stt

Kadenciją baigiantis Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktorius Saulius Urbanavičius teigia nutaręs tarnybos netęsti nebijodamas atsakomybės, o norėdamas pokyčių. Už jo atleidimą antradienį balsavo 91 Seimo narys, vienas buvo prieš, trys susilaikė. „Tikrai tą sprendimą padariau nieko neverčiamas, nebijodamas atsakomybių, nepavargęs“, – antradienį Seime sakė S. Urbanavičius. Jis teigė savo elgesiu norįs „užduoti toną valstybėje“ ir ragino politikus nebijoti pokyčių.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) vadovės Lauros Matjošaitytės veiksmų, kuomet neteikė komisijai svarstyti išvados dėl „valstiečių". „Priimtas procesinis sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nenustačius korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių", - BNS patvirtino STT atstovė spaudai Renata Endružytė.

Vykstant ikiteisminiam tyrimui dėl galimos korupcijos įmonėje „Mažeikių vandenys“, teisėsauga sulaikė ir pareiškė įtarimus dėl kyšio ėmimo šios savivaldybės įsteigtos įmonės direktoriui Vytautui Mažeikiui.

Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) pirkimus reglamentuojančius teisės aktus įvertinusi Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) siūlo juos tobulinti, kad pirkimai būtų atsparesni korupcijai. Savo išvadoje STT pažymi, kad pagal europinę direktyvą ne visiems LRT pirkimams taikomas Viešųjų pirkimų įstatymas.

Po pribloškiančios naujienos, kad Vilniaus Santaros klinikose galėjo veikti stambaus masto kyšininkavimo schema, prabilo ir su sveikatos apsaugos sritimi Seime dirbantys parlamentarai. Konservatorius Antanas Matulas nusivylė galima nusikalstama klinikų veika, o valstietė Asta Kubilienė pripažįsta, kad kalbų apie galimą kyšininkavimą girdėjo jau anksčiau.

Teisėsauga atlieka ikiteisminį tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo ir stambaus masto kyšininkavimo bei papirkimo Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose. Pareigūnai sulaikė dalį su neteisėta veikla galimai susijusių asmenų, sulaikytas ir klinikų direktorius. Tyrimą atlieka Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), vadovaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų skyriui. Sulaikytas ligoninės Informatikos ir plėtros centro direktorius Romualdas Kizlaitis.

Likviduotos mažosios bendrijos „Revipa group“ buvęs direktorius Janas Zachaževskis teisme liudijo, kaip iš jo buvo reikalaujama 15 tūkstančių eurų kyšio, kad būtų atsiimti ieškiniai iš teismų dėl tyčinio bendrijos bankroto. Baudžiamojoje byloje dėl kyšininkavimo teisiami advokatas Artūras Šukevičius ir bankroto administratorius Linas Lobeckis. Vilniaus apygardos teismas ketvirtadienį pradėjo aiškintis šios baudžiamosios bylos aplinkybes.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį išklausė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) informaciją apie galimai neteisėtą verslo ir interesų grupių įtaką politiniams procesams, tačiau parlamentinį tyrimą atliekančio komiteto vadovas Vytautas Bakas argumentuodamas informacijos slaptumu jos plačiau nekomentuoja.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo, gavusi Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos atlikto parlamentinio tyrimo dėl Lietuvos elektroninės sveikatos sistemos kūrimo išvadą, rašoma išplatintame pranešime.  Ikiteisminis tyrimas pradėtas, siekiant išanalizuoti ir įvertinti aplinkybių visumą bei nustatyti, ar buvo padaryta korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų, kuriant Lietuvos elektroninės sveikatos sistemą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas trečiadienį nusprendė uždarame posėdyje nagrinėti Artūro Norkevičiaus skundą Teisingumo ministerijai dėl nepaskyrimo į Kalėjimų departamento vadovo pareigas. Paaiškėjo, kad kelią į pareigas A. Norkevičiui užkirto Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) informacija. Surengti uždarą procesą pasiūlė Teisingumo ministerijos atstovė Juliana Ostrouch-Brazdauskienė. Ji nurodė, kad byloje kilęs ginčas bus susijęs su įslaptinta informacija.

Pernai skubos tvarka Seimo padidinti Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų ir prokurorų atlyginimai iššaukė mažiau uždirbančių darbuotojų pasipiktinimą – neaišku, kodėl teisėsauga tapo valdančiųjų prioritetu. Buvę ir esami šių įstaigų darbuotojai pasakoja, su kokia situacija taikstėsi iki šiol, ir atsako, kaip didesni atlyginimai paveiks jų darbą.

