stebuklas

Jėzaus Kristaus, mūsų Išganytojo, gimimas priartina naujus Viešpaties metus. Pagal mūsų besikeičiančių, labai sąlygiškų laikų kalendorių tai bus 2010-tieji – pažadėtieji Dievo metai, sklidini akimirkų, atodūsių ir monotoniškų spalvų, tikrų ir tariamų krizių, sąžinės sąskaitų ir švelniai įkyraus netikrumo, kuris apima tą pačią trapiausią sekundę, kada prabundi. Džiugu būtų kiekvieną akimirksnį nepamiršti, jog mes priklausome Dievui, esame tik Jo ir turėsime pas Jį sugrįžti.

Praeitų metų rudenį Lenkijoje, Sokulkoje, 20 tūkst. gyventojų turinčiame miestelyje netoli Suvalkų, bažnyčioje dalijant komuniją pašventinta ostija nukrito ant grindų. Kaip reikalauja liturgija, ji buvo įdėta į indą su vandeniu ir uždaryta bažnyčios seife - per kelias dienas gležnas paplotėlis vandenyje ištirpsta, nustoja būti Kristaus kūnu, ir skystis supilamas į mažą šulinuką po altoriumi.

Gruodžio mėnesį, prisidėdamas prie kalėdinių renginių gausos, Vilniaus turizmo informacijos centras kviečia vilniečius, miesto svečius ir visus Lietuvos gyventojus dalyvauti šventinėse ekskursijose po Vilnių.

Lapkričio 7 d. Vilniaus rotušėje pasidedančios Kasmetinės Lietuvos inovacijų konferencijos „InnoLithuania 2007” metu vyks Lietuvos jaunųjų dizainerių netradicinių idėjų paroda. Vienas įdomiausių ir šmaikščiausių šios parodos eksponatų yra Lietuvos instituto užsakymu pagamintų penkių suvenyrų „...FROM LITHUANIA“ rinkinys.

Aš gyvenu maždaug ketvirtajame dešimtmetyje pastatyme name. Kadangi namas yra Vilniuje, jį pastatė lenkai (arba – statistinės teisybės dėlei – statybininkų komanda, kurioje buvo 50 procentų lenkų, 36 procentai žydų, likę – rusai, baltarusiai ir lietuviai). Namo architektūra nėra išraiškinga – poprastė funkcionalizmo imitacija.