suvaržymai

Švedija ketvirtadienį paskelbė, kad vasario 9-ąją atšauks daugumą šalyje dėl COVID-19 įvestų suvaržymų, nes su itin užkrečiamu, bet lengvesnius simptomus sukeliančiu koronaviruso omikron variantu prasideda „visiškai nauja“ pandemijos fazė. Tarp suvaržymų, kurie bus panaikinti, yra reikalavimas barams ir restoranams darbą baigti iki 23 valandos, susibūrimų dalyvių skaičiaus apribojimai.

Jungtinės Karalystės vyriausybė atsisakys privalomų COVID-19 testų į Angliją atvykstantiems žmonėms, pirmadienį paskelbė ministras pirmininkas Borisas Johnsonas, toliau švelninantis suvaržymus mažėjant užsikrėtimo pandeminiu koronavirusu atvejų skaičiui.

Danijos valdžia penktadienį paskelbė, kad dėl rekordinio COVID-19 atvejų prieaugio, įsibėgėjančio dėl naujos omikron atmainos, šalyje bus laikinai uždaryti teatrai, kino teatrai ir koncertų salės, taip pat bus ribojamas restoranų darbo laikas. Be to, vyriausybė planuoja uždaryti kitas žmonių susibūrimo vietas, tokias kaip pramogų parkai ir muziejai. „Teatrai, kino teatrai ir koncertų salės turės užsidaryti“, – spaudos konferencijoje kalbėjo ministrė pirmininkė Mette Frederiksen.

Lenkija nuo gruodžio 15 dienos ribos žmonių, galinčių būti bažnyčiose, restoranuose ir teatruose, skaičių, be to, nuo kovo 1-osios skiepai nuo COVID-19 šalyje bus privalomi sveikatos apsaugos darbuotojams, mokytojams bei kariškiams. „Negalime sakyti, kad epidemijos grėsmė mažėja“, – antradienį sakė sveikatos apsaugos ministras Adamas Niedzielskis.

Graikija pirmadienį įvedė daug naujų suvaržymų, kovodama su COVID-19 atvejų šuoliu, taip padidinusiu mirštamumą, kad jis dabar yra kone dvigubai didesnis už Europos Sąjungos vidurkį. Vyriausybė paskelbė, kad iki gruodžio 6 dienos kaukės bus privalomos visose darbo vietose, darbas viešajame ir privačiajame sektoriuose prasidės skirtingu laiku, o poilsio ir pramogų paslaugomis uždarose patalpose galės naudotis tik pasiskiepiję ar neseniai COVID-19 persirgę suaugusieji.

Estija svarsto galimybę įvesti naujų suvaržymų dėl koronaviruso prie tų, kurie įsigaliojo prieš dieną, tačiau sieks išvengti visuotinio karantino, panašaus į tą, kurį įvedė kaimyninė Latvija, kad stabdytų greitą viruso plitimą. Sveikatos apsaugos ministras Tanelis Kiikas estų žiniasklaidos atstovams sakė, kad vyriausybė tarsis dėl papildomų suvaržymų įvedimo, ypač tų, kuriais būtų siekiama pagreitinti vakcinacijos tempus šioje nedidelėje 1,3 mln. gyventojų turinčioje šalyje.

Suomijos parlamentarai antradienį pritarė nacionalinio „korona paso“ planams, nors naujų užsikrėtimo atvejų šalyje mažėja ir tai reiškia, kad schema gali likti nepanaudota. Vadinamieji skiepų pasai jau naudojami tokiose šalyse kaip Prancūzija, Italija ir Nyderlandai, reikalaujančiose, kad uždarose patalpose ar viešose erdvėse besilankantys žmonės pateiktų pasiskiepijimo nuo COVID-19, neigiamo koronaviruso testo atsakymo ar ankstesnio persirgimo įrodymą.

