statybos

Seimas po svarstymo pritarė Statybos ir Teritorijų įstatymų pakeitimų paketui, kuriame siūloma nuo lapkričio 1 d. iki gegužės 1 d. paankstinti anksčiau priimtų nuostatų įsigaliojimą. Šiomis nuostatomis būtų didinamos baudos už pakartotinius pažeidimus, tikslinamas kvalifikacijos atestatų išdavimas ir sukuriama galimybę išduoti statybą leidžiančius dokumentus pastatams, kurių leidimai nebegalioja. Už įstatymo projektų paketą po svarstymo balsavo 91, prieš 1, susilaikė 17 parlamentarų.

„TikTok“ vartotoja patyrė sukrėtimą, kai įžengusi į savo kambarį apžiūrėti naujai nutinkuotos sienos išgirdo iš jos sklindančius silpnus garsus. Socialinio tinklo „TikTok“ vartotoja @myworld.wejustliveinit pasidalijo greit išplitusiu vaizdo įrašu, kuriame matyti, kaip ji daužo sieną. Išsiblaškę darbininkai remontavo amerikietės butą ir netyčia sienoje aklinai uždarė jos mylimą katę. Vaizdo įraše, kuris peržiūrėtas daugiau kaip 2,4 mln.

Seimas po pateikimo pritarė Statybos ir Teritorijų įstatymų pakeitimų paketui, kuriame siūloma nuo lapkričio 1 d. iki gegužės 1 d. paankstinti anksčiau priimtų nuostatų įsigaliojimą. Šiomis nuostatomis būtų didinamos baudos už pakartotinius pažeidimus, tikslinamas kvalifikacijos atestatų išdavimas ir sukuriama galimybę išduoti statybą leidžiančius dokumentus pastatams, kurių leidimai nebegalioja. Už šią iniciatyvą balsavo 94 Seimo narių, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė 7 parlamentarai.

Iki balandžio 2 d. individualių gyvenamųjų namų savininkai kviečiami teikti paraiškas kompensacinėms išmokoms už vieno ar dviejų butų namų atnaujinimą (modernizavimą), praneša Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA). Projektams finansuoti skirta 22 mln. eurų. valstybės biudžeto specialiosios Klimato kaitos programos lėšų. Išmokos dydis ir reikalavimai projektui Maksimali kompensacinė išmoka vienam projektui – iki 14,5 tūkst. eurų.

Ketvirtadienį Aplinkos ministerijoje organizuojama spaudos konferenciją, kurioje aplinkos ministras Simonas Gentvilas pristatys statybos techninį reglamentą dėl reikalavimų priedangoms, slėptuvėms ir kolektyvinės apsaugos statiniams. Konferencijoje taip pat dalyvaus aplinkos viceministrė Daiva Matusevičė ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Civilinės saugos valdybos viršininkas Edgaras Geda.

SEB bankas Lietuvoje suteikė 4,22 mln. eurų paskolą logistikos bendrovei HRX. Suomiško kapitalo įmonė gautas lėšas naudos modernaus logistikos terminalo statyboms Vilniaus rajone, rašoma pranešime. „Finansuodami efektyvesnę ir tvaresnę logistikos infrastruktūrą Lietuvoje, galime palaikyti būtinas permainas logistikos sektoriuje, kurios daro didelę įtaką visos šalies ekonomikai“, – išplatintame pranešime cituojama SEB banko valdybos narė Eglė Dovbyšienė.

2023 m. gruodį, palyginti su lapkričio, pagal pirmuosius Eurostato skaičiavimus, pagal sezoną pakoreguota statybų gamyba euro zonoje padidėjo 0,8 proc., o visoje Europos Sąjungoje – 1,3 proc. 2023 metų lapkritį statybų gamyba euro zonoje sumažėjo 0,4 proc., o ES – 0,5 proc. 2023 m. gruodžio mėn., palyginti su 2022 m. gruodžio mėn., statybų gamyba euro zonoje išaugo 1,9 proc., o ES – 2,4 proc. Vidutinė metinė statybų gamyba 2023 metais, palyginti su 2022 metais, euro zonoje išaugo 0,2 proc.

2025-aisiais Lietuvos kultūros sostine tapsiantys Druskininkai po kiek daugiau nei metų žada pagaliau baigti statyti naujus Kultūros ir kongresų rūmus.  Miestas kitąmet, be to, švęs M. K. Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines. Savivaldybės atstovė Diana Sinkevičiūtė-Griežė sako, kad būtent dėl to itin svarbu rūmus baigti numatytu laiku.

