susirgimai

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 205 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejai. 70 iš jų registruota Vilniaus, 44 Šiaulių, 27 Kauno, 22 Klaipėdos, 21 Telšių, po 7 – Marijampolės ir Panevėžio, 6 Tauragės bei 1 Alytaus apskrityse.  Po kontakto su asmenimis, kuriems patvirtintas koronavirusas, epidemiologų vertinimu, pagal šiuo metu turimus duomenis, praėjusią parą užsikrėtė 146 asmenys.

Ruduo daugeliui tėvų asocijuojasi su dažnesniais vaikų susirgimais. Varvanti nosis ar kosulys užklumpa bene kiekvieną vaiką, lankantį darželį ar mokyklą. Alergologė-pulmonologė Indrė Plėšytė-Būtienė teigia, kad rudenį vaikų susirgimų iš tiesų padaugėja, o koronaviruso apsuptyje dažnas ligas lengva supainioti su šiuo nauju virusu.  Gydytoja Indrė Plėšytė-Būtienė pabrėžia, kad rudenį vaikų susirgimų padaugėja ne dėl orų permainų.

Praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 43 nauji koronaviruso atvejai, bendras skaičius siekia 3083, sekmadienį BNS informavo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras. Šiuo metu koronaviruso infekcija tebeserga 1030 asmenų, 1954 – pasveiko. Nuo COVID-19 iš viso mirė 86 asmenys, dėl kitų priežasčių mirė 13 užsikrėtusiųjų. Izoliacijoje yra 6047 žmonės. Nuo birželio 1 dienos Lietuvoje nustatyti 207 įvežtiniai atvejai.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) praneša, kad per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 36 koronavirusino (COVID-19) atvejai. 14 iš jų užregistruota Vilniaus, 8 Kauno, 6 Šiaulių, 4 Utenos, 2 Tauragės ir po 1 – Klaipėdos ir Marijampolės apskrityse. Židiniai plečiasi Šiaulių apskrityje per praėjusią parą patvirtinti 5 nauji koronaviruso atvejai, kurie siejami su protrūkiu vienoje siuvimo įmonėje.

Praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 36 nauji koronaviruso atvejai, bendras skaičius siekia 3040, šeštadienį BNS informavo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras. Šiuo metu koronaviruso infekcija tebeserga 989 asmenys, 1952 – pasveiko. Nuo COVID-19 iš viso mirė 86 asmenys, dėl kitų priežasčių mirė 13 užsikrėtusiųjų. Izoliacijoje yra 5882 žmonės. Nuo birželio 1 dienos Lietuvoje nustatyti 206 įvežtiniai atvejai.

Koronavirusinė infekcija COVID-19 ir su ja susiję susirgimai pasaulyje jau pareikalavo mažiausiai 802 362 žmonių gyvybių, šeštadienį pranešė šią statistiką renkantis portalas „Worldometers“. Portalo duomenimis, žmonių, kuriems buvo patvirtintas užsikrėtimas koronavirusu, skaičius nuo pandemijos pradžios iki šeštadienio ryto išaugo iki 23 097 857 žmonių. Šie duomenys rodo, kad milijonui mūsų planetos gyventojų teko 102,9 mirusio COVID-19 paciento.

Lietuvoje sergamumo rodiklis koronavirusu siekia kiek daugiau kaip 11 atvejų 100 tūkstančių gyventojų. Pasak epidemiologės Daivos Razmuvienės, rugpjūčio mėnesį jau registruotas 341 koronavirusu susirgęs žmogus. Kai per visą liepos mėnesį tokių buvo 274. Epidemiologai su nerimu laukia ir šaltojo sezono, mat rudenį gali būti sunku atskirti žmones, kurie serga koronavirusu, gripu ar  peršalimo ligomis.

Per vakar patvirtinta 17 atvejų, iš jų 8 – Utenos apskrityje, 5 – Kauno apskrityje, 2 – Panevėžio, po vieną – Vilniaus ir Telšių apskrityse. 7 susirgusieji jaučia simptomus, kiti – simptomų neturi. Iš 8 atvejų Utenos apskrityje 4 – įvežtiniai: 3 iš Airijos, 1 iš Jungtinės Karalystės.  Utenos apskrityje nustatytas įvežtinis atvejis iš Jungtinės Karalystės. Asmuo grįžo liepos 27 d. automobiliu. Jaučia simptomus.