Norvegija ketvirtadienį vėl atidėjo visišką suvaržymų dėl COVID-19 atšaukimą, šioje Skandinavijos šalyje registruojant rekordiškai daug užsikrėtimo atvejų. Vyriausybė taip pat pranešė leisianti skiepyti 12–15 metų vaikus, kad būtų vakcinuota daugiau žmonių, plintant užkrečiamesnei koronaviruso delta atmainai. Prieš pat vasarą Norvegija palaipsniui pradėjo švelninti ribojimus, prasidėjus vakcinavimo kampanijai ir sumažėjus naujų užsikrėtimo atvejų skaičiui.

Iki pat dabar maistu ir gėrimais prekiauti negalėję kino teatrai atveria duris. Pokyčiai, kaip praneša vienas kino teatrų tinklas, planuojami jau nuo šios savaitės penktadienio. Tiesa, maistas kino salėse taip pat reiškia, kad į kino teatrą bus galima patekti tik turint galimybių pasą.  Tokia žinia pasidalijo vienas kino teatrų tinklas.

Prancūzija nelaukia, kol Delta atmaina šalyje išplis dar labiau ir įveda privalomą vakcinaciją visam medicinos įstaigų personalui. Be to, prezidentas Macronas pareiškė, kad neatmeta, jog situacijai pablogėjus, privalomai skiepytis teks visiems prancūzams. Prancūzijoje plintant koronaviruso Delta atmainai, prezidentas Emmanuelis Macronas imasi precedento neturinčių priemonių.

Nors Vyriausybė suteikė gerokai didesnę laisvę išskirtinai Joninių šventei, kai kurie ribojimai organizatorius pribloškė. Valdžia, atsisakiusi minties priversti visus linksmintis sėdomis, įpareigojo ratelius eiti ar per laužą šokinėti tik su kaukėmis. O ir ištroškus ar išalkus, užkąsti bus galima nebent iš savos pintinės – jokia prekyba švenčių vietose negalima. Premjerė Ingrida Šimonytė sakė, kad visiškai laisvei dar per anksti.

Izraelyje nuo antradienio atšaukiami beveik visi dėl koronaviruso pandemijos taikyti suvaržymai, pranešė  žiniasklaida.  Kaip informuoja portalas newsru.co.il, nuo antradienio izraeliečiams nebereikalingi vadinamieji žalieji pasai, liudijantys, kad asmuo paskiepytas nuo koronaviruso ar persirgęs COVID-19. Taip pat atšaukimas vadinamasis violetinis standartas – normatyvai, reglamentuojantys įstaigų veiklą.

Norvegijos premjerei Ernai Solberg penktadienį buvo skirta svari bauda už šalyje dėl koronaviruso pandemijos įvestų suvaržymų nesilaikymą, kai vyriausybės vadovė organizavo gimtadienio šventę savo artimiesiems, nors pati į ją galiausiai neatvyko, nurodė policija. Policija padarė išvadą, kad E. Solberg organizuotos vakarienės svečių skaičius viršijo leistiną privatiems renginiams. Už šį pažeidimą premjerei buvo skirta 20 tūkst. Norvegijos kronų (beveik 2 000 eurų) bauda.

Estijoje sparčiai plintant britiškojo varianto koronavirusui nuo ketvirtadienio įvedamas griežtas karantinas, galiosiantis mažiausiai mėnesį, pirmadienį pranešė ministrė pirmininkė Kaja Kallas. „Kaip rodo naujausi duomenys, britiškoji viruso atmaina randama net 98 proc. išanalizuotų ėminių. Kiek mums žinoma, šis variantas plinta pusantro karto sparčiau ir yra ypač užkrečiamas, – visuomeninei televizijai sakė premjerė.

Karantino suvaržymai Lietuvoje ilgam laikui buvo sustingdę dalies verslų veiklą. Paslaugų sektoriuje dirbantys asmenys ne kartą savo pasitenkinimą liejo ne tik socialiniuose tinkluose, tačiau ir gyvuose protestuose. Galiausiai jų pastabos ir prašymai išklausyti – Vyriausybė priėmė karantino atlaisvinimus, kurie sudarė sąlygas dirbti verslams, turintiems atskirus įėjimus iš lauko į patalpas. Ribojimai, net ir atvėrus kelią verslams, išliko.

