmui jis gali tapti tikru iššūkiu, sutrikdyti virškinimą ir sukelti kepenų funkcijos sutrikimų. Apie tai, kodėl kepenys mūsų organizmui tokios svarbios, kokį darbą atlieka šis milžiniškas vidaus organas, plačiau pasakoja Aistė Baltrušaitytė, „SYNLAB Lietuva“ medicinos biologė.

Ugniagesiai gelbėtojai įspėja, kad didžioji dalis fejerverkus leidžiančių žmonių, rūpindamiesi tik estetika ir grožiu, per mažai dėmesio skiria jų saugumui. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) atkreipia dėmesį į pirotechnikos keliamus pavojus, kurių metu nukenčia žmonių nekilnojamasis turtas, jų transporto priemonės, augintiniai ir net patys žmonės.

Antrą Kalėdų Klaipėdos r. PK gautas moters, gim. 1936 m., pareiškimas apie tai, kad 6 val. namuose Klaipėdos r., Derceklių k., anūkas, gim. 1982 m., paėmęs į rankas kirvį, grasino, kad nužudys, jei ji neatiduos pinigų. Vyras ieškomas apklausai.

Kalėdos – viena laukiamiausių metų švenčių. Žmonės norėdami apgaubti vienas kitą šiluma dažnai stengiasi tai įrodyti ir dovanomis, ir pačiais gardžiausias patiekalais. Tiesa, daugelis galėjo įsitikinti, kad po švenčių lieka daugybė nepanaudoto maisto – pasirodo, kad jį nebūtina valgyti! Užsienio žiniasklaida pateikia daugybę būdų, kaip maisto likučius originaliai panaudoti savo grožiui.

Socialinių tinklų pažiba Karolina Meschino ne kartą kalbėjo apie ypatingą meilę šeimai. Mergina su tėvais sutaria itin gerai ir mėgaujasi su jais praleidžiamu laiku. Kaip ir daugybė žmonių, Kalėdas Karolina taip pat šventė su šeima. Visi šeimos nariai dėvėjo šmaikščius kalėdinius megztinius, kas dar labiau sužavėjo šeimos sekėjus socialiniuose tinkluose. Karolina pasidalijo ir gražiais, Kalėdų dvasią įkvepiančiais žodžiais.

Artėjant šventėms vis labiau įsisuka ir prieškalėdiniai vakarėliai, o su jais ir daugiadienis alkoholio gurkšnojimas. Lyg ir nekaltas, tačiau kada atsipalaidavimas gali tapti priklausomybe? Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės ūmių apsinuodijimų skyriaus vedėja Gabija Laubner per šventes alkoholį pataria itin atsakingai derinti ir su maistu. „Labai įdomu, kad alkoholis yra metabolizuojamas arba skaidomas kepenyse ir kepenys menato nei etiketės, nei pavadinimo, ką jūs vartojate.

Jeigu jūs esate vieni iš tų, kuriems atsibosta ilgai sėdėti prie šventinio stalo, tuomet nenuobodžiaukite ir per šventes aplankykite šiuos Kalėdų traukos centrais tapusius Lietuvos miestus.  Skaitytojams atrinkome daugiausia dėmesio sulaukusias Lietuvos vietas, kurios aplinkinius traukia savo kalėdiška nuotaika:  KAUNAS:  Kalėdų radijas Kauno Kalėdų radijas Rotušės aikštėje groja kasdien nuo 10 iki 22 val., tuo metu galima užsisakyti ir išgirsti jūsų pageidaujamą muzikinį kūrinį.

Artėjantis švenčių maratonas vienus džiugina, tačiau kiti sunerimę laukia gražiausio laiko metuose. Tiesa, neretai per šventes prisivalgoma iki soties, todėl modelis Elle Macpherson pataria, ką daryti, kad ir švenčių metu galėtumėte džiaugtis nepriekaištingomis formomis. „Mano mitybos specialistė man sugrąžino maisto džiaugsmą – dabar esu tikra, kad per šventes galiu sau leisti tai, ką tik noriu“, – neatsidžiaugė ji.

