sveikatos apsauga

Gydytojas, tarptautinis ekspertas A. Akstinavičius teigia, kad kai kurie sveikatos apsaugos ministro sprendimai nepatiko „medikų klanui".

„Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) yra parengusi savo rekomendacijas dėl neoficialių priemokų. Žiūrėsime, ką ruošiasi teikti Sveikatos apsaugos ministerija. Taip, vyksta kova su medikais, yra paskelbta „raganų medžioklė“. Gal ne viskas yra gerai, tačiau tai nesprendžia problemos“, - balsui.lt sakė Seimo Antikorupcijos komisijos narė Agnė Bilotaitė.

Pilietis geriausiai žino, kaip jam reikia elgtis. Vis dėlto kartais jis tiesiog nori sukišti du virbalus į elektros lizdą. Tokia logika jau dvidešimt metų yra tvarkoma Lietuvos sveikatos apsaugos sistema, nes už pacientą sprendžia ministras. Kiek daugiau nei prieš metus sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis paskelbė reformuosiąs sveikatos apsaugos sistemą, kad medicinos priežiūra ir pagalba būtų nemokama, o privačios sveikatos priežiūros paslaugos rimtai reglamentuotos.

Vien kalbomis visuomenės įpročių pakeisti nepavyks, o rūkantys sveikatos apsaugos ministrai taip pat rodo nekokį sveikos gyvensenos pavyzdį. Taip teigė trečiadienį Seime surengtos spaudos konferencijos dalyviai, diskutavę tema „Ar sveikatingumo metai tapo startu sveikatos dešimtmečiams?“ „Buvo tikimasi, kad tai taps gera pradžia Lietuvos sveikatingumo politikai“, – prisimindamas iniciatyvą 2013-uosius paskelbti sveikatingumo metais, sakė Seimo narys Arimantas Dumčius.

Ligų, kurias Lietuvos žmonės įgijo dėl darbo, per pastaruosius aštuonerius metus sumažėjo daugiau kaip triskart. Tačiau didžiuotis neturime kuo: ligos dažnai nenustatomos dėl menkos medikų kompetencijos, o ir patys sergantieji vengia tokios diagnozės teigdami, kad nedarbas baisesnis už neįgalumą. Profesinės ligos retos Pastaruoju metu šalyje kasmet maždaug 400 žmonių nustatomi profesiniai susirgimai, t. y. ligos, kurias jie įgijo dirbdami.

Respublikonų valdomi JAV Atstovų Rūmai balsavo prieš dalinį vyriausybės uždarymą kitą savaitę, bet taip pat atidėjo prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) sveikatos apsaugos įstatymą. Dėl tos sąlygos Baltieji rūmai pažadėjo, kad bus vetuotas visas įstatymas. Tai reiškia, kad abi šalys po truputį artėja prie finansavimo nutraukimo daugeliui federalinių tarnybų antradienį ryte ir kad jokio akivaizdaus sprendimo nesimato.

Niekada nebus per daug gerų žodžių apie lietuvių lakstumą. Tautiečiai greitai reaguodami į pasikeitusias aplinkybes patvirtina evoliucijos teorijos pradininko prancūzų biologo Žano Batisto de Lamarko įžvalgą, kad išlieka toli gražu ne stipriausi, kaip vėliau teigė Čarlzas Darvinas, o tie, kurie geriausiai prisitaiko ir bendradarbiauja. Nelankstus darbo kodeksas? Darbdavys ir darbuotojas tyliai jį apeis. Nėra darbo Lietuvoje? Rasime Airijoje ar Norvegijoje.

 Socialdemokratas europarlamentaras Zigmantas Balčytis sako, kad „darbiečiai“, grasindami palaikyti interpeliaciją sveikatos apsaugos ministrui Vyteniui Andriukaičiui, stumia „Sodros“ įmokų lubas numatančias pataisas, rašo "Lietuvos rytas". „Teisinių problemų turinti Darbo partija ir jos vadovai koalicijai bando primesti savo valią ir siekia tapti reikšmingesni. Tačiau ši aiškiai juntama priešprieša kiša pagalius į sklandų darbą.

