sukčiai

Ar teko internete matyti elektroninių parduotuvių reklamas apie parduodamus neįtikėtinai gražius ir pigius daiktus? Perspektyva pigiai įsigyti norimą daiktą – viliojanti, tačiau devynis kartus iš dešimties galite likti ir be pirkinio, ir be pinigų. Vienas iš būdų pasitikrinti, ar šioje elektroninėje parduotuvėje saugu pirkti, – paieškoti informacijos apie parduotuvę internete. Tačiau yra ir kitų specialistų rekomenduojamų būdų, kaip neapsigauti ir savo pinigų neatiduoti sukčiams.

Į neeilinę istoriją pateko dvi jaunos Šalčininkų rajono gyventojos. Tam tikrame gyvenimo etape užkluptos nerimo, jos patikėjo būrėja prisistačiusia moterimi, kuriai viena atidavė 145 tūkst., o kita – 26 tūkst. eurų. Pinigai esą buvo skiriami žvakėms, kurios turėjo „viską sutvarkyti“. Taip pat moterys įtikėjo, kad dalis pinigų aukojama vaikams. Net buvo žadama, kad piniginės aukos vaikams bus grąžintos 100 procentų, o pinigai paaukoti suaugusiems – 50 procentų.

Apie pusei Lietuvos gyventojų teigiant, kad susidūrė su sukčiais, institucijos pastebi šių nusikalstamų veikų augimą. Lietuvos banko duomenimis, Lietuvos gyventojai nuo metų pradžios patikėję sukčiais jau neteko 84 tūkst. eurų. Pernai gyventojai dėl sukčių prarado 559 tūkst. eurų, užpernai – 538 tūkst. eurų. Šiaulių banko užsakytos „Open Agency“ ir „Norstat“ atliktos apklausos duomenimis, su sukčiais susidūrę nurodė pusė Lietuvos gyventojų.

Sukčiai visais įmanomais būdais bando išvilioti patiklių žmonių pinigus. Apmaudu, kad dažnai jie pasiekia tikslą ir žmonės praranda šimtus ar net tūkstančius eurų. Viena iš erdvių, kur siautėja sukčiai yra nekilnojamojo turto skelbimai. Apgauti žmones bandoma patalpinant itin patrauklų tariamai nuomojamo, nors, tikėtina, net neegzistuojančio būsto, skelbimą.

BMW automobilį įsigyti tikėjęsis vyras neteko 50 tūkst. eurų. Kaip ketvirtadienį pranešė Policijos departamentas, 1977 metais gimęs vyras Anykščių rajono policijai nurodė gegužės 28 dieną skelbimų portale radęs skelbimą apie parduodamą „BMW X4“. Pardavėjas pervedė už jį 50 tūkst. eurų, tačiau automobilis nebuvo atvežtas ir pinigai negrąžinti. Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo.

Policijos pareigūnai praneša, kad birželio 14 d. apie 12 val. 35 min. Vilniaus apskrities VPK gautas bendrovės pranešimas dėl sukčių. Pirminiais duomenimis, birželio 10 d. į bendrovės elektroninį paštą gavus tariamų partnerių suklastotus sąskaitos rekvizitus, apgaulės būdu, į nurodytą sąskaitą buvo pervesta 267 870 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Vilniaus apskr. vyriausiojo policijos komisariato kriminalistai įspėja: nemažėja registruojamų pranešimų dėl sukčiavimų ir išviliojamų santaupų, ir išskiria tris pagrindines elektroninėje erdvėje daromų sukčiavimų nusikalstamas schemas. Schema Nr. 1. Pareiškėjui gavus nuorodą, susijusią su „Vinted“, „DPD“, „Skelbiu.lt“, „LP Express“ ir kt.

Pirmąjį šių metų ketvirtį „Swedbank“ nustatytų sukčiavimo atvejų skaičius rodo, kad sukčiai apsukų nemažina – dėl patirtų jų atakų į banką kreipėsi beveik 500 šalies gyventojų. Per pirmuosius tris 2022 m. mėnesius bankas sugebėjo išsaugoti arba iš sukčių grąžinti beveik 350 tūkst. eurų savo klientų lėšų, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Nors informacijos apie tipines sukčiavimo schemas ir realias istorijas viešojoje erdvėje išties netrūksta, sukčiavimo mastai išlieka dideli.

