josifas stalinas

Per paskutines 24 valandas gavau krūvą ironiškų kolegų-istorikų sveikinimų, rašo „The Guardian“ istorikas Antony Beevoras, kurio pavardė vakar buvo dažnai linksniuojama Rusijos spaudoje. Viso to pagrindas – Sverdlovsko srities Rusijoje švietimo ministerijos įsakymas pašalinti šio autoriaus knygas iš mokyklų ir mokymosi įstaigų.

Sovietinė nomenklatūra niekur nedingo, ji paprasčiausiai šiek tiek pasikeitė ir pavirto rusiška, tikina Maskvos aukštoji ekonomikos mokykla. Rusiją valdo vis tie patys sovietiniai valdininkai. Jų vaikai, draugai ir giminės virto įtakingais verslininkais. Tačiau iš esmės tai yra itin nepastovi konstrukcija, juk elitas kovos už savo valdžia ir resursus, rašoma bg.ru.

Rusija gręžiasi į sovietinę praeitį ir vis dažniau taiko sovietų diktatoriaus Stalino režimo metodus, pareiškė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį paskelbtame straipsnyje. „Matome, kad pastarąjį dešimtmetį Rusijos Federacija vėl gręžiasi į savo sovietinę praeitį ir vis dažniau taiko žiaurius Stalino režimo metodus.

 „Aš ilgai mąsčiau, ar nereikėtų pradėti tinklaraštyje naujo ciklo, kur galėčiau parašyti keletą žodžių apie man patinkančius filmus. Bet kaip tokį tekstą parašyti, jeigu per savo gyvenimą mačiau daug gerų filmų, o ko nors praleisti labai nenorėčiau? Iš pradžių galvojau sudaryti kokį „TOP 20“ ar „TOP 30“ , bet kai ėmiausi darbo, per penkias minutes turėjau beveik septyniasdešimt filmų pavadinimų ir keliasdešimt laukiančių savo eilės, kad pakliūtų į mano sąrašą. Beprasmiška.

Partizano vado Adolfo Ramanausko-Vanago sulaikymo operacijoje 1956 metais dalyvavęs buvęs sovietų saugumo pareigūnas Stanislovas Drėlingas turės kalėti penkerius metus. Bausmė skirta minimali, taikyti švelnesnę nėra pagrindo, penktadienį paskelbė Lietuvos apeliacinis teismas, atmetęs 84 metų nuteistojo genocido byloje gynėjo skundą. Po Apeliacinio teismo verdikto nuosprendis įsiteisėja, tačiau jis dar gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Šiuolaikinės politikos kontekste sakralumo sąvoka dažniausiai nevartojama. Ji skamba kaip anachronizmas iš tų laikų, kai buvo tikima, kad valdžia suteikiama Dievo. Atsižvelgiant į tai tam tikrą nuostabą gali sukelti sakralumo ženklai, aptinkami moderniame Rusijos politiniame ir šiai sferai artimame visuomeniniame diskurse. Verta aptarti, kur yra šio reiškinio šaknys ir kokią funkciją „sakralumo“ tema atlieka šiandieninės Rusijos politikoje.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vakar susitikimo su Vokietijos kanclere Angela Merkel metu pareiškė, kad Ribbentropo-Molotovo pakte „buvo prasmės“, o „Lenkija tapo savo pačios politikos auka“. Rusijos prezidentas taip interpretuodamas istorinius įvykius aiškiai leido suprasti, kad šiandieninės Rusijos teroras prieš kaimynines valstybes, tai tik „užspeistos į kampą Sovietų Sąjungos“ elgsenos tęsinys.

Rusijos tautos santykis su Josifu Stalinu – buvusiu Sovietų Sąjungos lyderiu, kuris yra atsakingas už milijonų savo žmonių žūtį, – pagal paskutines apklausas, tampa vis pozityvesnis, rašoma „The Daily Mail“ Jay'aus Akbaro straipsnyje „Stalino reabilitacija: Putinas perrašo istoriją, tam, kad įtikintų pusę rusų, jog didybės manija sirgęs diktatorius buvo paprasčiausiai „gerų ketinimų“ žmogus“. Šalies valdžia tironą pristato kaip „stiprų lyderį“, kuris Sovietus atvedė į pergalę Antrajame pasaulini...