Antrasis karantinas Lietuvoje sujaukė būsimuosius vairuotojus egzaminuojančios „Regitros“ veiklą. Nuo gruodžio vidurio įmonės logotipais pažymėti automobiliai į gatves nevažiavo, o Vyriausybės priimti kasdienio gyvenimo suvaržymai laukti savo eilės privertė tūkstančius vairuotojų.  Trečiadienį „Regitra“ būsimųjų vairuotojų kantrybė trūko – į mitingus visoje Lietuvoje susirinko šimtai žmonių, prie Seimo rūmų piketuoti atvyko ir vairavimo mokyklos.

Jungtinė Karalystė ketvirtadienį viena žyme pamažino koronaviruso pandemijos pavojų nuo didžiausio, pareiškusi, kad sumažėjęs COVID-19 atvejų skaičius sumažino grėsmę Nacionalinei sveikatos tarnybai. Nuo sausio šalyje buvo įvestas didžiausias 5-to laipsnio pavojus, skelbiantis apie „didelę sveikatos apsaugos tarnybų perkrovimo riziką“ ir būtinybę „ypač griežtai“ laikytis fizinio atstumo.

Latvijos kirpėjai protestuodami prieš suvaržymus dėl pandemijos žengė neįprastą žingsnį ir ėmė siūlyti savo paslaugas apsnigtuose miškuose ar ant užšalusių ežerų. „Kitaip negalime dirbti“, – naujienų agentūrai AFP sakė kirpėja Diana Silina, rengdama savo darbo priemones ant ledu padengto ežero netoli sostinės Rygos. Kirpyklos ir SPA salonai Latvijoje yra uždaryti nuo gruodžio 21 dienos, o lauke gali susitikti ne daugiau kaip du žmonės, tad kirpėjai vienu metu priima tik po vieną klientą.

Karantino ribojimus reikia švelninti jau dabar – taip siūlo Užkrėčiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) direktorius Saulius Čaplinskas. Ar tai nebūtų klaida, kokia buvo padaryta tarp dviejų karantinų? Apie tai – pokalbis su ULAC direktoriumi, profesoriu Sauliumi Čaplinsku. Sakote, kad nesutinkate su viešojoje erdvėje pasigirdusiais siūlymais karantiną tęsti net iki balandžio mėnesio.

Lietuvoje sugriežtėjus karantino sąlygoms ir sumažėjus keleivių srautui, nuo pirmadinio kursuos mažiau traukinių. Laikinai stabdomi 32 reisai, dar penkių grafikas keičiamas, praneša „Lietuvos geležinkeliai“.  Bendrovės „LTG Link“ vadovo Lino Baužio teigimu, pastarosiomis dienomis, palyginti su pernai tuo pat laiku, keleivių srautas sumažėjo beveik 70 proc. „Per visą pandemiją stengiamės išlaikyti būtinąjį tarpmiestinį susisiekimą, kad žmonės galėtų pasiekti darbus ar gydymo įstaigas.

Trečiadienį įsigaliojus sugriežtintiems karantino reikalavimams, policija pratina žmones prie judėjimo ribojimų – mobilūs postai gali būti visoje šalyje. „Jie gali būti įrengti visur – kiekviena apskritis nusprendžia pagal savo galimybes ir taktiką“, – BNS sakė Policijos departamento atstovas spaudai Ramūnas Matonis. Jo teigimu, dabar automobiliai gali būti tikrinami atsitiktinai, tačiau kai kur gali būti stabdomas ir kiekviena važiuojanti mašina.

Estijoje susiklosčius „prastai“ epidemiologinei padėčiai vyriausybė nusprendė įvesti papildomų suvaržymų dėl COVID-19, ketvirtadienį pranešė ministras pirmininkas Juri Ratas. „Nepaisant anksčiau priimtų apribojimų, virusas tebeplinta sparčiai“, – žurnalistams sakė premjeras, pridurdamas, kad papildomi suvaržymai įsigalios šeštadienį. Be kita ko, parduotuvių ir paslaugų įmonių patalpose vienu metu galės būti ne daugiau kaip 50 proc. žmonių, numatytų pagal bendrą patalpų talpumą.

