streikas

Su streikuojančių mokytojų atstovais antradienį susitikęs prezidentas Gitanas Nausėda paragino abiem besiderančioms pusėms toliau ieškoti kompromiso. „Šalies vadovas atkreipė dėmesį į jau dabar aiškiai matomas abiejų derybų pusių pastangas rasti kompromisinius sprendimus.

Antradienį Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS), vadovaujama Andriaus Navicko, susitiko su prezidentu Gitanu Nausėda. Prezidento nuomone, dabar vykstantis mokytojų streikas parodo, kad „švietimo sistema serga“.  „Akivaizdu, ką reprezentuoja šis streikas, t.y. kad švietimo sistema serga. Taip, mes turime šiai sistemai tam tikrų vaistinių injekcijų, bet jų nepakanka, gal jos ne visada yra taiklios.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga, vadovaujama Andriaus Navicko, antradienį tęs derybas su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) dėl geresnių sąlygų pedagogams. A. Navickas BNS patvirtino, kad derybose profsąjungos atstovai dalyvaus. Jo vadovaujama profsąjunga pirmadienį ministerijai pateikė kompromisinius siūlymus dėl keliamų reikalavimų pedagogams. A. Navickas siūlymų nedetalizavo.

Pilaitės mikrorajono gyventojus kausto baimė – vien per savaitgalį šiame sostinės rajone užpuolikas apiplėšė ir sužalojo tris moteris. Ir nors policija ramina gyventojus, kad nusikaltėlis jau sulaikytas, bendruomenė nusprendė vienytis ir pamainomis vakarais patruliuoti. Žmonės tikina, kad mikrorajone nesaugu, tėvai bijo išleisti vaikus vienus į gatvę, o moterys pasakoja, kad mikrorajone siaučia net keli nusikaltėliai.

Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) taryba pirmadienį priėmė sprendimą nestreikuoti, pasirašys atnaujintą šakos kolektyvinę sutartį. „Nusprendėm pritarti derybose pasiektiems susitarimams ir pasirašyti šakos kolektyvinės sutarties atnaujinimą“, – BNS pirmadienį po LŠMPS tarybos posėdžio patvirtino profesinės sąjungos vadovas Egidijus Milešinas.

Pirmadienį Lietuvoje streiką tęsia per 2 tūkst. mokytojų ir kitų pedagoginių darbuotojų, rodo Nacionalinės švietimo agentūros duomenys. Iki 14 val. apie dalyvavimą streike pranešta iš 133 ugdymo įstaigų, jos sudaro 6,34 proc. visų šalies įstaigų. Nurodyta, kad jose streikuoja 2329 darbuotojai iš 10,3 tūkstančio. Tarp jų beveik 1,8 tūkst. yra mokyklų mokytojai. Daugiausia streikuojančiųjų yra Klaipėdoje, Vilniuje, Alytuje, Panevėžyje, Kaišiadorių rajone.

Su streikuojančiais ir ilgalaikę akciją prie Vyriausybės pradėjusiais mokytojais galima nedelsiant tęsti derybas dėl jų reikalavimų, sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas. „Aš kviečiu ir dabar (...) užvakar nusiuntėme siūlymus į jūsų pateiktus reikalavimus ir iki to, aišku, vyko derybos, dabar atsižvelgėme į tai, ką girdėjome, kas netinka. Atsiuntėme siūlymus, jeigu jau susipažinote su jais, tai galima ir šiandien tęsti derybas.

Penktadienį 14 val. su streikuojančiais pedagogais susitiko Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas. Ministras atkirto, kad daugiau lėšų mokytojų atlyginimams, nei šiuo metu yra pasiūliusi Vyriausybė, tikrai nebus, bet derėtis su streikuojančiais mokytojais galima kitais klausimais. Ministras atvyko į Vinčo Kudirkos aikštę, kur nuo 12 val. vyko atvira pilietiškumo pamoka.