Rusija ruošiasi šeštadienį paminėti Sovietų Sąjungos pergalės prieš nacistinę Vokietiją 70-ąsias metines su imperine pompastika ir kariniu paradu, kuris daugelio laikomas beatodairiškus jėgos demonstravimu. Kita vertus, buvęs Rusijos sąjungininkai Antrajame pasauliniame kare, bausdami Kremlių dėl jo politikos Ukrainos atžvilgiu, boikotuoja gegužės 9-osios iškilmes, todėl prezidentas Vladimiras Putinas švęs Pergalės dieną Kinijos, Kubos ir kitų Maskvai draugiškų lyderių apsuptyje.

Prieš kelias dienas Lipecke atidengtas Josifo Stalino biustas jau susilaukė vietos gyventojų dėmesio – buvo aplietas rausvais dažais, praneša „Interfaks“. Vaizdo kamera, įrengta ant netolimais stovinčio namo, užfiksavo, kad naktį į gegužės 8-ąją paminklą dažais apliejo nenustatyta moteris. „Tai politinė provokacija. Išniekintas ne tik biustas, tačiau ir „Pergalės“ ordinas, kuris yra atvaizduotas paminkle“, – piktinosi Rusijos komunistų partijos antrasis sekretorius Sergejus Tokarevas.

Ukrainos leidinys „Ukrinform“ kalbino ir Lietuvoje žinomą istoriką, rašytoją Viktorą Suvorovą. Kalbama buvo apie jo dar nepasirodžiusią naują knygą „Gyvačių valgytojas“ apie karą ir taiką, apie Rusiją ir Ukrainą, nepaskelbtą karą Donbase ir Namcovo nužudymą. Pateikiame pasakojimo apie įvykius Ukrainoje, Rusijos bandymus pakreipti istoriją savo linkme ir galimus vėlesnius įvykius regione, ištraukas. – 2015-ųjų gegužės 9-ąją – Pergalės 70-metis.

Rusijoje vykstantis butaforinio patriotizmo bumas, paįvairintas iškreiptos istorijos ir revanšizmo prieskoniais, įgauna vis agresyvesnį pavidalą. Belogorske šiandien buvo atidengtas paminklas „rusų kariui“, tam pačiam „žaliajam žmogeliukui“ ar „mandagiam žmogui“, kaip buvo bandoma pavadinti Krymo okupantus Rusijos žiniasklaidoje. Apie Rusijos galybę svajojantys šios šalies gyventojai vis giliau grimzta į saviapgaulės, kičinio patriotizmo ir cinizmo erdves.

„Chronos“ publikavo spalvotą 1945-ųjų liepos mėnesio vaizdo įrašą. Kronikoje rodomi miesto gyventojai, kurie skubiai žingsniuoja savo reikalais pro subombarduotus pastatus ar darbuojasi šių tvarkymo talkose. Gatvėse matyti nuorodos rusų kalba, o taip pat – gigantiškas Josifo Stalino plakatas.

Justė Petkevičiūtė, Žinios.lt Rusijoje švęsti Tarptautinės darbo dienos, kaip sovietmečiu, į gatves išėjo tūkstančiai žmonių. Demonstracijos vyko net keliose miesto vietose, o kai kurie dalyviai nešėsi Lenino ir Stalino portretus. Prie pat Kremliaus, Maskvos Raudonojoje aikštėje rinkosi dešimtys tūkstančių rusų. Tarptautinę darbo dieną jie švenčia išties triukšmingai. Darbininkus čia subūrė šalies profesinės sąjungos.

Neįvykusio „Naktinių vilkų“ motociklininkų žygio Maskva – Berlynas lyderis Aleksandras Zaldostanovas išvakarėse davė interviu vokiečių „Die Tageszeitung“. Pasak A. Zaldostanovo, kelione norima ne „parodyti propagandinį renginį“ ar „jėgos demonstravimą“, o „eilinį“ pasivažinėjimą, minint vieną moterį – veteranę, kuri 2007-ais jam papasakojo, kaip Antrojo pasaulinio karo metu motociklu nuvažiavo iki Prahos. „Neapykanta ir isterija rodo, kad mus vėl laiko priešais.

1990-ųjų balandžio 18-ąją Michailas Gorbačiovas, bandydamas išlaikyti Lietuvą Sovietų Sąjungoje, pritaikė respublikai sankcijas – visišką ekonominę bloką, rašoma lenta.ru. Siekdamas išlaikyti „perestroikos“ kursą ir bandydamas bent kaip išsaugoti braškantį sąjungos monstrą, Michailas Gorbačiovas buvo priverstas nuolaidžiauti. Pavyzdžiui, būtent jo iniciatyva buvo įvestos kelios SSRS konstitucijos pataisos, po kurių, 1990 kovo 15-ąją, jis tapo prezidentu.

