suomija

Tikėtina, kad 12-metis berniukas, įtariamas vienoje Suomijos mokykloje nušovęs vieną savo bendraklasį ir sužeidęs dar dvi mergaites, suplanavo šį poelgį, ketvirtadienį pranešė policija. Suomija vis dar šokiruota dėl šaudynių, kurios įvyko antradienio rytą Viertolos mokykloje ketvirtame pagal dydį Suomijos mieste Vantoje, esančioje į šiaurę nuo sostinės Helsinkio.

Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas, komentuodamas smūgius objektams Rusijos teritorijoje, pareiškė, kad rusai supranta tik jėgą, o karas visada susijęs su papildomais nuostoliais. Jis tai sakė trečiadienį Kyjive per bendrą su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu spaudos konferenciją, praneša „Ukrinform“ korespondentas. „Aš visiškai sutinku, kad Rusija supranta tik jėgą.

 Suomijos policija trečiadienį pranešė, kad dvylikametis berniukas, įtariamas nušovęs klasės draugą ir dar du sužeidęs, buvo patyčių auka, ir ši patirtis buvo šaudymo incidento motyvas. Trečiadienis Šiaurės Europos šalyje buvo paskelbta gedulo diena. „Nustatyta, kad veikos motyvas – patyčios. Įtariamasis per apklausas policijai sakė, kad jis buvo patyčių auka, ši informacija pasitvirtino ir policijos atliekamame preliminariame tyrime“, – sakoma policijos pareiškime.

Suomijoje trečiadienį paskelbta gedulo diena, po to, kai antradienį vienoje mokykloje pradėjęs šaudyti 12 metų paauglys nušovė vieną bendraklasį, o dar du sunkiai sužeidė. Visų viešųjų pastatų ir įstaigų vėliavos bus nuleistos nuo 8 val. ryto, savo interneto svetainėje pranešė Vidaus reikalų ministerija, paraginusi visą šalį laikytis gedulo. Antradienio rytą 12 metų berniukas pradėjo šaudyti savo mokykloje Vantoje, ketvirtame pagal dydį Suomijos mieste.

Suomių policija pranešė, kad antradienį vienas 12-metis moksleivis ėmė šaudyti mokykloje Vantos mieste netoli sostinės Helsinkio. Pasak pareigūnų, vienas šeštos klasės mokinys žuvo, dar du buvo sunkiai sužeisti. Iš pradžių policija nurodė, kad buvo sužeisti mažiausiai trys mokiniai, tačiau vėliau pranešė apie vieno iš jų mirtį. „Šiandien po 9 val.

Suomijos saugumo ir žvalgybos tarnyba (SUPO) antradienį paskelbė metinį grėsmių vertinimą ir pareiškė, kad Rusijos žvalgybinė veikla tebėra didžiausia grėsmė Suomijos nacionaliniam saugumui.

Suomijos saugumo ir žvalgybos tarnyba (Supo) antradienį paskelbė metinį grėsmių vertinimą ir jame teigiama, kad Rusijos žvalgybos veikla tebėra didžiausia grėsmė Suomijos nacionaliniam saugumui.

Suomija vėl tapo laimingiausia pasaulio valstybe. Jau septynerius metus iš eilės, pagal mokslininkų sudarytą „Pasaulio laimės indeksą“, šalis puikuojasi pirmoje vietoje.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  „Manau, kad antraštės yra tokios, kad Suomija ir Danija vis dar pirmauja Pasaulio laimės ataskaitoje, o skandinavai dominuoja geriausių penketuke“, – teigia Oksfordo ekonomistas Jan-Emmanuel De Neve.

Kompanija „Nurminen Logistics“ gauna didelį pelną, gabendama į Suomiją žaliavas iš Rusijos, praneša portalas „Yle“. Pasak jo, „Nurminen Logistics“ akcijos buvo pelningiausios Helsinkio vertybinių popierių biržoje 2023 metais. Nors karas tęsiasi jau trečius metus, o sienos uždarytos, rusiško nikelio ir trąšų gabenimas geležinkeliu nesiliauja. Pervežimų nesustabdo ir Suomijos centrinio profesinių sąjungų susivienijimo SAK streikai.

