statybos

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai suabejojo, ar statybos ir projektavimo konkursuose reikia taikyti mažiausios kainos kriterijų. Anot jų, viešojoje erdvėje nuolat girdima apie viešuosius konkursus laimėjusias įmones, pasiūliusias mažiausią kainą, bet vėliau negalėjusias įgyvendinti įsipareigojimų. Todėl Seimo Audito komiteto jie prašo aiškintis problemą ir keisti teisės aktus.

Liepkalnio ledo areną Vilniuje projektuos bendrovės Projektų rengimo centras ir „Tiksli forma“, pranešė miesto savivaldybė. Kaip BNS informavo savivaldybė, 330 tūkst. eurų (su PVM) vertės sutartis su įmonių konsorciumu  pasirašyta trečiadienį. Pagal ją projektas turi būti parengtas 2022 metais.

Vilniečiams svarbūs projektai šiais metais įgyja pagreitį, informuoja miesto savivaldybė. Tarp didžiausių projektų – Tolminkiemio gimnazija, medicinos įstaigos plėtra, sporto kompleksai. Pranešime žiniasklaidai cituojamas Vilniaus miesto administracijos direktorius Povilas Poderskis sako, kad sostinėje šiais metais vyks daug statybų. Tolminkiemio gimnazija Vilniaus miesto savivaldybės teigimu, Tolminkiemio gimnazija – ambicingiausias švietimo infrastruktūros projektas.

Naujo tilto ties Kleboniškio mišku statybos kelia nerimą dėl galimo potvynio, trečiadienį pranešė Kauno rajono savivaldybė. Ši situacija trečiadienį aptarta ekstremalių situacijų operacijų centro posėdyje. „Ledo lytys kai kuriose Neries vietose jau yra sustojusios ir tai kelia nerimą. Nesinorėtų, kad pasikartotų prieš dešimt metų įvykusi situacija“, – savivaldybės pranešime teigė Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Mantas Rikteris.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) antradienį pranešė pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl kotedžų Vilniuje statybų leidimo išdavimo ir statybos užbaigimo aplinkybių. Tyrimas pradėtas išnagrinėjus Seimo narių pranešimą. STT aiškinsis aplinkybes dėl galimai netinkamo buvusių Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) tarnautojų tarnybos pareigų atlikimo, 2015 metais tvirtinant deklaracijas apie statybų užbaigimą pagal galimai suklastotus statybų leidimus.

Sostinės Pašilaičių mikrorajone prie Vakarinio Vilniaus aplinkkelio, po dešimties metų tylos iškils naujas prekybos centras. Leidimas prekybos centro statyboms išduotas dar 2009 metais, tačiau statybos darbai pajudėjo tik 2020-ųjų liepą. Statybų darbai atnaujinti pernai metų liepą, o darbus baigti planuojama 2022-ųjų balandį. Bendra numatoma prekybos centro projekto vertė – 35 mln. eurų.

Visas Lietuvoje esantis registruotas ir įvertintas nekilnojamasis turtas (NT), naujausiu Registrų centro vertinimu, vertas beveik 119 mlrd. eurų. Palyginti su praėjusių metų duomenimis, šalies NT vidutinė rinkos vertė padidėjo apie 9 procentais. Registrų centro vertintojų teigimu, tam daugiausiai įtakos turėjo bendras Lietuvos ekonomikos augimas – didėjant gyventojų perkamajai galiai, būsto įperkamumui, kyla ir būsto paklausa bei jo kaina, todėl nustatoma ir didesnė jo vidutinė rinkos vertė.

Vilniaus miesto savivaldybės duomenimis, pajudėjo dar 2009 metais užregistruoto prekybos centro Vilniuje statybos. Naujasis prekybos centras įsikurs adresu Pavilnionių g. 55, Pašilaičiuose, prie Vakarinio Vilniaus aplinkkelio. Statybų darbai  Bendra prekybos centro teritorija užims virš 33 tūkst. kv. m., o prekybos vieta – virš 22 tūkst. kv.

Seimas pustrečio karto – nuo dvejų iki penkerių metų – pailgino  viešojo intereso gynimo terminą teritorijų planavimo klausimais. Taip sudaryta galimybė visuomenei nepavėluoti ir apskųsti galimus statybų pažeidimus.  Žmonės turės daugiau laiko skųsti jų netenkinančius detaliuosius, bendruosius, konkrečios vietovės ar savivaldybės lygmens planus.   Išimtis galios tik valstybei svarbių objektų planavimo dokumentų apskundimui – tai bus galima padaryti per dvejus metus.