 Kas bendro tarp Stokholmo sindromo ir liaudies meilės? Destalinizacijos metu po šalį važinėjo sunkvežimiai su „tautų tėvo“ portretais. Jei tikėsime sociologinėmis apklausomis – vadas ir dabar lyderių viršūnėje. Vadinasi, žmones šlovinti „išmintingąjį, savą ir mylimą“ draugą Staliną vertė ne tik ir ne tiek baimė.

 Jeigu Rusija pripažintų stalinizmo nusikaltimus, griūtų pamatai, ant kurių stovi dabartinis Kremliau režimas, „Žinių radijui“ pirmadienį sakė Tarptautinės komisijos nacių ir sovietų režimams vykdantysis direktorius įvertinti Ronaldas Račinskas.

Ukrainos parlamentas ketvirtadienį priėmė nutarimą, uždraudžiantį šalyje be kokią „totalitarinių komunistų ir nacių režimų propagandą“. 450 vietų Aukščiausioje Radoje už šį nutarimą balsavo 254 deputatai tuo metu, kai šalies rytus jau metus krečia ginkluotas konfliktas tarp prorusiškų separatistų ir provakarietiškos Kijevo vyriausybės.

Krymo aneksija Rusijos Federacijos prezidentui Vladimirui Putinui taps „Pandoros skrynia“, o Rusija dėl tokių jo veiksmų paprasčiausiai subyrės, „Ukrinform“ kalbintas teigė žymus Rusijos istorikas Viktoras Suvorovas. „Tarp Sovietų Sąjungos ir Japonijos (Antrojo pasaulinio karo metais, – red. past.) buvo pasirašytas neutralumo ir nepuolimo paktas. Ir kol Sovietų Sąjunga byrėjo, griuvo, Japonija laikėsi šio susitarimo.

Palyginus Rusijos ir Vokietijos moksleivių vadovėlius akivaizdžiai matyti vienas esminis skirtumas. Tiksliau, šis panašumas būtų abiejų šalių vadovėliuose nesantis modulis, kuris galėtų vadintis „Socialinis ir ekonominis nacistinės Vokietijos vystymas“. Apie tų laikų Vokietijos istoriją vaikai privalo žinoti penkias datas: A. Hitlerio atėjimo į valdžią, „krištolinės nakties“, karo pradžios, pasikėsinimo į A. Hitlerį ir bekompromisės kapituliacijos.

Algirdas Acus, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Britai ant svarų sterlingų monetų pradėjo kalti atnaujintą karalienės Elizabeth II atvaizdą. Jis skirtas pažymėti karaliavimo rekordui, kurį monarchė turėtų sumušti rugsėjį. Apie karaliavimo pabaigą britai nenori net pagalvoti, nes jų lauktų daugybė simbolinių pokyčių, pavyzdžiui, kitokie himno žodžiai ar policininkų šalmai. Britai jau penktą kartą atnaujina karalienės Elizabeth II portretą ant svaro sterlingų monetų.

 Žinių radijas Lietuvos komunistų partijos pirmasis sekretorius, sovietų aneksuotos Lietuvos administracijos vadovas Antanas Sniečkus pasiekė savotišką rekordą visame komunistiniame pasaulyje – aukščiausioje valdžioje (pirmojo partijos sekretoriaus poste) išbuvo net 37 metus - iki pat mirties. A. Sniečkus gimė Suvalkijoje, turtingų ūkininkų šeimoje, mokėsi gimnazijoje, jaunystėje įsitraukė į komunistų partijos veiklą.

Jeigu istorinė meilė Josifui Stalinui neatrodo panaši į rimtą požymį, kad Rusijoje iš naujo subrendo totalitarizmo idėjomis užkrėsta visuomenė, siūlome susipažinti ir su kitu Levados centro atliktu tyrimu. Apklausų duomenimis, rusai teigiamai vertina Donbaso „palaikymą“, tačiau svarstyklių pusės keičiasi, kai prabylama apie atvirą karą tarp Ukrainos ir Rusijos.