Suomijos vyriausybė penktadienį pareiškė norinti priimti laikiną įstatymą, kuriuo siekiama pažaboti vadinamąją „instrumentalizuotą migraciją“, padaugėjus migrantų, bandančių kirsti sieną.  Helsinkis teigia, kad Rusija migrantus naudoja kaip hibridinio karo įrankį.

Pastaraisiais mėnesiais per rytinę sieną į Suomiją atvyko kelios dešimtys prieglobsčio prašytojų, kurie gali kelti grėsmę šalies vidaus saugumui. Tai portalui „Yle“ pareiškė Centrinės kriminalinės policijos atstovai. Pasak pareigūnų, grėsmę saugumui gali rodyti daug veiksnių.

Buvo laikas, kai NATO, rengdama savo karinius manevrus, stengdavosi vengti tiesioginio Rusijos paminėjimo. Ne tik dėl to, kad bijojo provokacijų. Tačiau Rusijos įsiveržimas į Ukrainą visa tai pakeitė. Dabar Aljanso pratybose galvojama apie Maskvą. Vienas iš pagrindinių pratybų „Steadfast Defender“ tikslų – atgrasyti Rusiją. Tai didžiausios Aljanso pratybos nuo Šaltojo karo pabaigos, kuriose dalyvauja 90 tūkst. karių ir kurios per ateinančius kelis mėnesius vyks visame rytiniame Europos flange.

Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas sakė, kad Šiaurės šalyse vykstančios NATO karinės pratybos siunčia Rusijai žinią, jog aljansas yra pajėgus veikti, jei viena iš narių būtų užpulta, pranešė Suomijos transliuotojas „Yle“. Prezidentas kalbėjo spaudos konferencijoje su Norvegijos ministru pirmininku Jonu Gahru Støre+ po to, kai ketvirtadienį stebėjo NATO pratybas „Nordic Response“. A. Stubbas sakė, kad tai daroma daugiausia dėl NATO 5 straipsnio – Aljanso kolektyvinės gynybos nuosta...

Naujasis Suomijos prezidentas Alexander'as Stubbas penktadienį pareiškė, kad yra pasirengęs priimti sunkius sprendimus šalies saugumui apsaugoti. Kreipdamasis į Parlamentą per prisaikdinimo ceremoniją po pergalės vasario rinkimuose, A. Stubbas perspėjo, kad Rusijos invazija į Ukrainą reiškia pavojingą naują susiskaldymo erą. „Pagrindinis prezidento uždavinys – bet kokiomis aplinkybėmis užtikrinti, kad Suomijoje būtų išlaikyta taika“, – prisiekdamas parlamente sakė jis.

Nedarbas Suomijoje sausį pasiekė aukščiausią lygį nuo praėjusių metų gegužės – 8,3 proc., antradienį skelbia vyriausybė, remdamasi darbo rinkos tyrimų duomenimis. Praėjusio mėnesio pabaigoje šalyje buvo 231 tūkst. bedarbių, 2,561 mln. dirbančiųjų. Darbo jėgos aktyvumo lygis praėjusį mėnesį sudarė 67,3 proc., užimtumo lygis – 61,8 procentus. Per metus (praėjusį mėnesį, palyginti su pernai sausiu) nedarbo lygis Suomijoje pakilo 0,7 procentinio punkto.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Suomijoje sausį lėtėjo iki 3,3 proc. nuo 3,6 proc. gruodį, pirmadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Naujasis rodiklis – mažiausias nuo 2021-ųjų spalio. Anot pranešimo, vartotojų kainų indekso dinamiką pirmąjį metų mėnesį nulėmė sumenkę metiniai kainų prieaugiai maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų (iki 1,6 proc.), būsto ir komunalinių paslaugų (iki 4,3 proc.), viešojo maitinimo ir apgyvendinimo paslaugų (iki 4,4 proc.

Išrinktasis Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas sakė, kad karas su Ukraina Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui yra „per daug svarbus“, todėl Kyjivui reikia nuolatinės karinės paramos, pranešė Suomijos transliuotojas „Yle“. „Šis karas yra per daug svarbus Putinui, kad jis jį pralaimėtų, ir dėl to jis sukelia problemų. Vienintelis dalykas, kurį Putinas supranta, yra galia. Parodykite bet kokį silpnumą – bet kokius minkštumo elementus – ir jis puls“, – sakė A. Stubbas.