Po daugiau nei trejus metus trukusio ikiteisminio tyrimo teisėsaugos pareigūnai artimiausiu metu planuoja pareikšti galutinius įtarimus partijos „Tvarka ir teisingumas“ byloje dėl prekybos poveikiu ir pinigų plovimo. „Šis ikiteisminis tyrimas yra didelės apimties. Jo metu buvo gauta ne viena specialistų išvada, tirtos finansinės operacijos, vyko daug apklausų, vertintos didelės apimtys dokumentų ir duomenų. Ikiteisminiame tyrime planuojama artimiausiu metu pareikšti galutinius įtarimus.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai kitąmet turėtų uždirbti daugiau, be to, įtvirtintas naujas šios tarnybos veiklos metodas – analitinė žvalgyba. Antradienį Seimas priėmė naujos redakcijos STT įstatymą. Už jį balsavo 67 parlamentarai, prieš buvo du, susilaikė 14 politikų. Įstatymas leis padidinti STT pareigūnų algą ir taip padidinti šios tarnybos patrauklumą potencialiems darbuotojams, teigia jo rėmėjai.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) trečiadienį konstatavo, kad Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro (KMPMC) vadovai pažeidė įstatymus. Dalį tyrimo metu surinktos medžiagos VTEK perduos Specialiųjų tyrimų tarnybai. VTEK trečiadienį vienbalsiai nusprendė, kad KMPMC direktoriaus pavaduotoja ugdymui Jolanta Valiulienė pažeidė įstatymų nuostatas, draudžiančias naudotis pareigomis asmeninei naudai gauti bei reikalavimus laiku deklaruoti interesų konfliktą, o jam kilus – nusišalinti.

 Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos atstovė Vida Ačienė prašo parlamento valdybos suspenduoti jos darbą Seimo Antikorupcijos komisijoje, kol išvadas dėl jos pateiks Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisija (VTEK). „Esu įsitikinusi, kad mano laikinas nusišalinimas nuo darbo Seimo Antikorupcijos komisijos veikloje visuomenei neleis abejoti STT ir VTEK atliekamų tyrimų objektyvumu, taip pat nekels abejonių dėl Seimo Antikorupcijos komisijos s...

Seimas svarstys siūlymus nuo sausio didinti atlyginimus Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnams – tam papildomai prireiks apie 2,3 mln. eurų per metus. Šią savaitę Seime pristatydamas naujos redakcijos STT įstatymo projektą parlamentinio Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas „valstietis“ Vytautas Bakas tvirtino, kad pareigūnams papildomai skirti pinigai grįš keleriopai. „Dėl korupcijos rizikos patiriama žala kasmet Lietuvoje yra 4,5 mlrd. eurų.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) siūlo priimti naują Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) įstatymą. Juo, be kita ko, būtų keliami atlyginimai pareigūnams. Parlamentarai pažymi, kad kai kada STT pareigūnų tarnybos sąlygos patrauklumu atsilieka nuo kitų pareigūnų ir tarnautojų, o takoskyra išryškėjo STT pareigūnų tarnybos sąlygas palyginus su prokurorų situacija.

Šįryt Klaipėdos jūrininkų ligoninė sulaukė neįprastų svečių. Į gydymo įstaigą atvykę Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai atliko kratą administracijos patalpose.  FNTT pareigūnai įtaria, kad ligoninės administracija galėjo prisidėti prie dokumentų klastojimo ir neskaidrių viešųjų pirkimų konkurso surengimo.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) trečiadienį pranešė pradėjusi dar vieną ikiteisminį tyrimą dėl galimos korupcijos asmenims nustatant neįgalumo ir darbingumo lygius Šiauliuose. Įtarimai dėl kyšininkavimo pareikšti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Šiaulių antrojo teritorinio skyriaus vedėjai Jurgai Staponkienei, ji buvo sulaikyta antradienį.

Už vertingą informaciją apie nusikalstamas veikas pernai pranešėjams piniginį atlygį skyrė policija ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Pasieniečių darbe tokių atvejų kol kas nėra buvę. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) tokią informaciją pateikti atsisakė, motyvuodama konfidencialumu, tačiau teigia, kad apie nusikalstamas veikas pranešama vis dažniau.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Klaipėdos valdybos pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų vienoje Klaipėdos pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo įstaigoje. Šiandien STT pareigūnai sulaikė šios įstaigos direktorę. Ji įtariama galimu dokumentų klastojimu, svetimo turto iššvaistymu ir piktnaudžiavimu, siekiant asmeninės naudos. Taip pat atliktos kratos ir dokumentų poėmiai ugdymo įstaigos patalpose ir gyvenamosiose vietose.