Blogėjant epidemiologinei situacijai, Vyriausybė grąžina prievolę dėvėti apsaugines veido kaukes viešose uždarose vietose. Kaip veiks ši taisyklė ir kokių papildomų priemonių reikės imtis, jei daugės susirgimų? Ar gali keistis Seimo rinkimų tvarka? Kalbamės su sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą pavaduojančiu teisingumo ministru Elvinu Jankevičiumi Sveiki.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) įspėja, kad vasarą lengviau užsikrėsti kirmėlinėmis ligomis. ULAC duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį užregistruoti 52 askaridozės, 16  echinokokozės ir 8 toksokarozės atvejai. Lyginant su pernai tuo pačiu laikotarpiu, sumažėjo echinokokozės ir toksokarozės, bet padaugėjo askaridozės atvejų. Askaridoze ir toksokaroze dažniausiai užsikrečia ir serga vaikai iki 14 metų amžiaus, echinokokoze – suaugę asmenys.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) prognozuoja, kad kitą savaitę koronavirusu SARS-CoV-2 užsikrėtusių žmonių skaičius pasaulyje jau kitą savaitę perkops 10 milijonų. „Mes manome, kad kitą savaitę SARS-CoV-2 sukeliamos COVID-19 ligos atvejų planetoje skaičius viršys 10 mln.“, – sakė PSO generalinis direktorius Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas. Jo žodžiais, kad dabar naujuoju koronavirusu infekuotų žmonių yra daugiau kaip 9,1 mln., o mirčių nuo šios ligos – per 470 tūkstančių.

Baltijos šalyse iki trečiadienio vidurdienio iš viso patvirtinta 4859 užsikrėtimo koronavirusu atvejų, rodo BNS iš oficialių institucijų surinkti duomenys. Lietuva: patvirtinti 1778 atvejai, atlikti 375 tūkst. 572 tyrimai, mirė 76 žmonės. Latvija: patvirtinti 1104 atvejai, atlikti 131 tūkst. 646 tyrimai, mirė 30 žmonės. Estija: patvirtinti 1977 atvejai, atlikti 99 tūkst. 153 tyrimai, mirė 69 žmonės.

Pietų Amerika tapo nauju koronavirusinės infekcijos COVID-19 epicentru, žemyne smarkiai išaugus užsikrėtimo atvejų skaičiui, penktadienį pareiškė Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). „Tam tikra prasme, Pietų Amerika tapo nauju šios ligos epicentru. Matome, kad daugelyje Pietų Amerikos šalių vis daugėja [užsikrėtimo] atvejų“, – per virtualią spaudos konferenciją sakė  PSO Ekstremaliųjų padėčių programai vadovaujantis Mike'as Ryanas.

Gegužės 19-oji – Pasaulinė uždegiminių žarnyno ligų diena – yra puiki proga nebesidrovint ir atvirai pasikalbėti apie sutrikusiu tuštinimusi pasireiškiančią klastingą negandą. Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos vadovas profesorius Juozas Kupčinskas pasakoja, kad sergančiųjų šiomis ligomis mūsų šalyje nuolat daugėja. Laimei, medicinos mokslo pažanga neatsilieka.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, pernai iš viso Lietuvoje registruoti 32 susirgimai epideminiu parotitu (kiaulyte) ir tai pusantro karto daugiau lyginant su užpernai (2018 m. – 19 atvejų).  Dažniausiai 2019 m. epideminiu parotitu sirgo 1–4 metų amžiaus (28,1 proc.) ir 5–9 metų amžiaus (28,1 proc.) vaikai bei vyresni nei 30 metų amžiaus asmenys (28,1 proc.). Didžioji dalis (40,6 proc.) susirgusių asmenų buvo skiepyti tik viena vakcinos doze.

Koronavirusas Europoje jau pražudė daugiau nei 100 tūkst. žmonių, rodo naujienų agentūros AFP renkami duomenys. Šis skaičius sudaro beveik du trečdalius viso pasaulyje užfiksuotų mirčių nuo koronaviruso skaičiaus. Europa, kurioje iš 1 136 672 užsikrėtusiųjų mirė 100 501, yra labiausiai nuo COVID-19 pandemijos nukentėjęs žemynas. Visame pasaulyje nuo naujojo viruso jau mirė 157 163 žmonės.