Vokietija dabartinius suvaržymus dėl koronaviruso pratęs iki sausio pradžios, nebent, kas mažai tikėtina, viruso plitimas būtų smarkiai pristabdytas, trečiadienį paskelbė šalies kanclerė Angela Merkel. Pasak jos, lapkričio pradžioje įvestų priemonių, įskaitant privačių susibūrimų apribojimus ir restoranų, laisvalaikio bei kultūros įstaigų uždarymą, negalima atšaukti atsižvelgiant į dabartinį užsikrėtimo atvejų daugėjimą.

Suomijos sostinėje smarkiai padaugėjus COVID-19 atvejų bus įvesti nauji griežti suvaržymai dėl koronaviruso, antradienį pranešė miesto meras. Dėl „neraminančios padėties“ Helsinkyje vidurinės mokyklos, bibliotekos ir baseinai bus uždaryti, uždraudžiami visi vieši renginiai, spaudos konferencijoje sakė Janas Vapaavuori (Janas Vapavuoris). „Siūlome naudoti visas miesto galioje esančias priemones“, – sakė jis ir įspėjo, kad sveikatos apsaugos ir kontaktų atsekimo įstaigos gali būti perkrautos.

Ispanijoje augant antrai koronaviruso bangai, nuspręsta nuo likusios šalies izoliuoti labiausiai viruso paveiktą sostinę Madridą. Be to, dalyje miesto nuspręsta ir vėl įvesti dalinį karantiną, tačiau miesto valdžia sako vyriausybę paduosianti į teismą ir nusileisti naujiems draudimams neketina. Madride esančiame Romos parke plevėsuoja dešimtys tūkstančių Ispanijos vėliavėlių. Taip čia pagerbiama daugiau nei 30 000 žmonių, kurių gyvybes nusinešė koronavirusas.

Ispanijos vyriausybė trečiadienį paskelbė nusprendusi įvesti dalinį karantiną visame Madrido mieste, po konsultacijų su 17 Ispanijos autonominių regionų, kurie yra atsakingi už pandemijos valdymą, pranešė sveikatos apsaugos ministras Salvadoras Illa. Tačiau Madrido regiono vyriausybė piktai sureagavo į naujus suvaržymus, kurie paveiks judėjimą ir susibūrimus, ir užsiminė apie galimybę kreiptis į teismus. „Padėtis Madride sudėtinga ir neraminanti“, – žurnalistams sakė S. Illa.

Vieni uždaro valstybių sienas ir, prasidėjus naujiems mokslo metams norėtų neleisti vaikų į mokyklas. Kiti ptotestuoja prieš koronaviruso suvaržymus, reikalaudami juos atšaukti. Kur neišmintingi kraštutinumai ir kur – sveiko proto balsas?  Apie visa tai kalbamės tv3.lt studijoje su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesoriumi Mindaugu Stankūnu.

Lietuvoje grąžinant privalomą kaukių dėvėjimą uždarose erdvėse, premjerą pavaduojantis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad Vyriausybė kol kas nesvarsto vėl riboti verslo veiklą. Pasak jo, Vyriausybė mano, kad privalomas kaukių dėvėjimas šiuo metu yra pakankama priemonė, bet neatmetė galimybės, jog situacijai pablogėjus, gali būti svarstomi ir kiti žingsniai.

BNS pateikia svarbiausių antradienio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalgą: Viruso plitimas. Per parą patvirtinti aštuoni nauji užsikrėtimo koronavirusu atvejai. Du iš jų yra įvežtiniai, trys – susiję su infekcijos protrūkiu Kaune, dar du asmenys užsikrėtė po kontakto su sergančiaisiais. Vieno panevėžiečio užsikrėtimo aplinkybės neaiškios. Sveikatos specialistams kelia nerimą tai, jog daugėja atvejų, kurių užsikrėtimo aplinkybių nustatyti nepavyksta. E-sveikata.