Penktadienį prie streiko visoje Lietuvoje prisijungė per 2 tūkst. mokytojų, daugiausia streikuojančiųjų – Klaipėdoje, rodo Nacionalinės švietimo agentūros paskelbti duomenys. 132-ose Lietuvos mokyklose iš viso streikuoja 2439 darbuotojai, 2257 iš jų – pedagoginiai darbuotojai, daugumą jų, 2,1 tūkstančio, sudaro mokytojai. Iš viso įstaigose, kuriose vyksta streikas, dirba 11,2 tūkst. darbuotojų. Jos sudaro apie 7 proc. visų mokymo įstaigų.

Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) paskelti naujausi duomenys rodo, šiuo metu mokytojų streike dalyvauja per 2,4 tūkst. darbuotojų ir 131 ugdymo įstaiga. 2248 streiko dalyvių yra pedagoginiai darbuotojai, iš jų – 2009 mokytojai. NŠA duomenimis, daugiausia mokytojų streikuoja Klaipėdoje, Vilniuje, Kaišiadorių rajone, Panevėžyje bei Alytuje. Penktadienį prasidėjo tikrasis mokytojų streikas, truksiantis mėnesį.

Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) duomenimis, šiuo metu mokytojų streike dalyvauja 1,9 tūkst. darbuotojų ir 100 ugdymo įstaigų. Iš beveik 2 tūkstančių streikuojančių – 1,7 tūkst. yra pedagoginiai darbuotojai, iš jų – 1675 mokytojai. NŠA duomenimis, daugiausia mokytojų streikuoja Klaipėdoje, Vilniuje, Kaišiadorių rajone, Panevėžyje bei Alytuje. Agentūra planuoja duomenis dar kartą atnaujinti vidurdienį. Penktadienį prasidėjo tikrasis mokytojų streikas, truksiantis mėnesį.

Penktadienį keliams tūkstančiams Lietuvos mokytojų pradėjus streiką dėl nepakankamų atlyginimų, Seimo narys, konservatorius Linas Slušnys socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė sunkiu momentu mokykloms galintis be atlygio padėti. Jis nurodė galintis mokyklose vesti įvairias pamokas, įskaitant ir Gyvenimo įgūdžių programą. „Man rūpi vaikai. Jeigu Vilniuje reiktų savanoriškos pagalbos mokytojų streiko metu, mielai per savaitę skirčiau kokias 4-5 val.

Keli tūkstančiai Lietuvos mokytojų penktadienį pradėjo streiką, juos atstovaujančiai profsąjungai ir Švietimo ministerijai nesusitarus dėl pedagogų algų kėlimo tempo. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkas Andrius Navickas teigia, kad streiką pradeda apie 3 tūkst. pedagogų maždaug 185 švietimo įstaigose, jų skaičius augs. Mokytojai protestą reikš mokyklose, žada mėnesio trukmės protesto akcijas, žygius į Vilnių iš įvairių Lietuvos miestų.

Švietimo ministras Gintautas Jakštas sako sieksiantis greito susitarimo su streiką penktadienį pradėjusia Lietuvos švietimo darbuotojų profesine sąjunga (LŠDPS), tačiau tvirtina, kad piniginių rezervų biudžete patenkinti visus keliamus reikalavimus nėra. Ministras LRT radijui sakė apgailestaujantis, kad su Andriaus Navicko vadovaujama profsąjunga susitarti nepavyko. Dėl streiko, anot jo, didžiausią žalą patirs moksleiviai. „(...) Apgailestauju, kad pasitraukė iš derybų.

Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų palaiko mokytojų planus streikuoti, beveik penktadalis nuomonės šiuo klausimu neturi, rodo naujienų agentūros BNS užsakymu bendrovės „Vilmorus“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa. Apklausos duomenimis, mokytojų planus streikuoti palaiko beveik 60 proc. visuomenės. Labiausiai mokytojų planus streikuoti palaiko moksleiviai, studentai (67,7 proc.), 40–49 metų amžiaus Lietuvos gyventojai (67,4 proc.), nepalaiko – vyresni nei 60-ies (23,9 proc.

Penktadienį streikuojantys pedagogai pradeda žygį nuo savo ugdymo įstaigų iki sostinėje esančių Vyriausybės rūmų. Per dieną planuojama nueiti nuo 15 iki 20 kilometrų, o naktis praleisti mokyklose ar bendruomenių namuose. Savo ruožtu Vinco Kudirkos aikštėje susibursiantys mokytojai nuo penktadienio ketina organizuoti įvairias diskusijas bei pilietiškumo pamokas.