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) balandžio 18 d. 7.00 val. surinktais duomenimis: Patvirtintų ligos atvejų: 1239 Per vakar dieną patvirtintų naujų atvejų skaičius: 90 Per vakar dieną ištirta ėminių: 5715 Iki šiol iš viso ištirta ėminių dėl įtariamo koronaviruso: 58816 Svarbiausia informacija apie koronavirusą Koronavirusas yra naujos struktūros koronavirusas, kuris niekada anksčiau nebuvo sukėlęs infekcijų žmonėms.

Ukrainoje nustatyti jau 2 777 susirgimo COVID-19 atvejai, 89 žmonės pasveiko, o dar 83 mirė, anksti sekmadienį paskelbė Sveikatos apsaugos ministerija. „Balandžio 11 dieną buvo gauti 266 pranešimai apie naujus patvirtintus atvejus“, – socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė ministerijai pavaldus Visuomenės sveikatos centras. Iki šeštadienio 9 val.

Lietuvoje šiuo metu yra 27 sunkūs koronaviruso atvejai, o susirgimų pikas – dar nepasiektas, antradienį LRT radijui sakė vyriausioji šalies epidemiologė tvirtina Loreta Ašoklienė. „Lietuvoje situacija kiekvieną dieną keičiasi, jis (užsikrėtusiųjų skaičius) vis dar didėja, ir, realu, kad jis dar keletą savaičių augs. (...) Kitas dalykas, apie ką reikėtų kalbėti, kad turime apie 25 procentus nustatytų atvejų, kurie yra hospitalizuoti, turime sunkius 27 atvejus.

Latvijoje sekmadienį nustatytas didžiausias naujų koronaviruso atvejų skaičius per 24 valandų laikotarpį – šio viruso sukeliamas susirgimas COVID-19 diagnozuotas 41 asmeniui, pirmadienį pranešė Ligų prevencijos ir kontrolės centras.  Bendras patvirtintų infekcijos atvejų skaičius padidėjo iki 108.  Per pastarąją parą dėl COVID-19 buvo patikrinti 987 žmonės, o nuo protrūkio pradžios koronaviruso testai šalyje atlikti iš viso  6 114 asmenų.

Praėjusią savaitę gripu Lietuvoje susirgo beveik 2 tūkst. gyventojų.  „Diagnozė buvo patvirtinta ne tik laboratoriškai, bet, aišku, ir kliniškai didžioji dalis. Gripo atvejų padaugėjo lyginant su ankstesne savaite“, – sekmadienį LRT radijui sakė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų skyriaus Daiva Razmuvienė.    Anksčiau BNS skelbė, kad antrą kovo savaitę gripu susirgo 1895 Lietuvos gyventojai, pirmą fiksuotas 1531 susirgimas.

Apie 80 tūkstančių patvirtintų atvejų, daugiau nei 2,6 tūkstančiai mirčių (straipsnio rašymo metu) – skirtumas tarp šių skaičių žmones verčia manyti, kad koronavirusas COVID-19 nėra toks jau baisus, kokį jį piešia žiniasklaida. Juolab kad dažniau nuo šios infekcijos miršta tie, kurių imuninė sistema nėra geriausios būklės – vyresni žmonės bei tie, kurie serga kitomis ligomis.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, per pirmą šių metų mėnesį askaridoze susirgo 21 asmuo ir tai beveik dvigubai daugiau palyginus su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu (10 atvejų). Taip pat šių metų sausį užregistruoti kiti kirmėliniai susirgimai: 8 echinokokozės ir 4 toksokarozės atvejai (2019 m. – atitinkamai 11 ir 5 atvejai). Pasak Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro gydytojos epidemiologės Aušros Bartulienės, subrendę kirmėlių kiaušinėliai dirvožemyje gali ilgai išsilaikyt...

Lietuvoje šiemet tymais jau susirgo 821 asmuo, penktadienį skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Šia užkrečiamąja liga sirgo 190 vaikų ir 631 suaugęs asmuo. Daugiausia tymų atvejų registruojama Kauno ir Vilniaus apskrityse – atitinkamai 425 ir 302 atvejai. Vasarą tymų plitimas buvo sulėtėjęs – 700 susirgimų registruoti gegužės pabaigoje. Pernai Lietuvoje iš viso užregistruota 30 tymų atvejų.