Vilniaus miesto savivaldybė skundžia teismui prokuratūros sprendimą netaikyti viešojo intereso gynimo priemonių dėl Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio ir eksparlamentaro Juozo Imbraso namų statybų sostinėje. Tai Eltai patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės ryšių su žiniasklaida specialistas Gabrielius Grubinskas.

Sostinėje pradedamas vystyti naujas nekilnojamojo turto projektas „U128“. Pranešama, kad Ukmergės gatvėje nugriovus 1976 metais pastatytą prekybos įstaigos pastatą, jo vietoje iškils du nauji gyvenamieji namai. Pirmajame projekto etape bus pastatyta 116 įvairaus išplanavimo nuo 29 kv. m iki 72 kv. m. ploto 1–4 kambarių būstų. Į šį statybų etapą projektą įgyvendinanti bendrovė „Eriadas“ planuoja investuoti apie 13 mln. eurų.

Daugiabučių statybos apimtys trijuose didžiausiuose Lietuvos miestuose šiemet smunka į 2016 m. lygį, sako nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovės „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims Raimondas Reginis. Anot jo, apskritai sparčiai lėtėja bet kokio būsto statybos visoje šalyje. „Sumažėjimas tikrai yra ženklus. Palyginus 2024 m. su 2023 m., (...) parduodamo ploto (Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje – ELTA) bus pastatyta apie 135 tūkst. kv. m mažiau.

Nacionalinio stadiono kompleksas Vilniuje gali kainuoti net apie 400 milijonų eurų – perspėja sostinės opozicija. Ir jau ragina projektą sumažinti – statyti tik stadioną, o suplanuotus šimtus milijonų geriau skirti krašto apsaugai. Skvernelis tvirtina, kad projekto išvis reiktų atsisakyti, o stadioną statyti ramesnėje vietoje – kur nors priemiestyje.

Vėl keičiasi Vilniaus stadiono statytojas. Iš projekto pasitraukė krizę išgyvenantis „BaltCap“ fondas, kurio buvęs partneris Šarūnas Stepukonis pralošė kazino dvigubai didesnę sumą nei skelbta anksčiau – net 40 milijonų fondo eurų.  O pats milijonus pradanginęs Stepukonis dingo kaip į vandenį, prokuratūra prašo jį suimti ir skelbia paiešką. Kai kurie politikai mano, kad esą pinigų pralošimas gali būti būdas pasiimti pasisavintas lėšas.

Neteisėtai statybos darbus vykdžiusiai bendrovei „Banduva“ panaikintas kvalifikacijos atestatas, leidžiantis būti ypatingo statinio statybos rangovu ir statinio dalies ekspertizės rangovu. Skelbiama, kad pernai metų rugsėjo 25 dieną už peržiūrai reikalingų dokumentų nepateikimą Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA) pusmečiui buvo sustabdžiusi įmonės kvalifikacijos atestato galiojimą.

Žemės ūkio UAB „Agrokoncernas“ antrinė bendrovė „Agrokoncernas GDP“ pasirašė sutartį su statybų bendrove Panevėžio statybos trestas (PST), kuri bus atsakinga už giluminio grūdų perdirbimo gamyklos techninį projektą ir jo įgyvendinimą, skelbia  „Verslo žinios“. Daugiau nei 300 mln. Eur vertės „Agrokoncernas GDP“ giluminio grūdų perdirbimo gamykla bus statoma Kuršėnuose, buvusio Pavenčių cukraus fabriko teritorijoje. Per metus joje planuojama perdirbti apie 500 tūkst. tonų grūdų.

Kauno savivaldybė nutarė iš pagrindų tvarkyti Kovo 11-osios parką. Projektui, kurį įgyvendins UAB „Veba“, skirta beveik 3 milijonai eurų. Bus įrengtas visiškai naujas parko apšvietimas, takai ir laisvalaikio zonos. 1974 metais įkurtas parkas paskutinį kartą rimtesnių tvarkybos darbų sulaukė 2010 metais, kai jame buvo įrengti nauji treniruokliai ir nauja danga po jais.

Viena didžiausių statybų bendrovių šalyje Panevėžio statybos trestas (PST) projektuos daugiau nei 300 mln. eurų bendros vertės naują „Agrokoncerno“ grupės giluminio grūdų perdirbimo gamyklą.