Banko darbuotoju apsimetęs sukčius iš moters Vilniuje išviliojo 14 tūkst. eurų. Kaip pranešė Policijos departamentas, ketvirtadienį Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas gavo 67 metų moters pranešimą. Jame teigiama, kad birželio 7 dieną, Vilniuje, būnant namuose Viršuliškių gatvėje, paskambinęs ir banko darbuotoju prisistatęs asmuo, apgaulės būdu išviliojo elektroninės bankininkystės kodus ir iš sąskaitos pasisavino 14 tūkst. eurų.

Banko darbuotoju apsimetęs sukčius iš moters Vilniuje išviliojo 14 tūkst. eurų. Kaip pranešė Policijos departamentas, ketvirtadienį Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas gavo 67 metų moters pranešimą. Jame teigiama, kad birželio 7 dieną, Vilniuje, būnant namuose Viršuliškių gatvėje, paskambinęs ir banko darbuotoju prisistatęs asmuo, apgaulės būdu išviliojo elektroninės bankininkystės kodus ir iš sąskaitos pasisavino 14 tūkst. eurų.

Į policiją kreipęsis vyras teigia, kad, pasinaudojus jam priklausančia tapatybės kortele, apgaule jo vardu paimtas beveik 17 tūkst. eurų kreditas. Nukentėjęs 46 metų vyras antradienį, apie 10 val. 27 min., kreipėsi į Raseinių policijos komisariatą, skelbia Policijos departamentas. Jis pranešė, kad vasario 23 dieną nenustatyti asmenys, pasinaudoję jam priklausančia asmens tapatybės kortele, apgaulės būdu paėmė jo vardu 16 tūkst. 928 eurų paskolą. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.

Nors viešoje erdvėje gausu įspėjimų apie telefoninius sukčius, vis dar atsiranda užkimbančių ant jų kabliuko. Kaip informavo Policijos departamentas, penktadienį 14 val. 44 min. į Vilniaus apskrities policiją  kreipėsi 1948 metais gimęs vyras.

Kaune suklastotą banko sąskaitą įmonei atsiuntę sukčiai pasisavino 15,3 tūkst. eurų. Nukentėjusios įmonės vadovas trečiadienį, apie 10 val. 11 min., kreipėsi į Kauno Dainavos policijos komisariatą. Pasak policijos, jis pareiškė, kad pirmadienį, apie 22 val. 44 min., įmonėje gautas elektroninis laiškas su suklastota banko sąskaita. Į ją apgaulės būdu trečiadienį, 8 val. 15 min., buvo pervesta 15,3 tūkst. eurų. Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo.

Į sostinės pareigūnus kreipėsi du vilniečiai, kurie pranešė tapę sukčių aukomis. Vienas jų prarado beveik 23 tūkst., o kitas – net 50 tūkst. eurų. 1981 m. gimęs vyras pranešė, kad laikotarpiu nuo balandžio 19 d. iki gegužės 31 d. nenustatyti asmenys per internetinę investavimo platformą apgaulės būdu iš jo išviliojo 22 823 eurus.

Prekyba įvairiais daiktais internetu tarp žmonių vyksta visu pajėgumu, tad nieko keisto, kad čia pat patiklumu bando pasinaudoti ir sukčiai. Viena tokių sukčių aukų tapo 28 metų Plungės gyventoja. Moteris gegužės 30-ąją kreipėsi į policiją, nes prarado nemenką sumą pinigų. Nukentėjusioji pasakojo, kad 2022 m. gegužės 29-ąją asmuo, ketinęs pirkti internete moters parduodamą suknelę, atsiuntė nuorodą. Joje buvo pašoma užpildyti formą, neva reikalingą saugiam pirkimui elektroninėje erdvėje.

Lietuvos paštas informuoja, kad pastaruoju metu padaugėjo apgaulingų laiškų, kuriuose „LP express“ vardu prisidengę sukčiai bando iš žmonių išvilioti pinigus ir asmens duomenis, rašoma pranešime spaudai.  Sukčiai siunčia el. laiškus, kuriuose rašoma apie neva gautą siuntinį ir tam, kad jis būtų perduotas, prašoma paspausti nuorodą bei sumokėti tam tikrą pinigų sumą. Ji svyruoja nuo 2 iki beveik 10 eurų.

