suomija

Suomijos užsienio reikalų ministras trečiadienį pareiškė, kad tikisi, jog Suomijos ir Švedijos stojimo į NATO paraiškų ratifikavimo procesas bus baigtas iki liepos mėnesį įvyksiančio Aljanso viršūnių susitikimo Vilniuje, nepaisant nesutarimų su Turkija. Antradienį Ankara atidėjo derybas dėl stojimo į NATO su Švedija ir Suomija.

Švedijos ir Suomijos narystę NATO Turkija galėtų ratifikuoti po rinkimų gegužę, taip sudarant galimybę šalims spėti prisijungti prie Aljanso iki Vilniaus viršūnių susitikimo, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. „Vienas dalykas, vidaus politika, gegužės viduryje yra rinkimai, Erdoganui reikia populiarumo, jis turi problemų su opozicija, kol kas apklausos rodo, kad jis pralaiminėja“, – Žinių radijui trečiadienį sakė parlamentaras.

Europos šalims svarstant galimybę tiekti Ukrainai galingus tankus „Leopard“, Suomijos prezidentas antradienį pareiškė, kad jo šalis galėtų pasiūlyti savo mokymo pajėgumus būsimiems tankų daliniams. „Esame viena iš nedaugelio Europos šalių, kuriose vis dar yra šauktinių. Tai reiškia, kad mūsų mokymo sistema yra labai išvystyta“, – sakė prezidentas Sauli Niinisto spaudos konferencijoje su savo kolega iš Ukrainos Volodymyru Zelenskiu per netikėtą vizitą Kyjive.

Turkija neribotam laikui atidėjo naują derybų su Švedija ir Suomija raundą dėl šių šalių narystės NATO, antradienį pranešė turkų valstybinė žiniasklaida. Šis susitikimas turėjo būti surengtas kitą mėnesį, sakoma pranešimuose, kuriuose cituojami Turkijos diplomatiniai šaltiniai. Turkija šį sprendimą priėmė praėjus dienai po to, kai prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas įspėjo Švediją, kad nepritars jos siekiui prisijungti prie JAV vadovaujamo Vakarų gynybos aljanso.

Suomija turi apsvarstyti galimybę prisijungti prie NATO be Švedijos, antradienį pareiškė suomių užsienio reikalų ministras, Ankarai nurodžius, kad nepritars Švedijos kandidatūrai po to, kai prie Turkijos ambasados Stokholme buvo sudegintas Koranas.

Baltijos šalių ir Suomijos energetikos bendrovių vadovai Taline surengtoje Pasaulio energetikos tarybos metinėje konferencijoje aptarė būdus užtikrinti tiekimo saugumą ir dabartinėje energijos rinkoje, ir 2030-aisiais, ir pabrėžė, kad reikėtų didinti investicijas į elektros energijos tinklus.

Švedijos ir Suomijos priėmimas į NATO stringa, nes didžiausiu stabdžiu tapo Turkija. Kur glūdi problemos šaknys, suprasti sunku, tačiau daugelį toliau kamuoja klausimas, kada suomiai su švedais taps Aljanso nariais. Į tai TV3 žinių „Dienos komentare“ atsakė Rytų Europos studijų centro asocijuotas ekspertas, buvęs NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Giedrimas Jeglinskas.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas antradienį, praėjus kelioms dienoms po to, kai Stokholmas pareiškė padaręs viską, ką gali, kad išsklaidytų Turkijos abejones dėl jos narystės, išreiškė įsitikinimą, kad Suomija ir Švedija prisijungs prie karinio aljanso. Rusijos invazijos į Ukrainą išgąsdintos Švedija ir Suomija atsisakė savo ilgalaikės karinio neprisijungimo politikos ir gegužės mėnesį pateikė paraiškas įstoti į NATO.

Suomijos valdžia svarsto perduoti Ukrainai kovinių tankų „Leopard 2“ ir bus pasirengusi tai padaryti, jei sprendimas pradėti tokią praktiką bus priimtas Europos lygmeniu, interviu Suomijos televizijos kanalui „MTV Uutisille“ pareiškė nacionalinio gynybos komiteto vadovas Antti Hakkanenas, kurį cituoja „Deutsche Welle“. „Žinoma, mūsų indėlis bus nedidelis, nes, kaip šalis, besiribojanti su Rusija, mes visada teikiame pirmenybę savo gynybos pajėgumams“, – sakė jis.

