stichija

Potvynių siaubiamame regione Australijos šiaurės rytuose policija rado pirmosios aukos kūną. Tai buvo vairuotoja, kurios automobilį nuo kelio nubloškė vandens masės. Policijos duomenimis, vairuotoja mėgino įveikti užlietą gatvę ir žuvo. Dramatiškos gelbėjimo akcijos metu pareigūnams pavyko iš automobilio išvaduoti tris vaikus ir vieną suaugusįjį. Nuo potvynių Australijoje nukentėjo iki 200 tūkst. žmonių. Po vandeniu atsidūrė arba nuo išorės pasaulio buvo atskirsti daugiau kaip 20 miestų.

Po smarkių liūčių iš krantų išsiliejus upėms po vandeniu atsidūrė kai kurie Pietų Ispanijos regionai. Antradienį buvo užlietas 40 tūkst. gyventojų turintis Esichos miestas netoli Sevilijos. Ugniagesiai ir specialieji armijos daliniai į saugias vietas evakavo dešimtis gyventojų. Čia ištvino Chenilo upė. Miesto mero Juano Wico duomenimis, Chenilos vanduo pasiekė aukščiausią lygį istorijoje - 7,30 metro. Tarnybos audros pavojų paskelbė vakarinei Andalūzijos regiono daliai.

Lietuvoje praūžęs škvalas ne tik pridarė milijoninių nuostolių, bet ir pareikalavo žmonių aukų. Šią vasarą šalį alino kaitra, kurią keitė perkūnija ir liūtys. Stichija siautė ir kaimyninėse šalyse, ar tai tėra įprasti vasaros šėliojimai, ar akivaizdūs klimato kaitos pokyčiai? Rugpjūčio 25 d. 13 val. naujienų portalo Balsas.lt konferencijoje viešės klimatologė Audronė Galvonaitė. Savo klausimus viešniai įrašykite komentaro lange.

Tropiniai karščiai iš Lietuvos nesitraukė daugiau kaip mėnesį. Termometrai rodė 30 laipsnių ir didesnį karštį, o rugpjūčio pirmąjį dešimtadienį dirvožemio paviršius siekė 42--48, o kai kur ir 56 laipsnius. Profesorius Arūnas Bukantis sako, kad ši vasara parodė, jog klimatas darosi ekstremalesnis. Klimatologė Audronė Galvinaitė prognozuoja, jog keičiantis orams pamatysime, ko nesame matę, pavyzdžiui, Šiaulių vandens telkiniuose plaukiojančias piranijas. Jų Lenkijoje jau yra.

Užpraėjusį sekmadienį Pietryčių ir Vidurio Lietuvos savivaldybes nusiaubusios vėtros padarinių likvidavimo darbai bus vykdomi iš Europos socialinio fondo programos “Neprarask darbo įgūdžių". Skirta vos 410 tūkst.

Liepą Lietuvą kamavo karščiai ir smarkios liūtys. Užklupus tokiai kaitrai, vėdinomės, kaip kas išmanėme: dirbantieji jungėsi kondicionierius, traukė iš palėpių „vėjelius“, o daugelis džiaugėsi – nebereikia jokių turkijų ir ispanijų – turime ir saulę, ir šiltą vandenį. Liepa karštesnė net 5 laipsniais Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėja dr.

Atsižvelgdama į prašymą ir suderinusi su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu (PAGD), su kuriuo bendrai parengė ir patvirtino sąveikos ekstremalių situacijų atvejais planą, kariuomenė pagalbai skirs karius ir specialią inžinerinę techniką: sunkvežimius, benzininius pjūklus, traktorių ir frontalinį krautuvą. Planuojama, kad kariai su įranga gelbėjimo darbus pradės jau pirmadienio vakarą.

Rytų skirstomieji tinklai (RST) Švenčionių ir Kėdainių rajonų gyventojams elektros tiekimą atstatys iki šios dienos vakaro. Alytaus, Zarasų ir Ignalinos rajonuose darbai gali užtrukti iki rytojaus 18 valandos. Sunkiausia padėtis po škvalo yra ištikusi Varėnos ir Trakų rajonus: daugumai jų gyventojų elektra vėl bus pradėta tiekti iki rytojaus 18 val., tačiau dalis vartotojų tiekimo atnaujinimo gali laukti ilgiau.

Savaitgalį Lietuvoje praūžusi vėtra pridarė ne tik milijonais skaičiuojamų finansinių nuostolių, bet ir pareikalavo keturių žmonių gyvybių. Audra gyventojus užklupo naktį: išvartė medžius, nuplėšė pastatų stogus, griūvantys medžiai prispaudė automobilius. Ypač skaudžios pasekmės ištiko žmones poilsiavusius Varėnos rajone esančiame Glūko kaime, mat naktį ant palapinės virtęs medis mirtinai sužalojo joje miegojusius žmones.

Lenkijoje, Vokietijoje ir Čekijoje savaitgalį po smarkių liūčių iš krantų išsiliejo upės. Žuvo mažiausiai aštuoni žmonės. Čekijoje potvynis nusinešė keturias gyvybes, Vokietijoje – tris, Lenkijoje – vieną. Ypač sudėtinga situacija Lenkijos Bogatynios mieste. Čia ištvino Miedziankos upė. Žinybų duomenimis, vanduo užliejo visą 20 tūkst. gyventojų turintį miestą. Į saugias vietas evakuota mažiausiai 2 tūkst.

Per uostamiestį antradienio vakarą praūžė škvalas, stipriai pliaupė lietus, pertrūkiais krito kruša, dangus aptemo, smarkiai žaibavo, praneša VE.lt. Senamiestyje trumpam sutriko elektros tiekimas. Kuriam laikui buvo nutrūkusi ir radijo stoties „Laluna“ transliacija. Pasak šios žinių tarnybos, stichija juos trumpam privertė pasijusti lyg tropikuose ir baimintis, kad neužtvindytų. Potvynis kilo po Herkaus Manto gatvės viaduku.

Gamta mėgsta pašėlioti ir tai jau ne kartą įrodė. Uraganai, taifūnai, potvyniai - įvairiausios gamtos stichijos nusinešusios daugybės žmonių gyvybes. Tačiau ne visuomet viskas baigiasi tragiškai, o dar dažniau reginys tiesiog nepakartojamas. Šie žaibai užfiksuoti Katakumbos upės žiotyse, Venesueloje. Ko gero tai pati žaibingiausia vieta pasaulyje, nes čia žaibuoja 140-160 naktų per metus, 10 valandų per parą.

Ketvirtadienio naktį Lietuvoje prasiautusi audra sukėlė chaosą. Virto medžiai, buvo plėšomi namų stogai, dingo elektra ir mobilusis ryšys, dalis Kauno atsidūrė po vandeniu - iš gyvenamųjų namų bei automobilių valtimis buvo evakuojami žmonės, užsemti automobiliai. Aukų nėra, bet nuostoliai skaičiuojami dešimtimis milijonų. Didžiausias chaosas - Kaune Neatsigavę po kovo pabaigoje užsėmusių potvynių, dalis Lietuvos miestų ketvirtadienio naktį bei penktadienį vėl kovojo su gamtos stichija.