sukčiavimas

Nusikalstamumas Lietuvoje turi dvi puses: viena vertus, per ilgus metus mažėjo vagysčių, viešoji erdvė darėsi saugesnė, tačiau iš kitos pusės mūsų šalis pirmauja pagal nužudymų skaičių Europoje. Be to, per pandemiją intensyviau darbavosi sukčiai, gyventojai dažniau disponavo narkotikais. Kriminologė atskleidė, kad prie nusikalstamumo prisideda ir alkoholio vartojimas. Be svaigiųjų gėrimų daugelis nusikaltimų nebūtų įvykę, sakė ji.

Į Vilniaus policiją penktadienį kreipėsi moteris ir nurodė, kad investuodama į kriptovaliutą prarado 33 tūkst. 289 eurus. Kaip pranešė sostinės policija, 1977 metais gimusi moteris teigė šiuos nuostolius patyrusi per kelias savaites – nuo spalio 7 dienos. Pareigūnai pradėjo tyrimą dėl sukčiavimo.

Vilniuje iš moters sąskaitos sukčiai pasisavino beveik 14 tūkst. eurų. Kaip pranešė policija, ketvirtadienio vakarą, apie 19 val. 15 min., 58 metų moteris į mobiliojo ryšio telefoną gavo žinutę su klaidinančia nuoroda. Ją aktyvavus apgaulės būdu buvo išvilioti elektroninės bankininkystės kodai bei iš sąskaitos pasisavintos piniginės lėšos. Nuostolis – 13 tūkst. 953 eurai. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.

Į Akmenės policiją kreipėsi moteris, nurodydama, kad per pažintį internete su Libano piliečiu prarado 29,6 tūkst. eurų. Trečiadienį komisariatas gavo 66 metų moters pareiškimą, jog liepos 31 dieną socialiniuose tinkluose ji susipažino su vyriškiu iš Libano. Kaip skelbia policija, nukentėjusiosios teigimu, užsienietis per kelis kartus apgaulės būdu iš jos išviliojo pinigus. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.

Lietuvoje toliau siautėja pinigus iš žmonių išviliojantys sukčiai. Du tokie ikiteisminiai tyrimai pradėti Šiauliuose. Patiklūs lietuviai sukčių yra atakuojami tiek SMS žinutėmis, tiek elektroniniais laiškais. Pagrindinė klaida – paspaudžiama nuoroda ir suvedami „Smart-ID“ kodai. Taip žmonės sukčiams tarsi įteikia raktus nuo savo namų. Pastarieji nedelsdami atlieka apgautų žmonių vardu pavedimus ir taip akimirksniu pasisavina pinigus.

Plungėje viena moteris atvyko į „Šiaulių banko“ skyrių ir ketino atlikti pinigų perlaidą. Vis dėlto, banko darbuotojai paklausus, kad moteris nori persiųsti tuos pinigus, ši atsakė, kad Saudo Arabijoje esančiam karo gydytojui. Šią savo ausimis nugirstą istoriją socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje paviešino Plungėje gyvenantis Darius. „Atėjau uždaryti sąskaitos „Šiaulių banke“. Kitoje kabinoje moteris norėjo persiųsti pinigus.

Į prekybos centrą sostinėje norėjęs patekti vyras įtariamas pateikęs ne savo galimybių pasą. Vilniaus apskrities policijos teigimu, 1979 metais gimęs vyras apie 19 val. Ozo gatvėje esančio prekybos centro apsaugos darbuotojams pateikė galimybių pasą, kurio duomenys nesutapo su pateikto asmens dokumento duomenimis. Įtariamasis pristatytas į policijos komisariatą.

Romantinių sukčių taikomos schemos tokios paveikios, kad nuo jų gali neapsaugoti net didžiulė gyvenimiška patirtis, rodo tikra „Swedbank“ saugumo specialistų išnarpliota istorija. 80 metų perkopusi senjorė buvo pasirengusi atiduoti savo ir sutuoktinio santaupas naujam „mylimajam“, tačiau bankui pavyko sugrąžinti 10 tūkst. eurų siekusią sumą ant sukčių kabliuko užkibusiai moteriai.

