stirnos

Artėjantį pavasarį jaučia visi. Ilgėjantis šviesaus paros metas leidžia daugiau laiko leisti gamtoje. Tėveliai džiaugiasi pailgėjusiu šviesaus paros meto, kai dažniau su vaikais galima keliauti į gamtą. Bet ką joje veikti? Ką pastebėti? Kokius ženklus liudijančius artėjantį pavasarį galima nesunkiai pastebėti ir parodyti vaikams? Vaikai tikisi, kad suaugusieji gali įminti visas gamtos paslaptis. Vasario mėnesį, saulėtomis dienomis galime išgirsti intensyviai giedančios didžiosios zylės giesmę.

Kaunietė Neringa Vaznelytė vienoje „Facebook“ grupėje pasidalino neįtikėtinu vaizdu, kurį pamatė per savo daugiabučio namo langą – bėgančią visą stirnų bandą. Tokį vaizdą žmonės galėtų tikėtis pamatyti kur nors atokiame miške, kur žmonės retai užsuka, tačiau šį vaizdą pamatyti tiesiog pro namų langą pasiseka pamatyti retam. Žmonės pasidalino savo nuomone Žmonės komentaruose pasidalino savo liūdesiu apie kertamus miškus ir kad stirnos dėl to mieste ieško maisto: „Miškus iškirsti baigia.

Kauniečiai, ketvirtadienio naktį, „Kas vyksta Kaune“ grupėje „Kur stovi policija Kaune“, pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame užfiksuotos trys stirnos, kertančios Baltų prospektą, kylant nuo Neries krantinės. „Atsargiai, draugės ant Taubūčių kalno dižūrina“, – vaizdo įrašu pasidalijo kaunietis Arminas. Komentatoriai išreiškė nuomonę Komentatoriai džiaugėsi ir juokavo apie pamatytą vaizdą. Vieni teigė, jog stirnos šiuose Šilainių šlaituose gyvena jau 30 metų.

Prieš Kalėdas įprasta girdėti pasakojimus apie Kalėdų Senelį ir jo elnius, tačiau socialiniuose tinkluose vis daugiau vaizdų su stirnomis – ir ne bet kokiomis, o girtomis. Pasirodo, jos apsvaigsta nuo rapsų. Tokios stirnos nebijo nei žmonių, nei gyvūnų, nei automobilių. Žmonės puola jas glostyti, tačiau specialistai perspėja, kad to daryti šiukštu negalima – gyvūnai gali ir sužaloti. Įprastai baikšti stirna ramiai stovi ir nebėga nuo žmogaus, kuris ją glosto.

Lankydami artimųjų kapus, neretai žmonės įdeda nemažai triūso ir pastangų tvarkydami kapo dizainą – sodina dekoratyvinius augalus, prižiūri jų klestėjimą. Tačiau neretai žiemos metu rūpestingai prižiūrimas kapavietes ištrypia maisto ieškančios stirnos, kurios ne tik palieka savo pėdsakus, tačiau ir gerokai suniokoja augalus. Į kapines užklydusios stirnos bei kiti laukiniai gyvūnai nuėda gėlių žiedus, augalų šakeles ar pumpurus bei kitus sumedėjusius augalus.

Kurgano srities regioninės valdžios atstovai oficialiai perspėjo vietos medžiotojus dėl pastebėtų nežinomos stirnų ligos atvejų. Vietos veterinarai kol kas negali paaiškinti, kas nutiko keistai besielgiantiems gyvūnams. Jau buvo nustatyta apie 30 užsikrėtimo atvejų. „Gamtos resursų departamentas išsiuntinėjo laiškus su prašymu sustiprinti patruliavimą teritorijoje.

Viešvilės valstybinis gamtinis rezervatas pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame matyti miško upelyje besimaudantys elniai. Įraše matyti, kaip net šeši elniai vis prigula į upę ar vartosi šalia esančiame purvyne.  „Maudykla (SPA). Pažiūrėkite kokia kova vyksta dėl VIP vietos purvo vonioje“, – linksmai vaizdo įrašą, įkeltą socialiniame tinkle „Facebook“, komentavo Viešvilės valstybinis gamtinis rezervatas.

Medžiotojai pastaraisiais metais vis daugiau išgelbėja į vielas ar tvoras įsipainiojusias stirnas ir kitokius kanopinius. Sako, ir anksčiau tokių gelbėjimo operacijų būdavo, tačiau dabar – daug dažniau, mat kanopinių populiacija yra smarkiai yra išaugusi. Žvėrys įsipainioja į ūkininkų per žiemą paliktus tinklus, jų kartais jau ir nepavyksta išgelbėti. Dramatiška laukinių žvėrių gelbėjimo operacija nufilmuota netoli Marijampolės, laukuose.