Daugeliui Suomijos gyventojų karas Ukrainoje primena netolimą jų šalies praeitį, kai 1939 m. lapkritį per melagingą sovietų operaciją Stalino pajėgos apšaudė pasienio postą ir dėl to apkaltino suomius – tai buvo pretekstas pradėti sausumos puolimą. Trumpo 105 dienas trukusio Žiemos karo pabaigoje Suomija pridarė sovietams daug nuostolių, bet galiausiai buvo priversta atsisakyti teritorijos ir sumokėti reparacijas.

Suomijos vardų valdyba, priklausanti Teisingumo ministerijai, paskelbė naujų vardų sąrašą, kuriuos patvirtino ir atmetė praėjusiais metais, skelbia portalas „Yle“. Pasirodo, kad Suomijoje buvo tėvų, kurie norėjo savo vaiką pavadinti Voldemortu, Yes ar Vasara. Visiems šiems asmenims nebuvo leista taip pavadinti vaikų. Beje, jeigu kyla klausimų, kuo suomiams užkliuvo Lietuvoje kartais pasitaikantis vardas Vasara, tai suomiškai „vasara“ yra plaktukas.

Suomijos gyventojai išsakė savo nuomonę – jie balsavo už tai, kad šių „Eurovizijos“ dainų konkurse jiems atstovautų „Windows95Man“ su daina „No Rules“ (liet. – jokių taisyklių). Vasario 10 d.  Suomijos išankstinė atranka į „Eurovizijos“ dainų konkursą užėmė „Nokia“ areną – didžiausią salę, kurioje kada nors vyko dainų konkursas. Vakare varžėsi 7 atlikėjai. Kiekvienas iš jų jau spėjo įsitvirtinti Suomijos dainų topuose, todėl konkursas buvo labai atviras.

Suomijos prezidento rinkimus sekmadienį laimėjo buvęs ministras pirmininkas konservatyvusis Alexander'as Stubbas. Apie 4,3 mln. rinkėjų sekmadienį rinkosi tarp A. Stubbo ir buvusio užsienio reikalų ministro Pekkos Haavisto, Žaliųjų partijos parlamento nario, kuris išsikėlė kaip nepriklausomas kandidatas. „Na, Alexanderi. Sveikinu 13-ąjį Suomijos prezidentą“, – tiesioginiame televizijos eteryje P. Haavisto pasakė A. Stubbui.

Buvęs konservatorių premjeras Alexanderis Stubbas sekmadienį laimėjo antrąjį rinkimų turą ir buvo išrinktas Suomijos prezidentu, praneša dpa. Suomijos visuomeninio transliuotojo „Yle“ duomenimis, suskaičiavus 99,6 proc. balsų paaiškėjo, kad 51,6 proc. rinkėjų balsavo už A. Stubbą, o 48,4 proc. – už Žaliųjų partijos kandidatą Pekka Haavisto. P. Haavisto jau pasveikino savo varžovą su pergale. Pasak „Yle“, rinkėjų aktyvumas antrajame prezidento rinkimų ture siekė 70,7 proc.

Du patyrę politikai sekmadienį varžosi Suomijos prezidento rinkimuose, šiam postui įgavus didesnę reikšmę po šalies prisijungimo prie NATO ir augant įtampai su kaimynine Rusija. Maždaug 4,3 mln. rinkėjų turi pasirinkti buvusį konservatorių ministrą pirmininką Alexanderą Stubbą arba buvusį užsienio reikalų ministrą, Žaliųjų partijos parlamentarą Pekką Haavisto, kuris rinkimuose dalyvauja kaip nepriklausomas kandidatas.

Suomija siunčia Ukrainai 22-ąjį karinės pagalbos paketą, kurio vertė – beveik 190 mln. eurų. Tai pranešė Suomijos gynybos ministerija, rašo „Ukrinform“, remdamasi portalu „Yle“. Pasak ministerijos atstovų, teikiant pagalbą atsižvelgiama tiek į Ukrainos poreikius, tiek į Suomijos gynybos pajėgų išteklius, tačiau išsamus krovinio turinys ir jo pristatymo detalės dėl saugumo neatskleidžiamos. Šiame pagalbos pakete – ir produkcija, nupirkta iš Suomijos gamintojų.

