subsidijos

Įmonėms, kurių veikla dėl koronaviruso krizės buvo sustabdyta ar apribota, jau išmokėta iki šiol išmokėta beveik 5,6 mln. eurų nuomos subsidijų. Vien liepą išmokėta 3,97 mln. eurų, BNS informavo paramą administruojanti „Invega“. Per mėnesį „Invega“ gavo 2,1 tūkst. paraiškų. 183 paraiškos grąžintos tikslinti. Per mėnesį patvirtintos 907 paraiškos, pagal jas bus išmokėta 6,6 mln. eurų, o vidutinė vienos kompensacijos suma – apie  7,7 tūkst. eurų.

Kol valdžia ruošiasi apribojimams, finansų ekspertai džiaugiasi mūsų ekonomikos rezultatais. Dabar jie bene geriausi Europoje. Tiesa, dalis ekonomistų rudenį įžvelgia ir grėsmių. Kokios gi grėsmės gali kamuoti Lietuvos ekonomiką, paklausėme ekonomisto Žygimanto Maurico. Sveiki, pone Mauricai. Buvo paskelbta antro ketvirčio BVP (Bendrojo vidaus produkto – red. past.) statistika ir Lietuva atrodo bene geriausiai visoje Europoje.

Vyriausybė gyrėsi, kad per karantiną verslui kompensuos pusę nuomos išlaidų. Tačiau be subsidijų iki šiol vargsta dešimtys tūkstančių turgaus prekeivių. Po ilgų ginčų Vyriausybė nusileido ir jau žada padalinti turgaus prekeiviams vienkartines išmokas po 300 eurų. Valdininkai nusprendė nebesigilinti, kiek prekeiviai iš tiesų išleidžia nuomai ir visiems skirti vienodas išmokas.

Siekiant mažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, iš Klimato kaitos programos numatyta 37 mln. eurų skirti energetikos, transporto ir žemės ūkio sektoriams. Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) antradienį paskelbė kvietimus teikti paraiškas paramai, pranešė Aplinkos ministerija.  15 mln. eurų numatyta skirti transporto priemonių įsigijimui, kurios naudoja elektrą, suslėgtąsias ar suskystintąsias gamtines dujas, biometaną arba vandenilį. Subsidijos sieks iki 40 proc.

Lietuvos kultūros taryba skyrė dar 103 vienkartines kompensacines išmokas savarankiškai dirbantiems kūrėjams, tai yra ketvirtadalis per antrąjį etapą išmokų prašiusių kūrėjų. Antrasis etapas priimant savarankiškai dirbančių kūrėjų, nukentėjusių nuo koronaviruso sukeltos krizės, paraiškas vyko gegužės 28 dieną. Paraiškų priėmimas netruko nė dienos, jis sustabdytas sulaukus 422 prašymų.

Valstybė nuo gegužės iki birželio vidurio jau suteikė apie 860 tūkst. eurų subsidijų patalpų nuomininkams – mažiau nei 1 proc. visos numatytos sumos. Per šį laiką gauta apie 600 tinkamų paraiškų.  Antrąją birželio savaitę suteikta 172 tūkst. eurų nuomos subsidijų ir patvirtinta dar 800 tūkst. eurų kompensacijų. Pirmąją mėnesio savaitę buvo suteikta 480,5 tūkst. eurų, o gegužę – 210 tūkst.

Seimui ketvirtadienį teikiamos pataisos, kuriomis Vyriausybė siūlo mokėti subsidijas darbdaviams, ekstremalios situacijos ar karantino metu išleidžiantiems 60 metų ir vyresnius darbuotojus į prastovas. Valdantieji tikina, kad tai atgrasys verslą nuo senjorų atleidimo, o patys žmonės išvengs skurdo grėsmės. „Mes pritariame viskam, ką mūsų Vyriausybė siūlo“, – paklaustas, ar valdantieji pritars ministrų kabineto siūlymui, atsakė valstiečių frakcijos lyderis Ramūnas Karbauskis.

Praėjusį mėnesį šalyje dar galiojo gana griežti karantino reikalavimai, tad nemažai įmonių nedirbo arba tai darė minimaliu režimu. Nepaisant jų prastovų ir kritusio pardavimo, kai kurios įmonės ir sunkmečiu darbuotojams mokėjo įspūdingus atlyginimus. Naujausiais „Sodros“ duomenimis, balandžio mėnesį Lietuvoje buvo 24 įmonės, kurių darbuotojams mokėto darbo užmokesčio vidurkis viršijo 10 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių.