Į kapines atėjus aplankyti savo mirusių giminaičių ar draugų, galima pamatyti ir nelabai malonų vaizdą – nukramtytus gėlių žiedus. Apie neseniai atsiradusį stirnų įprotį ėsti kapų gėles ir kaip jas atbaidyti pasakoja gamtininkas Selemonas Paltanavičius. Dauguma žmonių be galo rūpestingai prižiūri savo artimųjų kapus – dega žvakutes, išravi piktžoles, sodina gėles. Tačiau atėjus aplankyti kapo, galima savo pasodintų gėlių ir neberasti.

Portalo tv3.lt redakciją pasiekė vaizdelis, kuris privertė atsisveikinimo namų darbuotojus griebti kamerą ir viską nufilmuoti. Vaizdelyje užfiksuota, kaip į Kaune esančių „Rekviem“ atsisveikino namų kiemą atklydo net 6 stirnos, kurios ėmė šlamšti tujas.  „Į Kaune, Jonavos gatvėje, šalia Neries esančių „Rekviem“ atsisveikinimo namų teritoriją užklydo būrelis stirnų, jas užfiksavo darbuotojai“, – buvo rašoma redakcijai skirtame laiške.

Užsitęsus šaltukui gyventojai vis dažniau pastebi neadekvačiai ir keistai besielgiančias stirnas. Šios lyg bebaimės – eina artyn, net leidžiasi glostomos. Specialistai turi atsakymą – tokį laibakojų elgesį lemia apsinuodijimas rapsais, kurio šios, pritrūkusios maisto, prisiėda pamiškėse. Rapsų nuodingos medžiagos pažeidžia organų veiklą, nervų sistemą, dėl ko pakinta elgesys, gali baigtis ir žūtimi.

Gausus snygis sniego pusnimis nuklojo laukus ir miškus. O oro temperatūros svyravimai dalį sniegynų sukaustė į ledą. Ant sniegynų užsitraukusi ledo pluta Lietuvos miškuose tapo pražūtinga žiemojančioms stirnoms, elniams, lapėms ir kiškiams. Miškininkai badaujantiems žvėrims jau veža papildomo maisto į šėryklas. Miškuose šiuo metu traška sniegas po kojomis. O iki šėryklos lydinčio girininko batai vietomis į pusnis sminga iki pusės blauzdų. Klampoti sunku ne tik mums, bet ir miško žvėrims.

Savo galingais balsais gyvūnai ne tik gąsdina konkurentus, bet ir vilioja pateles. Girininkai pastebi, kad šiemet tuoktuvių ritualai prasideda gerokai vėliau nei įprastai, mat elniams trukdo miškus masiškai užplūdę grybautojai, kurie dėl baravykų iš miškų išlenda tik temstant. Tada savo privalumus ima demonstruoti meilės ištroškę raguotieji jaunikiai. Jau iš tolo miške atsklindantis baubimas įspėja, kad dabar čia yra ypatingas metas, pats elnių tuoktuvių įkarštis.

Gyvūnų globėjai sunerimę: vasaros pradžioje daugėja tautiečių į gyvūnų prieglaudas atvežančių iš gyvosios gamtos išplėštus, pavasarį gimusius, stirnų jauniklius. Užtikę juos vienus miške, žmonės mano, kad jie palikti, nors dažniausiai visai netoli stirnų patelės šmirinėja ir pas savo palikuonis, kad ir po paros, bet sugrįžta. Palietę stirniukus savomis rankomis, o dar blogiau, juos parsinešę namo, žala gamtai padaroma milžiniška.

Atsodinant Lietuvos miškus, ypač ąžuolynus, hektarus jaunuolynų miškininkai aptveria aukštomis tvoromis. Taip bandoma apsaugoti želdinius nuo žvėrių niokojimo, deja, tokios tvoros dažnai tampa pražūtingais spąstais elniams, stirnoms, kitiem gyvūnams. Siūloma medelius saugoti tepant chemikalais ar apgaubiant kiekvieną, o ne ilgomis tvoromis, bet Aplinkos ministerija to net girdėti nenori.

Su lyg šylančiu klimatu ir besniegėmis žiemomis, Lietuvoje vis geriau darosi gyventi stirnoms. Žvėrelius žmonės stebi net miestų centruose. Tačiau aplinkosaugininkai pastebi, kad dėl ypač sparčiai augančios jų populiacijos daugėja ir nelaimingų atsitikimų keliuose, kai žvėrys išbėga po važiuojančio automobilio ratais. Stirnų populiacija šalyje išgyvena neregėtus laikus. Miško žvėrelį vis dažniau galima pastebėti ne tik kažkur miško glūdumoje, bet net ir pačiame miesto centre ar netoli jo.