Daugelis žmonių gražiausias metų šventes sutinka artimųjų arba draugų rate. Šventinis laikotarpis, kuris prasideda nuo šv. Kūčių tęsiasi iki pat Naujųjų metų. Tai yra metas, kai norima atsipalaiduoti, prisiminti prabėgančius metus ir pradedami kurti planai ateičiai. Toks magiškas šventinis šurmulys turi ir tamsiąją pusę. Žmonės tiek atsipalaiduoja, kad užmiršta elementarų atsargumą, kuris, kaip rodo skaudi praktika, kainuoja net gyvybę.

 Sinoptikai praneša, kad Kalėdos bus žiemiškos. Netrūks tiek sniego, tiek šalčio. Visgi, artimiausiu metu žadami pokyčiai. „Pažvelkime į ateinančios savaitės orų prognozę. Patikimi duomenys sako, jog Kūčias pradėsime žiemiškai šaltai ir tik prie jūros dienos metu gali būti apie 0 laipsnių. Kalėdų pirmoji diena prasidės žiemiškai, tačiau šiluma iš vakarų pradės skverbtis gilyn ir vakare vakarinėje Lietuvos dalyje įsivyraus atodrėkis.

Policijos pareigūnai ir ugniagesiai šeštadienį Vilniaus centre dalijosi patarimais su žmonėmis, kaip saugiai sutikti artėjančias žiemos šventes. Sostinės Katedros aikštėje, šalia kalėdinės mugės palapines pasistatę pareigūnai kalbino praeivius ir dovanojo jiems smulkias dovanas. Artėjant Kalėdoms ir Naujiesiems metams, policija ragino žmones saikingai vartoti alkoholį. „Alkoholis yra pagrindinė visų nelaimių ir bėdų priežastis.

Iki Kalėdų likus porai dienų lietuviai kruopščiai ruošiasi didžiosioms metų šventėms. Parduotuvės pilnos, o kas netingi ir nori pigiau apsipirkit, į Lenkiją važiuoja. Ten dabar paklausiausias alkoholis. Nemažai lietuvių, kaip jau daug metų, Kalėdoms ir Naujiems metams ruošiasi Lenkijoje. Čia nuo lentynų šluojama pigesnė mėsa, žuvis, kiti maisto produktai ir alkoholis.

Vieno Rusijos miesto gyventojai buvo gerokai nustebę, kai palietus sniegą, ant jų pirštų atsirado baltų dažų dėmės. Įprastai rusvu, nuo užterštumo, tampantis sniegas staiga virto baltu, tad vietos gyventojai susidomėjo, kaip tai galėjo atsitikti. Socialiniuose tinkluose ėmė plisti juoką keliantis vaizdo įrašas, kuriame įrodoma, jog miesto vadovybė naudoja dažus tam, kad paslėptų purviną sniegą.

„Labiausiai paslaptinga ir stebuklinga metų šventė yra Kalėdos ir keletas nuostabių dienų po jų. Per šį laikotarpį išsipildo visi svajingi norai. Tai ne tik geras laikotarpis, jog jūsų svajonės išsipildytų, bet ir jomis tikėti, siekti savo svajonių. Tai tikrai bus įvykdyta", – sako parapsichologė Jurgita. Apsauginis ritualas visai šeimai nuo neigiamo magijos poveikio: Penktadienį prieš Kalėdas suminkykite tešlą ir sudėkite sulipdytus gabaliukus, kaip savo šeimos narius į skardą.

Visos žinome, kad tvarkingi ir taisyklingai suformuoti antakiai gali tapti stipriu mūsų veido akcentu. Klaidos, priešingai, gali sugadinti bet kokias pastangas suformuoti dailius veido bruožus. O to juk taip nesinorėtų, artėjant šventėms. Antakių mados keičiasi taip pat greitai kaip ir drabužių. Dabar mus puošia vešlesni, natūraliai atrodantys, tačiau kartu tvarkingi antakiai. Teisingai suformuoti antakius gali būti lengvai įkandama užduotis, tereikia žinoti kelias taisykles.