Vyriausybei paskelbus apie planą per artimiausius pusantrų metų į ekonomiką, švietimą, mokslo tyrimus bei kitas sritis investuoti 6,3 mlrd. eurų, verslo atstovai ir ekonomistai sako, kad turėti planą yra gerai, tačiau jie kritikuoja Vyriausybę dėl prastos komunikacijos, siekio priskirti nuopelnus sau bei plano nederinimo su verslu. Finansų analitikas Marius Dubnikovas sako, kad Vyriausybės antradienį paskelbtas planas yra panašus į viešųjų ryšių akciją, nes iš 6,3 mlrd.

Valstybei pradėjus mokėti subsidijas smulkioms, iki devynių darbuotojų turinčioms įmonėms, premjeras Saulius Skvernelis skelbia, kad netrukus iš viso bus išmokėta beveik 37 mln. eurų. Antradienį socialiniame tinkle premjeras Saulius Skvernelis rašė: „Kai kur tempas tikrai neblogas. Praėjusią savaitę startavome su nauja pagalbos priemone mažoms įmonėms, kuriose dirba iki 9 darbuotojų. Joms skiriamos vienkartinės subsidijos, kurių dydis priklauso nuo praėjusiais metais sumokėtų mokesčių.

Vyriausybei praėjusią savaitę patvirtinus pagalbos paketą nuo koronaviruso krizės nukentėjusiam turizmo verslui, apie 10 mln. eurų žadama skirti ir medikų atostogoms Lietuvoje.   Pasak laikinai ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas einančio energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno, kuriama sistema, pagal kurią medikai nuo rudens už 200 eurų galės pailsėti Lietuvoje, o už paslaugas sumokės valstybė.

Į pagalbą nuomininkams suskubę nekilnojamojo turto savininkai, pritaikę didesnę nei 50 proc. nuolaidą, suprato likę valstybės subsidijos schemos paraštėse, penktadienį rašo portalas vz.lt.  Prekybos centrą „Unideco“ valdantys verslininkai 100 proc. nuolaidos sprendimo nesigaili, bet kartėlis liko, o „Panorama“ peržiūri trumpalaikę nuolaidą ir skaičiuoja, kad mažesnė, bet ilgalaikė nuomininkams apsimoka labiau.

Dėl karantino laikinai nedirbantiems žmonėms iki trečiadienio išmokėta apie 20,5 mln. eurų subsidijų, skelbia Užimtumo tarnyba.  Jos duomenimis, dėl išmokų kreipėsi 66,3 tūkst. dirbančiųjų savarankiškai, iš jų 54,9 tūkst. „Sodra“ išmokėjo 7,3 mln. eurų. Kas trečias jų dirbo grožio ir kosmetikos salonuose, soliariumuose, 14 proc. – prekyboje. 14,7 tūkst. darbdavių prašė subsidijų 95,1 tūkst. į prastovas išleistiems darbuotojams – subsidijas gavo 12,1 tūkst. darbdavių 80,6 tūkst.

Iš visų paprašytų subsidijų už į prastovas išleistus darbuotojus, jos jau išmokėtos 96 proc. įmonių, antradienį pranešė socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis. Pasak ministro, dėl subsidijų kreipėsi daugiau nei 12 tūkst. įmonių, iš jų 11,7 tūkst. išmokas jau gavo. Išmokėta suma siekia beveik 10 mln. eurų.

Po ankstesnių krizių daug tautiečių, netekę darbo ir pajamų emigravo užsienį: Jungtinę Karalystę (JK), Airiją, kitas Europos Sąjungos (ES) šalis ir JAV. Tačiau dabar visame pasaulyje matomas ekonomikos nuosmukis ir didėjantis bedarbių skaičius. Ekonomistai prognozuoja, kad dėl sumažėjusio vartojimo, Lietuvos verslas gali patirti didelių sunkumų, o nedarbas Lietuvoje greitai nesumažės, nes emigruoti bus sunkiau.