Savo naujametėje kalboje Suomijos prezidentas Saulis Niinisto pažymėjo, kad ryžtingas Ukrainos palaikymas, kurį pademonstravo Suomija, kitos Europos ir Vakarų šalys, tęsis ir šiais metais. S. Niinisto taip pat pastebėjo sutapimų tarp Sovietų Sąjungos įvykdyto Suomijos puolimo Žiemos karo metu ir dabartinio Rusijos puolimo Ukrainoje. Ir Rusija, ir Sovietų Sąjunga darė grubią klaidą, manydami, kad lengvai paklupdys Ukrainą ar Suomiją ant kelių, aiškino suomių lyderis.

Į Ukrainą atėjo žiema, kuria Kremlius taip ilgai gąsdino ukrainiečius. Rusijos propaganda „generolą šaltį“ pristato kaip ištikimą Rusijos kariuomenės sąjungininką, padėjusią jai per karus prieš Napoleoną ir Hitlerį.

Suomijos Olkiluoto atominės elektrinės naujas trečiasis reaktorius atnaujino elektros gamybą, trečiadienį skelbia visuomeninė transliuotoja „Yle“, remdamasi jėgainės operatorės „Teollisuuden Voima“ pranešimu. Anot pranešimo, reaktorius ir toliau veikia bandomuoju režimu, kuris rudenį buvo nutrauktas dėl sugedusios turbinos.

Suomijos policija penktadienį pranešė, kad tiria du įtariamus valstybės išdavystės atvejus, susijusius su žvalgybine veikla ir nacionalinių paslapčių platinimu – Šiaurės Europos šalyje labai neįprastus nusikaltimus. Nacionalinis tyrimų biuras (NBI) neatskleidė detalių, tačiau patvirtino, kad tiriami du atskiri valstybės išdavystės nusikaltimai. Policija nepranešė, ar kas nors buvo suimtas.

Suomijos premjerė Sanna Marin penktadienį pateikė „žiauriai sąžiningą“ Europos pajėgumų Rusijai pradėjus karą Ukrainoje įvertinimą: ji „nepakankamai stipri“, kad viena atsilaikytų prieš Maskvą. Lankydamasi Australijoje būsimos NATO narės lyderė sakė, kad Vladimiro Putino invazija į kaimyninę Ukrainą parodė ir Europos silpnąsias vietas, ir strategines klaidas bendraujant su Rusija. „Privalau būti labai sąžininga, žiauriai sąžininga... Europa šiuo metu nepakankamai stipri.

 Suomijos ir Švedijos narystę NATO jau ratifikavus visoms 30 Aljanso valstybių narių, išskyrus Budapeštą ir Ankarą, Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas ketvirtadienį pareiškė, kad šalies parlamentas Helsinkio ir Stokholmo įstojimui į NATO pritars kitąmet. „Kaip mes jau pranešėme Švedijai ir Suomijai, Vengrija palaiko šių dviejų šalių narystę NATO.

Suomijos valstybinė energetikos kompanija „Fortum“ pranešė atsisakanti rusiško branduolinio kuro Lovisos atominei elektrinei, o jį pakeis amerikietišku, antradienį skelbia Suomijos visuomeninė transliuotoja „Yle“. Iki šiol kuras šiai jėgainei buvo tiekiamas išskirtinai iš Rusijos – „Rosatom“ antrinės įmonės TVEL. „Fortum“ pasirašė sutartį su „Westinghouse Electric Company“ dėl naujos rūšies kuro Lovisos AE kūrimo, licencijavimo ir tiekimo.

Suomijos užsienio reikalų ministras šeštadienį Bahreine vykstančioje konferencijoje pareiškė, kad po Rusijos invazijos į Ukrainą Suomijos prašymas įstoti į NATO buvo „natūralus žingsnis“. Rusijai įsiveržus į Ukrainą, Švedija ir Suomija gegužės mėnesį atsisakė dešimtmečius trukusio karinio neprisijungimo politikos ir ėmė siekti narystės NATO. Visos 30 NATO valstybių narių, išskyrus Vengriją ir Turkiją, ratifikavo Suomijos narystę, kuriai reikia vienbalsio pritarimo.

