stoltenbergas

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas antradienį pareiškė, kad visiškai įmanoma, jog sprendimas dėl Švedijos narystės NATO bus priimtas iki liepą Vilniuje vyksiančio Aljanso viršūnių susitikimo. Pareiškimas pasirodė praėjus dviem dienoms po to, kai Turkijos prezidentas Recepo Tayyipas Erdoganas, blokuojantis šios Šiaurės šalies paraišką, buvo perrinktas naujai kadencijai.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sako, kad nauji Aljanso gynybos planai Baltijos šalims bus „detalesni ir konkretesni“ nei dabartiniai. Jis taip pat tikina, kad nors Rusija garsiai kalba apie branduolinio ginklo dislokavimą Baltarusijoje ir branduolinės doktrinos pakeitimą, NATO tikrų rusų judesių dar nemato. Bet Rusija yra akylai stebima.  „NATO jau dabar turi planus ginti kiekvienam sąjungininkų teritorijos centimetrui.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas patvirtino, jog Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis priėmė jo kvietimą dalyvauti liepą Vilniuje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime ir jame dalyvaus. „Su prezidentu Zelenskiu aptarėme pasirengimą būsimam NATO viršūnių susitikimui Vilniuje liepos mėnesį.

Visos NATO sąjungininkės pasiekė sutarimą ir susitarė, kad Ukraina ateityje taps Aljanso nare. Tai pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, praneša Skynews.  J. Stoltenbergas penktadienį kalbėjo prieš Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikimą Ramšteino oro bazėje Vokietijoje, jis taip pat sakė, kad pasibaigus karui Ukrainoje Kyjivas turėtų turėti „atgrasymo pajėgumų, kad užkirstų kelią naujoms atakoms“. Ketvirtadienį J. Stoltenbergas lankėsi Kyjive.

Antradienį, kai Suomija taps 31-ąja Aljanso nare, prie NATO būstinės bus iškelta šios Šiaurės šalies vėliava, sakė generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. „Rytoj pasveikinsime Suomiją kaip 31-ąją narę“, – sakė J. Stoltenbergas žurnalistams pirmadienį, NATO užsienio reikalų ministrų susitikimo Briuselyje išvakarėse. „Nuo rytojaus Suomija bus visateisė Aljanso narė“, – pareiškė jis.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pirmadienį Briuselyje su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu aptarė pasirengimą liepą Vilniuje vyksiančiam Aljanso viršūnių susitikimui. „Jau dabar girdime partnerių lūkesčius NATO viršūnių susitikimui Vilniuje.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas šeštadienį Miuncheno saugumo konferencijoje turėtų pareikšti, kad Kyjivui prašant daugiau ginklų, sąjungininkai privalo suteikti Ukrainai to, ko jai reikia, kad nugalėtų Rusiją.  „Turime suteikti Ukrainai toai ko jai reikia, kad ji laimėtų kaip suvereni, nepriklausoma tauta Europoje“, – pasakys jis pasaulio lyderių susitikime, rodo jo kalbos ištraukos, su kuriomis susipažino naujienų agentūra AFP.

NATO generalinis sekretorius interviu AFP papasakojo, kad 2022 m. vasario 24-osios išvakarėse jis ėjo miegoti, tačiau puikiai žinojo, kad miegoti ilgai neteks. Anot NATO vadovo, buvo aiškiai matyti Rusijos pasirengimas pulti Ukrainą. „Aš ėjau miegoti. Tačiau tai buvo trumpa naktis, nes aš žinojau, kad kažkuriuo metu, po kelių valandų, kažkas mane pažadins – būtent taip ir nutiko“, – aiškino J. Stoltenbergas, prisimindamas tą dieną.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas akcentavo, kad Vakarai gali Ukrainai suteikti naujos kartos naikintuvų, patys nesikišdami į konfliktą. Jis taip pat pažymėjo, kad šiuo metu Ukrainoje išnaudojamas amunicijos kiekis viršija NATO turimų atsargų galimybes. „NATO sąjungininkai nesikiš į karą, kurį Rusija surezgė prieš Ukrainą, tačiau Aljansas gali perduoti Ukrainai šiuolaikinius karo lėktuvus savigynai“, – spaudos konferencijos metu kalbėjo jis.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, atvykęs į Japoniją savo kelionės po Rytų Aziją metu, sakė, jog „mūsų saugumas yra glaudžiai susijęs“, ir paragino stiprinti ryšius su Tokiju, nes Rusijos karas Ukrainoje kelia pavojų pasauliui ir rodo, kad demokratinėms valstybėms reikia stipresnės partnerystės. Japonija greitai prisijungė prie JAV taikomų ekonominių sankcijų Rusijos karui Ukrainoje ir teikė humanitarinę pagalbą bei nekovinę gynybos įrangą ukrainiečiams.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis antradienį Briuselyje su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu aptars pasirengimą liepą Vilniuje vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui. Kaip BNS informavo Užsienio reikalų ministerija, G. Landsbergis taip pat pirmininkaus susitikimui, kuriame dalyvaus Lietuvos užsienio ir gynybos politikos formuotojai, Lietuvos diplomatinių atstovybių NATO valstybėse vadovai, NATO vadovybė bei Ukrainos ambasadorė prie NATO.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sekmadienį duodamas interviu Vokietijos žiniasklaidai teigė, kad Ukraina netrukus gali tikėtis daugiau sunkiosios ginkluotės tiekimo iš Vakarų valstybių.