Šiemet registruota daugiau susirgimų erkiniu encefalitu, Laimo liga – mažiau, rodo BNS pateikta Užkrečiamų ligų ir AIDS centro (ULAC) statistika. Šiemet per pirmuosius penkis mėnesius užregistruoti 33 erkinio encefalito atvejai – 13 daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Taip pat užregistruoti 245 Laimo ligos atvejai – 122 mažiau nei pernai.

Lietuvoje sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) mažėja. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, sergamumo rodiklis praėjusią savaitę buvo 121,3 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Palyginti su ankstesne savaite, šis rodiklis siekė 159,5 sergančiųjų 10 tūkst. gyventojų. Didžiausias sergamumas išlieka Klaipėdos apskrityje (148,0 atvejų 10 tūkst. gyventojų), mažiausias – Utenos apskrityje (78,4 atvejai 10 tūkst.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, pernai Lietuvoje užregistruoti 625 susirgimai lytiškai plintančiomis infekcijomis (LPI (gonorėja –70 atvejų, sifilio – 158 atv., chlamidiozės – 397 atv.). Lyginant pernai metų sergamumo rodiklius su užpernai, sergamumas chlamidioze išaugo, gonorėja – sumažėjo, sifiliu – išliko stabilus. Beveik pusė (47,5 proc.) visų registruotų susirgimų LPI nustatyta 15–29 metų, t. y. jaunimo amžiaus grupėje.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį medicinos pagalbos dėl įvairių laukinių ir naminių gyvūnų sužalojimų kreipėsi mažiau žmonių nei pernai per tą patį laikotarpį - atitinkamai 2 346 ir 2481 asmenų, kas yra 135 asmenimis mažiau. Lietuvoje žmonės dažniausiai nukenčia nuo šunų, kurių sužalojimai sudaro beveik du trečdalius visų sužalojimų. ULAC duomenys.

Stengiantis išvengti onkologinių ligų svarbu žinoti ne tik susirgimų rizikos faktorius, tačiau ir kokiame amžiuje koks vėžio tipas yra būdingas. Onkologinės ligos jauname amžiuje mažai kam kelia nerimą, tačiau medikų nuomonė kitokia – nei vienas nuo to nėra apsaugotas. „Šiandien turime nemažai vėžiu sergančių jauno ir darbingo amžiaus žmonių.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje sergamumo salmonelioze rodiklis padidėjo 23 proc. lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Šiemet užregistruoti 454 salmoneliozės atvejai, o praėjusiais metais – 373. ULAC specialistai primena, kad salmoneliozė yra viena dažniausiai registruojamų zoonozių ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje.

Švedų mokslininkai įvardijo keturis pagrindinius faktorius, tiesiogiai siejamus su žmogaus ilgaamžiškumu. Tyrimo rezultatai buvo paviešinti „Journal of Internal Medicine“. Specialistų teigimu, būtinos sveikos gyvensenos sąlygos, leidžiančios pasiekti žilos senatvės, yra rūkymo atsisakymas, reguliarus fizinis aktyvumas (ne mažiau 150 minučių kiekvieną savaitę), ribojamas alkoholio vartojimas (ne daugiau 14 alkoholio vienetų per savaitę, kai vienas vienetas prilygsta 30 g degtinės) ir dieta, kurią...

Praėjusią savaitę socialiniuose tinkluose pradėjo plisti žinomos aktorės ir režisierės istorija apie netikėtą ją užklupusią baisią ligą - skydliaukės vėžį. Liga išryškėjo po nuotraukos, kurioje aiškiai matomas mazgelis ant kaklo priekinės dalies. Pasak straipsnio autorių, gydytojai pasakojo, kad šis simptomas yra mažai žinomas ir dažnai lieka nepastebėtas. Todėl primena šios ligos simptomus.

Pastaruosius savaitgalius Kauno klinikinės ligoninės Vaikų priėmimo, skubios pagalbos ir intensyvios terapijos skyriaus gydytojų jau nestebina dideli sergančių mažųjų pacientų skaičiai. Pasak skyriaus vedėjo gyd. Dariaus Varaškevičiaus, gripo epidemija ir kitos viršutinių kvėpavimo takų ligos sudaro apie 70 proc. pacientų.