Suomijoje tvyrant nerimui dėl besikeičiančios saugumo aplinkos Europoje, šalies pasienyje su Rusija planuojamos spygliuotos vielos tvoros statyba bus pradėta kitų metų pradžioje, penktadienį pareiškė Suomijos pasienio apsaugos tarnybos pareigūnai. Pradinis tvoros 3 kilometrų ilgio segmentas bus įrengtas sienos kirtimo punkte rytiniame Imatros mieste iki 2023 metų vasaros. Tęsiant statybą, galiausiai bus įrengta iki 200 km bendro ilgio užtvara. Suomija turi daugiau kaip 1,3 tūkst.

Skolų išieškojimo agentūra konfiskavo tris privačius Rusijos lėktuvus. Tokio sprendimo priežastis – įtarimas, kad orlaiviai priklauso sankcionuotiems asmenims arba jie jais naudojasi, penktadienį skelbia Suomijos visuomeninė transliuotoja „Yle“. Lėktuvus eksploatuojanti Suomijoje registruota bendrovė „Polar Aviation“ įtraukta Suomijos orlaivių registrą kaip konfiskuotų lėktuvų naudotoja.

NATO sprendimai dėl tolesnio rytų flango stiprinimo bei Švedijos ir Suomijos, kaip pilnateisių narių dalyvavimas Vilniaus viršūnių susitikime kitąmet turėtų būti Aljanso siekiamybe, teigia prezidento Gitano Nausėdos patarėjai. Pasak Prezidentūros, šis tikslas akcentuotas pirmadienį Vilniuje vykusiame Lietuvos, Latvijos, Estijos, Ukrainos ir Lenkijos prezidentų vyriausiųjų patarėjų užsienio politikos ir nacionalinio saugumo klausimais susitikime.

Vienas Vengrijos vyriausybės pareigūnas trečiadienį pranešė, kad Suomija ir Švedija gali tikėtis, kad Vengrija palaikys jų stojimą į NATO. Pasak jo, balsavimas parlamente šiuo klausimu turėtų įvykti dar iki šių metų pabaigos.  Suomijos ir Švedijos narystės NATO dokumentus jau ratifikavo 28 iš 30 Aljanso narių. Šių dviejų šalių įstojimo į Aljansą paraiškų savo parlamentams ratifikuoti dar neperdavė tik Vengrija ir Turkija.

Ankara oficialiai nepritars Suomijos ir Švedijos narystei NATO, kol šios dvi šalys nesiims reikiamų veiksmų, penktadienį Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pareiškė Aljanso vadovui Jensui Stoltenbergui.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį pareiškė, kad Švedija ir Suomija yra pasirengusios bendradarbiauti su Turkija sprendžiant rūpestį šiai šaliai keliančius klausimus prieš savo prisijungimą prie Aljanso, ir pridūrė, jog atėjo laikas priimti šias dvi šalis į NATO. „Atėjo laikas priimti Suomiją ir Švediją NATO narėmis“, – pareiškė jis per Stambule surengtą spaudos konferenciją su Turkijos užsienio reikalų ministru Mevlutu Cavusoglu.

Suomija gali leisti NATO dislokuoti branduolinius ginklus pasienyje su Rusija, jei bus ratifikuotas šalies prašymas prisijungti prie Aljanso, skelbia leidinys „Newsweek“, remdamasis Suomijos spauda.

Kitą savaitę Lietuvoje planuoja lankytis Suomijos prezidentas Sauli Niinisto. Penktadienį, lapkričio 4 dieną, numatytas jo susitikimas su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda. Prezidentai per dvišalį susitikimą aptars saugumo situaciją Europoje, Suomijos narystės NATO ir dvišalio bendradarbiavimo klausimus, taip pat dėmesio skirs bendradarbiavimui Europos Sąjungoje, energetikos klausimams. Po susitikimo vyks bendra prezidentų spaudos konferencija, pranešė Prezidentūra.

Baltijos šalių ir Suomijos energetikos rinkos reguliuotojai sutarė vieneriems metams –  iki 2024 metų spalio – atidėti bendros regioninės gamtinių dujų rinkos sujungimą, pranešė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).  2020 metų pradžioje Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Su​omijos energetikos ministerijos, reguliuotojai bei dujų perdavimo sistemų operatoriai susitarė sujungti rinkas ir taikyti bendrą tarifą įleidimo taškuose nuo 2023 metų spalio 1 dienos.