Seimas, antradienio posėdyje svarstęs opozicinio Liberalų sąjūdžio inicijuotą interpeliaciją sveikatos apsaugos ministrui socialdemokratui Vyteniui Povilui Andriukaičiui, nusprendė sudaryti komisiją, kuriai pavesta parengti seimo nutarimo projektą. Tikimasi, kad 13 asmenų komisija projektą pateiks dar šiandien. „Kritika stimuliuoja naujiems darbams“, – pareiškė ministras, pradėdamas savo baigiamąją kalbą.

Seimas antradienį svarstys opozicijos inicijuotą interpeliaciją sveikatos apsaugos ministrui socialdemokratui Vyteniui Povilui Andriukaičiui. Į antradienio posėdžio darbotvarkę įtrauktas ir nutarimo dėl interpeliacijos priėmimas. Šiuo nutarimu Seimas turi pareikšti pritarimą arba nepritarimą ministro atsakymams. Svarstant interpeliaciją pasisako jos iniciatoriai, ministras atsako į Seimo narių klausimus.

Jau ne vienus metus dalis Lietuvos gyventojų renkasi atostogas šiltuose kraštuose: Turkijoje, Graikijos salose ar Egipte. Draudimo bendrovė „If“, analizuodama kelionių draudimo nuostolių tendencijas, pastebėjo, kad poilsiautojų gydymo kainos gerokai išauga, jei šalyje siaučia ekonominiai ar politiniai neramumai. Naujausias pavyzdys – Egiptas, kur prasidėjus Arabų pavasariui ir tebesitęsiant politiniams neramumams vidutinė sąskaita už turistų iš Lietuvos gydymą išaugo 30 proc.

Užsienio svečiai, kurie buvo gydyti Britanijoje, tačiau neapmokėjo sąskaitų, nacionalinei sveikatos sistemai (NHS) skolingi per 70 milijonų svarų, skelbia London Evening Standard. Sveikatos apsaugos vadovybė pripažino šiuos didžiulius įsiskolinimus, susidariusius per dešimtmetį, esant tik „aisbergo viršūne“, tikriesiems kaštams esant daug didesniems. Be to, ligoninėms neapmokėtų sąskaitų skaičius per dešimt metų išaugo šešis kartus.

Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis „Laisvosios bangos“ laidoje „Visraktis“ gegužės 14 d. teigė, kad per 5 mėn. nuo jo darbo pradžios įvyko per 600 susitikimų tarp ministerijos atstovų ir įvairių sveikatos priežiūros sistemos segmentų darbuotojų. Sudaryta 18 aprašų, kuriuose įvertinta probleminių sričių būklė. „Tarp įvairių krumpliaračių yra daug žvyro, smėlio ir panašiai“, – vaizdžiai apibūdino jo kuruojamą sistemą V.Andriukaitis.

Naujoji Sveikatos apsaugos ministerijos vadovybė pakilo į kryžiaus žygį prieš privačią mediciną ir apnuogino senas visą sveikatos apsaugos sistemą kamuojančias žaizdas. Sausį Vytenio Andriukaičio Seimui patyliukais pateiktos pataisos buvo atmestos – prieš jas vieningai balsavo ir valdantieji, ir opozicija. Tačiau trauktis neketinantis ministras sako, kad kito kelio užtikrinti Konstitucijoje įtvirtintą piliečių teisę į nemokamą gydymą nėra – tik didinti valstybinio sektoriaus finansavimą.

Seimo Sveikatos reikalų komitetas trečiadienį rengė išvažiuojamąjį posėdį, kuris vyko Sveikatos apsaugos ministerijoje. Taip buvo nuspręsta po to, kai viešumoje pasirodė informacija, jog Sveikatos apsaugos ministerija ketina įšaldyti Ligonių kasose sukauptus daugiau kaip 2,5 mln. litų, o tuo tarpu nėra veiksmingai sprendžiami kiti sveikatos apsaugos sistemos finansavimo klausimai.

Vienas iš trečiadienį Seimo Sveikatos reikalų komiteto išvažiuojamojo posėdžio, kuris vyks Sveikatos apsaugos ministerijoje, klausimų – kodėl norima sumažinti finansavimą gydymo įstaigoms, nors pinigų ligonių kasos turi dugiau negu pernai. Ligoninės dirba skolon „Ligoninės negali teikti paslaugų skolon, paslauga turi kainuoti tiek, kiek ji iš tikrųjų kainuoja. Kitaip ligoninėse susidaro bloga situacija. Jie minuse sėdi, visi į skolą dirba“, – portalui balsas.