Iš vyro Tauragėje sukčiai trečiadienį apgaulės būdu išviliojo 13,9 tūkst. eurų. Policijos departamento duomenimis, 1960 metais gimęs vyras į savo mobilųjį telefoną gavo tariamai banko pranešimą ir aktyvavo atsiųstą nuorodą. Dėl to iš banko sąskaitos apgaulės būdu buvo nuskaičiuotos piniginės lėšos. Patirtas nuostolis 13, 9 tūkst. eurų. Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Sukčiavimo mastai Lietuvoje toliau stebina. Kiekvieną dieną policija sulaukia nukentėjusiųjų pranešimų dėl prarastų pinigų. O tada paaiškėja, kad žmonės sulaukia SMS žinutės, kurioje minimos problemos su banko sąskaita. Žinutėje yra nuoroda, kurią paspaudus dar suvedami asmeniniai prisijungimo duomenys. Apie tai, kad pateko į sukčių pinkles, žmonės dažniausia sužino, kai pamato, jog iš jų sąskaitos pradingsta pinigai. Be SMS žinučių sukčiai savo taktiką paįvairina ir kitais scenarijais.

Internetiniai sukčiai rado naują efektyvų būdą pavogti banko sąskaitose esančius pinigus. Vien Vilniuje per savaitgalį iš patiklių žmonių nusikaltėliai pasisavino per dvidešimt tūkstančių eurų. Šį kartą jų neteko žmonės užkibę ant paprastos telefonu gautos žinutės. Joje banko darbuotojais apsimetę sukčiai siuntė įspėjimą apie neva apribotą banko sąskaitą. Tačiau paspaudę nuorodą, ir atlikę tolesnius reikalavimus žmonės liko tuščiomis sąskaitomis.

Lietuvoje – sukčių klestėjimo metas. Nors kasdien pranešama apie į jų pinkles įkliuvusius ir pinigus praradusius žmones, tačiau nauja diena vėl pažeria šūsnį pareiškimų iš nukentėjusiųjų. Prieš dvi dienas vien Vilniuje nukentėjo 9 žmonės, kurie paspaudė SMS žinute gautą nuorodą ir suvedė prašomus prisijungimo duomenis. Praėjo para ir tokių nukentėjusiųjų vien sostinėje atsirado dar 8. Net 5 iš 8 prarado nuo 1,6 iki 4 tūkst. eurų.

Neįtikėtina, bet tiesa – taikydami tą patį sukčiavimo modelį nusikaltėliai toliau tuština patiklių lietuvių banko sąskaitas. Tam pakanka atsiųsti SMS žinutę. Žinučių turinys praktiškai visada būna identiškas. Vieniems pranešama apie tariamai užblokuotą banko sąskaitą. Kitiems – dėl neva apribotos banko sąskaitos. SMS žinutėje būna pateikta nuoroda. Ją paspaudus žmonės dar suveda prisijungimo duomenis ir į sukčių rankas įteikia savo santaupas.

Lietuvos policija savo „Facebook“ paskyroje perspėja lietuvius apie naują sukčių gudrybę. Žmonėms siunčiami melagingi kvietimai atvykti į teismą. Policijos atstovai ragina žmones nepatikėti melagingais „kvietimais į teismą“. „Pastarosiomis dienomis kai kurie gyventojai gavo štai tokius „Teismo kvietimus“. Nors šaukime naudojama policijos ir kitų institucijų simbolika, minimi tam tikri straipsniai, bet akivazdu, kad tai nėra tikras dokumentas“, – pabrėžia pareigūnai.

Vienas didžiausių šalies komercinių bankų pirmadienį savo klientams išsiuntė trumpąsias žinutes ir įspėjo apie sukčių keliamą pavojų. „Gerb. Kliente, būkite budrūs, telefoniniai sukčiai šiuo metu yra itin suaktyvėję. Nespauskite gautų nuorodų ir neveskite savo duomenų“, – primena SEB bankas. Lietuvos banko duomenimis, 2021 m., palyginti su 2020 m., sukčiavimo atvejų skaičius Lietuvoje padidėjo daugiau nei 3 kartus.

Šeštadienį į Klaipėdos miesto policiją kreipėsi 1972 m. Gimęs vyras ir pranešė, kad sukčiai iš jo išviliojo nemenką pinigų sumą. Policijos suvestinėse rašoma, kad vyras šeštadienį telefonu gavo žinutę, kurioje buvo nurodyta, kad jo banko sąskaita buvo apribota. Vyras paspaudė žinutėje nurodytą nuorodą ir suvedė prašomus duomenis. Vyras neteko 1 778 eurų. Dėl įvykio pradėtas tyrimas.