Jau daugiau kaip mėnesį iš Lietuvos žmonių tūkstantines sumas išviliojantys, įprastai „Swedbank“ darbuotojais prisistatantys, telefoniniai sukčiai nemažina apsukų. Maža to, jie apgaulei pasitelkia ne tik skambučius, bet ir SMS žinutes. Vien praėjusią parą Lietuvoje trys žmonės neteko pinigų, kai paspaudė SMS žinute atsiųstą nuorodą. Vieno nukentėjusiųjų nuostoliai siekė net 9,9 tūkst. eurų. Kiti prarado mažesnes sumas – 1,3 tūkst. ir 605 eurų.

Šeštadienį į policiją kreipėsi moteris, iš kurios banko darbuotoju prisistatęs sukčius išviliojo 15,8 tūkst. eurų. Kaip pranešė policijos departamentas, apsimetėlis banko darbuotojas moteriai paskambino penktadienį, 1963 metais gimusi nukentėjusioji į policiją kreipėsi šeštadienio rytą. Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Policija per pastarąją parą užfiksavo tris telefoninio sukčiavimo atvejus – du Klaipėdoje ir vieną Kaune. Policijos departamentas šeštadienį pranešė, kad Klaipėdos rajone iš 1954 metų moters buvo išvilioti beveik 16 tūkst. eurų. Šiuos pinigus iš dviejų banko sąskaitų išvilojo paskambinęs vyras, jis apsimetė banko darbuotoju. Uostamiestyje beveik 10 tūkst. eurų buvo pavogti iš dar vieno vyro.

Sukčių, kurie apsimeta „banko darbuotojais“, kabliukas toliau sėkmingai krauna jiems turtus. Birželio 30 d., 17 val. 44 min., į Kauno pareigūnus kreipėsi 58 metų moteris, kuri nurodė, kad tą pačią dieną apie 11 val. 30 min. jai būnant namuose, paskambinęs ir banko darbuotoju prisistatęs asmuo apgaulės būdu išviliojo elektroninės bankininkystės prisijungimo kodus. Tada sukčius iš banko sąskaitos pervedė 9 575 eurus. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Daugumai kasdienių veiklų persikėlus į skaitmeninę erdvę, nemažėja pranešimų apie finansinius sukčius. Įmonių vadovais, bankininkais, bičiuliais bei įsimylėjėliais apsimetantys asmenys stengiasi apgaulės būdu išvilioti svetimus pinigus arba jautrią informaciją, iš kurios vėliau būtų galima pasipelnyti. Lietuvos bankų asociacija (LBA) primena, kad sukčiai laisvadienių neturi, todėl gyventojai turėtų nuolat išlikti budrūs ir atidūs, rašoma pranešime žiniasklaidai. Anot LBA prezidentės dr.

Tobulėjant technologijos, tobulėja ir sukčiai. Kone kaskart policija įspėja apie vis naujas schemas. Ketvirtadienį Policijos virtualus patrulis socialiniame tinkle „Facebook“ įspėjo apie sparčiai plintančią sukčiavimo schemą, nuo kurios jau nukentėjo keliolika jaunuolių.  „Paskutiniu metu socialiniuose tinkluose vis atsiranda pasiūlymų užsidirbti nieko nedarant.

Klaipėdos apskrities policija įspėja apie socaliniame tinkle „Facebook“ plintantį naują sukčiavimo būdą – sukuriamos paskyros, analogiškos jau egzistuojančioms įmonių paskyroms, melagingai skelbiama apie laimėjimus, o gavus banko kortelių duomenis, pasisavinami pinigai. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos nusikaltimus elektroninėje erdvėje tiriantys pareigūnai gavo informacijos, kad socialiniame tinkle plinta naujas sukčiavimo būdas.

Šiaulių apylinkės teismas dvejų metų laisvės apribojimo bausmę skyrė 30-mečiui šiauliečiui, kuris tyčia sukėlė 19 avarijų, kad gautų išmokas iš draudimo bendrovių. Kaip antradienį pranešė Šiaulių apylinkės teismas, už sukčiavimą ir turto sugadinimą vyras įpareigotas būti namuose nuo 22-os iki 6-os val., jei tai nesusiję su darbu, dirbti arba būti užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje, neatlygintinai išdirbti 200 valandų.