26-erių Abulas jau metų metus negali naudotis savo rankomis, nes iš jų auga medžio šakas primenančios ataugos. Jauno vyro kūną taip sudarkė ūmus papilomos virusas, kuriam jo organizmas nėra atsparus. Abulas ryžosi pirmai dešinės rankos operacijai. Nuo jos pašalinta dalis ataugų. Prie Abulo rankos tris valandas plušėjo net devyni medikai. Šiandien vyras atrodo ir jaučiasi visiškai kitaip nei anksčiau, rašoma CNN.

  Pernai listeriozė diagnozuota dešimčiai žmonių, informuoja Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC).   Pasak centro specialistų, 2016-aisiais užregistruota daugiausia listeriozės atvejų nuo 2010 metų. 2010–2015 metais Lietuvoje kasmet registruota nuo penkių iki aštuonių šios ligos atvejų. Iš viso 2010-2016 metais listeriozė Lietuvoje diagnozuota 47 asmenims, devyni iš jų mirė.

Medikai su didžiuliu nerimu žiūri į bjūrančius orus. Jau pastarąsias dvi savaites prie jų kabinetų rikiavosi eilės peršalimo ligų kamuojamų pacientų. Žmonės sako nespėję susigaudyti - dar vasara ar jau ruduo. Tad medikai ragina jau šiltai rengtis, sočiai valgyti ir neužkrėsti vieniems kitų. Senjorė Teresė į šeimos gydytoją kreipėsi neapsikentusi ją kamuojančio kosulio ir temperatūrai pakilus iki 38 laipsnių.

Gripo sezonas baigėsi – praėjusią savaitę Lietuvoje buvo užregistruotas vienas naujas gripo atvejis, pranešė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC). ULAC duomenimis, sergamumas gripu ir peršalimo ligomis Lietuvoje pastarosiomis savaitėmis mažėjo. Praėjusią savaitę bendras Lietuvos sergamumo rodiklis buvo 33,1 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Pernai tuo pačiu metu sergančiųjų buvo daugiau – 39,3 atvejo 10 tūkst. gyventojų.

Lietuvoje oro kokybė geresnė nei daugelyje kitų Europos šalių. Tuo galime džiaugtis, tiesa, su saiku, mat situacija negerėja, rodo naujausi tyrimai. Blogiausia tai, kad oro užterštumas kone tiesiogiai susijęs su vėžiniais susirgimais. Jungtinės Karalystės Vėžio tyrimų centro vadovė Fiona Osgun teigia, kad oro užterštumas sąlygoja vėžį.

Lietuvoje nuo 2012 metų nustatytų sifilio atvejų padaugėjo 15 procentų, o per pirmąjį šių metų pusmetį - beveik trečdaliu, pranešė TV3 žinios. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį užregistruoti 127 šios ligos atvejai. Per penkerius pastaruosius metus sifilis Lietuvoje diagnozuotas 103 nėščiosioms, taip pat nustatyti 9 įgimto sifilio atvejai.

Alerginės reakcijos pasiekė masinės epidemijos lygį, perspėja gydytojai ir vaistininkai. Pastarųjų teigimu, augalų žydėjimo sezono metu vaistinėse kasdien tenka konsultuoti po kelias dešimtis pacientų, kuriuos vargina alerginė sloga, įvairūs bėrimai ir dusulio priepuoliai. Specialistų pastebėjimu, didelė dalis gyventojų nežino savo alergenų, todėl gydosi netinkamai. „Įvairiomis alergijomis žmonės skundžiasi ištisus metus, bet kai prasideda augalų žydėjimas, tai tampa tikra epidemija.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad jau keletas Europos valstybių išplatino informaciją apie susirgimų hepatitu A protrūkius, kurie siejami su importuotų šaldytų uogų vartojimu. Susirgimų protrūkiai užregistruoti Airijoje, Italijoje, Danijoje, Norvegijoje, Švedijoje ir Suomijoje, taip pat Jungtinėse Amerikos Valstijose. Remiantis minėtų šalių pateikta oficialia informacija, tikslius susirgimo šaltinius yra gana sunku nustatyti dėl ilgo ligos inkubacinio periodo.