Šiuo metu Lietuvoje nedarbo lygis viršija 15 proc., tačiau Kai kurie darbdaviai dažnai skundžiasi, esą jiems trūksta darbuotojų. Jie reikalauja, kad būtų galima įsivežti kuo daugiau darbo jėgos iš trečiųjų šalių, pavyzdžiui, Ukrainos. Tačiau yra ir tokių, kurie ukrainiečius tiesiog įdarbina nelegaliai. Valstybinė darbo inspekcija vienai Vilniaus įmonei už nelegalų asmenų įdarbinimą surašė administracinio nusižengimo protokolą ir skyrė 17360 eurų baudą.

Vilniaus universiteto Santaros klinikų Vaikų ligoninė po trejų metų turės naują Pediatrijos korpusą. Jį už 13,88 mln. eurų pastatys Vilniaus statybų bendrovė „Veikmės statyba“, o visa projekto vertė siekia 24 mln. eurų.  Kaip BNS sakė Santaros klinikų Komunikacijos tarnybos vadovė Jolanta Normantienė, pastačius naują korpusą bus nebus dubliuojama brangi diagnostikos ir gydymo įranga.

Vilniaus Pilaitės mikrorajono gyventojai siekia išsaugoti 25 metus puoselėtą parką. Netikėtai aplink parką išdygusi tvora gyventojams pranešė apie planuojamas daugiabučių statybas. Pilaitės gyventojai jau neteko vaikų žaidimų aikštelių, vietos šventėms organizuoti, todėl nenori prarasti ir taip rajone trūkstamos žalumos.

Paskirtasis susisiekimo ministras Marius Skuodis sako, kad naujo oro uosto statyba – ne naujosios Vyriausybės darbas, o dėl išorinio jūrų uosto būtinumo jis apskritai abejoja.  Pasak M. Skuodžio, Lietuvos planus dėl oro uostų pajėgumų didinimo koreguoja koronaviruso krizė, paralyžiavusi aviacijos verslą. Dar vienas jūrų uostas nereikalingas ir dėl galimos konkurencijos su Klaipėda, ir dėl laivų remonto pramonės, kuri yra svarbi nacionalinio saugumo požiūriu.

Jau ateinančiais metais nekilnojamojo turto (NT) sektoriaus laukia nauji pokyčiai, kurie palies ne tik statybų verslą, bet ir kiekvieną gyventoją, ketinantį turėti nuosavą būstą.

Vietoj planuotų socialinių butų ir bendruomenės centro Vilniaus Jeruzalėje iškilo kandidato į energetikos ministrus Dainiaus Kreivio verslo statytas daugiabutis. Daugiabučio statybai leidimas buvo išduotas neteisėtai, tačiau su politiku susijusios įmonės „Statybų gausa“ projektą išgelbėjo konservatorių partnerių Vilniaus savivaldybėje parašai – su bendrove pasirašyta taikos sutartis, leidusi keisti sklypo detalųjį planą pagal jau vykusias statybas, pranešė lrt.lt.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius siūlo Lietuvoje liberalizuoti medinę architektūrą ir skatinti medienos naudojimą statybose. „Tikiuosi greito ir efektyvaus proveržio“, – tarptautinėje konferencijoje apie galimybes Lietuvai tapti medinių pastatų gamybos ir eksporto centru penktadienį Seime sakė Vilniaus meras.    Pasak jo, dabar statybos naudojant medieną yra suvaržytos.  „Reguliavimas iš esmės labai daugelyje vietų vis dar draudžia medinę architektūrą.

Vilniaus valdžia Viešųjų pirkimų tarnybai (VPT) siūlo taikiai susitarti dėl nacionalinio stadiono konkurso. Pastarosios vadovė sako, jog taikos sutartis ya „mažiau svarstytinas variantas“, todėl tarnybai nepalankų pirmosios instancijos teismo sprendimą ketina skųsti.