Dvi nemokamais masažais susigundžiusios senolės Klaipėdoje tapo sukčių aukomis. Tai yra vienas naujausių būdų, kaip sukčiams pavyksta apmulkinti pagyvenusius žmones. Praėjusią parą Klaipėdos miesto policijai pranešta, kad tą pačią dieną, apie 11 val. į 1932 m. gimusios moters namus Kauno gatvėje, atėjo moteris. Ji pasiūlė padaryti masažą nemokamai, nes neva toks masažas priklauso pensininkams. Nepažįstamajai išėjus pranešėja pasigedo 200 eurų, pradėtas vagystės tyrimas.

Sukčius iš moters banko sąskaitos pirmadienį apgaulės būdu išviliojo per 22 tūkst. eurų. Kaip praneša Policijos departamentas, Vilniaus pareigūnai pareiškimą apie išviliotus pinigus gavo pirmadienį 16.27 val. – 1973 metais gimusi moteris pranešė, kad tos pačios dienos vidurdienį jai paskambino banko darbuotoju prisistatęs asmuo ir iš banko sąskaitos apgaulės būdu pasisavino 22 tūkst. 150 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

„Swedbank“ saugumo ekspertai perspėja, kad pastarosiomis dienomis padaugėjo sukčių skambučių šalies gyventojams. Šiuo atveju skambučiai išsiskiria tuo, kad dažniausiai sukčiai bendrauja rusų kalba, skambinama per pokalbių programėlę „Viber“, rašoma pranešime. Sukčiavimo taktika paremta tuo, kad apsimesdami banko darbuotojais sukčiai pašnekovo dėmesį bando patraukti neva užfiksuotu neteisėtu lėšų judėjimu asmeninėje sąskaitoje, kurį būtina sustabdyti.

Veiklą pradedantis Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras prevenciją stiprins nacionaliniu lygmeniu, taip pat bus siekiama ugdyti aukšto lygio pinigų prevencijos specialistus bei stiprinti regioninį ir tarptautinį bendravimą, sako centro vadovas. Anot Eimanto Vytuvio, prevenciją bus siekiama stiprinti į procesą įtraukiant tiek viešąjį, tiek privatų sektorių. „Svarbiausias, mano nuomone, žodis yra nacionaliniu lygmeniu.

Vilniaus policija tiria daugiau nei 100 tūkst. eurų vagystę iš įmonės, įtariama, kad tai padarė įmonės darbuotoja. Kaip pranešė Policijos departamentas, ketvirtadienį, 15.29 val. Vilniaus apskrities policijai pranešta, kad nuo 2020-ųjų gruodžio iki 2021-ųjų gegužės 13 dienos 1960-aisiais gimusi bendrovės darbuotoja pasisavino 106 868 eurus. Įtariamoji ieškoma.

Vilniaus ir Klaipėdos policijai pranešta apie du atvejus, kai iš žmonių, pagal skelbimus pirkusių mašinas, išviliotos dešimtys tūkstančių eurų. Policijos departamento duomenimis, ketvirtadienį į Vilniaus apskrities policiją kreipėsi 1973 metais gimęs bendrovės vadovas. Jis pranešė, kad prieš dvi savaites skelbimų portale surado parduodamą ratinį ekskavatorių – krautuvą. Susisiekus su pardavėju, šis jam atsiuntė klaidinančio turinio informaciją bei apgaulės būdu išviliojo 34 tūkst. eurų.

Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato pareigūnai, vadovaujami Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro, tiria sukčiavimą, dėl kurio nukentėjo net 9 gyventojai iš penkių Lietuvos miestų - Klaipėdos, Vilniaus, Kauno, Panevėžio ir Utenos. Jie visi sausio pirmosiomis dienomis internetiniame skelbimų tinklalapyje www.skelbiu.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) penktadienį pranešė tirianti galimą sukčiavimą ir dokumentų klastojimą, kai galėjo būti neteisėtai įgyta beveik pusė milijono eurų paramos. Įtarimai pareikšti penkiems asmenims. Įtariama, kad įvairių filtrų gamybos ir montavimo darbais užsiimantys asmenys nusprendė ne tik gauti Europos Sąjungos paramą, skiriamą turimai įrangai modernizuoti, bet ir pasipelnyti.