 Kitų metų biudžete numatomas milijonu eurų didesnis Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) biudžetas, šiek tiek didėja Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) ir Konkurencijos tarybos biudžetas, Valstybės kontrolei skiriamos lėšos bus šiek tiek mažesnės nei šiemet. Pagal kitų metų biudžeto projektą, iš minėtų tarnybų daugiausiai turėtų augti Specialiųjų tyrimų tarnybos biudžetas: jai kitais metais skiriama 9 mln. 836 tūkst. eurų, šiemet – 8 mln. 738 tūkst. eurų.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) penktadienį pranešė pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl galimo fiktyvaus įdarbinimo Žemės ūkio ministerijai pavaldžioje Žuvininkystės tarnyboje. Tyrimas vyksta dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, jis pradėtas pagal žemės ūkio ministro Broniaus Markausko pareiškimą. Iš pareiškimo matyti, kad mažiausiai du Žuvininkystės tarnybos darbuotojai galimai faktiškai joje nedirbo, nors jiems mokėtas darbo užmokestis.

Penktadienį Liberalų sąjūdžiui ir Darbo partijai pareikšti įtarimai politinės korupcijos byloje rodo politinės sistemos apsivalymą, mano Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. „Politinė sistema kaip tik demonstruoja apsivalymą. Ir tai yra gerai, kad vis dėlto atėjo laikas, kai toks momentas atkeliavo ir į Seimą. Normalu, kad tokioje valstybėje mes turime galimybę, nes ne paslėpta viskas, o kaip tik – išviešinama.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) sako, kad koncernas „MG Baltic“ kyšius Lietuvos liberalų sąjūdžiui įtariamas mokėjęs už veikimą šio koncerno naudai dabar ir ateityje. „Kas parodo juridinio asmens atsakomybę? Pasakysiu, jog juridinio asmens atsakomybė išplaukia iš fizinio asmens atsakomybės, kuris veikia to juridinio asmens naudai, turi įgaliojimus.

Socialdemokrato Artūro Skardžiaus 2011-2017 metais teiktos pataisos, susijusios su atsinaujinančia energetika, galėjo sudaryti išimtines sąlygas kai kurioms verslo grupėms, pavyzdžiui, mažųjų saulės elektrinių (iki 30 kW) savininkams, pripažino Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Pasak jos, verslininkai galėjo pasipelnyti valstybės sąskaita.

 Seimo Antikorupcijos komisija, kuri įpareigota ištirti socialdemokrato Artūro Skardžiaus veiklą ir galimą interesų konfliktą, trečiadienį įvertins Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) išvadas dėl parlamentaro 2011-2017 metais teiktų pataisų, susijusių su atsinaujinančia energetika. „STT pateiks antikorupcinio vertinimo išvadą dėl A.Skardžiaus teiktų pataisų, susijusių su atsinaujinančia energetika.

Generalinė prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą ir perdavė teismui bylą dėl prekybos poveikiu, kurioje kaltinimai pareikšti buvusiam „Tvarkos ir teisingumo“ pirmininkui, europarlamentarui Rolandui Paksui, „Lietuvos ryto“ žiniasklaidos grupės vadovui Gedvydui Vainauskui, taip pat - verslininkui Antanui Zabuliui. Pirmadienį byla perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. Prokurorai įtaria, kad 2015 metais būdamas „tvarkiečių“ lyderiu R.Paksas pažadėjo ir susitarė priimti 15 tūkst.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), atliekanti tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo, atskleidžiant Finansų ministerijai pateiktą įslaptintą informaciją apie vieną iš kandidatų į „Lietuvos energijos“ stebėtojų tarybą, apklausė ministerijos vyriausiąją patarėją Agnę Bagočiutę, kuri praėjusį penktadienį buvo atšaukta iš naujai suformuotos bendrovės stebėtojų tarybos. BNS žiniomis, ji kaip liudytoja apklausta praėjusią savaitę. Su A.Bagočiute BNS susisiekti nepavyksta.