Darbo vietas išlaikantiems darbdaviams, dėl koronaviruso paskelbusiems prastovas, subsidijų mokėjimas gali prasidėti pora dienų anksčiau nei buvo anksčiau žadėta, sako ekonomikos ir inovacijų vieceministrė.  Pasak Jakaterinos Rojakos, lėšos subsidijoms gali būti pradėtos skirstyti jau balandžio 14-ąją.   „Stengiamės, dirbame (...) kad paleistume tą priemonę šiek tiek anksčiau, tikimės gal 14 dieną“, – Seimo Biudžeto ir finansų komitete pareiškė J. Rojaka.

Savarankiškai dirbantiems žmonėms 257 eurų valstybės subsidiją dėl prarastų pajamų karantino metu siūloma mokėti ir tada, jeigu jie turės nedidelių skolų. Be to, jiems būtų mokama ir 42 eurų privalomojo sveikatos draudimo įmoka.  Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis sako, kad tam papildomai reikės 7 mln. eurų.

Prahoje į naujus protestus pirmadienį susirinko tūkstančiai žmonių, nerimaujančių, kad naujoji teisingumo ministrė gali mėginti panaikinti premjerui metamus įtarimus sukčiavimu. Čekijos sostinės Senamiesčio aikštėje pirmadienį, jau trečią savaitę iš eilės, susirinko apie 20 tūkst. protestuotojų, pranešė čekų žiniasklaida. Dar keli tūkstančiai žmonių protestavo antrame pagal dydį Čekijos mieste Brno.

Valstybės parama šiemet galės pasinaudoti daugiau nei planuota pirmąjį būstą provincijoje perkančių jaunų šeimų. Ši parama dvigubinama ir sieks 4 mln. eurų, o ne 2 mln. eurų, kaip numatyta anksčiau, pranešė Socialinių reikalų ir darbo ministerija. „Šeimos labai aktyviai teikė prašymus – tai matėme jau patį pirmą savaitgalį, kai įsigaliojo įstatymas. Įvertinę prašymų kiekį ir finansines galimybes papildomai 2018 metams numatėme 2 mln.

Dėl smukusių naftos kainų finansinių sunkumų patiriančio Kuveito valdžia ketina iki 2020 metų atsisakyti visų valstybinių subsidijų formų, pirmadienį skelbia laikraštis „Al-Qabas“. Jo teigimu, Finansų ministerijos įsteigtas specialus komitetas, peržiūrintis visas subsidijas, pranešė, jog ketinama iki 2020 metų laipsniškai visiškai atsisakyti valstybinių subsidijų. Skaičiuojama, kad šiais finansiniais metais įvairios valstybinės subsidijos ir socialinė parama Kuveitui kainuos daugiau nei 3 mlrd.

Didelę dalį elektros importuojančiai Lietuvai reikia ieškoti būdų, kaip pasigaminti daugiau elektros, mano energetikos ministras Rokas Masiulis. Tačiau jis pabrėžia, kad didinant vietos generacijos apimtį, reikia išlaikyti dabartines elektros kainas. Interviu BNS R.Masiulis teigia, kad vietos gamybą galima didinti, pramonei mažinant viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) mokesčius savo pasigamintai elektrai, taip pat - Europos Sąjungos lėšomis subsidijuojant vėjo gamybą.

Aurelija Malakauskaitė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Norėdama išlaikyti Bendrijos finansavimą svarbiems strateginiams projektams, Lietuva turi labai aiškiai suformuluoti savo prioritetus ir laikytis lankstesnės pozicijos – pataria ambasadorius Raimundas Karoblis, pramonininkams pristatęs naujosios Europos Komisijos prioritetus, tarp jų ir naująjį daugiau kaip 300 milijardų eurų investicijų planą.

 Jaunos įmonės ir verslininkai paraiškas dėl darbuotojų atlyginimo kompensavimo pagal priemonę „Subsidijos verslumui skatinti“ galės pateikti dar mėnesį – iki 2015 m. sausio 15 d. Paraiškų teikimo terminą nutarė pratęsti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Tikimasi, kad tai suteiks galimybę dar bent 100-ui įmonių ir verslininkų pasinaudoti teikiamomis subsidijomis bei tokiu būdu sustiprinti veiklą.

Skaičiuojama, kad šiemet dėl mažesnio derliaus ir kritusių supirkimo kainų šalies grūdų ūkių pajamos bus mažesnės nuo 400 mln. litų iki milijardo, tačiau šie skaičiai nėra bėdos žemės ūkyje pranašas, pirmadienį rašo „Verslo žinios“. Pasak dienraščio, šiais metais bus prikulta mažiau javų, kurių supirkimo kainos, palyginti su pernai tuo pačiu laikotarpiu, krito 15-20 proc.