Penktadienį prasideda švietimo darbuotojų profesinės sąjungos organizuojamas mokytojų streikas. Streikuojantys pedagogai ir juos palaikantys moksleiviai taip pat pradeda žygį nuo savo ugdymo įstaigų iki Vyriausybės rūmų. Streiką organizuojančios profesinės sąjungos vadovo Andriaus Navicko teigimu, penktadienį streiką pradeda 185 ugdymo įstaigos ir apie 3 tūkstančius mokytojų. Streikui tęsiantis mėnesį, mokytojai galės prie jo prisijungti vėliau arba nuspręsti jame nebedalyvauti.

Penktadienį, rugsėjo 29 d., prasideda Lietuvos švietimo darbuotojų profsąjungos (LŠDPS) organizuojamas mokytojų streikas. Prie streiko jungiasi ir profsąjungos pirmininko pavaduotoja, Klaipėdos Vydūno gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Lilija Bručkienė. Protestuodama ji pėsčiomis išeis iš Klaipėdos į Vilnių. „Penktadienį prisidedu prie akcijos ir pėsčiomis išeinu iš Klaipėdos į Vilnių – „Tik einantys nueina kelią“, – feisbuke paskelbė pedagogė.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas teigia, jog penktadienį streiką pradeda apie 3000 šalies mokytojų, o jų skaičius augs. „Dėliojasi apie 185 švietimo įstaigos, apie trys tūkstančiai mokytojų, tokia pradžia. Tikram streikui gerai labai, 2018 metais pradėjome šešios mokyklos, keli šimtai mokytojų, dabar pradedam nuo 185, tikimės, kad iki 500 mokyklų augs. Kris, kažkas trauksis, prisijungs. Mėnesį vyks ilgas procesas“, – BNS penktadienį sakė A. Navickas.

Daliai mokytojų penktadienį pradedant streiką, švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas sako, kad pasirinkusiems streikuoti pedagogams nebus mokami atlyginimai. Anot jo, tą numato Darbo kodeksas, be to, atitinkamo prašymo nesulaukta ir iš streikuosiančios Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS). „Valstybė skiria mokykloms lėšas ugdymui. Suprantame, kad streikas nėra ugdymas.

Vilniaus apskrities policija rengiasi nuo penktadienio planuojamam rengti ilgalaikiam mokytojų streikui, akcijoms prie Vyriausybės. „Policija turi informaciją apie planuojamus renginius. Dirbs sustiprintos pajėgos, kad užtikrintų žmonių saugumą ir viešąją tvarką, policija ragina savo pilietinę poziciją išreikšti be konfliktų“, – BNS ketvirtadienį sakė Vilniaus apskrities policijos atstovė Julija Samorokovskaja.

Pedagogų bendruomenei kol kas nekeičiant planų dėl penktadienį prasidėsiančio streiko, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen viliasi, kad švietimo darbuotojai nesiims kraštutinių protesto priemonių. Politikė tikisi, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) bei profesinės sąjungos pasieks kompromisą, o Seimas savo ruožtu biudžete numatys reikiamas lėšas mokytojų algų kėlimui.

JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį Mičigane prisijungė prie streikuojančių automobilių pramonės darbininkų. 80-metis demokratas su Jungtinių automobilių darbuotojų (UAW) profsąjungos beisbolo kepuraite per megafoną kreipėsi į Veino apygardos darbininkus, mojuojančius plakatais, ir sakė, kad yra jų pusėje.

Lietuvos švietimo ir mokslo profsąjunga (LŠMPS) pirmadienį nusprendė toliau tęsti derybas su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) dėl pedagogų atlyginimų didinimo kitais metais bei kitų reikalavimų. Anot profsąjungos pirmininko Egidijaus Milešino, kol kas sprendimas, ar bus organizuojamas mokytojų streikas, nepriimtas. „Taryba įvertino pasiektus rezultatus derybų ir taryba nusprendė tęsti derybas.