Nuo praėjusio ketvirtadienio prašymus dėl perėjimo iš rezervo į civilinę tarnybą pateikė beveik 630 Suomijos karo prievolininkų. Tai naujienų agentūrai STT pareiškė Civilinės alternatyviosios tarnybos centro vadovas Mikko Rejonenas, praneša portalas „Yle“. Pernai buvo pateikta 1 650 prašymų dėl pasitraukimo iš rezervo, 2022 metais – daugiau kaip 3 800. Prašymų skaičius akivaizdžiai išaugo, kai gynybos ministras Anttis Häkkänenas pareiškė ketinąs keisti teisės aktus, kad būtų užkirsta...

Ketvirtadienį ir penktadienį Suomiją suparalyžiuos streikas – maždaug 300 tūkst. žmonių nedirbs protestuodami prieš vyriausybės siūlomas darbo rinkos reformas, įskaitant socialinių išmokų mažinimą. Suomija, kaip ir jos kaimynės kitos Šiaurės šalys, garsėja dosniu gerovės modeliu, labai apsaugančiu ir naudingu darbuotojams.

Chaotiškas sausis nusiaubė visą Europą: Skandinavijoje tvyrojo rekordiškas 40 laipsnių šaltis, Ispanijoje – rekordiškas 28 laipsnių karštis, o Lietuvoje gatves apsėmė vanduo. Sausio pradžioje termometrų stulpeliai Suomijoje ir Švedijoje kai kur nukrito žemiau 40 laipsnių šalčio. Šiose dviejose Skandinavijos šalyse buvo užfiksuota kol kas šalčiausia temperatūra šią žiemą.

Suomija sekmadienį rinks naują prezidentą, kurio vaidmuo vadovaujant užsienio politikai padidėjo dėl padidėjusios įtampos su kaimynine Rusija, šiai pradėjus karą Ukrainoje. Naujajam valstybės vadovui, kuris taip pat yra Suomijos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas, didžiausias rūpestis bus besikeičiantis Europos geopolitinis kraštovaizdis.

Suomijos gynybos ministras Antti Hakkanenas pareiškė, kad ketinama įvesti visišką draudimą Rusijos piliečiams sudaryti nekilnojamo turto sandorius šalyje. Tikimasi surasti „teisinį sprendimą“ jau šių metų pavasarį. Šiuo atveju jau kalbama ne tik apie būsto įsigijimą, bet ir apie nuomą.

Trijuose su Rusija besiribojančiuose Suomijos miestuose – Imatroje, Joensū ir Lapenrantoje – bus uždarytos mokyklos, kuriose mokoma rusų ir suomių kalbomis. Rytų Suomijos suomių-rusų mokyklų fondo, valdančio švietimo įstaigas, valdyba išsiuntė atitinkamą pranešimą mokinių tėvams, rašo „Vedomosti“, remdamasi dokumentu.

Elektros rinkoje – sukrėtimas. Didmeninė elektros kaina buvo šoktelėjusi iki 1,5 euro vos už vieną kilovatvalandę. Dėl Šiaurės šalis kaustančių šalčių elektra kartais išbrango ir Lietuvoje. Štai Neringos valdžia nusprendė taupyti – naktimis išjungia gatvių apšvietimą. Trūkstant elektros energijos, energetikos įmonės jungia visus turimus pajėgumus ir elektrą iš dujų gamina visi Igničio blokai Elektrėnuose.

Suomija pratęsė sienos su Rusija uždarymą iki vasario vidurio, ketvirtadienį pranešė vidaus reikalų ministrė Mari Rantanen.  Ją cituoja suomių transliuotojas „Yle“. Pasak ministrės, toks sprendimas priimtas, nes situacija Suomijos ir Rusijos pasienyje nepasikeitė nuo to gruodžio, kai siena visiškai uždaryta. Vidaus reikalų ministerija sakė, kad pastebėjo Rusijos pusėje migrantų, veikiausiai laukiančių, kol atsidarys sienos kirtimo punktas.