Kai kurios šalys pirmadienį vėl įvedė virtinę suvaržymų, pradedant paplūdimių uždarymų ir baigiant karantino priemonėmis, siekdamos suvaldyti koronaviruso infekcijos židinius, pasaulyje oficialiam COVID-19 aukų skaičiui perkopus 650 tūkstančių.      Europos šalims, bandančioms sumažinti ankstesnių karantinų jų ekonomikoms padarytą žalą, sunkiai sekasi rasti būdų, kaip suderinti siekį išlaikyti atvirą turizmą ir apsisaugoti nuo naujų koronavirusinės infekcijos protrūkių.

BNS pateikia svarbiausių ketvirtadieno naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalgą: Viruso plitimas. Per parą Lietuvoje patvirtinti trys nauji koronaviruso atvejai. Vienas iš jų susijęs su žinomu židiniu archyvavimo ir dokumentų tvarkymo paslaugų įmonėje Vilniuje, likę du yra įvežtiniai iš Ukrainos ir Uzbekistano. Ligoninėse dėl koronaviruso šiuo metu gydoma 13 žmonių. Virusas kaimynystėje. Latvija per parą patvirtino 13 naujų užsikrėtimo atvejų, Estija – aštuonis.

Turistai ir paryžiečiai nuo ketvirtadienio vėl gali grožėtis Prancūzijos sostinės vaizdais, atsiveriančiais iš Eiffelio bokšto, kuris tris mėnesius buvo uždarytas dėl koronaviruso pandemijos, tačiau lankytojai kol kas galės naudotis tik bokšto laiptais. Garsiausio Paryžiaus paminklo liftais nebus galima naudotis iki liepos 1-osios; taip siekiama užtikrinti saugų atstumą tarp žmonių ir sumažinti užsikrėtimo riziką.

Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas antradienį paskelbė naują ribojimų šalyje švelninimo etapą – nuo liepos 4-osios atsidarys barai ir restoranai, kirpyklos, bibliotekos, muziejai ir galerijos, kino teatrai. Tačiau baseinai, SPA paslaugas teikiantys grožio salonai, uždaros sporto salės ir boulingo centrai liks uždaryti.

Maskva antradienį sušvelnino daugiau nei du mėnesius dėl naujojo koronaviruso epidemijos taikytus griežtus suvaržymus, nors pandemijos aukų bendras skaičius Rusijoje viršijo 6 000. Maskvos gatvėse atsinaujino transporto spūstys, o sostinės gyventojai ėjo į lauką pasidžiaugti šiltu oru po ilgas savaites trukusios izoliacijos savo namuose. Dauguma maskviečių buvo geros nuotaikos, nedėvėjo apsauginių kaukių. „Gera būti lauke, gatvėse – daug žmonių.

Vienos Europos šalys jau stengiasi grįžti į gyvenimą iki koronaviruso ir atvėrė darželių duris, tačiau su griežtais apribojimais. Kitos šalys stebi, kuo tai gali baigtis ir klauso Pasaulinės sveikatos organizacijos perspėjimų, kad skubėti nutraukti karantiną gali būti pragaištinga. Norvegija teigia, kad jau suvaldė naujojo koronaviruso protrūkį, nuo pirmadienio pradėjo atidarinėti mėnesį nedirbusias ikimokyklinio ugdymo įstaigas.

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as ketvirtadienį pareiškė Britanijos premjerei Theresai May, kad jos šalis turi rinktis – leisti laisvą europiečių judėjimą į Jungtinę Karalystę arba susitaikyti su apribojimais prekyboje su Europos Sąjunga. „Tai pats svarbiausias punktas... Britanija turės rinkti – likti bendrojoje rinkoje ir priimti laisvą judėjimą, arba įgyti kitą statusą“, – jis sakė po derybų Paryžiuje.