Per pustrečio mėnesio sukčiai iš Vilniaus apskrityje gyvenančios moters išviliojo daugiau nei 48 tūkst. eurų. Tai viena didžiausių pinigų sumų, pastaruoju metu išviliota iš Lietuvos gyventojų. Trečiadienį, apie 17 val., nuo sukčių nukentėjusi 47 metų moteris kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą. Pasak policijos, ji pareiškė, kad nuo kovo iki gegužės 13 dienos per interneto programą nenustatyti asmenys apgaulės būdu iš jos išviliojo 48 tūkst. 136 eurus.

Įsigyti metalo norėjęs vyras įmonei pervedė 13,2 tūkst. eurų, tačiau prekių negavo. Apgautas vyras antradienio vakarą, 19 val. 29 min., kreipėsi į Panevėžio apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą. Pasak policijos, 39 metų pareiškėjas nurodė, kad gegužės 11 dieną įmonei pervedė pinigus, tačiau pirkinio negavo. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.

Iš Šalčininkų rajono gyventojos sąskaitos sukčiai pasisavino apie 20 tūkst. eurų. Kaip pranešė policija, pirmadienį, apie 15 val. 30 min., Gerviškių kaime 64 metų moteriai telefonu paskambino asmuo. Jis prisistatė banko darbuotoju ir apgaulės būdu išviliojo elektroninės bankininkystės prisijungimo kodus. Gavęs šią informaciją, sukčius iš moters banko sąskaitos pasisavino pinigus. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.

Sukčiai iš moters išviliojo daugiau kaip 54 tūkst. eurų, pranešė Policijos departamentas. Pirminiais duomenimis, pinigus sukčiams moteris mokėjo kelis mėnesius – nuo pernai spalio iki šių metų gegužės 11-osios. Jie naudojosi interneto programa „TradeVtech“. Iš viso apgaulės būdu išviliota 54 tūkst. 300 eurų.

Panevėžyje sukčiai iš vyro pavogė 900 eurų. Anot policijos pranešimo, gegužės 6 dieną 1968 metais gimęs panevėžietis gavo žinutę. Joje buvo elektroninė nuoroda, ją atidarius apgulės būdu išvilioti pinigai. Nuostolis siekia 900 eurų.

Trečiadienį per pietus Kėdainių rajone įvykdytas neeilinis sukčiavimo aktas. Tamsesnio gymio vyriškis, sukurpęs graudžią istoriją, iš Gudžiūnų miestelyje gyvenančių senjorų poros išviliojo daugiau nei 2000 eurų. Tiesa, vyriškis senjorų neapiplėšė, o tik įsiūlė pigių ir nekokybiškų prekių klastočių, kurios yra nieko vertos. Nori perspėti Senjorų poros šeima į policiją dėl įvykio nesikreipė, mat saugo garbaus amžiaus senolių sveikatą.

Pastarosiomis savaitėmis bankas „Swedbank“ teigia pastebintis išaugusį sukčių atakų skaičių. Pasitelkę klasikinį sukčiavimo būdą – SMS pranešimus – sukčiai gyventojams praneša apie neva aptiktą klaidą jų interneto banko paskyroje arba blokuotą asmeninę sąskaitą, todėl prašo aktyvuoti kartu siunčiamą nuorodą.

Į Vilniaus apskrities policiją pirmadienį kreipėsi du nuo sukčių nukentėję gyventojai, pinigus iš jų išviliojo sukčiai, apsimetę finansinių technologijų įmonės ir banko darbuotojais. Policija gavo 26 metų vyro pareiškimą. Nukentėjusysis nurodė, kad gegužės 4 dieną, apie 11 val. telefoniniai sukčiai, prisistatę „Paysera“ darbuotoju, apgaule iš jo banko sąskaitos pasisavino 4 050 eurų. Dėl sukčiavimo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kitas nukentėjusysis teigė, kad pirmadienį, apie 12 val.