Buvusios industrinės teritorijos konversiją šalia Vingio parko įgyvendinančios bendrovės „Galio Group“ ir „Akropolis Group“ užbaigė tvarkyti dalį Neries krantinės, kuri iki šiol buvo sunkiai pasiekiama miesto gyventojams. Tvarkymo darbai atlikti vykdant sutartyse su Vilniaus miesto savivaldybe numatytus įsipareigojimus.

Šalia Vilniaus prekybos ir pramogų centro „Akropolis“ pradedamas statyti naujas prekybos paskirties pastatas, kurio statybą leidžiantį dokumentą nekilnojamojo turto vystymo ir valdymo bendrovė „Akropolis Group“ gavo praėjusių metų gruodžio pabaigoje. Per biržą išplatintame pranešime informuojama, kad naujame 480 kv. metrų ploto, vieno aukšto pastate įsikurs išsiplėtusi parduotuvė „Sportland“. Į pastato statybas „Akropolis Group“ investuos apie 1 mln. eurų.

TV6 laida „Statybų gidas“ besibaigiant metams apžvelgė, kokie jie buvo Lietuvai nekilnojamojo būsto rinkoje ir prognozavo, kas laukia naujais 2024-aisiais.  Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius sako, kad ateinantys keleri metai gali būti geri Lietuvos NT statytojams. „Karas ukrainiečių dar nėra laimėtas, bet tikimės, kad tai artimiausiu metu įvyks. Tai užtikrintumo regionui duos daugiau ir daug daugiau užsakymų.

Statybos kainos per metus – lapkritį, palyginti su tuo pat laiku pernai, padidėjo 3 proc., o  per mėnesį – palyginti su spaliu – 0,2 proc., ketvirtadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. Metinį augimą lėmė vidutinio valandinio bruto darbo užmokesčio (18,6 proc.), mašinų ir mechanizmų darbo valandos kainos (5,9 proc.), pridėtinių išlaidų (0,3 proc.) padidėjimas bei statybinių medžiagų ir gaminių kainų sumažėjimas 2,4 procento. Pastatų remontas per metus pabrango 8,1 proc.

Nekilnojamojo turto plėtros grupė „Releven“ gavo leidimą statyti 220 mln. eurų vertės biurų, apartamentų, prekybos ir laisvalaikio kvartalą „Horizontai“ Vilniaus Lvivo gatvėje, kur kuriasi naujas verslo centras. Pasak „Releven“ tvarumo ir inovacijų direktoriaus Guido Wolfo, „Horizontai“ padės išvystyti Vilniaus centrą.

Projektuojant naujus didesnius visuomeninius statinius bei aukštesnius nei penkių aukštų daugiabučius, juose turės būti numatytos priedangos pasislėpti nuo oro pavojaus, penktadienį skelbia Aplinkos ministerija. Tai numato viešai paskelbtas priedangoms ir slėptuvėms skirto statybos techninio reglamento projektas. Pagal jį priedangų įrengimas nebus privalomas religiniams statiniams.

Paveldosaugininkai aiškinasi situaciją dėl nesuderintų statybos darbų mitologiniame objekte Molėtų rajone – Aigėlų šventvietėje, vadinamoje Šventaragiu. Naujienų portalas „Delfi“ skelbia, kad privačiame sklype, kuriame yra šis į Kultūros vertybių registrą įtrauktas objektas, sunkiąja technika nustumdytas gruntas, keičiamas reljefas.

Investicijų bendrovės „BaltCap“ fondo įmonė, pagal koncesijos sutartį statanti Nacionalinį stadioną Vilniuje, teisme sulaukė pirmojo objekto rangovo sostinės statybų bendrovės „Veikmės statyba“ ieškinio, skelbia portalas „Verslo žinios“. „Veikmės statyba“ į Vilniaus apygardos teismą kreipėsi, siekdama iš stadiono projektą vystančios įmonės „Vilniaus daugiafunkcis kompleksas“ prisiteisti skolą ir delspinigius. Portalo žiniomis, ginčas kilo dėl maždaug 200 tūkst. eurų.

Naujausios būsto kainų tendencijos: Lietuvoje butai, namai per metus, pasak Valstybės duomenų agentūros, pabrango beveik 9 procentais. Tiesa, ekonomistai aiškina, kad tai praeitis, nes šiuo metu būsto kainos nebekyla, sustingo ypač aukštame lygyje.  Pilnai įrengtas naujutėlis 67 kv. m. ploto butas su baldais ir įranga Vilniuje, Naujamiestyje, netoli Stoties, kainuoja daugiau nei 350 tūkst. eurų.