Apie pasitraukimą iš posto penktadienį pranešęs energetikos įmonių holdingo „Lietuvos energija“ vadovas Dalius Misiūnas teigia grupėje įgyvendinęs visus savo tikslus. Tačiau jis pripažįsta, kad sprendimą trauktis lėmė ir kilęs ažiotažas dėl įmonės stebėtojų tarybos atrankos bei su tuo susijęs Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) tyrimas.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ketvirtadienį pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl Finansų ministerijai nutekintos įslaptintos informacijos apie kandidatą į „Lietuvos energijos“ stebėtojų tarybą. Taip pat STT iš Finansų ministerijos paėmė tyrimui reikšmingų dokumentų. Portalas tv3.lt aiškinasi, kuo svarbus tyrimas dėl „Lietuvos energijos“ stebėjimo tarybos ir kaip su tyrimu susijęs įmonės generalinis direktorius Dalius Misiūnas.

Valstybės valdomos energetikos grupės „Lietuvos energija“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Dalius Misiūnas ketvirtadienį buvo apklaustas Specialiųjų tyrimų tarnybos. Maždaug valandą STT buvęs D.Misiūnas, išėjęs iš pastato, nesustojo atsakyti į BNS žurnalisto klausimus. Jis BNS sakė buvęs apklaustas kaip liudytojas. „Gavau kvietimą į apklausą paliudyti, bet daugiau detalių negaliu atskleisti“, - BNS vėliau telefonu sakė D.Misiūnas.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), kuri ketvirtadienį pranešė pradėjusi tyrimą dėl nutekintos informacijos apie kandidatą į „Lietuvos energijos“ stebėtojų tarybą, trečiadienį lankėsi Finansų ministerijoje ir paėmė dokumentų. Tai BNS patvirtino finansų ministro atstovė spaudai. „Vakar lankėsi STT pareigūnai, jiems buvo pateikti dokumentai, kurių jie prašė. Kol vyksta tyrimas, daugiau informacijos pateikti negalime“, - BNS teigė Raminta Stanaitytė-Česnulienė.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo atskleidžiant Finansų ministerijai pateiktą įslaptintą informaciją apie vieną iš kandidatų į energetikos įmonių holdingo „Lietuvos energija“ stebėtojų tarybą. Trečiadienį tyrimą pradėjusi STT pranešė nustačiusi, kad ministerijai pateikta įslaptinta informacija apie vieną iš kandidatų galėjo būti neteisėtai atskleista asmenims, kurie neturėjo teisės su tokia informacija susipažinti.

Korupcinio pobūdžio nusikaltimus padariusiems asmenims skiriamos per mažos baudos, teigia Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), atlikusi savo tirtų korupcinių bylų statistinę analizę. Laikotarpiu nuo 2015 metų iki 2017 metų I pusmečio už sunkius korupcinio pobūdžio nusikaltimus vidutiniškai buvo skiriama 4 tūkst. 898 eurų bauda, tai yra 17 proc. galimo skirti baudų vidurkio arba 9 proc. galimo skirti baudų maksimumo.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) teigia sulaukianti vis daugiau gyventojų pranešimų apie galimą korupciją, pagal juos pradedama apie pusė visų STT ikiteisminių tyrimų. Kaip nurodo STT, pernai gauti 1925 gyventojų skundai, pranešimai, pareiškimai ir prašymai, apie trečdalis jų - anoniminiai.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) siūlo automatizuoti kai kuriuos neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo procesus, aiškiau reglamentuoti, kada asmuo privalo dalyvauti, o kada užtenka medikų pažymų nustatant jo neįgalumo ar darbingumo lygį. STT siūlo, kad pirmą kartą nustatant asmens neįgalumo ar darbingumo lygį, asmens dalyvavimas ar jo apžiūra namuose (ligoninėje) visais atvejais būtų privalomi.

 Skubos tvarka Seime siūlyta priimti įstatymo pataisa, kuria ištisinę kelio juostą kertančių automobilių vairuotojams rekomenduojama ne visuomet skirti vairuotojo pažymėjimo atėmimą, gali būti asmeniškai suinteresuotas Seimo narys Petras Gražulis ir jo dukra. Tokią versiją iškėlė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai, pranešė naujienų portalas delfi.

Norintys prabilti apie korupciją darbovietėje ateityje galės jaustis saugesni, o galbūt net užsidirbti. Seimas jiems ruošia saugiklius. Tokiems darbuotojams bus užtikrinamas ne tik konfidencialumas, bet ir apsauga nuo pareigų pažeminimo ar atleidimo, bus suteikiamos teisinės paslaugos ir kelis tūkstančius eurų siekiančios kompensacijos. Žmonės, dabar patyrę spaudimą dėl gerų darbų, pasakoja, ką teko išgyventi, ir tvirtina, kad įstatymo reikia verkiant.