Jau daugiau nei pusmetį gyvenant pandemijos padiktuotomis sąlygomis ir vis daugiau laiko praleidžiant namuose, žmonėms natūraliai kyla noras kažką pakeisti buityje. Dažniausias sprendimas – būsto remontas ar smulkūs atnaujinimai. Ekspertai sako, jog norint sutaupyti, privalu laikytis kelių taisyklių.  Karantino metu lietuviai linkę išleisti mažiau  Bendrovės „Credit Service“, valdančios vartojimo kreditų prekės ženklą „Vivus.lt“ turimais duomenimis, 24 proc.

Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) žada kitąmet pradėti statyti tunelį į šalia Vilniaus esančią Tarandę – dabar Vilniaus-Ukmergės kelio posūkyje į sparčiai augančią gyvenvietę susidaro didelės spūstys, čia didelė avarijų rizika.   LAKD vadovas Remigijus Lipkevičius žada, kad šį gruodį bus skelbimas Tarandės tunelio statybos  rangovo konkursas.

Kauno Panemunėje, Vaišvydavoje, Žemuosiuose Šančiuose, Aleksote trūkstant sporto ir laisvalaikio paslaugų, ketinama statyti vandens sporto kompleksą su 25 metrų ilgio takų baseinu, rašo „Kauno diena“ ir portalas kaunas.kasvyksta.lt.    Šią savaitę Kauno taryba pritarė, kad visuomenės poreikiams būtų perimtas laisvas valstybinės žemės plotas šalia Kauno technologijos universiteto (KTU) Inžinerijos licėjaus. Sklypo ribos nėra suformuotos.

Statybų sektoriaus darbo rinkoje – paradoksai: tendencingai auga darbo neturinčių asmenų skaičius, tačiau naujų darbuotojų ieško vis daugiau darbdavių. Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) teigimu, statybose jaučiamas nekvalifikuotos darbo jėgos perteklius ir kvalifikuotos – trūkumas.

Buvusių Vilniaus koncertų ir sporto rūmų kompleksą planuojama pradėti rekonstruoti 2022-aisiais. „Šiuo metu planuojama, kad rangos konkursas bus skelbiamas kitų metų viduryje, o rangos darbų pradžia numatyta 2021 metų pabaigoje – 2022 metų pradžioje“, – BNS informavo projektą koordinuojantis Turto bankas. Valstybės investicijų programoje kitąmet numatyta skirti 515 tūkst. eurų projekto rengimui, 2022-aisiais pradėjus darbus Rinktinės gatvėje esantiems sporto rūmams būtų skirta 16 mln.

Kai kurių valdančiųjų siekis dar šioje Seimo kadencijoje liberalizuoti nedidelių statinių statybas miestuose nesulaukė palaikymo. Idėją kritikuoja ir Aplinkos ministerijos bei kai kurių savivaldybių atstovai.  Aplinkos apsaugos komitetui trečiadienį neužteko kvorumo balsuoti dėl jo pirmininko „valstiečio“ Juozo Imbraso inicijuotos Statybos įstatymo pataisos, leidžiančios miestuose be leidimo statyti ar rekonstruoti nesudėtingus iki 80 kv. metrų ploto statinius.

Dingstantys meistrai, padarytos klaidos, neatlikti darbai ir permokėti pinigai – su šiomis problemomis susiduria daugelis norinčių įsirengti arba paprasčiausiai atsinaujinti nuosavą būstą.  Kaip išvengti tokių „meistrelių“ ir apsisaugoti nuo nekokybiškų paslaugų? Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidento nuomone, svarbiausia – aiškūs išankstiniai susitarimai ir legalus darbo įteisinimas.

Biržiškų gatvės 11-uoju numeriu pažymėtame daugiabutyje ir toliau tęsiami avarinės būklės likvidavimo darbai. Miestas prisidėjo prie pavojingai griuvusio namo renovacijos ir pastato konstrukcijų sutvirtinimo, padengdamas 15 proc. remonto kaštų, o šią savaitę kreipėsi į prokurorus dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Siekiama nustatyti tikruosius kaltininkus, iš kurių bus pareikalauta prisiimti atsakomybę už patirtą žalą.

Baigta visuomenėje didelio susidomėjimo sulaukusi Druskininkų mero Ričardo Malinausko sodybos ant upės kranto byla. Taikos sutartis pasiekta po 7 metų teismų maratono. Malinauskui nugriauti pastatų nebereiks, bet teks atkurti upės vagą ir iš naujo vėl derinti dokumentus dėl jau stovinčių statinių įteisinimo. Dėl Druskininkų mero Ričardo Malinausko sodybos ant Ratnyčios upės kranto teismų karuselė sukosi jau beveik septynerius metus.