Nuolat tarp įvairių interesų laviruojanti šimtadienį atšventusi Algirdo Butkevičiaus vadovaujama Vyriausybė pasižymi rekordiniu populiarumu ir jau turi kuo pasigirti. Vengė „karpymų“ Dabartinis ministrų kabinetas, skirtingai nei ankstesnė Andriaus Kubiliaus Vyriausybė, nesiėmė drastiškų mokesčių sistemos pokyčių, įvairių „karpymų“, o sudarinėjo darbo grupes ir nuolat painiojosi vertinimuose.

Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis teigia, kad sveikatos apsaugos sistemoje būtina įvesti tvarką, ištaisyti ankstesnių pertvarkų klaidas ir apsaugoti nacionalinę sveikatos sistemą nuo „prichvatizavimo“. „Mes baigiame kruopščiausią kada nors darytą sveikatos apsaugos sistemos peržvalgą: diagnozavome ligas ir, svarbiausia, jų priežastis. Nacionalinė sveikatos apsaugos sistema nėra tobula. Problemų turi ir valstybinės, ir privačios gydymo įstaigos.

75-erių japonas iš Tokijo priemiesčio mirė dėl to, kad ligoninės 36 kartus atsisakė jį priimti. Pasunkėjus kvėpavimui vienišas vyras išsikvietė greitąją pagalbą, tačiau nė vienoje iš aplinkinių ligoninių jam neatsirado laisvos palatos arba gydytojų, galinčių jį prižiūrėti, praneša „Interfaks“. Atvykę medikai skubiai įkėlė jį į greitosios pagalbos mašiną ir vežė į artimiausios ligoninės Reanimacijos skyrių.

Kai klausiama, kas geriau – privati ar valstybinė medicina, tokį klausimą, prisipažinsiu, laikau ne tik kvailu, bet ir nekorektišku. Išimtinai valstybinė medicina egzistuoja tik vienoje santvarkoje, todėl plačiau ties ja nesustosiu. Ir taip aišku. Pakanka pažvelgti į Šiaurės Korėją ir galime nebegrįžti į pokalbius apie sovietmetį.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariai konservatoriai Antanas Matulas ir Vida Marija Čigriejienė, susitikę su sveikatos apsaugos ministru Vyteniu Povilu Andriukaičiu, sužinojo, jog Sveikatos apsaugos ministerija siūlo sudaryti su gydymo įstaigomis sutartis tik pirmajam pusmečiui ir 10 proc. mažesne suma nei praėjusiais metais. Tai juos gerokai nustebino, nes Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas šiemet yra didesnis nei pernai 3,5 proc.

Užmojai iš pagrindų keisti sveikatos apsaugos sistemos finansavimą sulaukė ir pacientų, ir medikų pasipriešinimo. Naujosios sveikatos apsaugos ministerijos vadovybė įspėta, kad įgyvendinus ministro Vytenio Andriukaičio siūlomas reformas, valstybinėse medicinos įstaigose jau ir taip ilgos pacientų eilės pailgės dar, o neoficialūs atsiskaitymai su gydytojais taps dar dažnesni, mat galintys papildoma „įmoka“ pasitrumpinti laukimą eilėse pacientai tai neabejotinai ir padarys.

Naujojo sveikatos apsaugos ministro užmojai iš pagrindų keisti sveikatos apsaugos sistemos finansavimą apstulbino pacientų organizacijų atstovus ir sukėlė tikrą audrą privačių medicinos įstaigų fronte.

Naujojo sveikatos apsaugos ministro užmojai iš pagrindų keisti sveikatos apsaugos sistemos finansavimą ne tik verčia gūžčioti pečiais pacientų organizacijų atstovus, bet ir sukėlė tikrą audrą privačių medicinos įstaigų fronte. Šių įstaigų atstovai teigė, kad jei bus priverstos užsidaryti, dėl to kentės pacientai, mat planinių procedūrų ir tyrimų laukimo laikas dėl eilių pailgės keliais mėnesiais, o norint patekti pas šeimos gydytoją teks nusiteikti kelių savaičių laukimui.