Suomija ir Kinija surengė konstruktyvią diskusiją dėl Baltijos jūros dujotiekio pažeidimo, kurį, suomių valdžios institucijų teigimu, veikiausiai padarė kinų laivas, trečiadienį pranešė Helsinkis. Susitikime dalyvavo Suomijos prezidentas Saulis Niinisto ir jo kolega iš Kinijos Xi Jinpingas.

Pranešama, kad navigacijos sistemos (GPS) signalų trikdžiai, apie kuriuos neseniai pranešė Suomijos atstovai, greičiausiai sklinda iš Rusijos įrenginių, o vienoje iš ekspertų iškeltų versijų tvirtinama, kad jie skleidžiami iš kaimyninės Lietuvai Kaliningrado srities.

Tūkstančiai žmonių Danijoje ir Švedijoje ketvirtadienio rytą dėl sniego audros įstrigo savo automobiliuose. Danijoje E45 greitkelyje spūstis vienu metu siekė 30 km, pranešė naujienų agentūra „Ritzau“. Daugelis automobilių iš vietos nepajudėjo daugiau kaip 20 valandų. Spūstis kilo, kai trečiadienį avariją patyrė vilkikas. Danijos policija paragino vairuotojus regione dėl sudėtingų oro sąlygų niekur nevykti. Nuo trečiadienio dalyje šalies dėl sniego audros buvo nutrauktas traukinių eismas.

Rusija grasina, kad jei įtampa tarp Rusijos ir NATO padidės, pirmoji nukentės Suomija – naujausia Aljanso narė, turinti ilgiausią sieną su Rusijos Federacija.

Rusijos Federacijoje esama retorinių paralelių naratyvuose apie Ukrainą ir Suomiją, o tai rodo, kad Kremliaus ateities ideologiniai ir teritoriniai tikslai neapsiriboja vien Ukraina.

Suomija, pripažindama ilgalaikę Rusijos keliamą grėsmę, pirmadienį pasirašė susitarimą dėl karinio bendradarbiavimo su Jungtinėmis Valstijomis stiprinimo. Bendradarbiavimo gynybos srityje susitarimu įteisinami glaudesni ryšiai su JAV, įskaitant bendrus mokymus ir karinę sąveiką, pagal Suomijos įstojimo į NATO balandžio mėnesį sąlygas.

Suomija kitą savaitę pasirašys gynybos susitarimą, pagal kurį Jungtinėms Valstijoms bus suteikta galimybė naudotis 15 karinių bazių šios naujausios NATO narės teritorijoje, penktadienį pranešė suomių Gynybos ministerija. Pirmadienį Vašingtone gynybos ministras Antti Hakkanenas ir JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pasirašys bendradarbiavimo gynybos srityje susitarimą (DCA), pranešė Užsienio reikalų ministerija. Tuomet sutartį turi patvirtinti šios Šiaurės šalies parlamentai.

Suomijos bendrasis vidaus produktas (BVP) spalį, palyginti su tuo pat mėnesiu pernai, smuko 0,8 proc. ir mažėjo penktą mėnesį iš eilės, parodė šalies statistikos tarnybos penktadienį paskelbti duomenys. Rugsėjį metinis BVP nuosmukis, patikslintais duomenimis, buvo kiek didesnis ir sudarė 0,9 proc., rašo portalas „Trading Economics“. Spalį dar paspartėjo antrinės produkcijos gamybos smukimas – metinis smukimo tempas padidėjo nuo 3,49 proc. mėnesiu anksčiau iki 5,14 procento.

Vietos ir užsienio kapitalo daugiašalės įmonių grupės Lietuvoje sumoka penktadalį viso į biudžetą surenkamo pelno mokesčio – panašiai kaip Čekijoje, daugiau nei kaimyninėje Latvijoje (13 proc.), tačiau gerokai mažiau nei Suomijoje (32 proc.), Vokietijoje (45 proc.) ar Airijoje (95 proc.), penktadienį rašo „Verslo žinios“.  Nuo kitų metų įsigalios Europos Sąjungos direktyva, įpareigojanti bendrijos valstybes taikyti minimalų (15 proc.) efektyvųjį pelno mokestį.