Kauno botanikos sodą nusiaubė stirnos. Darbuotojai sako išbandę įvairiausias priemones, tačiau šios neatbaido žvėrelių. Šiemet stirnos sunaikino kone pusę įspūdingos tulpių kolekcijos, išliko tik tulpės, uždengtos apsauginiu tinklu. Botanikos sode įvairiaspalvius žiedus jau išskleidė ankstyvosios tulpės. Ir nors lankytojai jų nemato, mat įstaiga neveikia dėl karantino, vargu ar galėtų grožėtis, jei jo ir nebūtų. Mat įspūdingą tulpių grožį slepia apsauginis tinklas.

Trečiadienį į Tauragės miestą atklydo maždaug dviejų metų stirniukas. Tačiau atgal į mišką jis nebegrįš – veterinarijos gydytojui teko atlikti eutanaziją. Miško gyvūnas mieste buvo stipriai sužalotas. Kokiomis aplinkybėmis – neaišku. Apie į J.Tumo-Vaižganto gatvėje esantį Lietuvos Evangelikų Liuteronų bažnyčios konsistorijos kiemą atklydusį stirniuką policijos pareigūnams 8.40 val. pranešė evangelikų-liuteronų kunigas Mindaugas Dikšaitis.

Į kovą su Karveliškių kapinėse apsigyvenusiomis stirnomis stojanti Vilniaus savivaldybė užsimojo amžino poilsio vietą aptverti specialia tvora. Tiesa, nors darbai dar nebaigti, 180 tūkst. eurų kainuosiančią tvorą jau tenka remontuoti. Dabar stirnos blaškosi po kapines ir mėgina į laisvę ištrūkti su visa tvora, tad ją dažnai apgadina. Gamtinininkai nesupranta, kodėl prieš aptveriant kapines iš teritorijos nebuvo išvaikyti laukiniai žvėrys.

Bronius Jablonskas, Žinios.lt Pastarąją naktį Lietuvoje vairuotojai susidūrė su mažiausiai šešiomis stirnomis. Policijos duomenimis, Vilniaus apskrityje vien per praėjusią naktį partrenktos net penkios stirnos. Beveik visos avarijos įvyko gerokai po vidurnakčio ir paryčiais. Trys stirnos partrenktos magistraliniuose keliuose į Kauną ir Panevėžį. Dar dvi – Pagiriuose ir pačiame Vilniuje. Per šias avarijas vairuotojai ir jų keleiviai nesužeisti. Nė viena partrenktų stirnų neišgyveno.

90-ies proc. šernų sumedžiojimas atsilieps miško gyvenimui, LRT.lt portalui sako medžiotojai. Anot jų, drastiškai sumažinus šernų populiaciją, vilkų maisto šaltiniu taps stirnos, todėl jų miškuose lakstys taip pat gerokai mažiau. Atstatyti populiaciją bus labai sunku Lietuvoje užfiksavus afrikinį kiaulių marą, Vyriausybė trečiadienį svarstys, ar atskiruose šalies rajonuose skelbti ekstremalią padėtį. Ją norima skelbti Alytaus, Druskininkų, Lazdijų, Varėnos, Šalčininkų ir Trakų rajonuose.

Iškeliavusių Anapilin poilsio vieta visais laikais buvo itin gerbiama. Tai daugiausia siejama su velionio atminimu. Tad be galo skaudu, kai atėjęs aplankyti, pabūti rimtyje su savo skausmu bei uždegti atminimo žvakelę, randi šią vietą sudarkytą... Į redakciją užsukusi šilutiškė pasiguodė, kad žemę uždengęs storas sniego sluoksnis kasmet į kapines privilioja iš šalia esančio miško būrelius stirnaičių, kurios išdarko kapavietes, nuėda gyvų gėlių žiedus.

Trisdešimt tūkstančių litų – toks ieškinys už gamtai padarytą žalą bus pateiktas kauniečiui T. N., kurį vakar sulaikė Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai. Šis pažeidėjas draudžiamu metu medžiojo stirnas medžioklės klubo „Iltis“ plotuose. Sumedžiojęs keturias stirnas, iš kurių dvi buvo vaikingos patelės, jas susitempė į griovį prie Barsūniškio miško.

  Trečiadienį vienam Biržų rajono gyventojui Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Biržų rajono agentūros inspektoriai pateiks 5787 litų ieškinį laukiniams gyvūnams padarytai žalai atlyginti. Didžiąją šios sumos dalį – 5460 litų – sudaro ieškinys už draudžiamu būdu (kilpomis) sumedžiotą suaugusią, 18 mėnesių, stirnos patelę.

Lietuvos keliuose prasidėjo avarijų susidūrus su į kelią išbėgančiais žvėrimis sezonas. Draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ ekspertai, išanalizavę bendrovės statistiką, teigia, kad didžiausia tokių avarijų tikimybė - rudenį ir pavasarį, o Lietuvos vairuotojai dažniausiai keliuose sutinka stirnas. Per mėnesį avarijose nuo laukinių žvėrių nukenčia vidutiniškai 40 klientų, o per šiuos metus, prognozuojama, tokių avarijų bus užfiksuota ne mažiau kaip pusė tūkstančio.