Vilniaus autobusų ir geležinkelio stočių atnaujinimo projektas įgauna pagreitį. Savivaldybei kartu su bendrove „Lietuvos geležinkeliai“ inicijavus teritorijos pertvarką, vėliau prie pokyčių prisijungus Autobusų stoties valdytojams, šiuo metu vyksta planavimo darbai. Pagrindinis pertvarkos akcentas – Vilniaus geležinkelio stoties teritorijos atnaujinimo projektas „Vilnius Connect“, kuriuo siekiama įkurti modernų daugiafunkcį mobilumo, verslo ir laisvalaikio centrą su viešosiomis erdvėmis.

Viena didžiausių Lietuvos statybų bendrovių Panevėžio statybos trestas (PST) prašo atnaujinti teisminį procesą dėl konkurencijos įstatymo pažeidimo. Konkurencijos taryba už kartelinį susitarimą su šiuo metu bankrutuojančia Vilniaus statybų bendrove „Active construction management“ (buvusi „Irdaiva“) PST skyrė 9,6 mln. eurų baudą su palūkanomis. Prašymą dėl teisminio proceso atnaujinimo PST pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Lietuvoje šių metų antrąjį ketvirtį baigti statyti 1532 nauji gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai – 16,4 proc. mažiau nei 2019 metų balandį-birželį.  Per ketvirtį pastatyti 1389 nauji gyvenamieji namai su 2804 būstais, iš jų 54,3 proc. – individualiuose namuose. Daugiau kaip pusė (56,2 proc.) baigtų statyti naujų gyvenamųjų būstų buvo Vilniaus apskrityje, 20,4 proc. – Kauno, 13,1 proc. – Klaipėdos, pranešė Statistikos departamentas.

Lenkijos „Kruszbet“ prie kelio „Via Baltica“ investuoja į pramoninio betono mišinių mazgo statybą. Apie tai paskelbęs portalas vz.lt rašo, kad jo pajėgumas sieks iki 100 tūkst. kubinių metrų produkcijos per metus, prireikus gali būti dirbama ištisą parą. Pernai įsteigta bendrovė „Kruszbet Lithuania“ priklauso Suvalkų „Przedsiebiorstwo Produkcij materialow drogowych „Kruszbet“, gaminančiai betoną ir betono mišinius keliams tiesti.

Sostinėje antradienį atidaromas pripučiamu kupolu dengtas Pilaitės futbolo maniežas – jį planuota atidaryti dar pernai rudenį, tačiau atidarymas dėl techninių kliūčių užtruko. „Jis buvo pabaigtas (...) Visą tą laikotarpį vyko dalykai, susiję su statybų techniniais klausimais, nes objektas yra naujas, patirties tiek inžinieriai, tiek statybininkai neturėjo“, – BNS sakė Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.

Lietuvoje sparčiai populiarėja moduliniai namai. Tokio tipo pastatai pastatomi labai greitai, o daliai jų nė nereikia statybos leidimo. Plačiau apie juos domėjosi laidos „Penkių žvaigždučių būstas“ komanda. „Moduliniai namai gaminami pradedant jų elementais. Elementai gaminami gamykloje ant tam tikrų stalų. Pagaminamos sienos, grindų elementai, stogo elementai ir po to šie moduliai surenkami į 3D modulius ir prasideda jų apdaila – daromos instaliacijos, komunikacijos.

Laikinai sustabdytas Vilniaus universiteto rengtas Medicinos fakulteto naujo Mokslo centro statybos konkursas –  Vilniaus apygardos teismas anksčiau liepą statybų bendrovės „Eikos statyba“ prašymu uždraudė universitetui pasirašyti rangos sutartį su konkurso laimėtoja paskelbta Turkijos įmone „Sintek“.  „Nesustabdžius procedūrų, būtų susilpnintas „Eikos statybos“ teisių gynybos mechanizmas.