Aršios kritikos audrą savo pasiūlymais, kaip reformuoti sveikatos apsaugos sistemą, sukėlęs sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis pagaliau nusprendė išklausyti ir antrąją pusę. Kaip rašė naujienų portalas balsas.lt, antradienį ministerijoje jis susitiko su Lietuvos poliklinikų vadovais ir išklausė jų nusiskundimų bei pasiūlymų, susijusių su valdiškų ir privačių sveikatos priežiūros įstaigų santykiais.

Šiandien Ministro Pirmininko tarnyboje įvyko didžiųjų šalies ligoninių, visuomeninių organizacijų vadovų bei Sveikatos apsaugos ministerijos atstovų susitikimas, kuriame diskutuota, kaip pertvarkyti sveikatos apsaugos sistemą, kad permainos vyktų sklandžiai, tenkintų pacientų lūkesčius, padėtų išspręsti susikaupusias problemas ir garantuotų geresnį sveikatos įstaigų darbą.

Visuomenei sujudus dėl socialdemokrato sveikatos apsaugos ministro Vytenio Andriukaičio rengiamos reformos, kuri, kaip teigiama, itin skaudžiai kirstų privačia praktika besiverčiantiems medikams, premjeras Algirdas Butkevičius tikina, kad Vyriausybė rengiasi struktūrinei sveikatos apsaugos reformai, ir V. Andriukaičio siūlymai – tik dalis visų permainų, kurios bus siūlomos.

„Kalbant apie sveikatos sistemą, valstybės prioritetai, apimantys viską, kelia nerimą, nes tokiu atveju dažniausiai nepadaroma niekas“, - teigia Laimutis Paškevičius, Privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidentas. Nors įstatymas numato, kad gyventojai patys gali pasirinkti gydymo įstaigą pats, pasirinkti privačios gydymo įstaigos jis negali.

Įsivaizduokite, kad poliklinikoje, eilėje, laukiate specialisto konsultacijos. Ar jums niekada nekilo klausimas, kodėl valstybinėje poliklinikoje už specialistų konsultacijas mokėti nereikia, tačiau už tokią pačią konsultaciją privačioje gydymo įstaigoje be eilių – mokėti reikėtų? Žvelgiant iš paciento pusės, tai – visiškas absurdas. Jei žmogus moka privalomojo sveikatos draudimo įmokas bent tris mėnesius, jis laikomas apdraustu ir jam sveikatos priežiūros paslaugos jau nebeturi kainuoti.

Būtina imtis skubių veiksmų siekiant sumažinti grėsmingus insultų padarinius žmonėms ir ekonomikai. 2012 m. spalio 30 d. Briuselyje Pasaulinės insulto dienos proga Europos politikai prisijungė prie 90 medicinos ir pacientų organizacijų bei daugiau nei 100 tūkst. pacientų išreikšdami savo paramą Tarptautinei sergančiųjų prieširdžių virpėjimu chartijai.

Sveikatos apsaugos ministro įsakymu sudaryta darbo grupė parengė sveikatos priežiūros įstaigų kokybinių ir kiekybinių veiklos vertinimo rodiklių sąrašą. Kaip teigiama Sveikatos apsaugos (SAM) ministerijos pranešime, pagal šiuos rodiklius bus galima objektyviai įvertinti ligoninių veiklą, o pacientai galės rinktis gydymo įstaigą pagal vienodus kriterijus.

Šiandien (spalio 1 d.), minint Tarptautinę pagyvenusių žmonių dieną, prie Vyriausybės įvyko „Lovų akcija“. Renginio organizatorė Vilniaus miesto savivaldybės slaugos ir globos komisijos pirmininkė Rūta Vanagaitė dar kartą siekė pramušti valdžios abejingumo sieną ir atkreipti dėmesį į chaosą slaugos bei globos sistemoje. Lietuvoje yra 42 tūkst.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ragina asmens sveikatos priežiūros įstaigas aktyviau informuoti moteris apie vykdomą atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio programą, o moteris drąsiau naudotis programos teikiamomis galimybėms. Pasaulyje ir Lietuvoje krūties vėžys yra dažniausias moterims nustatomas piktybinis navikas ir dažniausia jų mirties priežastis.

Vėžiu sergantys Panevėžio krašto ligoniai siuntimus į Vilniaus universiteto onkologijos institutą (VUOI) laisto ašaromis. Žmones šokiruoja ilgos eilės pas šioje įstaigoje dirbančius specialistus. Pataria mėginti laimę be eilės Ligoniui laukti 3–4 mėnesius konsultacijos, gydymo ar operacijos yra sunkiai pakeliama ir psichologiškai, ir fiziškai.  Kai kuriais atvejais liga progresuoja labai greitai.