Telefoniniai sukčiai iš dviejų vilniečių moterų išviliojo iš viso 10 tūkst. eurų. Penktadienį prisistatę policijos pareigūnais, atliekančiais tyrimą dėl padirbinėjamų pinigų Lietuvos pašte, jie iš 1940 metais gimusios moters apgaule išviliojo 2 985 eurus, kuriuos ji atidavė atėjusiam nepažįstamam vyrui. Šeštadienį apie 16 val. Vilniuje telefoniniai sukčiai, prisistatę policijos pareigūnais, iš 1932 metais gimusios moters apgaule,neva jos turimi grynieji pinigai netikri, išviliojo 7,1 tūkst.

Socialiniame tinkle su nepažįstamuoju susipažinusi kaunietė prarado 20,5 tūkst. eurų. Trečiadienį, 7 val. 33 min., policija gavo moters pranešimą. Pasak policijos, jame teigiama, kad nuo vasario 4 iki gegužės 4 dienos Kaune, Partizanų gatvėje, socialiniame tinkle bendravo su nepažįstamu vyriškiu. Jis apgaulės būdu iš jos išviliojo pinigus. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.

Gavote neįprastą SMS žinutę iš banko su nuoroda, kurią prašoma paspausti ir patvirtinti asmeninius duomenis. Užduokite sau klausimą – kaip dažnai iki tol su banko atstovais teko bendrauti SMS žinutėmis? Jeigu spėsite laiku ir teisingai atsakyti į šį išsikeltą klausimą, tikėtina, kad išvengsite finansiškai itin skausmingo sukčių jauko. Bankai jau ne kartą yra pabrėžę, kad klientams žinučių su nuorodomis nesiuntinėja. Vis dėlto, emocijos pagauti žmonės susimąsto tik tada, kai būna per vėlu.

Nuo sukčiautojų stipriai nukentėjo du Vilniaus apskrities gyventojai – sukčiai iš jų pasisavino beveik 60 tūkst. eurų, pranešė Policijos departamentas. Pirmadienį, 9 val. 47 min., į Vilniaus apskrities policiją kreipėsi vyras. Jis nurodė, kad nuo pernai nuo spalio 27-os iki tų metų lapkričio 4 dienos neteko 30 798 eurų. Nukentėjusysis pareigūnams paaiškino, kad pinigus iš jo bute Laisvės prospekte, apgaulės būdu, per internetinę investavimo platformą išviliojo nenustatyti asmenys.

Vilniuje sukčiai iš vyro internetinės apgaulės būdu sekmadienį išviliojo 14 tūkst. eurų. Policijos departamento duomenimis, Vilniuje, Perkūnkiemio gatvėje, 1982 gimusiam vyrui nenustatyti asmenys atsiuntė trumpąją SMS žinutę su internetine nuoroda. Nukentėjusysis per programėlę „Smart ID“ suvedė savo PIN kodus ir iš jo sąskaitos neteisėtai buvo pervesta 14 tūkst. eurų.

Moteris teigia praradusi iš banko sąskaitos 4 tūkst. eurų, kai paspaudė SMS gautą nuorodą. Marijampolės apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas praneša, kad šeštadienį apie 21.54 val. moteris pastebėjo, kad po to, kai paspaudė gautoje SMS žinutėje esančią nuorodą, nuo jos banko sąskaitos buvo nuskaičiuota 4 tūkst. eurų suma.

Vilniuje teisėsaugininkai išaiškino du pogrindinius skambučių centrus, kuriuose veikė tarptautinė sukčių gauja. Aferistai skambino žmonėms, siūlė investuoti į kriptovaliutas ar prekybą nafta ir dujomis, o investuotus pinigus pavogdavo. Lietuvoje sulaikyta kone 30 įtariamųjų, Latvijoje – net 80. Latvijos policijos paviešintoje medžiagoje iš tarptautinės operacijos, dalis kurios vyko ir Lietuvoje. Specialusis būrys braunasi į telefoninių sukčių gaujos biurą.

Per tarptautinę operaciją išardyta organizuota nusikalstama grupuotė. Įtariamųjų sąraše – net 108 pavardės. Šios operacijos detalės atskleistos antradienio rytą Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariate surengtoje spaudos konferencijoje. Praėjusią savaitę Vilniuje sulaikyti 28, o Latvijoje – 80 didelės vertės svetimo turto įgijimo apgaule veikiant organizuotoje grupėje įtariami asmenys.

