stirnos

Artėjantį pavasarį jaučia visi. Ilgėjantis šviesaus paros metas leidžia daugiau laiko leisti gamtoje. Tėveliai džiaugiasi pailgėjusiu šviesaus paros meto, kai dažniau su vaikais galima keliauti į gamtą. Bet ką joje veikti? Ką pastebėti? Kokius ženklus liudijančius artėjantį pavasarį galima nesunkiai pastebėti ir parodyti vaikams? Vaikai tikisi, kad suaugusieji gali įminti visas gamtos paslaptis. Vasario mėnesį, saulėtomis dienomis galime išgirsti intensyviai giedančios didžiosios zylės giesmę.

Kaunietė Neringa Vaznelytė vienoje „Facebook“ grupėje pasidalino neįtikėtinu vaizdu, kurį pamatė per savo daugiabučio namo langą – bėgančią visą stirnų bandą. Tokį vaizdą žmonės galėtų tikėtis pamatyti kur nors atokiame miške, kur žmonės retai užsuka, tačiau šį vaizdą pamatyti tiesiog pro namų langą pasiseka pamatyti retam. Žmonės pasidalino savo nuomone Žmonės komentaruose pasidalino savo liūdesiu apie kertamus miškus ir kad stirnos dėl to mieste ieško maisto: „Miškus iškirsti baigia.

Kauniečiai, ketvirtadienio naktį, „Kas vyksta Kaune“ grupėje „Kur stovi policija Kaune“, pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame užfiksuotos trys stirnos, kertančios Baltų prospektą, kylant nuo Neries krantinės. „Atsargiai, draugės ant Taubūčių kalno dižūrina“, – vaizdo įrašu pasidalijo kaunietis Arminas. Komentatoriai išreiškė nuomonę Komentatoriai džiaugėsi ir juokavo apie pamatytą vaizdą. Vieni teigė, jog stirnos šiuose Šilainių šlaituose gyvena jau 30 metų.

Prieš Kalėdas įprasta girdėti pasakojimus apie Kalėdų Senelį ir jo elnius, tačiau socialiniuose tinkluose vis daugiau vaizdų su stirnomis – ir ne bet kokiomis, o girtomis. Pasirodo, jos apsvaigsta nuo rapsų. Tokios stirnos nebijo nei žmonių, nei gyvūnų, nei automobilių. Žmonės puola jas glostyti, tačiau specialistai perspėja, kad to daryti šiukštu negalima – gyvūnai gali ir sužaloti. Įprastai baikšti stirna ramiai stovi ir nebėga nuo žmogaus, kuris ją glosto.

Lankydami artimųjų kapus, neretai žmonės įdeda nemažai triūso ir pastangų tvarkydami kapo dizainą – sodina dekoratyvinius augalus, prižiūri jų klestėjimą. Tačiau neretai žiemos metu rūpestingai prižiūrimas kapavietes ištrypia maisto ieškančios stirnos, kurios ne tik palieka savo pėdsakus, tačiau ir gerokai suniokoja augalus. Į kapines užklydusios stirnos bei kiti laukiniai gyvūnai nuėda gėlių žiedus, augalų šakeles ar pumpurus bei kitus sumedėjusius augalus.

Kurgano srities regioninės valdžios atstovai oficialiai perspėjo vietos medžiotojus dėl pastebėtų nežinomos stirnų ligos atvejų. Vietos veterinarai kol kas negali paaiškinti, kas nutiko keistai besielgiantiems gyvūnams. Jau buvo nustatyta apie 30 užsikrėtimo atvejų. „Gamtos resursų departamentas išsiuntinėjo laiškus su prašymu sustiprinti patruliavimą teritorijoje.

Viešvilės valstybinis gamtinis rezervatas pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame matyti miško upelyje besimaudantys elniai. Įraše matyti, kaip net šeši elniai vis prigula į upę ar vartosi šalia esančiame purvyne.  „Maudykla (SPA). Pažiūrėkite kokia kova vyksta dėl VIP vietos purvo vonioje“, – linksmai vaizdo įrašą, įkeltą socialiniame tinkle „Facebook“, komentavo Viešvilės valstybinis gamtinis rezervatas.

Medžiotojai pastaraisiais metais vis daugiau išgelbėja į vielas ar tvoras įsipainiojusias stirnas ir kitokius kanopinius. Sako, ir anksčiau tokių gelbėjimo operacijų būdavo, tačiau dabar – daug dažniau, mat kanopinių populiacija yra smarkiai yra išaugusi. Žvėrys įsipainioja į ūkininkų per žiemą paliktus tinklus, jų kartais jau ir nepavyksta išgelbėti. Dramatiška laukinių žvėrių gelbėjimo operacija nufilmuota netoli Marijampolės, laukuose.

Į kapines atėjus aplankyti savo mirusių giminaičių ar draugų, galima pamatyti ir nelabai malonų vaizdą – nukramtytus gėlių žiedus. Apie neseniai atsiradusį stirnų įprotį ėsti kapų gėles ir kaip jas atbaidyti pasakoja gamtininkas Selemonas Paltanavičius. Dauguma žmonių be galo rūpestingai prižiūri savo artimųjų kapus – dega žvakutes, išravi piktžoles, sodina gėles. Tačiau atėjus aplankyti kapo, galima savo pasodintų gėlių ir neberasti.