Praėjus daugiau nei 30 metų po Geležinės uždangos griūties, Suomija dėl Maskvos karo Ukrainoje planuoja statyti spygliuotos vielos tvorą pasienyje su Rusija, kuri dar labiau atskirs Rytus nuo Vakarų.  Suomija, kuri yra pateikusi paraišką įstoti į NATO, šią savaitę paskelbė apie visapusišką parlamento paramą dėl dabartinės medinės tvoros pakeitimo tvirtesne konstrukcija, kuri padės užkirsti kelią rusų ir migrantų patekimui į šalies teritoriją. Suomija turi daugiau kaip 1,3 tūkst.

Suomijos Olkiluoto atominės elektrinės (AE) 3-iajame reaktoriuje (OL3), kurį po ilgų laukimo metų buvo tikėtasi pagaliau įjungti gruodžio mėnesį, pastebėta defektų, antradienį pranešė operatorė TVO.  „Atliekant techninės priežiūros ir apžiūros darbus, Olkiluoto AE 3-iojo branduolinio reaktoriaus mašinų salėje esančių vandens tiekimo siurblių vidinėse dalyse aptikta defektų“, – teigiama TVO pranešime.

Suomijos telekomunikacijų milžinė „Nokia“ pirmadienį pristatė planus įsteigti naują tyrimų ir plėtros centrą Kanados sostinės Otavos priemiestyje, kuriame bus toliau plėtojamos ir tobulinamos kibernetinio saugumo ir mobiliosios technologijos.  Be laboratorijų, 26 akrų ploto sklype Kanatoje, esančioje į vakarus nuo Otavos centro, išdygs biurų ir gyvenamieji pastatai, taip pat įsikurs restoranai ir mažmenininkai.

Estijos premjerė Kaja Kallas, trečiadienį kalbėdama šalies parlamente, patikino, jog šalis artėjančią bus „garantuotai aprūpinta“ gamtinėmis dujomis, net ir tuo atveju, jei jų tiekimas per jungtį su Suomija „Balticconnector“ dėl kokio nors incidento nutrūktų. Kaip alternatyvius rusiškoms dujoms tiekimo šaltinius ji įvardijo suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą Klaipėdoje ir gerokai mažesnio pajėgumo terminalą Suomijos Haminos uoste, taip pat Latvijos Inčukalno požeminę saugyklą.

Suomijos įmonių grupei „Posti Group Corporation“ priklausanti Vilniuje registruota logistikos bendrovė „Itella logistics“ plečia veiklą Lietuvoje ir ketvirtadienį atidarys logistikos centrą Kaune, kuriame dirbs iki 200 žmonių, pranešė bendrovė. Šiemet gegužės pabaigoje skelbta, kad nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Eveko investicija“ sudarė sandorį su „Itella Logistics“ dėl „built-to-suit“ tipo logistikos terminalo vystymo ir jo nuomos Kaune.

Baltijos šalių, Lenkijos ir Suomijos vidaus reikalų ministrai Helsinkyje ketvirtadienį sutarė organizuoti jungtines civilinės saugos pratybas. Kaip pranešė Vidaus reikalų ministerija, ministrė Agnė Bilotaitė su kolegomis taip pat sutarė surengti ekspertų konsultacijas dėl kritinės infrastruktūros apsaugos, aptarė aktualius civilinės saugos ir pasirengimo grėsmėms, strateginės infrastruktūros apsaugos klausimus.

Suomija antradienį nugriovė paskutinę viešoje vietoje esančią sovietų lyderio Vladimiro Lenino statulą. Susimąsčiusio lyderio su ranka ant smakro bronzinis biustas buvo nuimtas nuo postamento ir išvežtas sunkvežimiu, kai kuriems tai pasitinkant su šampanu rankose, o vienam vyrui protestuojant su sovietine vėliava. „Vienos žiauriausių pasaulyje valdymo sistemų – sovietinio komunizmo – įkūrėjo statulos pašalinimas iš gatvės yra puikus dalykas“, – sakė 77 metų Matti Leikkonenas, stebėjęs procesą.