Finansų ministerijos duomenimis, per septynis šių metų mėnesius į nacionalinį biudžetą gauta 11 mlrd. 761,5 mln. litų, t.y. 672,2 mln. litų, arba 6,1 proc. daugiau nei per tą patį 2011 metų laikotarpį. Prognozuota, kad į nacionalinį biudžetą per septynis šių metų mėnesius įplauks 11 mlrd. 600,7 mln. litų, o faktiškai įplaukė 160,8 mln. litų, arba 1,4 proc. daugiau. Į valstybės biudžetą pajamų per septynis šių metų mėnesius gauta 9 mlrd. 864,5 mln. litų, t.y. 607,9 mln. litų, arba 6,6 proc.

Analizuojant Europos sveikatos draudimo kortelių viešojo pirkimo procedūras Valstybei kontrolei kilo įtarimų dėl galimos nusikalstamos veiklos požymių, todėl audito medžiaga perduota Generalinei prokuratūrai.

Lietuvoje mažiausiai saugūs jaučiasi produktyviausi, didžiausią pridėtinę vertę kuriantys, dirbantys ir šeimas turintys visuomenės nariai.   Nesaugūs dėl savo sveikatos, gyvybės, turto ir finansų prisipažįsta daugiau nei pusė (53 proc.) 36-45 metų šalies gyventojų. Visuomenės saugumas matuotas pagal keturis bazinius kriterijus, kurie užtikrina saugumo jausmą – sveikata, gyvybė, turtas ir finansai. Tyrimą atliko „Spinter“ draudimo benrovės „PZU Lietuva“ užsakymu.

Šalyje galiojanti žalos sveikatai atlyginimo sistema yra paini ir prieinama ne kiekvienam. Nukentėję nuo prastai ar atmestinai dirbančių medikų ligoniai ar jų artimieji savo interesus gina vis ryžtingiau. Tačiau praktika rodo, kad incidento tyrimas nuo pareiškimo pateikimo datos iki teismo sprendimo trunka vidutiniškai 2–3, o kartais ir daugiau metų. Retas žmogus pajėgia nueiti ilgą kelią teisybės link.

„Dažnai jaučiu vidinę šizofreniją, – sako Medicinos ir diagnostikos centro vadovas Laimutis Paškevičius. – Viename smegenų pusrutulyje esu verslininkas, kitame – hipokratas.“ Atviras ir tiesus pokalbis apie medicinos verslą Lietuvoje – to ne visada gali tikėtis. Ligoninės kvapas pasąmonėje asocijuojasi tik su nemaloniais dalykais. Čia jo nėra. Ir galbūt vienintelis dalykas, iš kurio supranti esantis klinikoje, – sniego baltumo chalatais apsirengęs personalas.

Iš gydymo įstaigų siekiama išgyvendinti nelegalias priemokas ir kyšius. Parengtos sveikatos sistemos pataisos, kuriose gydytojams numatytos piniginės baudos, jei iš pacientų bus reikalaujama susimokėti už paslaugą, kurią kompensuoja valstybė, praneša LTV Naujienų tarnyba. Jau seniai vieša paslaptimi yra tapę, kad pacientas, norintis didesnio gydytojų dėmesio, turi jam į kišenę kyštelėti kelias dešimtis ar kelis šimtus litų.

Kodėl medikai prabyla apie tai, kad pacientai manipuliuoja savo teisėmis? Ar tikrai gydytojų teisės Lietuvoje neginamos, o pacientams vieni niekai apginti savąsias? Atsakymai į šiuos klausimus iš mediko, paciento ir teisininko lūpų nuskambėjo labai nevienodi. Pacientai grasina Pacientai sau leidžia vis daugiau, tampa ne tik itin drąsūs, bet ir įžūlūs. Tokios išvados peršasi pasiklausius Plungės rajono ligoninės direktoriaus pavaduotojos medicinai Danguolės Luotienės.