Įpusėjus mokėti tiesioginių išmokų avansus, žemdirbių bendruomenę tarsi žaibas iš giedro dangaus pasiekė žinia – subsidijas privalu mažinti. Nuo Talino per Europą senu traktoriumi, padabintu Baltijos šalių simbolika, reikalavimus didinti tiesiogines išmokas vešiantys Lietuvos, Latvijos ir Estijos ūkininkai Briuselyje galės pamojuoti dar vienu reikalavimu – atšaukti tiesioginių išmokų moduliaciją, kitaip tariant, mažinimą.

Ketvirtadienį Lietuvoje buvo registruota 199,5 tūkst. bedarbių, arba 9,9 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų, informuoja Darbo birža. Paskutinį kartą panašus savaitinis registruotų bedarbių skaičius buvo fiksuotas 2009 m. birželio pabaigoje. Teritorinės darbo biržos užimtumą rugsėjo 21-27 dienomis suteikė daugiau nei 7,4 tūkst. bedarbių: padėjo įsidarbinti 5,2 tūkst. darbo ieškančių žmonių, pasiūlė dalyvauti laikino užimtumo rėmimo priemonėse - 2,2 tūkst. Daugiausia iš jų - 31,3 proc.

Interneto milžinė „Amazon“, turinti galimybę užsidirbti ne tik iš prekių ir skaitmeninio turinio pardavimų, tačiau ir iš reklamos, savo laiku jau bandė sumažinti „Kindle“ įrenginių kainą galutiniam vartotojui, kuris turėdavo žiūrėti į reklamą, rodomą kaip ekrano užsklanda. Būtinybė žiūrėti reklamą būdavo kompensuojama maždaug 30–50 dolerių nuolaida, o tai sudarydavo tikrai nemažą pradinės kainos dalį.

Rugsėjo 4 d. 11 val. Krašto apsaugos ministerijoje bus pasirašoma Krašto apsaugos ministerijos ir Darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sutartis dėl biudžeto lėšų panaudojimo karo tarnybą atlikusių jaunuolių darbui ir įdarbinimui subsidijuoti.

Baltijos šalių lyderiai penktadienio rytą dėl nelygių Europos Sąjungos (ES) valstybių žemdirbių konkurencijos sąlygų ir ypač tiesioginių išmokų žemdirbiams Briuselyje susitiko su Europos Komisijos pirmininku Jose Manueliu Barroso. Susitikime dalyvavo Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Latvijos Premjeras Valdis Dombrovskis ir Estijos Vyriausybės vadovas Andrusas Ansipas.

Japoniją sukrėtusi Fukušimos avarija lėmė Vokietijos valdžios sprendimą atsisakyti branduolinės energetikos, rašo „Spiegel“. Tauta ir vyriausybė pritarė spartesniam elektros gamybos perorientavimui atsinaujinančios energetikos link, deja, šie pokyčiai skaudžiai palietė mažiausias pajamas gaunančius asmenis. Nuo to laiko, kai už valstybės vairo sėdo dabartinė valdančioji koalicija, elektros kainos išaugo 10 procentų.

Vyriausybės nurodymu šalies savivaldybėms nuo šių metų net keliolika kartų pabranginus verslo liudijimus, darbo biržose laukiama smulkiųjų verslininkų antplūdžio.Nors dienai tapę bedarbiais, verslo liudijimus jie gali įsigyti perpus pigiau ir dar tikėtis subsidijų iš „Sodros“, praneša LTV „Panorama“. Panevėžyje verslo liudijimas beveik šimtui verslo rūšių, nesvarbu, ar žmogus taiso batus, ar mūrija namus, kainuoja 1440 Lt, o bedarbiams – perpus pigiau.

Seimo narys Evaldas Jurkevičius siūlo drausti įdarbinti Darbo biržos subsidijuojamus asmenis toje pačioje įmonėje į tą pačią darbo vietą, jeigu nėra praėję 6 mėnesiai nuo jų darbo sutarties nutraukimo dienos. Tai reglamentuojantis Užimtumo rėmimo įstatymo pakeitimas užregistruotas Seime. Pasak parlamentaro, rengti įstatymo pakeitimus paskatino išaiškėjusi ydinga praktika įmonėse, kai, pasinaudojus įstatymų nuostatomis, nepagrįstai piktnaudžiaujama Darbo biržos subsidijomis.