Tikriausiai daugeliui mūsų kalėdiniai darželių vakarėliai asocijuojasi su šiltais prisiminimais. Deja, šie vaikai iš Rusijos atmintyje laikys visai kitokius prisiminimus. Aktorius vaidinęs senelį šaltį, Sibire, Kemerove, susidūrė su širdies problemomis pačiame vaidinimo įkarštyje. Keturmečiai vaikai šoko aplink papuoštą eglutę, kuomet aktorius prarado sąmonę. Kai kurie vaikai manė, kad tai vaidinimo dalis ir nubėgo prie senelio.

Šventės jau beldžiasi į namus, todėl pats laikas galvoti, ką patieksite svečiams ant vaišių stalo. Išbandę šią mišrainę, drąsiai ją rekomenduosite ir kitiems. Paruošti labai lengva, o rezultatas pranoks lūkesčius. Jums reikės: 1 burokėlio, 1 morkos, 3-4 agurkų, 3-4 obuolių, 5-6 kiaušinių, 1-2 stiklinių džiovintų slyvų ir abrikosų, majonezo, spanguolių. Iš pradžių daržoves dedame plonais sluoksniais didelėje plokščioje lėkštėje. Kiekvieną sluoksnį ištepame mėgstamu majonezu.

Nenumaldomai artėjant didžiosioms metų šventėms, vis daugiau lietuvių renkasi netradicinius šventimo būdus. Vienas tokių pavyzdžių – šventimas kitame mieste. Štai turizmas šiuo metu itin suaktyvėjęs Palangoje. Turizmo informacijos centras informuoja, kad tarpušvenčiu Palanga kasdien sulaukia vis daugiau lankytojų. Kaip ir kasmet, kalėdiniu laikotarpiu Palangoje ženkliai išauga svečių skaičius – daugelis iš anksto susiplanuoja gražiausias metų šventes sutikti Palangoje, prie jūros.

Gražiausių metų švenčių sezonas darbuotojams atneša vieną geriausių dovanų – glėbį laisvadienių, kuriuos apsukriausieji gali ištempti net iki 11 nedarbo dienų. Įdomu tai, kad tokį ilgą poilsį palaiko ne tik darbuotojai, bet ir darbdaviai. Kadangi šiemet kalendoriuje palankiai išsidėstė savaitgaliai ir Kūčios bei Kalėdos, darbuotojai be papildomų laisvadienių ir taip ilsėsis net penkias dienas – nuo gruodžio 22 d. iki gruodžio 26 d. imtinai.

 Artėjant Kalėdoms, visi tik ir galvoja, kuo nudžiuginti šeimos narius. Jeigu norite paruošti gardžią silkę, galite išbandyti Audronės rekomenduojamą šventinę silkę su daržovėmis. Tai patiekalas, kurį paruošite akimirksniu. Jums reikės: Silpnai sūdytos silkių filės, raugintų agurkų, raugintų kopūstų, virtų burokėlių, svogūno, šlakelio aliejaus. Gaminimo eiga: Silkės filė supjausčiau nedideliais gabalėliais. Virtą burokėlį ir agurką supjausčiau taip pat mažais gabaliukais.

Vietoj apipustytų kiemų ir šaltuko – auksiniai paplūdimiai ir saulutė. Pasirodo, šimtai tautiečių didžiąsias metų šventes praleis būtent taip – poilsiaudami šiltuosiuose kraštuose. Šiemet gruodžio pabaiga tokiam pabėgimui nuo žiemos ypač dėkinga, mat per dvi paskutines metų savaites darbo dienų vos trys – tad nenuostabu, jog dažnas darbdavio pasiprašė laisvadienių.

Tikriausiai ne vienas vengia šventinio apsipirkinėjimo ir jei tik įmanoma renkasi apsipirkti internetinėse parduotuvėse, kuriose nereikia grūstis per minią žmonių ar laukti eilėse. Tačiau šis daugelio pamėgtas būdas gali būti pavojingas, perspėja specialistai. „Šventiniu laikotarpiu nemaža dalis gyventojų renkasi apsipirkimą el.