Suomija vėl uždarys savo rytinę sieną su Rusija, ketvirtadienį pranešė vidaus reikalų ministrė.  Šis pareiškimas pasirodė praėjus kelioms valandoms po to, kai ji buvo vėl atidaryta, tačiau dėl padidėjusio migrantų antplūdžio, dėl kurio Helsinkis kaltina Maskvą, Suomija nusprendė ją vėl užverti. „Šis reiškinys vėl prasidėjo ir mes uždarysime visą sieną“, – sakė Suomijos vidaus reikalų ministrė Mari Rantanen.

Suomijos „OP Corporate Bank“ Lietuvos filialas nuo 74 mln. iki 150 mln. eurų padidins pernai rugpjūtį suteiktą paskolą energetikos bendrovės „Ignitis grupė“ apyvartiniam kapitalui.   Paskolos padidinimui antradienį pritarė grupės valdyba, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Ignitis grupė“. Iki kitų metų spalio galiojančios paskolos sutarties pakeitimas bus pasirašytas artimiausiomis dienomis. Bendra „Ignitis grupei“ bankų suteiktų paskolų suma sieks 845 mln. eurų, iš jų 199 mln.

Suomija vėl atidarys du sienos su Rusija kirtimo punktus, antradienį pareiškė suomių ministras pirmininkas. Praėjusį mėnesį Suomija uždarė sieną, kaltindama Maskvą migrantų antplūdžio organizavimu. „Vyriausybė šiandien nusprendė, kad rytinė siena liks uždaryta, išskyrus du sienos perėjimo punktus“, – sakė ministras pirmininkas Petteri Orpo. Nuo rugpjūčio pradžios prie 1 340 km ilgio Suomijos ir Rusijos sienos pasirodė beveik 1 tūkst.

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje daug kalbama apie pareigą ginti šalį ir tai, kaip kitos valstybės sprendžia šį, aštriu tampantį klausimą. Lietuva ruošia nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos sistemos reformą, kurios kai kurie elementai yra panašūs į tuos, kuriuos taiko ir naujausia NATO narė – Suomija, rašoma Krašto apsaugos ministerijos (KAM) pranešime žiniasklaidai. Lietuvoje reformuojant sistemą norima visiškai atsisakyti tarnybos atidėjimo išimčių studentams.

Europos Sąjungos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra „Frontex“ dislokavo apie 50 sienų apsaugos pareigūnų prie Suomijos sienos su Rusija, Helsinkiui kaltinant Maskvą surežisavus migracijos bangą. „Šiuo metu dislokuojame Suomijoje 55 pareigūnus, dauguma jų yra sienų apsaugos pareigūnai, vykdantys sienos stebėjimą“, – ketvirtadienį sakė „Frontex“ atstovas Piotras Switalskis. Ši parama, apie kurią buvo paskelbta lapkričio pabaigoje, turi trukti iki sausio pabaigos.

Pirmojo Lietuvos „vienaragio“, internetinės naudotų drabužių tarpusavio prekybos platformos „Vinted“ naudotojai jau gali prekiauti su nariais Suomijoje, pranešė bendrovė. Anot jos, prekyba tarp šių šalių prasidėjo lapkričio 30 dieną, o jos platforma Suomijoje pradėjo veikti lapkričio 9 dieną.

Suomijos vidaus reikalų ministerija nuo pirmadienio apribojo laisvo judėjimo galimybę Inkoo uoste, kuriame veikia suskystintų gamtinių dujų (SGD) importo terminalas, skelbia visuomeninis transliuotojas „Yle“. „Draudžiama judėti ir būti draudžiamoje zonoje be operatoriaus leidimo“, – nurodoma Suomijos VRM pranešime spaudai. Pažymima, jog šios priemonės tikslas – terminalo saugumo užtikrinimas.

Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna sako, kad smarkiai išaugęs migrantų iš Afrikos ir Artimųjų Rytų, atvykstančių prie rytinės ES sienos, skaičius yra Maskvos „akivaizdžios hibridinės atakos“ dalis. Jei tai tęsis ir toliau, Baltijos šalis yra „pasirengusi uždaryti savo sieną su Rusija“, perspėjo jis.