Naujo buto pirkimas gali atnešti ne tik džiaugsmus, bet ir rūpesčius. Vilniečiai nusprendę įsigyti butus Pilaitės mikrorajone įtaria, kad pateko į sukčių pinkles. Butus pastačiusi ir pardavinėjusi įmonė vengia pasirašyti notarines sutartis. Negana to įmonė pakeitė pavadinimą ir bando kratytis atsakomybės. Į portalą tv3.lt kreipėsi skaitytojas Andrius. Vyras pasakoja, kad su įmone pernai pasirašė sutartį dėl buto pirkimo, sumokėjo pusę sumos, tačiau įmonė vis dar nepasirašo notarinės sutarties.

Rytų Londone ant gyvenamojo namo užgriuvo statybinis kranas. Į nelaimės vietą atskubėję gelbėtojai į ligoninę skubiai išvežė keturis sužeistuosius, viena moteris, deja, mirė. Tragedija statybų aikštelėje Rytų Londone. 20-ies metrų kranas užvirto ne ant konstruojamų, o ant šalia stovinčių gyvenamųjų namų. Į nelaimės vietą atvykę ugniagesiai gelbėtojai dar vylėsi, kad tuo metu name žmonių nebuvo, tačiau netrukus įsitikino, kad klydo.

Antradienį Kaune simboliniu kapsulės įkasimu pradėti naujo Kauno apskrities policijos pastato statybos darbai. Į šį viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės būdu Radvilėnų plente statomą pastatą Kauno apskrities policija per 12 metų investuos 23,5 mln. eurų, čia persikels trys policijos komisariatai bei kiti padaliniai – iš viso apie 450 policijos pareigūnų. „Tai bus trijų policijos komisariatų pareigūnai ir tam tikri specializuoti padaliniai, čia dirbs apie 450 policijos pareigūnų.

Antradienį Kaune simboliniu kapsulės įkasimu prasidės naujų policijos pastatų statybos darbai. Radvilėnų plente iškilsiančiuose pastatuose įsikurs daugiau kaip 450 policijos darbuotojų. Projektą viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu įgyvendina bendrovė „Merko statyba“. Partnerystės sutarties laikotarpis truks penkiolika metų, per kuriuos bendrovei bus sumokėta 23,5 mln. eurų.

Vilniaus Perkūnkiemio kvartalo bendruomenė kreipėsi į institucijas dėl galimai stambaus korupcijos masto statant Perkūnkiemio kvartalą. Įtarimų bendruomenei kilo dėl daugiau nei 800 neįrengtų automobilių stovėjimo vietų, kurios šiame rajone itin reikalingos. Painioje istorijoje figūruoja ir žinomas verslininkas. Teisės aktuose reikalaujama statant daugiabučius įrengti ir nustatytą kiekį automobilių stovėjimo vietų, jeigu jų nėra – namas nepripažįstamas tinkamu naudoti.

Suomijos kapitalo statybų, kelių tiesimo ir nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „YIT Lietuva“, pernai auginusi apyvartą 84 proc., mano, jog koronaviruso krizė padarys neigiamą įtaką gyvenamųjų namų statybos verslui bei butų pardavimams, tačiau kartu tikisi, kad infrastruktūros verslas nepajus didesnio nuosmukio dėl valstybės paramos.  „Koronavirusas turės neigiamos įtakos įmonės verslui šių metų antrąjį ir trečiąjį ketvirčius.

Vis daugiau lietuvių įsigyja būstą Lietuvos pajūryje ar investuoja į antrą būstą, tikėdamiesi jį išnuomoti ir taip gauti papildomų pajamų. TV6 laida „Statybų gidas“ domėjosi tais pajūryje ar šalia jo esančiais nekilnojamojo turto objektais, kuriuos galima nupirkti už vidutinę pinigų sumą. NT brokeris Darius Česnulevičius pastebi, kad pajūryje šiuo metu populiariausias būstas, kurio vertė neviršija 50 tūkstančių eurų, tačiau tokių pasiūlymų nėra itin daug.

Alytaus verslas ir gyventojai nerimauja dėl įmonės „MS LT01“ planų Pramonės rajone, kuriame esančioje padangų perdirbimo įmonėje „Ekologistika“ pernai kilo gaisras, statyti chemijos gamyklą. Savo ruožtu „MS LT01“ vadovas sako, kad gamykla bus saugi ir atitiks aukščiausius standartus. Dėl planuojamos gamyklos Aplinkos ministerijai skundžiasi ne tik verslas, tačiau ir Alytaus gyventojai.