Rusijos Federacijos vadovybė neatsisakė planų įgyti Ukrainos kontrolę ir šiuo tikslu yra pasirengusi mesti į „skerdyklą“ daug karių, todėl reikia ruoštis ilgai karinei kampanijai ir atremti naujus Rusijos puolimus, sako NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, skelbia „Ukrinform“.  „Nėra jokių požymių, kad prezidentas Putinas pakeitė bendrą šio karo tikslą. Tai yra Ukrainos valdymas. Jie (Rusija – red.) sutelkė nemažą skaičių naujų karių. Daugelis jų šiuo metu mokosi.

Greičiausias kelias į taiką Ukrainoje – tiekti daugiau ginklų kariuomenei, nes tikėtinos taikios pabaigos paieškos prie derybų stalo visiškai priklausys nuo situacijos mūšio lauke, sako NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, rašo „Ukrinfom“,  „Gal tai skamba kaip paradoksas, bet karinė parama Ukrainai yra greičiausias kelias į taiką. Žinome, kad dauguma karų baigiasi prie derybų stalo.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas antradienį patvirtino Aljanso įsipareigojimą Ukrainai ir sakė, kad ši šalis vieną dieną taps didžiausios pasaulyje saugumo organizacijos nare. J. Stoltenbergas kalbėjo JAV valstybės sekretoriui Antony Blinkenui ir jo kolegoms iš kitų NATO šalių susirinkus Rumunijoje telkti paramos Ukrainai. „NATO durys atviros“, – sakė J. Stoltenbergas.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas trečiadienį nesutiko, kad respublikonų laimėjimai JAV vidurio kadencijos rinkimuose galėtų pakenkti Vakarų karinei paramai Ukrainai. Be to, Rusijai liepus savo pajėgoms pasitraukti iš Chersono, jis pažadėjo, kad aljansas „ir toliau rems [Ukrainą] aplink“ šį Pietų Ukrainos miestą. NATO generalinis sekretorius pareiškė negalįs išsamiai komentuoti antradienį įvykusių JAV Kongreso vidurio kadencijos rinkimų, kurių rezultatai tebeskaičiuojami.

Iranas svarsto galimybę tiekti Rusijai balistinių raketų, skirtų karui Ukrainoje, pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, rašo CNN. Vakarai kaltina Iraną tiekiant rusams bepiločius orlaivius. „Matome, kad Iranas siūlo bepiločius lėktuvus ir svarsto galimybę tiekti Rusijai balistines raketas“, – cituojamas jis. „Tai nepriimtina. Nė viena šalis neturėtų teikti paramos Maskvai šiame neteisėtame kare“, – pabrėžia J. Stoltenbergas.

NATO pristatys Ukrainai oro gynybos sistemų, kurios padės apsisaugoti nuo Rusijos dronų, įskaitant gautus iš Irano, atakų, rašo „The Guardian“. Pastarosiomis savaitėmis Ukraina susidūrė su tikslingomis dronų ir raketų atakomis, o šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad rusai sunaikino apie 30 proc. Ukrainos elektrinių.

NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo teigimu, karas Ukrainoje yra pats pavojingiausias momentas Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo, o Rusijai negalima leisti laimėti. Siekiant neleisti Maskvai pasiekti pergalę, NATO ir aljanso šalys turės padėti Ukrainai ginkluote ir suteikti kitos pagalbos dar ilgą laiką, pažymėjo jis. „Tai yra mūsų pačių interesas, kad tokio tipo agresyvi politika nesibaigtų sėkme“, – paaiškino buvęs Norvegijos premjeras.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pasibaigus Madrido viršūnių susitikimui sakė, kad sprendimai priimti vakar ir šiandien reiškia svarius įsipareigojimus ateičiai. Pasak jo, buvo priimti svarbūs sprendimai, kurie reiškia didelius pasikeitimus.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas spaudos konferencijoje įpusėjus NATO viršūnių susitikimui sakė, kad valstybių – narių lyderiai priėmė sprendimą transformuoti Aljansą. Pasak generalinio sekretoriaus, to reikėjo todėl, kad Europa išgyvena didžiausią saugumo krizę nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, o Rusijos grėsmę supranta visi.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pranešė, kad Aljanso lyderiai šiandien, trečiadienį oficialiai pakvies Suomiją ir Švediją prisijungti prie NATO. Tiesa, tuomet Aljanso šalių narių parlamentai dar turės ratifikuoti Suomijos ir Švedijos įstojimo protokolus. Pasak UNIAN korespondento, J. Stoltenbergas tai paskelbė per spaudos konferenciją Madride prieš prasidedant viršūnių susitikimui, kuriame dalyvavo Aljanso šalių narių vadovai.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, kalbėdamas spaudos konferencijoje prieš rytoj prasidedantį NATO viršūnių susitikimą Madride, patvirtino, kad Aljansas pereis nuo bataliono lygmens dislokavimo rytiniame Aljanso krašte iki brigados lygmens. Tai reiškia, kad Lietuvoje anksčiau ar vėliau taip pat bus dislokuota brigada.  Jis taip pat pridūrė, kad bus padidinta karinių reikmenų, ginklų, amunicijos sandėlių kiekis, pasiruošimas priešakinėse linijose.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas atsakė į popiežiaus kaltinimus, kad karas Ukrainoje „galbūt buvo kažkaip išprovokuotas“, rašo „The Guardian“. Jis pakartojo, kad NATO yra įsipareigojusi teikti pagalbą Ukrainos savigynai ir paskelbė, kad NATO dislokuos daugiau karių savo rytiniame flange. NATO generalinis sekretorius pasmerkė Rusijos vykdomą „nesiliaujantį naikinamąjį karą prieš Ukrainą“ ir sakė, kad NATO toliau siūlo „precedento neturinčią paramą, kad ji (Ukraina – aut. past.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sekmadienį pareiškė, kad Turkija „teisėtai susirūpinusi“ dėl terorizmo ir kitų klausimų, į kuriuos reikia rimtai atsižvelgti. Turkija apkaltino Suomiją ir Švediją remiant kurdų kovotojus ir tvirtina, kad nepritars šių dviejų Šiaurės šalių priesijungimui prie NATO, kol jos nepakeis savo politikos.

NATO užduotis yra padėti Ukrainai laimėti karą su Rusija, sako Aljanso generalinio sekretoriaus pavaduotojas Mircea Geoana, Maskvos invazijai tęsiantis jau ketvirtą mėnesį. „Mūsų užduotis yra padėti Ukrainai laimėti šį karą, nes jie gali laimėti šį karą, ir taip pat sukurti sąlygas, kurios leistų tokius (Rusijos – BNS) veiksmus pasmerkti tarptautinėje bendruomenėje“, – interviu BNS Vilniuje sekmadienį sakė M. Geoana.

NATO yra pasiruošusi galimybei, kad karas Ukrainoje užsitęs ir tęsis ir mėnesius, ir net ne vienerius metus. Tačiau aljansas teigė esąs pasirengęs ilgus metus išlaikyti savo paramą Ukrainai kare prieš Rusiją, įskaitant pagalbą Kyjivui pereiti nuo sovietmečio ginkluotės prie modernių Vakarų ginklų ir sistemų. NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį Briuselyje sakė: „Turime būti pasiruošę ilgam laikui.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį nurodė, kad Suomija ir Švedija būtų sutiktos išskėstomis rankomis ir galėtų gana greitai tapti jos narėmis, jeigu nuspręstų jungtis prie 30 šalių gynybinės organizacijos. J. Stoltenbergo pareiškimas nuskambėjo Suomijos ir Švedijos gyventojams vis labiau pritariant narystei NATO po to, kai Rusija pradėjo karą Ukrainoje.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas trečiadienį perspėjo, kad nėra ženklų, jog Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas būtų atsisakęs „savo ambicijos kontroliuoti visą Ukrainą“, ir kad karas gali užtrukti ilgai. „Turime būti realistai ir suvokti, kad tai gali trukti ilgai, daug mėnesių, net metų.