Nepatenkintos švietimo profsąjungos toliau spaudžia švietimo ministeriją greičiau ir labiau kelti atlyginimus, gerinti mokytojų darbo sąlygas. Ministras nuo sausio žada mokytojams atlyginimu kelti ne 6, o 10 procentų, o likusius 11 pridėti po metų. Profsąjungos aiškina, kad to negana ir rengiasi streikuoti prie Vyriausybės.

Švietimo darbuotojų profsąjungos pirmininkas Andrius Navickas sako, kad penktadienį pateikti pakoreguoti švietimo ministro Gintauto Jakšto pasiūlymai nekeičia mokytojų planų streikuoti. Anot jo, pasiūlymas kitais metais didinti mokytojų atlyginimus 21 proc., nuo sausio algas keliant 10 proc., netenkina profsąjungos. „Manau, kad šitie algų kėlimai tikrai neišspręs uždavinių, kuriuos išsikėlėme. Tada reikia susitarti, kada bus kiti algų kėlimai, turi būti ilgalaikė strategija.

Švietimo darbuotojų profsąjungos pirmininkas Andrius Navickas sako, kad mokytojai, trečiadienį įvertinę ministerijos pateiktą pasiūlymą kitais metais atlyginimus didinti 20,5 proc., neatsitraukia nuo ketinimų streikuoti. Jo teigimu, po šio pasiūlymo dar daugiau mokytojų nusprendė prisijungti prie streiko. „Dabartiniai ministerijos siūlymai yra negerbiantys mokytojų.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) pateiktas pasiūlymas kitais metais didinti mokytojų atlyginimus 20,5 proc. netenkino pedagogų profsąjungų. Streiko planų neatšaukiančios profsąjungos pirmininko Andriaus Navicko teigimu, antradienį nebuvo rastas sutarimas nei dėl atlyginimų didinimo, nei dėl mokinių skaičiaus klasėse ar mokytojų krūvių mažinimo. „Sutarimo dėl nieko neradome, nes iš esmės klausėme tik jų siūlymų.

Anglijoje streikuoja tūkstančiai Nacionalinės sveikatos tarnybos (NHS) konsultantų, kurie taip siekia išreikšti nepasitenkinimą atlyginimais. Kaip pranešama, konsultantai darbe nesirodys ir trečiadienį. Tada prie jų dar prisijungs jaunesnieji gydytojai ir tai bus pirmasis bendras streikas NHS istorijoje. Jaunesnieji gydytojai, kurių sąskaitoje nuo kovo jau yra susikaupę 19 streiko dienų, savo ruožtu taip pat streikuos ketvirtadienį ir penktadienį.

Seimas pradėjo svarstyti pataisas, kurios apibrėžtų tvarką dėl streikų organizavimo nepaprastosios padėties metu. Nepaprastosios padėties bei Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymų pataisos nustato, kad sprendimus dėl jų valdymo srities įmonių ar įstaigų streikų priimtų tos srities ministrai.  Pagal jas, ministras kartu su institucija, atsakinga už tokios padėties valdymą, bei po konsultacijų su Trišale taryba spręstų, ar duoti leidimą streikui.

Po penktadienį įvykusio įspėjamojo pedagogų streiko, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) neatsisako planų rengti ir ilgalaikį streiką bei mokytojų žygį mėnesio pabaigoje, piketus Vilniuje. „Mes ruošiamės. Žinote, matėme, kad kalbėtis ir derėtis su jais nepavyksta, jie labai kategoriškai nusiteikę. Jurgita Šiugždinienė (buvusi švietimo ministrė – BNS) parodė, kad derybomis susitarti nieko neįmanoma.

 Švietimo darbuotojų profsąjungos pirmininkas Andrius Navickas sako pastebintis streikuoti planuojantiems mokytojams daromą psichologinį spaudimą. Pasak jo, profesinė sąjunga sulaukia Vilniaus mokyklų tarybų pirmininkų skundų dėl ugdymo įstaigų vadovų raginimų nestreikuoti. „Vilniaus mokyklų vadovai psichologiškai spaudžia, bando įbauginti, kad mokytojai nestreikuotų. Masiškai skambina Vilniaus mokyklų pirmininkai, kad žiaurus psichologinis smurtas prasidėjo prieš streikuojančius.