Europos vyriausybės, reaguodamos į būgštavimus dėl galimų teroro išpuolių ir musulmonų migrantų antplūdžio, varžo pagrindines žmogaus laisves, trečiadienį perspėjo „Human Rights Watch“ (HRW). Kitaip nei ankstesniais metais, Niujorke įsikūrusios žmogaus teisių grupės kasmetinė ataskaita pradedama ne naujausia informacija iš karo zonų, o pagrindinis dėmesys joje skiriamas konfliktų padariniams.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sausio 20 dieną Briuselyje dalyvavo Europos Sąjungos Užsienio reikalų tarybos posėdyje, kuriame aptartas pasirengimas sausio 27–28 d. vyksiančiam ES ir Rusijos viršūnių susitikimui. Pasak užsienio reikalų ministro, ES suinteresuota gilinti dialogą ir plėtoti strateginę partnerystę su Rusija, tačiau tai turi būti daroma abipusės pagarbos ir pasitikėjimo pagrindu.

Greitųjų vartojimo kreditų bendrovės į užburtą ir dažnai pražūtingą paskolų ratą kasdien įtraukia per 1000 Lietuvos gyventojų. Visuomeninės akcijos „Atsisakyk greituko“ atstovai atviru laišku ragina Lietuvos banką ir kitas valdžios institucijas imtis aktyvių veiksmų, kurie pažabotų greituosius kreditus išduodančių įmonių apetitą. Greitųjų kreditų portfelis Lietuvoje auga geometrine progresija.

Lietuvos banko kryžiaus žygis prieš greituosius kreditus pasiekė apogėjų. Liepos 1 – ąją įsigaliojusios greitųjų kreditų teikimo taisyklės apribojo greitųjų kreditų suteikimo laisvę, o pagal naujas taisykles vieno mėnesio įmokos kredito įstaigoms negali būti didesnės nei 40 proc. asmens pajamų. Pakeitimus paskatino pažeidimai Galų nesuduriančių lietuvių sparčiai pamėgti greitieji kreditai tapo sunkiau pasiekiami.

Lietuva, į nacionalinę teisęs perkeldama Europos Sąjungos direktyvų reikalavimus, gana dažnai stipriai persistengia. Tai yra, savo iniciatyva numato suvaržymus, kurių direktyva nereikalauja, neišsidera pereinamųjų laikotarpių, o teisės akto rengimo metu net nesistengia suprasti šalies specifikos ir atstovauti jos interesams. Dėl to visų pirma nukenčia vartotojai, nes daugumos reikalavimų įgyvendinimas tiesiogiai veda prie aukštesnių kainų.

Naktį į ketvirtadienį ir ketvirtadienio rytą Baltarusijos valdžia iš šalies neleido išvykti dar trims asmenims, ir jų skaičius jau pasiekė dešimt. Ketvirtadienio rytą iš Minsko į Varšuvą pasieniečiai neleido išskristi Baltarusijos žurnalistų asociacijos pirmininkei Žanai Litvinai, o naktį iš traukinio, vykusio į Varšuvą, išlaipintas žmogaus teisių gynėjas Andrejus Bondarenka. Be to, naktį neleista išvykti televizijos kanalo „Belsat“ žurnalistui Michailui Jančiukui.

Netrukus 35-ąjį gimtadienį švesiąs aukštaūgis Kenyonas Martinas ištrūko iš Kinijos. „Xinjiang Flying Tigers“ klubas atleido amerikietį. Oficialiai ilgametis NBA žaidėjas ekipą palieką dėl šeimyninių priežasčių. Skelbiama, jog krepšininkas pasiprašė atleidžiamas nesiekiant nemenkos kompensacijos. Įdomu, jog K.Martinas dokumentiškai pasižadėjo nerungtyniauti NBA iki Kinijos krepšinio lygos atkrintamųjų varžybų, kurios turėtų prasidėti vasario pabaigoje.

Po Antrojo pasaulinio karo į Sovietų Sąjungos šiaurę ištremti   lietuvių ūkininkai grįžę namo  pasakodavo, kad  Sibire ar Urale tingūs rusų kolūkiečiai šaipydavosi, kai mūsiškiai tremtiniai galvijų mėšlu tręšdavo bulves ar daržoves: esą tik „klumpakojai  labusai“  gali valgyti dvokiančiose išmatose augintą maistą! Tačiau tokia mąstysena dabar apsikrėtę ir dauguma Lietuvos žemės ūkio bei veterinarijos valdininkų.