Kartais sukčiams nereikia būti išradingais, kad apgautų patiklius žmones. Štai Ukmergėje iš garbingo amžiaus senolės už „sūnaus“ sužalotą „mergaitę“ išviliota nemenka pinigų suma. O viskas prasideda nuo „mama, labas. Čia aš...“. Ir kai pašnekovė kitam laido gale paklausia, kas nutiko, „sūnus“ pradeda savo pasaką: „Žinai, darbe griūdamas nuo kopėčių užgavau mergaitę. Ji sužeista. Man būtinai reikalingi pinigai sužeistos mergaitės operacijai.

Pirmadienį Šiauliuose teismui perduota stambaus masto byla. Teigiama, kad ji susijusi su galimais korupciniais nusikaltimais farmacijos srityje. Nustatyta, kad kyšiai medikams galėjo siekti nuo 15 eurų iki 102 eurų iš vieno paciento. Teisėsaugos atstovai tikina, kad kyšių sumos buvo įtrauktos į pacientų įsigyjamų medicininių prietaisų kainą, todėl juos pirkdami pacientai kyšius gydytojams mokėdavo patys apie tai nė nežinodami. Kokia tai kompanija – neatskleidžiama.

Šalies teisėsauga praneša apie sėkmingą tarptautinę operaciją, kuri apėmė net kelias Europos šalis. Lietuvos policijos inicijuota tarptautinė operacija, kurios metu buvo išardytas keliose Europos valstybėse veikęs indėlinio sukčiavimo tinklas, vykdyta daugiau kaip savaitę. Intensyvūs veiksmai buvo atliekami nuo kovo 4 iki 12 dienos.

Iš policijos komisariato skandalingai su kalašnikovu rankose pasprukęs Igoris Molotkovas atliko paskirtą bausmę, tačiau laisvėje ilgai neužsibuvo. Vos tik išleistas iš įkalinimo įstaigos jis dukart apsivogė prekybos centre, kur jo taikiniu tapo keptuvės. Taip garsusis bėglys užsidirbo 20, kaip paaiškėjo netrukus, toli gražu dar ne paskutinį teistumą. 2020 m. liepą jis su bendrininkais įsigudrino apgaulės būdu išvilioti pinigus iš buvusios Vilniaus rajono prokuratūros prokurorės.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) trečiadienį pranešė, kad energetikos srityje veikiančiam verslininkui Rimandui Stoniui bei dar keturiems asmenims pateikti įtarimai dėl stambaus masto PVM sukčiavimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo.

Pernai buvo registruota 2264 sukčiavimo nusikaltimų. Telefoninis sukčiavimas sudaro apie 46 procentus, 80 procentų nusikaltimų padaro asmenys, atliekantys bausmę pataisos įstaigose, rašoma pranešime spaudai. Teisingumo ministerija siekia stiprinti nuteistųjų sukčiavimo prevenciją ir sumažinti nusikalstamumą įkalinimo įstaigose, todėl kviečia teisėsaugos institucijas ir telekomunikacijų bendroves kartu ieškoti būdų kovoje su telefoniniu sukčiavimu.

Pirmadienį buvo pastebėtas sukčiavimo būdas, kai siunčiami kenkėjiški laiškai Vytauto Didžiojo universiteto vardu – laiške falsifikuojamas siuntėjo adresas (šiuo atveju [email protected]), imituojamas VDU laiškų šablonas ir siekiama apgaulės būdu išgauti gavėjo jautrią informaciją arba išvilioti pinigus, rašoma pranešime spaudai. Užtikriname, kad šie laiškai nėra siunčiami iš VDU el. pašto dėžutės. Toks kenkėjiškas laiškas atrodo patikimai, tarsi siunčiamas vadovo, kolegos ar administratoriaus.

Klaipėdos apskrities VPK Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos nusikaltimus elektroninėje erdvėje tiriantys pareigūnai per šių metų vasario mėnesį pradėjo jau 5 ikiteisminius tyrimus dėl nauju būdu įvykdytų sukčiavimų elektroninėje erdvėje. Šiuo atveju nukenčia įvairius daiktus – pavyzdžiui, automobilio padangas, vaikišką vežimėlį, kompiuterį, ar žaidimų konsolę – parduoti norintys asmenys.