Europos Parlamento nariui Rolandui Paksui pirmadienį pareikšti įtarimai dėl prekybos poveikiu, pranešė Generalinė prokuratūra. Įtariama, kad 2015 metais būdamas partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininku jis pažadėjo ir susitarė priimti 15 tūkst. eurų kyšį. „Už tai jis, įtariama, pažadėjo paveikti valstybės institucijas, jų valstybės tarnautojus, kad šie teisėtai veiktų vykdydami savo įgaliojimus“, – rašoma prokuratūros pranešime spaudai.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) sulaikė Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėją. Jis, kaip manoma, galėjo priimti žinomai suklastotus dokumentus. Kaip trečiadienį pranešė STT, valdininkas sulaikytas atliekant ikiteisminį tyrimą dėl piktnaudžiavimo ir dokumento suklastojimo bei disponavimo suklastotu dokumentu.

 Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atlieka kratas "Lietuvos geležinkelių" antrinėje įmonėje Geležinkelių tiesimo centras. Bendrovės vadovas Martynas Pargaliauskas BNS patvirtino, kad STT pareigūnai atliko kratas įmonės biure, tačiau, anot jo, tyrimas susijęs su laikotarpiu, kai jis dar nevadovavo bendrovei. STT atstovė Jurgita Razmytė patvirtino, kad sulaikyti 4 įtariamieji - jie įtariami kyšininkavimu viešuosiuose pirkimuose. Pareigūnai atliko kratas ir jų namuose. "Taip.

Po korupcijos skandalų Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyboje, Klaipėdoje ir Šiauliuose, kai STT nustatė kyšius ėmusius darbuotojus, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nusprendė imtis priemonių ir pertvarkų tarnyboje. Bus liepta iš naujo nustatinėti kai kurių neįgaliųjų nedarbingumo lygį, tikslinti gavėjų skaičių.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pradėjo ikiteisminį tyrimą įvertinti, ar parlamentaras Artūras Skardžius nepadarė korupcinių nusikaltimų, dalyvaudamas svarstant teisės aktus dėl vėjo energetikos, kai tuo pat metu nuomojo žemės sklypus vėjo jėgainių verslui plėtoti.

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą drebina kyšininkavimo skandalas. Klaipėdoje nuo pareigų nušalinti 8 įtariami kyšius ėmę darbuotojai. Šiauliuose kyšininkavęs įtariamas privačios klinikos savininkas ir vienas neįgalumo tarnybos skyriaus vedėjas. Pas įtariamuosius rastos įspūdingos keliasdešimttūkstantinės sumos grynaisiais pinigais. O neįgalieji atviri: jau seniai kalbama, kad į komisiją tuščiomis kišenėmis nėra ko eiti.

  Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) antradienį pranešė pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl Lietuvos kariuomenės logistų, galbūt piktnaudžiavusių įsigyjant ekipuotę iš bendrovės „Nota Bene“, žinomos dėl pasitikėjimą kariuomene pernai smukdžiusios „auksinių šaukštų“ istorijos.

Dideli, pinigingi ir įtakingi. Taip galima pavadinti pastaruoju metu viešoje erdvėje dažnai linksniuojamus kelininkus. Kilus skandalui dėl ploninamų kelių, naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kas yra stambiausi Lietuvos kelininkai, į kieno kišenes keliauja šimtai milijonų eurų ir kokių jų sėkmės paslaptis. Dažniausiai dėl prastų kelių keiksnojame vietines savivaldybes ir apie kelininkų darbą nepagalvojame. Tačiau pastaruoju metu vis dažniau kritikos taikiklis atsisuka ir į juos.

 Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pranešė sulaikiusi kyšininkavimų įtariamą bankroto administratorių ir bankrutuojančios įmonės kreditorių. Kyšininkavimu įtariamus asmenis Klaipėdos valdybos pareigūnai sulaikė antradienį Vilniuje. BNS žiniomis, sulaikytieji - bankroto administratorius Paulius Pacauskas ir įmonių „VIP“, „T3M-16" vadovas, bendrovės „Kamra“ akcininkas Tomas Tumynas.

Buvusiam Seimo nariui, buvusiam liberalui Šarūnui Gustainiui prokurorai pareiškė įtarimus kyšininkavimu politinės korupcijos byloje. „Politinės korupcijos ikiteisminiam tyrimui dėl stambaus masto korupcinių nusikaltimų artėjant į pabaigą, šiandien 2012–1016 m. kadencijos Seimo nariui Š. G. pareikšti įtarimai kyšininkavimu“, - informavo Generalinė prokuratūra.