Suomijos interjero dizaino ir konstrukcinių elementų gamintoja „Maler Oy“ Kėdainiuose statys interjero detalių gamyklą, pirmadienį pranešė užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. Antrinė įmonės bendrovė „Maler“ veiklą pradės Kėdainių laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ), statyboms paruoštoje pramoninėje teritorijoje.

Estijos ekonomikos ministrė Riina Sikkut pareiškė, kad kilusi „trintis“ su Suomija dėl sutarto suskystintų gamtinių dujų (SGD) plaukiojančios saugyklos ir pakartotinio dujinimo įrenginio būsimo bazavimo perša išvadą, kad Estijai reikia savo tokio laivo statomame Paldiskio terminale. „Vyriausybė kol kas to nesvarstė, tačiau artimiausiu metu tai padarys“, – interviu visuomeniniam transliuotojui ERR sakė ministrė.

Suomija po įtariamo sabotažo, lėmusio didelius nuotėkius iš dujotiekių „Nord Stream“ Baltijos jūroje, padidins ypatingos svarbos infrastruktūros saugumą. „Visiems valdžios padaliniams davėme įsakymą užtikrinti įvairios ypatingos svarbos infrastruktūros saugumo priemonių parengtį ir stiprinimą“, – ketvirtadienį pareiškė žurnalistams finansų ministrė Annika Saarikko. Ypatingos svarbos infrastruktūrai priskiriami, be kita ko, elektros tinklai ir vandens tiekimo linijos.

Suomija nuo penktadienio uždraus įvažiuoti į šalį Rusijos piliečiams, turintiems Šengeno turistines vizas, ketvirtadienį pranešė vyriausybė, smarkiai išaugus atvykėlių skaičiui dėl Maskvos paskelbtos mobilizacijos karui Ukrainoje. „Šiuo sprendimu siekiama visiškai užkirsti kelią dabartinei rusų turizmo Suomijoje ir su tuo susijusio tranzito per Suomiją situacijai“, – spaudos konferencijoje sakė užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto.

Suomija oficialiai apsisprendė uždaryti sieną rusų turistams naktį į rugsėjo 30-ąją. Šalies atstovai pirmadienį paskelbė, kad praėjęs savaitgalis buvo rekordinis šiais metais kalbant apie į šalį atvykstančius rusus. Rekordinį į Suomiją atvykstančių rusų skaičiaus padidėjimą nulėmė Maskvos paskelbta dalinė mobilizacija. „Praėjusį savaitgalį eismas prie rytinės sienos buvo intensyviausias šiais metais“, – naujienų agentūrai AFP sakė Mertas Sasioglu iš Suomijos sienos apsaugos tarnybos.

Po Baltijos šalių, Lenkijos ir Suomijos sprendimų neįleisti dalies rusų su vizomis, Rusijos piliečių patekimas į visą Europos Sąjungą (ES) tapo itin apribotas, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Uždarius penkias sienas ar radikaliai apribojus per penkias sienas atvykimą – Baltijos šalių, Lenkijos ir Suomijos – iš esmės, srautas krenta dramatiškai, nes lėktuvai jo negali perimti.

Helsinkis penktadienį paskelbė, kad „gerokai apribos Rusijos piliečių galimybes atvykti“, į Suomiją pradėjus plūsti rusams dėl Maskvos paskelbtos mobilizacijos karui Ukrainoje. Sprendimą riboti įvažiavimą priėmė prezidentas ir ministrų komitetas, atsižvelgdami į „rimtą žalą Suomijos tarptautinei pozicijai“, sakoma vyriausybės pareiškime.

Suomijos įlankoje užsidegė žalią naftą gabenantis tanklaivis, tačiau įgulai pavyko užgesinti liepsnas, ketvirtadienį pranešė Suomijos ir Estijos gelbėjimo tarnybų pareigūnai. Incidentas įvyko 250 metrų ilgio laive „Alexia“, maždaug už 18 km į pietus nuo Suomijos Porkalos pusiasalio, nurodė Helsinkio jūrų gelbėjimo operacijų valdymo centras.

Suomijos užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto trečiadienį paskelbė, kad Suomijos vyriausybė parengs sprendimą apriboti turistų iš Rusijos atvykimą. Toks sprendimas reikštų, kad Rusija bus visiškai atitverta nuo Europos antžeminiu keliu, nes rusų turistams duris uždarė visos Baltijos šalys bei Lenkija.