NATO privalo neleisti, kad Rusijos invazija į Ukrainą peraugtų į karą tarp Aljanso ir Maskvos, penktadienį pareiškė NATO vadovas Jensas Stoltenbergas, dar kartą atmetęs galimybę virš Ukrainos nustatyti neskraidymo zoną. „Esame atsakingi už tai, kad šis konfliktas neišplistų už Ukrainos sienų ir netaptų visaverčiu Rusijos ir NATO karu“, – interviu naujienų agentūrai AFP, duotame per Turkijoje vykstantį forumą, sakė NATO generalinis sekretorius.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas antradienį pareiškė, kad, nepaisant Rusijos grasinimų branduoliniu ginklu, Aljansas nemato būtinybės padidinti branduolinių ginklų parengties lygį.

NATO gali būti įvairių požiūrių, dėl to, kada tiksliai Ukraina gali tapti bloko nare, tačiau negali būti jokių kompromisų dėl Aljanso „atvirų durų“ principo, pirmadienį pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. „Yra skirtumas tarp diskusijų, kada Ukraina įstos į NATO, ir teisiškai įpareigojančio dokumento (kurio Rusija reikalauja) pasirašymo, kad plėtros nebus“, – sakė jis per internetinį „The Washington Post“ renginį.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas penktadienį pareiškė, kad Rusija gali imtis „įvairių“ agresyvių veiksmų prieš Ukrainą, tačiau pabrėžė, kad vis dar įmanoma pasiekti sprendimą taikiai ir derybų keliu. Nors Aljansas vis dar nėra tikras, ką Kremlius galėtų padaryti, J. Stoltenbergas per Vašingtone įsikūrusio strateginių studijų centro „Atlantic Council“ surengtą renginį pasakė, kad Rusija turi keletą galimybių.

NATO trečiadienį pateikė savo pasiūlymus Rusijai, kaip diplomatiniu būdu išspręsti dėl rusų pajėgų sutelkimo prie Ukrainos kilusią įtampą, bet išlieka „pasirengusi blogiausiam“ atvejui, sakė organizacijos generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. „Dar kartą kreipiamės į Rusiją bandydami eiti dialogo keliu ir surasti politinį sprendimą“, – sakė jis, Aljansui nusiuntus Maskvai rašytinį atsakymą į jos saugumo reikalavimus.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas antradienį pranešė planuojantis artimiausiu laiku raštu atsakyti į Rusijos klausimus dėl Europos saugumo užtikrinimo. „Netrukus raštu pateiksime Rusijai savo pasiūlymus, ji apie tai informuota. Šie raštiški pasiūlymai atspindi mūsų rimtą įsitraukimą į derybas.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas antradienį pranešė pakvietęs Rusiją ir Aljanso šalis naujų derybų, siekiant užkirsti kelią galimam Maskvos kariniam puolimui prieš Ukrainą. „NATO sąjungininkės pasiruošusios vėl susitikti su Rusija. Šiandien pakviečiau Rusiją ir visas NATO sąjungininkes artimiausioje ateityje sudalyvauti virtinėje NATO ir Rusijos tarybos susitikimų“, – per bendrą spaudos konferenciją Berlyne su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu sakė J. Stoltenbergas.

Suomija ir Švedija galėtų greitai prisijungti prie NATO, jei pateiktų prašymus dėl narystės, pareiškė Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.  „Žinoma, daugeliu atžvilgiu jos (Suomija ir Švedija) labai arti NATO visais aspektais. Turint tai galvoje, procesas būtų greitas, jeigu jos nuspręstų pateikti paraiškas“, – sakė NATO vadovas, ketvirtadienį paklaustas, kaip greitai šios valstybės galėtų būti priimtos į Aljansą.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas trečiadienį nurodė, kad karinis blokas ir Rusija susitarė pasistengti surengti daugiau derybų, išliekant įtampai dėl Maskvos pajėgų sutelkimo prie sienos su Ukraina.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas trečiadienį Briuselyje vykstantį NATO ir Rusijos Tarybos posėdį pavadino savalaike galimybe dialogui. „Šiuo metu vyksta NATO ir Rusijos Tarybos susitikimas. Tai savalaikė galimybė dialogui kritiniu Europos saugumui momentu“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė J. Stoltenbergas.

  NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ir JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas penktadienį aptarė padėtį dėl Rusijos pajėgų telkimo prie Ukrainos. „Kalbėjausi su valstybės sekretoriumi Blinkenu, kaip svarbu deeskaluoti [situaciją] dėl reikšmingos Rusijos pajėgų koncentracijos netoli Ukrainos“, – tviteryje parašė Aljanso vadovas. „NATO yra vieninga. – pridūrė jis. – Esame pasirengę dialogui Rusijos ir NATO Taryboje sausio 12 dieną.

NATO nesileis į jokius kompromisus dėl Ukrainos galimos narystės, ketvirtadienį pareiškė Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. „Niekada nesileisime į kompromisus dėl pagrindinio principo – pagarbos visų Europos šalių, įskaitant Ukrainą, suverenitetui ir teritoriniam vientisumui“, – pabrėžė J. Stoltenbergas, Maskvai reikalaujant garantijų, kad NATO nesiplės rytų kryptimi.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas trečiadienį pareiškė, kad Kijevas ir Tbilisis turi teisę rinktis sau sąjungininkus, taip pat pažymėjo, kad Aljansas stebės padėtį Ukrainoje. Kalbėdamas per bendrą spaudos konferenciją su Sakartvelo premjeru Irakliu Garibašviliu, J. Stoltenbergas pabrėžė, jog Rusija neturi teisės daryti jokios įtakos šių šalių pasirinkimui. „Šiandien kalbėjomės apie padėtį regione, įskaitant situaciją Ukrainoje.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas penktadienį pareiškė, kad kitą savaitę Aljanso užsienio reikalų ministrai Rygoje aptars migrantų krizę ES rytiniame pakraštyje bei Rusijos karinę veiklą prie Ukrainos sienų. „Užsienio reikalų ministrai... palies padėtį Baltarusijos pasienyje“, – per spaudos konferenciją kalbėjo J. Stoltenbergas. Jis pridūrė, jog Minskas elgiasi „ciniškai“ migrantų srautais spausdamas NATO sąjungininkes – Latviją, Lenkiją ir Lietuvą.

Su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu susitikęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako išgirdęs patikinimą, kad Aljansas išlieka budrus ir pasirengęs reaguoti į migracijos krizę Europos Sąjungos pasienyje.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį Rusijos lyderiui Vladimirui Putinui pareiškė, kad jo šalis yra pasirengusi ginti Ukrainos teritorinį vientisumą. Toks jo pareiškimas nuskambėjo po to, kai NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas perspėjo Maskvą nesiimti agresijos, tvyrant nerimui dėl pastarojo meto Rusijos karinių pajėgų judėjimo prie sienos su Ukraina. „Bet kokios tolesnės Rusijos provokacijos ar agresyvūs veiksmai keltų rimtą susirūpinimą.

Kitas NATO viršūnių susitikimas vyks ateinančių metų birželio 29–30 dienomis Madride, penktadienį pranešė Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas per bendrą spaudos konferenciją su Aljanso vadovu Jensu Stoltenbergu. Ispanų premjeras sakė besitikįs, kad šis susitikimas „garantuos ir sustiprins NATO vienybę bei sanglaudą“, taip pat padės Aljansui suformuluoti „atnaujintą strategiją, skirtą mums kylantiems iššūkiams“ saugumo srityje.

 NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį pareiškė, kad Aljansas turėjo imtis veiksmų prieš aktyvėjančią Rusijos „žalingą veiklą“, blokui atėmus akreditaciją iš aštuonių Rusijos misijos prie Aljanso narių.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas įspėjo, kad nuo JAV nepriklausomos kariuomenės sukūrimas Europoje suskaldytų Aljanso sąjungininkes.   „Sveikinu papildomas Europos pastangas gynybos srityje, tačiau tai niekada nepakeis NATO... Turime užtikrinti, kad Europa ir Šiaurės Amerika susivienytų“, – interviu britų laikraščiui „The Telegraph“ sakė jis.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas antradienį sakė, kad Kabulo oro uostas turi likti atviras, ir pažadėjo nepamiršti afganistaniečių, paliktų pasitraukus JAV ir sąjungininkių pajėgoms. „Labai svarbu, kad oro uostas liktų atviras, kad būtų galima [gabenti] humanitarinę pagalbą Afganistano žmonėms ir... kad galėtume toliau išgabenti žmones, norėjusius [išvykti], bet negalėjusius [to padaryti] per karinę evakuaciją“, – interviu naujienų agentūrai AFP sakė NATO vadovas.