Sostinės pareigūnai narplioja sukčiavimo aplinkybes, kai moteris nepažįstamam asmeniui per kelis kartus pervedė net 18,5 tūkst. eurų. Policijos duomenimis, vasario 22 d., 17 val. 13 min., gautas pareiškimas, kad nuo 2021 m. sausio 18 d. iki vasario 11 d. nepažįstamam asmeniui moteris pervedė įspūdingą pinigų sumą. Tas asmuo prisistatė tarptautinės siuntų įmonės atstovo vardu. Nukentėjo 36 metų moteris. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Praėjusiais metais „Swedbank“ fiksavo romantinio sukčiavimo atvejų šuolį. Banko duomenimis, tokio sukčiavimo atvejų nustatyta beveik keturis kartus daugiau nei 2019 m. Iš viso iš gyventojų bandyta išvilioti daugiau nei 130 tūkst. eurų, iš kurių pavyko išsaugoti daugiau kaip 87 tūkst. eurų. Didžiausias pernai vieno asmens patirtas „meilės nuostolis“ – 35 tūkst. eurų, rašoma pranešime spaudai.

Didžiausią paštomatų tinklą Lietuvoje valdanti „Omniva LT“ informuoja šalies gyventojus ir klientus apie užfiksuotą bandymą sukčiauti, prisidengiant bendrovės vardu. Įmonė sulaukė pranešimo apie finansinio sukčiavimo atvejį, kai internetiniai sukčiai, naudodamiesi OMNIVA bendrovės vardu, bandė išvilioti mokėjimo kortelių duomenis. Sukčiai apsimetė skelbimų portale parduodamos prekės pirkėjais ir paprašė pardavėjo atsiųsti prekę paštomatu.

Virtuali romantinė pažintis 47 metų Raseinių rajono gyventojai paspendė finansinius spąstus ir ji prarado 10 200 eurų. Raseinių rajono policijos komisariato pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo.

Senyvo amžiaus žmonės ir jų pinigai – lengviausias grobis sukčiams. Tuo Anglijoje pasinaudojo ir 23-ejų lietuvis Vidūnas Tutkus, iš pagyvenusių žmonių išviliojęs net 24 800 svarų sterlingų. Vis dėlto, nuo teisingumo lietuvis neišsisuko. Lietuvis priklausė nedidelei gaujai, kurie apsimetinėjo policijos pareigūnais ir, esą, ieškojo padirbtų ar neteisėtų pinigų.

Policija pradėjo fiksuoti naują sukčiavimo būdą, kai sukčiai susisiekia su auka per „Viber“ programėlę. Sukčiai, sudarydami tinkamą įvaizdį ir įgaudami pasitikėjimą, kaip profilio atvaizdą pasirenka nuotrauką, dažnu atveju moters su vaiku. Dažniausiai sukčiai pasirenka ir susisiekia su asmenimis (pardavėjais), kurie ilgai negali realizuoti savo parduodamos prekės.

Klaipėdos apylinkės teismas penktadienį skyrė laisvės atėmimo bausmes septyniems asmenims, kurie buvo teisiami dėl kelių dešimčių skirtingų nusikaltimų, tarp kurių – pagrobimas, dokumentų klastojimas, pasikėsinimas įvykdyti plėšimą, valstybės tarnautojo vardo pasisavinimas, sukčiavimas ir kiti.  Iš viso nukentėjusiesiems šioje byloje priteista per 100 tūkst. eurų neturtinės ir per 17 tūkst.

Sostinės pareigūnai tiria du sukčiavimo atvejus pagal identišką scenarijų. Vilniaus rajone ir mieste nuo sukčių nukentėjo dvi moterys. Šįkart pasitelkta populiari bendravimo programėlė „Viber“. Per ją buvo siunčiamos nuorodos, kurios padėdavo išsiaiškinti asmenų prisijungimų duomenis. Pirmas atvejis užregistruotas sausio 18 d. apie 14 val.

SEB bankas sulaukė pranešimų apie pastaruoju metu suaktyvėjusį sukčiavimą, kai finansiniai sukčiai bando išvilioti asmens duomenis iš žmonių, skelbimų svetainėse parduodančių naudotus daiktus. Bankas ragina gyventojus būti itin atidžius ir primena, kad gyventojai niekam neatskleistų savo asmeninių duomenų.