Statybos darbų šiemet sausį–spalį šalyje atlikta už 4,5 mlrd. eurų – 13,1 proc. daugiau nei prieš metus. Užsienyje jų atlikta už 535,2 mln. eurų – 3,9 proc. daugiau. Gyvenamųjų pastatų statybos darbų atlikta už 97,3 mln. eurų – 3,8 proc. mažiau nei pernai, negyvenamųjų pastatų – už 173,9 mln. eurų (2,4 proc. daugiau), inžinerinių pastatų – už 309 mln. eurų (31 proc. daugiau), penktadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra.    Vien spalį statybos darbų šalyje atlikta už 580,2 mln.

Seime skinasi kelią vadinamasis „žaliasis investicijų koridorius“ didelius projektus įgyvendinančioms įmonėms, kurios pritraukia daug investicijų, bet įdarbina mažiau žmonių. Tokia tvarką joms siūloma taikyti nuo 2024 metų liepos.  Užtektų, kad investuojanti bendrovė sukurta bent 20 naujų darbo vietų, o vidutinis atlyginimas siektų bent 1,25 konkrečios savivaldybės vidutinio darbo užmokesčio – tai yra ji įsipareigotų darbuotojams mokėti ketvirtadaliu didesnę algą.

Gyventojams atkreipus dėmesį į skelbimuose vis dažniau pasitaikančius siūlymus pirkti butą negyvenamosios paskirties patalpose, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (Statybos inspekcija) įspėja: įsigijus tokį butą, ne tik netenkama kai kurių gyvenamajam būstui priklausančių garantijų, bet gali tekti sumokėti baudą. Rekomenduotina prieš įsigyjant butą pasitikrinti, kokia patalpų paskirtis numatyta projekte, pagal kurį buvo išduotas statybos leidimas.

Lietuvos 3x3 rinktinių vyr. treneris Dainius Novickas visada kalba įdomiai. Ne dėl dėmesio stokos, ne dėl antraščių, o dėl to, kad kalba drąsiai ir visad sako teisybę. Jei mėgėjų krepšinyje buvęs profas aikštėje mala „š“, jis taip ir pasako. Reveransų „Kažkur Matytų“ žaidėjas nedaro ir pokalbiuose su žurnalistais. Perdėto mandagumo Dainiuke (taip jį vadina patys saviausi) – minimaliai. Dėl to jį žmonės gerbia, o žurnalistai mėgsta.

Statybų Latvijoje kainų augimas per metus sulėtėjo nuo 2,8 proc. rugsėjį iki 1,7 proc. spalį, antradienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Darbo jėga praėjusį mėnesį buvo vidutiniškai 6,7 proc. brangesnė nei pernai spalį, statybinių medžiagų kainos per metus sumažėjo 1,4 proc., o išlaidos mašinoms ir mechanizmams padidėjo 4,2 procento. Per mėnesį (spalį, palyginti su rugsėju) Latvijos statybų kainų indeksas nukrito 0,1 proc.

Po 10 metų gyvenimo Londone trisdešimties metų Beata su vyru sugrįžo į Druskininkus. Aštuonių mėnesių dukrą auginanti pora visiškai netikėtai sugalvojo atnaujinti senos statybos namą. Dabar Beata ir Erikas gali džiaugtis savo jaukiais, nuolatiniais namais. Beata sako, kad kartu su vyru namelį nusprendė įsirengti netikėtai. Moteriai ši idėja iš pradžių nepatiko, tačiau vėliau ji įžvelgė būsimų namų potencialą: „Šį projektą pradėjome visiškai atsitiktinai.

Nuo darbo statybų sektoriuje iki kulinarinių šedevrų gamybos – taip lakoniškai galėtume apibūdinti šiauliečio Irmanto Norkaus karjeros vingį. Prancūziškos konditerijos dirbtuves atidaręs jaunas vyras ne tik kuria įmantrius skanėstus, bet ir veda nemokamas edukacijas jaunimui. Niekada saldumynams atsispirti negalėjęs šiaulietis teigia, kad idėja į rankas čiupti konditerinį švirkštą caktelėjo spontaniškai, tačiau šį tikslą pasiekti lengva nebuvo.