Statistika skelbia, kad slaugytojų šalyje nuolat mažėja. Teigiama, jog per dešimt metų slaugytojų ir akušerių šalyje sumažėjo maždaug dešimtimi tūkstančių. Tam įtakos, be abejo, turėjo, kad kolegijos išleidžia mažiau specialistų, bet ir augantys emigracijos mastai. Buvo laikas, kai Panevėžio kolegijos Medicinos ir socialinių mokslų fakultetas kasmet į gyvenimą išleisdavo po septynias grupes diplomuotų slaugytojų.

„Kodėl Panevėžio ligoninei turiu mokėti už gydymą, jeigu Anglijoje, kuri yra Europos Sąjungos narė, legaliai dirbu ir moku mokesčius?“ To Respublikinės Panevėžio ligoninės ginekologų neseniai klausė viena 21 metų pacientė,  kai jos buvo paprašyta susimokėti per 500 litų už suteiktą pagalbą patyrus nekomplikuotą persileidimą. Kita užsienyje legaliai dirbanti panevėžietė, dėl negimdinio nėštumo patekusi ant operacinio stalo, ligoninei po ginčų sumokėjo 2 tūkstančius litų.

Ketvirtadienį Seime vykusioje vyriausybės valandoje parlamentarai domėjosi, ar Klaipėdos Jūrininkų ligoninėje, kurioje galimai neteisėtai buvo kaupiamos ir naudojamos lėšos, buvo atliktas auditas ir kaip ši ligoninė sukaupė tokias dideles pinigų sumas bei kaip juos naudoja. Atsakydamas į Seimo nario J. Juozapaičio klausimą, sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys sakė, kad vidaus auditas ligoninėje buvo atliktas, informacija gauta. Tačiau plačiau komentuoti audito rezultatus jis atsisakė.

Vieną kartą per metus, kovo pabaigoje, pasauliui primygtinai primenama apie vieną pavojingiausių ir klastingiausių ligų – tuberkuliozę. Šių metų sausio ir vasario mėnesiais Panevėžio apskrityje užregistruota 13 naujų susirgimų tuberkulioze. Tuberkulioze sergantieji gydomi Respublikinės Panevėžio ligoninės Pulmonologijos skyriuje.

Prieš beveik dvejus metus Sveikatos apsaugos ministerija pakeitė vaistų receptų išrašymo tvarką. Recepte turi būti nurodomas bendrinis veikliosios medžiagos, o ne konkretaus gamintojo vaisto pavadinimas. Ministerija akcentavo, kad naujoji tvarka suteiks daugiau pasirinkimo laisvės pacientui. Nes matydamas visą tos pačios sudėties vaistų asortimentą specialiai tam įdiegtame ekrane vaistinėje, pacientas pats rinksis, kokio gamintojo vaistą įsigyti.

Nepaisant per pastaruosius dešimtmečius pasiektų rodiklių situacija Afrikoje yra vis dar sudėtinga. Kaip teigia BBC, skurdas kai kuriose Afrikoje šalyse nemažėja. Skurdo didėjimui sustabdyti nėra ne tik galimybių, bet ir vietinių gyventojų entuziazmo. Nors Vakarų valstybės nuolat remia Afrikos tautas, tačiau nemažą dalį humanitarinės pagalbos išgrobsto vietos valdininkai. Situacija sudėtinga ir dėl gamtos specifikos. Afrikoje trūksta geriamo vandens, dėl sausrų kyla bado, ligų epidemijos.

Į ligonines patekę pacientai dažnokai verčiami sumokėti už tvarsliavą ar kitas elementarias paslaugas. Politikai sako esą bejėgiai tai sustabdyti. Be to, kyla ginčų dėl dešimčių milijonų litų, kurie kažkur taupomi ar investuojami. Balsas.lt aiškinasi, ar čia tie patys litai, kurių trūksta ligoniams ar kokie kiti? Milijonai ne ligoniams? Suma, apie kurią kalba skandalo iniciatoriai, įspūdinga – 23 milijonai litų.

Sveikatos apsaugos ministerija iš dalies stabdo greitosios medicinos pagalbos centralizavimą, nes kai kurios savivaldybės tam nepasirengė. Nuo šių metų sausio 1-osios planuota pertvarka sulaukė rajono medikų ir Seimo sveikatos reikalų komiteto kritikos. Paslaugų centralizavimui nepasirengta, iki šiol neaišku, iš kokių lėšų ir kada savivaldybės galės įsigyti reikiamą įrangą.