Panevėžio policija tiria galimą gydytojo sukčiavimą – 18 nepagrįstų diagnozių. Pasak policijos, Panevėžio teritorinė ligonių kasa praėjusią savaitę kreipėsi į teisėsaugą ir nurodė, kad pirminės asmens sveikatos priežiūros centro gydytojas laikotarpiu nuo pernai spalio iki šių metų kovo nepagrįstai nustatė diagnozes 18-ai pacientų.  Ligonių kasos teigimu, dėl to „Sodra“ patyrė daugiau kaip 1 tūkst. eurų žalą.  Dėl sukčiavimo policija pradėjo ikiteisminį tyrimą.

Alytaus miesto savivaldybėje pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl galbūt netinkamam adresatui pervestų beveik 180 tūkst. eurų, taip pat kreiptasi ir į teisėsaugą. „Šiandien prašiau pradėti tarnybinį patikrinimą, informuoti atsakingas teisėsaugos institucijas, banką ir laukiam duomenų“, – BNS trečiadienį sakė Alytaus meras, socialdemokratas Nerijus Cesiulis. „Be abejo, jeigu įmanoma, bandyti sustabdyti kad tas pavedimas neiškeliautų“, – pridūrė jis.

Išpopuliarėjusi ir, atrodo, visiems gerai žinoma schema sukčiams vis dar padeda pelnytis iš patiklių žmonių. Spręsdami šią problemą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovai sukūrė vaizdo klipą, kuriuo siekia atkreipti visų lietuvių dėmesį. Telefonu pasikalbėję su apsimetėliais pareigūnais, žmonės jiems atiduoda savo santaupas. Todėl tikrieji policijos pareigūnai dar kartą primena ir ragina pasidalinti su artimaisiais itin svarbia informacija.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Kauno apygardos valdyba kartu su Kauno apygardos prokuratūra atlieka ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto UAB „SIMPLE FINANCE“ vertimosi ūkine finansine veikla bei sukčiavimo. FNTT prašo gyventojų ir juridinių asmenų, sudariusių sutartis dėl finansinės nuomos (lizingo) su šios bendrovės atstovu ir dėl to nukentėjusių, kreiptis į FNTT Kauno apygardos valdybą.

Kaišiadoryse mokytoja dirbanti Orinta keturis mėnesius sapnavo košmarus ir svarstė, ar jai teks sėstis į kalėjimą. Pasirodo, kad vienoje Lietuvoje veikiančioje elektroninių pinigų įstaigoje Orintos vardu buvo atidaryta sąskaita, apie kurią moteris nė nebuvo girdėjusi, iki kol vieną dieną jai nepaskambino policija ir neapkaltino sukčiavimu. Situacija domėjosi laidos „Prieš srovę“ žurnalistai.

Socialiniai tinklai yra puiki erdvė sukčiams. Tikėtina, kad dauguma esate sulaukę kvietimų draugauti siūlančių įtartinų asmenų. Taip nutiko ir tv3.lt skaitytojui Mariui, kuris atsiuntė savo susirašinėjimą ne šiaip su bet kuo, o su neva Tarptautinio valiutos fondo (TVF) „sekretoriumi“. Galima pasijausti tikru laimės kūdikiu, nes naujasis „pažįstamas“ nieko nelaukdamas pasiūlo negrąžintiną finansinę pagalbą. Reikia tik apsispręsti, kokios sumos pageidaujate.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) penktadienį pranešė teismui perdavusi baudžiamąją bylą, kurioje didelio masto sukčiavimo schemų vykdymu visoje Lietuvoje yra kaltinami penki fiziniai ir du juridiniai asmenys.  Anot tarnybos, ši baudžiamoji byla buvo sujungta iš 21 atskiro ikiteisminio tyrimo, o bendra ieškinių suma siekia bemaž 300 tūkst. eurų. Nusikalstamos veikos buvo daromos 2010-2013 metais.

Vilniaus apskrities policija trečiadienį sulaukė pranešimo, kad į kriptovaliutų investavimo-keitimo platformą pinigus pervedusi moteris prarado per 170 tūkst. dolerių (daugiau nei 145 tūkst. eurų).  Policijos departamento duomenimis, 1963-aisiais gimusi moteris teigia, kad pinigai iš jos apgaulės būdu išvilioti per rugsėjo mėnesį. Tikslus nuostolis nustatinėjamas.  Pareigūnai surinko medžiagą dėl galimo didelės vertės sukčiavimo.