Statybų apimtys euro zonoje rugsėjį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, sumažėjo 0,3 proc., rodo Eurostato pirmadienį paskelbti išankstiniai duomenys. Rugpjūtį buvo užfiksuotas nulinis pokytis. Vien tik pastatų statybų apimtys rugsėjį per metus sumenko taip pat 0,3 procento. Per mėnesį (rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu) statybos darbų euro zonoje padaugėjo 0,4 procento.

Gautas leidimas Lengvosios atletikos maniežo statyboms Vilniuje, Žirmūnuose, pirmadienį pranešė „Vilniaus vystymo kompanija“. Naujasis sporto centras bus statomas pagal konkursą laimėjusios architektų studijos „IMPLMNT architects“ projektą. Lengvaatlečiams skirtą sporto kompleksą, kuriame galėtų treniruotis apie 500 įvairių sporto šakų atstovų, atverti planuojama 2026 metais. „Sporto infrastruktūros objektai – viena iš prioritetinių Vilniaus miesto vystymo krypčių.

Molėtų baseinu 15 metų už 9,6 mln. eurų rūpinsis bendrovė „Fomtex“ – rajono rajono savivaldybė su ja bei antrine įmone „Molėtų baseinas“ pasirašė tai numatančią viešosios ir privačios partnerystės (PPP) projekto sutartį, skelbia portalas „Verslo žinios“. Remiantis sutartimi, baseinas, pristatytas prie miesto Sporto centro, iki gruodžio turėtų pradėti teikti paslaugas moksleiviams, o nuo sausio ir visuomenei.

Vokietijos šiauriniame Hamburgo mieste statybvietėje sugriuvus pastoliams, pirmadienį žuvo mažiausiai penki darbininkai, pranešė ugniagesių atstovas. „Keli žmonės palaidoti po pastoliais ir laikomi dingusiais be žinios, – sakė atstovas. – Penki darbininkai žuvo nelaimės vietoje.“ Įvykio vietoje dirba apie 70 gelbėtojų, kurie bando pasiekti po griuvėsiais įstrigusius žmones. „Kol kas neaišku, dėl ko statybvietės pastoliai griuvo“, – sakė ugniagesių atstovas spaudai.

Vilniaus pašonėje beveik baigtos statyti didžiausios Lietuvoje kareivinės. Kariuomenės vadas, apžiūrėjęs naujas kareivines, prasitarė, kad jam net tįsta seilė, mat tai pirmos kareivinės, kuriose bus viskas, ko reikia. Kariniai miesteliai kyla ir Šilalės rajone bei Šiaulių pašonėje, bet į viršų šauna ir šių projektų kaina – nuo maždaug 170 iki 230 milijonų eurų. Netrukus paaiškės ir kiek pinigų reikės tūkstančiams vokiečių karių, kurie persikels į Lietuvą.

Vilniaus statybų įmonės „Infes“ pajamos pernai augo apie 33 proc., o šių metų planas – 85 porc., penktadienį rašo „Verslo žinios“.  “Pernai mūsų apyvarta buvo 54 mln. eurų, šiemet turime tikslą – 100 mln. eurų, o kitąmet turėtume išlaikyti panašią, gal plius minus 10 proc. augsime. (...) Privataus sektoriaus sutarčių dar neturime, bet aktyviai dalyvaujame konkursuose. Tikimės užsakymų turėti kitąmet.

 Statybos sąnaudų elementų kainos rugsėjį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, padidėjo 3,1 procento. Tai lėmė vidutinio valandinio darbo užmokesčio (23 proc.), mašinų ir mechanizmų darbo valandos kainos (5,9 proc.) ir pridėtinių išlaidų (0,3 proc.) padidėjimas, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Pastatų remontas per metus pabrango 9,5 proc., gyvenamųjų pastatų statyba – 6,8 procento. Per mėnesį – rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu – sąnaudų kainos padidėjo 0,9 procento.

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Hanner“ atideda sostinės Vilkpėdės mikrorajone planuotas keturių korpusų 5–9 aukštų daugiabučių komplekso statybas, ketvirtadienį skelbia portalas „Verslo žinios“.  Į objektą bendrovė buvo suplanavusi investuoti 35 mln. eurų.  „Būsto rinka kol kas yra panirusi į stagnaciją: lyginant su 2021 metais, pardavimai Vilniuje sumažėjo tris kartus. Todėl esame priversti atidėti šio projekto statybų pradžią.