Suomija kreipėsi į Europos Komisiją, prašydama pateikti bloko masto rekomendaciją, kuri apribotų Rusijos piliečių atvykimą į Europos Sąjungos šalis su turizmo vizomis, pranešė suomių visuomeninis transliuotojas „Yle“. Antradienio popietę išplatintame pareiškime Užsienio reikalų ministerija teigė, kad Suomija paprašė EK rekomenduoti visoms ES ir Šengeno šalims panaikinti arba atšaukti anksčiau Rusijos piliečiams išduotas turistines vizas, taip pat sustabdyti būsimų prašymų išduoti turistines viz...

Rusija iš Sankt Peterburgo į Ukrainą perveža oro gynybos sistemas ir priešlėktuvines raketas. Suomių leidinys „Yle“ skelbia gautas palydovinės nuotraukas, kurios rodo, kad Rusija siunčia daug priešlėktuvinių raketų į Ukrainą, taip pat ir iš Sankt Peterburgo – vienos svarbiausių Rusijos oro gynybos sričių. Vasarą iš bazės Zelenogorsko srityje Karelijos sąsiauryje, į šiaurės vakarus nuo Sankt Peterburgo, dingo ir paleidimo įrenginiai, ir raketos.

Suomijos ministrė pirmininkė Sanna Marin (Sana Marin) antradienį paragino Europos Sąjungą laikytis vienybės dėl Rusijos „šantažo“, susijusio su energijos tiekimu, ir taikyti daugiau sankcijų Maskvai. Ji kreipėsi į Strasbūre Prancūzijoje posėdžiaujantį Europos Parlamentą Europos Komisijos vadovės Ursulos von der Leyen (Urzulos fon der Lajen) metinio pranešimo išvakarėse. EK pirmininkės pranešime daugiausia dėmesio veikiausiai bus skiriama karo Ukrainoje poveikiui Europai.

Europoje energijos kainoms šovus į dar neregėtas aukštumas, Rusija savo ruožtu degina didelius kiekius gamtiniu dujų, sakoma atliktame tyrime, kurį pateikė BBC News. Skaičiuojama, kad vienoje iš netoli sienos su Suomija esančių gamyklų Rusija kasdien sudegina dujų už maždaug 10 mln. JAV dolerių. Savo ruožtu ekspertai pastebi, kad prieš tai šis dujų rezervas buvo eksportuojamas į Vokietiją.

Suomija ketvirtadienį turėjo įjungti dvi rezervines naftos produktais kūrenamas jėgaines, kad išvengtų elektros trūkumo, pranešė tinklo operatorė, perspėjusi apie elektros energijos tiekimo trikdžius šią žiemą.  Rezervinės gamyklos, kurias valdo valstybinė įmonė „Fingrid“, veikė tris valandas.  Šios gamyklos paprastai paleidžiamos kartą ar du per metus, dažniausiai dėl staigaus ir netikėto gamybos sumažėjimo, o ne dėl trūkumo pavojaus, pažymėjo bendrovės atstovė.

Suomija ketvirtadienį sumažino Rusijos piliečiams išduodamų vizų skaičių iki 10 proc. ankstesnės apimties dėl didėjančio nepasitenkinimo galimybe rusams mėgautis turistinėmis kelionėmis vykstant karui Ukrainoje. Suomija, turinti ilgiausią iš visų Europos Sąjungos valstybių narių sieną su Rusija, apie šį sprendimą paskelbė rugpjūtį, didėjant politikų ir paprastų piliečių spaudimui apriboti rusų turistų judėjimą per šią Šiaurės šalį dėl besitęsiančio Maskvos karo prieš Ukrainą.

1939 metais SSRS pradėjo karą su Suomija, kurio scenarijus stebėtinai tiksliai atkartoja dabartinę invaziją į Ukrainą: tai taip pat turėjo būti greitas karas, kurio sėkmę užtikrino didžiulis jėgų pranašumas, jis taip pat buvo pateiktas kaip gynyba ir atsakas į provokacijas. To meto propaganda taip pat kalbėjo apie invazijos naudą civiliams gyventojams, Suomijoje taip pat planuota įrengti marionetinę vyriausybę, rašo The Insider.