Paskutinis pavasario mėnuo pagal oficialiai įregistruotų nekilnojamojo turto (NT) sandorių skaičių vis dar atsiliko nuo ilgalaikio vidurkio, tačiau tam tikrose NT objektų kategorijose jau buvo galima matyti ir atsigavimo ženklų, skelbia sukauptus įregistruotų NT sandorių duomenis analizuojantis Registrų centras. „Gegužės mėnesį visoje šalyje iš viso įregistruota 8,9 tūkst. NT pirkimo-pardavimo sandorių.

Viešųjų pirkimų tarnybai (VPT) dėl per didelės rizikos įpareigojus Vilniaus valdžią nutraukti 156 mln. eurų vertės nacionalinio stadiono koncesijos konkursą, projektą turėjusio finansuoti „Baltcap“ fondo partneris Šarūnas Stepukonis apgailestauja, kad 15 metų bendro darbo nuėjo perniek. Kaip rašo portalas 15min.lt, pasak Š. Stepukonio, dėl dabartinio VPT aiškinimo Lietuvoje negalėtų veikti nė vienas privačios ir viešosios partnerystės (PPP) projektas.

Kauno miesto savivaldybė paskelbė naujo lengvosios atletikos maniežo šalia stadiono ir sporto halės projektinius pasiūlymus. Pastato statybas pradėti tikimasi kitais metais. „Manau, kad pabaigus techninį projektą, planuosime biudžete lėšas ir tada paskelbsime rangos konkursą bei statybas. Tikimės, kad statybos leidimą gausime šiais metais, kitiems metams planuojame statybas“, – BNS teigė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Tadas Metelionis.

Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius prabilo, kiek pinigų jo šeima išleido pagarsėjusio namo Trakuose renovacijai. Suma gerokai mažesnė nei teigia jį korupcija apkaltinęs verslininkas, o didžiąją dalį jos – grynais pinigais – anuomet esą apmokėjo jo tėvai. Prie Seimo tribūnos Narkevičių pasiaiškinti išsikvietusi opozicija piktinasi nieko naujo neišgirdusi. O štai į skandalą jau įpainiota ir Prezidentūra.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT), įpareigojusi stabdyti nacionalinio stadiono sostinėje statybų sutartį, pademonstravo stuburą, o Vilniaus valdžia turėjo įvertinti ir šio projekto įgyvendinimo sąlygas. „Man atrodo, kad kaip tik Viešųjų pirkimų tarnyba pademonstravo stuburą, išreiškė principinę poziciją – aš jos nekvestionuoju, nes tai yra Viešųjų pirkimų tarnybos priedermė.

Premjeras Saulius Skvernelis Vyriausybės valandoje sulaukė kritikos, kad neva jis ir dabartinė valdžia sužlugė nacionalinio stadiono statybą, kad sunaikino didelį ir svarbų Lietuvai infrastruktūros projektą. Seimo salėje pasigirdo priekaištai premjerui, kad po tokio žingsnio tikriausiai net negalvoja apie  Seimo nario mandato siekimą Vilniuje. Tačiau premjeras į tokius kaltinimus atkirto griežtai. „Kur aš kandidatuosiu ir kaip aš kandidatuosiu – tai mano apsisprendimo reikalas.

Statybos sektoriaus dalyviai šiemet prognozuoja 30 proc. susitraukimą, rodo Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) atlikta sektoriaus įmonių apklausa, ketvirtadienį rašo dienraštis „Kauno diena“. „Nekilnojamojo turto vystytojai pradėjo stabdyti naujų projektų statybas, o pavieniai privatūs statytojai, net ir susimokėję avansą rangovams, taip pat prašo stabdyti visus laukiančius darbus“, – dienraščiui sakė LSA prezidentas Dalius Gedvilas.

Vyriausybė neseniai nutarė iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų 345 mln. eurų skirti vykdyti įvairiems projektams. Panašu, kad Lietuva greit turėtų tapti didele statybų aikštele, nes didelė lėšų dalis skiriama būtent įvairiems kultūros ir mokslo įstaigų remontams ar jų renovacijoms. Kas dirbs statybose, jeigu daugelis trečiųjų šalių piliečių išvyko? Daugiausiai lėšų skirta Lietuvos nacionaliniame dramos teatrui – 10,8 mln. eurų.