Didžiosios šalys skatina naujų ekologiškų modelių plitimą, siūlydamos nemažas subsidijas pirkėjams. JAV, pavyzdžiui, elektrinius automobilius vyriausybės subsidijos atpigina 7500 dolerių, hibridų pirkėjai irgi sutaupo keletą tūkstančių. Atrodo, kad Kinija šioje srityje aplenks visus. China Daily rašo, kad šalies vyriausybė planuoja nuo 2012 metų atleisti elektromobilius nuo visų metinių mokesčių. Hibridai gaus 50 proc. nuolaidą.

Lietuvos darbo biržos duomenimis, gegužės 12 d. šalyje buvo registruota 259,8 tūkst. bedarbių. Tai sudaro 12,01 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. Gegužės 6-12 dienomis teritorinės darbo biržos padėjo įsidarbinti 6 tūkst. bedarbių. Kasdien į aktyvią veiklą grįžo 1206 bedarbiai. Darbdaviai praėjusią savaitę registravo 4,3 tūkst. laisvų darbo vietų - šiek tiek mažiau nei ankstesnę, tačiau 1,7 tūkst. daugiau nei 2010 metų tuo pačiu laikotarpiu.

Jungtinių Valstijų prezidentas Barakas Obama (Barack Obama) paragino JAV Kongresą jau 2011 finansiniais metais atšaukti subsidijas naftos kompanijoms ir paprašė parlamentarus apsvarstyti jo įstatymo projektą dėl šalies energetinio saugumo, praneša Baltųjų rūmų spaudos tarnyba. Benzino kainų tema Jungtinėse Valstijose pastarosiomis dienomis tapo kone svarbiausia. JAV prasideda nauja „benzino krizė“, pasireiškianti sparčiai augančiomis kainomis.

Vyriausybė pritarė siūlymui ES lėšomis subsidijuoti plačiajuosčio ryšio interneto įrengimą ir vienerių metų abonentinį mokestį gyventojams, negalintiems naudotis šiuo interneto ryšiu dėl lėšų trūkumo. Taip pat siūloma ES lėšų skirti gyventojų apmokymui naudotis elektroninėmis paslaugomis ir priemonėmis.

Didžiosios Britanijos automobilių vairuotojai galės gauti iki 5 tūkst. svarų sterlingų subsidijas pirkdami elektrinius automobilius, kuriuos pagamino „Mitsubishi Motors“, „Daimler“ „Smart“ bei „Peugeot“, rašo „Bloomberg“. Britanijos transporto ministras Philipas Hammondas paskelbė pirmus devynis automobilių modelius, kuriuos perkant bus galima gauti subsidijas.

Indijos vyriausybės atstovai anonsavo šalyje kuriamą itin pigų planšetinį kompiuterį, skirtą moksleiviams, praneša dienraštis „Times of India“. Pranešama, kad šio masinei gamybai ruošiamo kompiuterio kaina bus 1500 rupijų – maždaug 32 JAV doleriai. Beje, pigiausias „Apple“ planšetinio kompiuterio „iPad“ modelis JAV kainuoja 499 dolerius. Indišką planšetinį kompiuterį kuria kelių šalies institutų mokslininkai.

Didelė dalis Europos Sąjungos (ES) paramos buvo naudota laivų talpai didinti, o tai paaštrino besaikio žuvavimo problemą, rodo tyrimo rezultatai. Kaip rašo „The Ecologist“, ES subsidijos buvo naudojamos sparčiai nykstančių žuvų (menkių ar melsvojo tuno) žvejybai tobulinti. Tai rodo dviejų kompanijų – „The Poseidon Aquatic Resource Management“ bei    „Pew Environment Group“ – atlikto tyrimo rezultatai.

ES nusprendė padėti Graikijai ir pasiūlyti jai milijardinę subsidiją, praneša BBC. ES valstybės skolų ir visuotinių neramumų nustekentai šaliai siūlo paskolas bei garantijas, kurios turėtų padėti sumažinti deficitą, viršijantį eurozonos limitą net keturis kartus. Baiminamasi, jog Graikijos krizė gali pakenkti euro stabilumui. Sąjungos finansų ministrai pasiūlymą pateikti turėtų jau pirmadienį. Teigiama, jog pagalba siūloma tikintis, jog jos vis dėlto neprireiks.