Sukčiai, pasinaudodami karu Ukrainoje, siekia pasipelnyti – apgaudinėja žmones ragindami juos aukoti pinigus tariamai nukentėjusiems žmonėms, praneša „Business Insider“.  „Sukčiai dažnai bando pasinaudoti asmenimis ar organizacijomis, siekiančiomis padėti žmonėms ekstremalioje situacijoje. Pastebėjome, kad nuo vasario pabaigos tokia veikla labai suaktyvėjo“, – tikino Davidas Emmas, kibernetinio saugumo bendrovės „Kaspersky“ vyriausiasis saugumo tyrėjas.

Pernai Lietuvos gyventojai su finansinio sukčiavimo atvejais susidūrė du kartus dažniau nei 2020 m., rodo „Swedbank“ duomenys. Ypač aktyviai sukčiai mėgino iš gyventojų pinigus išvilioti SMS žinutėmis − tokio sukčiavimo atvejų buvo užfiksuota 7 kartus daugiau nei ankstesniais metais. Bendrai gyventojai ir verslas dėl sukčių prarado daugiau nei 2,3 mln. eurų.

Mažo miestelio šeimos gydytoja Asta pateko į sukčių pinkles. Patikėjusi, kad investuoja į kriptovaliutą, moteris dabar liko skolinga draugams, kolegoms, kreditoriams ir net pacientams 170 tūkstančių eurų. Todėl Asta nusprendė kreiptis į TV3 laidą „TV Pagalba“. Moteris niekam nesakė, kad pakliuvo į sukčių pinkles. Dėl nuolatinio streso moteriai pašlijo sveikata ir ji pasakojo, kad jaučia nuolatinę gėdą.

Į policiją kreipėsi Pakruojo gyventoja, per maždaug pusmetį sukčiams pervedusi 32,4 tūkst. eurų. Kaip pranešė Šiaulių apskrities policija, 1960 metais gimusi moteris nuo pernai liepos iki šių metų sausio minėtą pinigų sumą pervedė į užsienio šalių banko sąskaitas, tačiau žadėtų paslaugų negavo. Šių paslaugų policija pranešime nedetalizuoja. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.

Šarūnas Zarudnevas ir jo draugė Evelina – pradedančiųjų keliautojų pora. Panorę pasimėgauti saulės spinduliais ir kitokiu gyvenimo ritmu, jiedu nutarė keliauti į Tailandą. Nors pora buvo pasidomėjusi, kokie yra dažniausi vietinių bandymai apgauti turistus, visgi patys tapo tokių aferų taikiniu ir iš arti pamatė, kaip viskas vyksta.

Iš Tauragės gyventojos sąskaitos apgaule pasisavinta 50 tūkst. eurų. Kaip pranešė policija, pirmadienį, apie 12 val. 50 min., Tauragėje, 34 metų moteriai jungiantis prie elektroninės bankininkystės puslapio, buvo sukurta nauja paskyra. Apgaulės būdu iš banko sąskaitos pasisavinta 50 tūkst. eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto prisijungimo prie informacinės sistemos.

Kaune sukčiai iš senolės išviliojo daugiau kaip 4000 eurų, antradienį pranešė vietos policija. Pirmadienio vidurdienį Kaune, Baltijos gatvėje senolė sulaukė nepažįstamo asmens skambučio. Šis pranešė, kad jos turimi pinigai netikri. Netrukus pas senolę neva patikrinti pinigų atvyko pareigūne prisistačiusi moteris. Jai išvykus, pasigesta santaupų.

Policija tiria tris įvykius, žmonėms pranešus apie pastarosiomis dienomis sukčių išviliotus pinigus, iš viso – per 75 tūkst. eurų. Kaip pranešė Policijos departamentas, antradienį, 21 val. 49 min., Kauno apskrities policija gavo 1979 metais gimusio vyro pranešimą, kad vasario 4 d. apie 9 val., jam būnant namuose, per internetinę akcijų biržų prekybą, apgaulės būdu, iš jo išviliota 60,5 tūkst. eurų. Taip pat antradienį, 9 val. 16 min.

Sukčiautoja iš moters sąskaitos pasisavino 7,2 tūkst. eurų. Kaip pranešė policija, pirmadienį, 13 val. 50 min., Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas gavo pareiškimą. Jame nurodoma, kad 61 metų moteriai praeitą savaitę, ketvirtadienį, apie 11 val., būnant namuose, paskambino banko darbuotoja prisistačiusi moteris. Ji apgaule iš banko sąskaitos pasisavino 7,2 tūkst. eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.