Teigiamas požiūris į Josifą Staliną, anot Levados centro, pasiekė savo maksimumą per visus tyrimų metus. Net 52 proc. rusų (2015 metų sausio 21 dienos apklausos duomenimis) mano, kad jis šalies istorijoje sužaidė „neabejotinai teigiamą“ arba „labiau teigiamą“ vaidmenį, 30 proc. jį vertina neigiamai. Vertindami kitų istorinių veikėjų vaidmenis, 52 proc. apklaustųjų teigiamai įvertino caro Nikolajaus II veiklą, Vladimirą Leniną jau kiek mažiau – 36 proc.

Neadekvačią pasaulio ir Rusijos realijoms užsienio politiką vykdantis Vladimiras Putinas vis labiau rizikuoja, bandydamas įtakingų Kremliaus dvariškių ir šešėlinių savo rėmėjų kantrybę.   Ar pasikartos istorija? Isteriškos propagandos apkvailinta, vergiškai paklusni ir su visais įmanomais sunkumais susitaikyti pasirengusi Rusijos visuomenės dalis nekelia pavojaus prezidento V.Putino politinei ateičiai: nei rinkimai, nei mitingai ar alkanųjų maištai nesudrebins jo sosto.

SSRS tirono Josifo Stalino anūkas sukritikavo dabartinio Rusijos prezidento Vladimiro Putino politiką, pasmerkęs šį dėl pradėto karo su Ukraina ir Krymo aneksijos, rašoma „Daily Mail“. Jevgenijus Džugašvilis šalies prezidento elgesį pavadino „begalviu“, o Kremliaus politinį elitą „vagimis“, kurie kvailina rusus.

Ellen Mickiewicz knygos „Be iliuzijų. Būsimų Rusijos lyderių balsai“ apžvalga (E. Mickiewicz. „No Illusions: The Voices of Russia’s Future Leaders“. „Oxford University Press“, 2014). „Prieš dvidešimt metų, dirbdama Chimkuose, Rusijoje, Nacionaliniame demokratiniame institute, stebėjau dirbančią tiriamąją grupę, – pasakoja E. Mickiewicz. – Sėdėdama niūriame bute, kartu su kolegomis bandžiau suprasti, ką vietos gyventojai mano apie asmenis, pretenduojančius į Rusijos parlamento narius.

Vladimiras Putinas gali bandyti pereiti nuo kleptokratijos prie populistinės autokratijos. Taip mano ekspertai, pateikę savo išvadas dėl naujosios Rusijos karinės doktrinos. Šiame dokumente šalių kaimynių režimo nuvertimas ir vidaus politikos nestabilumas yra paskelbti pavojumi saugumui.

2014 m. lapkričio 29 d. įvyko Lietuvos socialdemokratų sąjungos XXXIV suvažiavimo II – oji dalis. Buvo priimti du dokumentai: Socialdemokratų sąjungos Deklaracija ir Pareiškimas. Jų turinyje atsispindi ir suvažiavimo sprendimas – sustabdyti tolesnę LSDS veiklą. Dauguma Socialdemokratų sąjungos narių tolesnę savo politinę veiklą planuoja tęsti Valstiečių ir žaliųjų sąjungos socialdemokratų frakcijoje, kuri išvakarėse – 2014-11-28 d. buvo įregistruota LVŽS taryboje.

 Jaunajai kartai sovietmetis – tai nepažįstami ir gilūs miškai. Šis laikotarpis apipintas intriguojančiomis, dažnai ašarą priverčiančiomis nubraukti istorijomis apie elgesį su lietuviais – žudynes, persekiojimą, tremtį. Daugybė skaudžių ir sukrečiančių istorijų sugulė į knygų puslapius apie tremtį. Neseniai Vytenis Rimkus išleido savo naują knygą – taip apie tremtį, bet kitu kampu. Kaip pats autorius sako, norėjosi parodyti kitą tremties pusę, t. y., kaip lietuviai išlaikė savo kultūrą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas svarsto galimybes 2018 metais siekti ketvirtos kadencijos Kremliuje, kuri reikštų, kad jis valdžioje liktų iki 2024-ųjų, sekmadienį pranešė naujienų agentūra TASS. „Taip, yra mano (kandidatūros) naujo iškėlimo galimybė. Ar ji bus išnaudota, kol kas nežinau“, – interviu sakė V.Putinas. Pasak jo, nors pagal konstituciją jis gali siekti dar vienos kadencijos, „tai visai nereiškia“, kad jis priims tokį sprendimą.

„Nors dabar ir sakoma, kad kaimas prasigėręs, o mes stipriai kovojame su girtavimu, bet, kitaip nei sovietmečio kolūkiuose, kaimo parduotuvių alkoholio skyrių nereikia prievarta uždarinėti, kai laikas sėti ar pjauti“, – Žinių radijo laidoje „Nelaisvės anatomija“ sakė ūkininkas ir politikas Kazys Starkevičius.