Premjerė Ingrida Šimonytė turi abejonių dėl profesinės sąjungos skelbiamų duomenų, jog penktadienį įspėjamajame streike planuoja dalyvauti apie 5 tūkst. pedagogų.

Nusivylę savo darbo sąlygomis, atlyginimais ir visuomenės požiūriu, mokytojai jau šį penktadienį, rugsėjo 15 d., pradės įspėjamąjį streiką. Tarp jų reikalavimų – mažinti mokinių skaičių klasėse, kelti atlyginimus ir gerinti darbo sąlygas. Mokytojų trūkumas Lietuvoje tampa vis opesnė problema. Kaip teigia Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininko pavaduotoja ir lietuvių kalbos mokytoja Lilija Bručkienė, situacija daugelyje regionų yra sudėtinga.

 Prisijungti prie pedagogų streiko penktadienį ketina 228 ugdymo įstaigos – tiek mokyklos, tiek darželiai visoje Lietuvoje.  „228 įstaigos ir apie 5000 jų darbuotojų. Skaičiai kažkiek gali pasikeisti, niekas nedraudžia prisijungti ar pasitraukti iš streiko tą pačią dieną“, – BNS trečiadienį sakė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjungos (LŠDPS) pirmininkas Andrius Navickas.

Penktadienį įvyksiančiame įspėjamajame streike dalyvauti pasiryžo apie 5 tūkst. mokytojų. Pasak streiką organizuojančios pedagogų profsąjungos pirmininko Andriaus Navicko, protestuoti ketina 228 švietimo įstaigos. „228 švietimo įstaigos, apie 5 tūkst. mokytojų dalyvaus įspėjamajame streike“, – Eltai trečiadienį teigė A. Navickas. Pasak jo, įspėjamajame streike dalyvaus pedagogai ne tik iš bendrojo ugdymo, bet ir iš ikimokyklinio ugdymo įstaigų.

Marijampolės kalėjime bausmę atliekantys nuteistieji iki gyvos galvos pirmadienį grįžo prie kalėjimo kalėjimo tiekiamo maisto, antradienį pranešė Lietuvos kalėjimų tarnyba. Protesto akciją septyni iš aštuonių nuteistųjų praėjusią savaitę paskelbė  Marijampolės kalėjimo administracijai ėmus griežčiau kontroliuoti nuteistųjų apsipirkimą kalėjimo parduotuvėje ir leidžiant įsigyti tik tuos produktus, kuriuos įsigyti jiems priklauso nedarant išimčių.

Lietuvos moksleivių sąjunga (LMS) ketina prisidėti prie rugsėjo pabaigoje organizuojamo mokytojų streiko. „Streikas yra neišvengiamas, per ilgai atidėlioti procesai gerinant mokytojų darbo sąlygas įspaudžia švietimo bendruomenę į kampą. Lietuvos moksleivių sajunga palaiko pedagogus, moksleiviai kartu su mokytojais eis koja kojon bendro tikslo link“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentas Jonas Trumpa.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako tikinti, kad Vyriausybei pavyks pasiekti kompromiso su streikais grasinančiomis profesinėmis sąjungomis šioms raginant skubiau didinti mokytojų atlyginimus ir keliant kitus reikalavimus. Vis dėlto ji pabrėžia, kad atlyginimų augimas jau numatytas galiojančiame partijų susitarime dėl švietimo.  „Mokytojai visada mokėjo Lietuvoje kovoti už savo teises, ir tai yra gerai.

Buvusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė sako nematanti pagrindo mokytojams streikuoti. „Įtampų atsiranda laikas nuo laiko, jų ypatingai atsiranda prieš rinkimų sezoną, kuris laukia mūsų kitais metais.

Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS) pateikė penkis reikalavimus Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, pradeda derybas dėl jų įgyvendinimo. „Mes, keturios organizacijos, per savaitgalį sudėliojome galutinę redakciją ir realiai reikalavimai labai stipriai nepasikeitė nuo pirminių, kuriuos mes buvom suplanavę praėjusią savaitę“, – BNS pirmadienį sakė LŠMPS pirmininkas Egidijus Milešinas. Anot jo, pagrindinis reikalavimas, kad mokytojų atlyginimas kitąmet siektų 130 proc.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinei sąjungai (LŠDPS) pranešus apie planuojamą streiką rugsėjo viduryje, dar viena, Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS) teigė taip pat ketinanti tai daryti, jei per rugsėjį nebus sutarta dėl keturių jos keliamų reikalavimų. Su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) paskutinę kolektyvinę sutartį LŠMPS pasirašė 2017 metais. Siekiama, kad ji būtų atnaujinta.

Lietuvos švietimo darbuotojų (LŠD) profesinė sąjunga sako neketinanti atsisakyti savo planų streikuoti, jei nebus įgyvendinti valstybės pažadai dėl darbo užmokesčio kėlimo siekiant 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio. „Mes nemanom atsitraukti nuo tų siekių. Tada kas mes per valstybė, jei išsikeliam uždavinius, jų neįgyvendinam ir sakom, kad jie neįmanomi, tada vėl iš naujo keliam tuos uždavinius.

Mokytojai skelbia streiką. Tokia žinia savaitės pradžioje pasidalijo Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga, pabrėždama, jog mokytojų netenkina darbo sąlygos bei užmokestis. Veiksmų jie imsis vos prasidėjus naujiems mokslo metams: rugsėjo 15-ąją organizuoja įspėjamąjį, o rugsėjo 29-ąją – tikrąjį streiką.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga pirmadienį nusprendė skelbti streiką. Apie tai BNS pirmadienį informavo Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjungos pirmininkas Andrius Navickas. „Diskutavome dvi dienas ir priėmėme sprendimą skelbti (streiką – BNS). Tikslias datas ir laikus, kaip viskas vyks, skelbsime rytoj“, – sakė jis. Anot jo, streikas skelbiamas dėl mokytojų darbo sąlygų, darbo užmokesčio problemų.

Šimtai tūkstančių britų poilsiautojų per vasaros atostogų įkarštį gali būti priversti keisti kelionių planus, nes beveik 1 000 Londono Gatviko oro uosto darbuotojų, kilus ginčui dėl darbo užmokesčio, nubalsavo už streiką. Penktadienį profsąjunga „Unite“ pranešė, kad jos nariai, įskaitant bagažo tvarkytojus ir registracijos darbuotojus, kurie dirba pas keturis privačius rangovus, nedirbs keturias dienas nuo liepos 28-osios ir dar keturias dienas nuo rugpjūčio 4-osios.

Prezidentūroje kandidatas į naujus švietimo, mokslo ir sporto ministrus – Gintautas Jakštas. Gitanas Nausėda davė G. Jakštui namų darbų ir pakvietė pokalbius pratęsti po savaitės. Tačiau jau dabar aišku, kad G. Jakštui tektų sėsti ant ypač karštos kėdės. Reikėtų tęsti ne tik krūvą prieštaringai vertinamų reformų, bet ir derėtis su mokytojų profsąjungomis, kurių dalis dėl per mažų atlyginimų jau kalba apie streiką.

Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) darbuotojų profesinė sąjunga reikalauja laikinojo  vadovo atsistatydinimo, geresnių darbo sąlygų ir didesnių atlyginimų, o jei šie reikalavimai nebus įvykdyti, žada streikuoti. Streiko iniciatorių rašte Aplinkos ministerijai rašoma, kad NŽT įsivyravo darbo teisės pažeidimai ir psichologinis smurtas. Netinkamai planuojama ir organizuojama veikla kelia sumaištį, įtampą, sukelia sveikatos sutrikimų, vyrauja visuotinės baimės atmosfera.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas siūlo leisti darbuotojams streikuoti ir tada, kai šalyje paskelbta nepaprastoji padėtis. Taip siekiama darbuotojų ir darbdavių santykių balanso tokios padėties metu.  Streiko ribojimus mobilizacijos, nepaprastosios, ekstremaliosios ir karo padėties metu nustatytų tokias situacijas reglamentuojantys įstatymai.  Komitetas trečiadienį bendru sutarimu pritarė tokiai Darbo kodekso pataisai.