Investicijų bendrovės „Lords LB Asset Management“ fondo „Right Bank Development Fund“ valdoma įmonė „Kvartalas“ gavo leidimą Vilniaus Konstitucijos prospekte, šalia viešbučio „Best Western“, statyti biurų pastatą, skelbia Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija. Inspekcijos duomenimis, leidimas gautas spalio 19 dieną. Pagal britų bendrovės „Rogers Stirk Harbour + Partners“ ir Lietuvos „Unitectus“ parengtus projektinius pasiūlymus sklype Konstitucijos pr.

Nekilnojamojo turto (NT) rinkoje tvyrant neapibrėžtumui ir mažėjant sudarytų sandorių skaičiui, gyventojai vis atidžiau vertina ir tai, ką perka. Nepriklausomi būsto vertintojai įspėja  aklai nepasitikėti į vystytojų pasiūlymais, mat gražios nuotraukos ar aprašymas skelbime dar nereiškia, kad jūsų namas ar butas bus nepriekaištingos kokybės.

Lietuva Europos kontekste išsiskiria itin dideliu mirtingumu darbo vietoje – 2021 m. Lietuva tarp 27 Europos valstybių užėmė antrą vietą po Latvijos – pasitaikė 37 mirties atvejai. Nors praėjusiais metais mirties atvejų pasitaikė mažiau, iki lyderių dar toli – tokiose šalyse kaip Vokietija, Švedija ar Suomija mirtinų nelaimingų atsitikimų darbo vietoje gali ir nepasitaikyti. Kaip ir anksčiau, mirčių atvejų daugiausiai pasitaiko statybų sektoriuje.

Statybos apimtys euro zonoje rugpjūtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, sumažėjo 0,1 proc., rodo Eurostato trečiadienį paskelbti išankstiniai duomenys. Liepą augimas per metus, patikslintais duomenimis, siekė 1,2 procento. Pastatų statybos apimtys rugpjūtį per metus sumenko 0,6 proc. (liepą didėjo 0,9 proc.), o inžinerinių įrengimų statybos apimčių augimas sulėtėjo iki 2,6 proc. (nuo 3,7 proc.). Iš didžiausių euro zonos ekonomikų statybų aktyvumas krito Prancūzijoje (2,1 proc.

Statybos darbų vertė Lietuvoje per aštuonis mėnesius siekė 3,3 mlrd. eurų – 11,8 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Vien rugpjūtį ji siekė 536,9 mln. eurų – 0,1 proc. daugiau nei liepą (palyginamosiomis kainomis) ir 16,4 proc. daugiau nei pernai rugpjūtį. Pastatų statybos darbų per mėnesį atlikta 2 proc. mažiau, per metus – 16,4 proc. daugiau, o inžinerinių statinių – atitinkamai  2,2 proc. ir 29,5 proc. daugiau, skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Ketvirtadienį ryte specialiosioms tarnyboms pranešta apie nelaimę statybvietėje Vilniaus centre A. Goštauto gatvėje. Anot pirminio pranešimo, nukritęs betono gabalas sužeidė pusamžį vyrą, tačiau atvažiavus medikams paaiškėjo, kad darbininką sužalojo ekskavatorius. Nedidelis ekskavatorius „Bobcat“ judėdamas atbulas užvažiavo ant darbininko kojos, ekskavatorininkas nepastebėjo iš galo stovinčio darbininko. Nukentėjusysis išvežtas į ligoninę, įvykio aplinkybės tiriamos.

Sustojusi nekilnojamo turto (NT) rinka daro spaudimą statybų verslui. Dalis įmonių atsidūrė ant bankroto ribos, todėl mažina atlyginimus ar atleidžia darbuotojus. Statybininkų asociacija pastebi, kad sunkumų patiria mažos įmonės, o didelės yra atsparesnės. Tačiau esą tik laiko klausimas, kada ir jos atsidurs ant bankroto ribos. Todėl ragina valdžią finansuoti kelių ar energetikos projektus, kad statybos įmonės turėtų iš ko užsidirbti.

Klaipėdos rajono gyventojas nufilmavo, kaip prie remontuojamo kelio atvažiavusi porelė viduryje dienos į mašiną susidėjo čia sukrautas svetimas šaligatvio plyteles. Įmonės atstovai tvirtino, kad užfiksuoti žmonės, tikrai ne jų darbuotojai. Vaizdo įrašui pasklidus internete, atsirado tokių, kurie porelę atpažino. Žmogus, pasiėmęs svetimas plyteles, feisbuke pozavo apsivilkęs Rusiją šlovinantį drabužį. Klaipėdos rajono gyventojo užfiksuotame vaizdo įraše – nekasdienis vaizdas.