Jei esate įpratę valandų valandas, kartais net ilgiau nei trunka jūsų darbo diena, užsisėdėti kontoroje – jums gresia pavojus ne juokais susigadinti sveikatą ir smarkiai pakenkti savo kūnui, rašo „Businessinsider.com“. Be nuolatinio streso, keliamo galutinių terminų, yra daugybė dalykų, kurie pamažu ėda jūsų sveikatą. 1. Sėdėjimas prie darbo stalo visą dieną Tai jūsų kūnui – išties labai blogai.

1. Viduramžių šokimo maras   1374 metais dešimtis kaimelių, išsidėsčiusių palei Reiną, užpuolė mirtina liga – šokimo maras arba, moksliškai tariant, choreomanija (arba švento Vito šokis). Šimtai žmonių gatvėse šokinėjo, raitė kojas ir išdarinėjo įmantrias figūras pagal niekam negirdimą (išskyrus, turbūt, tik pačius šokančiuosius) muziką. Jie beveik nieko nevalgė ir nemiegojo ištisas paras, kol iki kraujo nutrintos pėdos nebegalėdavo laikyti.

Moteriškų lytinių organų ligos dažnai būna itin klastingos. Jų simptomai pasireiškia tik tada, kai liga jau gerokai pažengusi, o gydymui skirti vaistai ir procedūros ne visada veikia taip puikiai, kaip norėtųsi. Kartais gijimo procesą galima paspartinti tinkamai subalansavus valgiaraštį ir gydytojo skirtas priemones derinant su vaistažolių bei maisto papildų terapija. Tik prieš pradedant ją taikyti labai svarbu pasikonsultuoti su jūsų ligos eigą stebinčiu gydytoju.

Šiuo metu sergamumas peršalimo ligomis Lietuvoje mažėja, tačiau susirgimų daugiau lyginant su praėjusiais dvejais metais. Pastebima tendencija, kad peršalus vienam žmogui liga „išguldo“ visus šeimos narius. Šiandien minint Tarptautinę šeimos dieną sveikatos specialistai atkreipia dėmesį, kaip svarbu kurti šeimos ritualus ir išmokti stiprinti sveikatą kartu.

Vėjaraupiai – viena iš dažniausiai pasitaikančių vaikų užkrečiamųjų ligų. Beveik 95 proc. visų pasaulio gyventojų užsikrečia šia virusine infekcija. Vien Kauno apskrityje kasmet registruojama nuo dviejų iki trijų tūkstančių susirgimų. Vidutiniškai 98 proc. susirgusiųjų sudaro vaikai. Pastaraisiais metais stebima sergamumo vėjaraupiais didėjimo tendencija. Nuo 2010 m. sergamumas vėjaraupiais Kauno miete padidėjo net 1,6 karto.

Asbestas (iš graikų kalbos išvertus – „nedegantis“), atspari ugniai, vandeniui, rūgštims, organiniams tirpikliams medžiaga, labai padėjo suklestėti pasaulinei pramonei 19-ojo amžiaus  gale ir 20-ojo pradžioje, tačiau netrukus pastebėta, kad jis labai kenkia sveikatai. Pirmosios tai pastebėjo draudimo kompanijos, kurios nuo 1918 m. pradėjo atsisakyti drausti klientus, dirbančius asbesto pramonėje.

Kad pirmųjų snaigių romantikos nežlugdytų varvanti nosis, erzinantis kosulys ir ne laiku užpuolę sezoniniai negalavimai, paruoškite kūną gintis nuo virusų ir infekcijų atakų. Peršalimas, tarsi žiema kelininkus, visada užklumpa netikėtai: ką tik jautėtės puikiai, džiaugėtės gyvenimu, bet... prabudote vieną rytą – ir šekit: sloga, gerklės skausmas, kosulys. Iš kur atsirado šios negandos? Viskas labai paprasta.

Vis daugiau laiko praleidžiame uždarose patalpose, tampančiose puikiausia terpe plisti virusams ir užkrečiamoms ligoms. Šaltuoju metų laiku gydymo įstaigas užplūsta pacientai, sergantys įvairiomis peršalimo ligomis ir virusinėmis infekcijomis, kurių dažniausiai pasitaikanti – rotavirusas. Gyvybingi šaltuoju metų laiku Mokslinėje literatūroje nurodoma, kad rotavirusai dar 1973 metais buvo atrasti Australijos mokslininkų, o jų pavadinimo kilmė siejama su viruso formos panašumu į ratą (lot.