Jeigu šiandien užsuktumėte į vieną iš ekonominių Tatarstano (Rusija) centrų – Almetejevską, gali būti, kad iš nuostabos turėtumėte prasitrinti akis. Ant vienos iš pagrindinių miesto parduotuvių sienos kabo reklaminis Josifo Stalino plakatas.

Istorija iš tiesų darosi rimtu mūšio lauku, tvirtina istorikas dr. Algirdas Jakubčionis, LRT Televizijos laidoje „Laba diena, Lietuva“ komentuodamas kai kurių Rusijos ir Baltarusijos istorikų bandymus perrašinėti Lietuvos istoriją. „Bandoma suabejoti net ir Lietuvos valstybės teritorija. Neseniai skaičiau, kad krivičiai – viena iš slavų genčių – gyveno iki Nevėžio. Taigi visi kauniečiai turi suprasti, kad jie gyvena slavų žemėse.

Į Rusijos istorijos vadovėlius bus įtrauktas Josifo Stalino 1941-ųjų liepos 3 dienos kreipimasis į tautą (tai pirmasis oficialus šalies vado pareiškimas, Rusijai oficialiai įsitraukus į Antrąjį pasaulinį karą), kuris pateko į 100 pačių svarbiausių dokumentų Rusijos istorijoje sąrašą, sudarytą Rusijos Federacijos kultūros ministerijoje. Tai praneša lenta.ru.

Vakarų pasaulio triumfas ir tragedija visuomet prasideda ir baigiasi dialektiškame santykyje su Rytais: kuomet Vakarai įveikia (paneigia) Rytus, išvystame jų triumfą: Aleksandro Makedoniečio imperija, Romos imperija, Šventoji Romos imperija ir Europos sąjunga. Tragedija įvyksta tuomet, kai Rytai paneigia Vakarus: nuo barbarų iki sovietų. Tuomet vėl tarsi grįžtama į pradžią, prie griuvėsių, nes Rytų paneigimas neįsteigia jokio naujo politinio darinio.

1939 m. rugsėjį krauju plūstanti Lenkija iš paskutiniųjų grūmėsi su ją atakuojančiomis hitlerinės Vokietijos ir stalininės Sovietų Sąjungos karinėmis pajėgomis. Tomis dienomis dar niekas nežinojo, kad prasidėjo Antrasis pasaulinis karas – viena didžiausių katastrofų žmonijos istorijoje. Prisimindami 75-ąsias Antrojo pasaulinio karo pradžios metines, apie jį kalbamės su istoriku dr. ČESLOVU LAURINAVIČIUMI, Lietuvos istorijos instituto XX a. istorijos skyriaus vedėju.

 Rusijos vidaus reikalų ministerijos (VRM) Vidaus kariuomenės atskirajai divizijai sugrąžintas Felikso Dzeržinskio vardas, kuriuo ji vadinta nuo 1926 iki 1994 metų, pranešė Vidaus kariuomenės spaudos tarnyba. „Dabar, paprašius divizijos veteranams, istorinis teisingumas atkurtas ir garbingas pavadinimas sugrąžintas“, – sakoma šios tarnybos pareiškime.

Dauguma agresorių kvailai rizikuoja tik tada, kai jaučia, kad vargu ar bus sustabdyti, teigia vyresnysis Hoover instituto bendradarbis Victoras Davis Hansonas. „Per civilizuoto gyvenimo šimtmečius neatsirado geresnio būdo užkirsti kelią neandertalietiškiems karams, nei priminti neandertaliečiams, kad turime didesnį vėzdą ir panaudosime jį, jei mus išprovokuos“, – savo tekste „Tik atgrasymas gali užkirsti kelią karui“ rašo V. Hansonas. Atrodo, pasaulis griūva.

Per daugybės skrydžių istoriją lėktuvai yra patyrę įvairiausių katastrofų. Ne vienas keleivinis lėktuvas buvo numuštas kariškių. Praėjusiame „Akistatos“ numeryje rašėme apie rusų numuštą korėjiečių ir ukrainiečių numuštą rusų keleivinius lėktuvus. Tokių įvykių būta ir virš mūsų Baltijos jūros. Rusai neprisipažįsta Vieną suomių keleivinį lėktuvą vadinamieji Josifo Stalino sakalai numušė 1940-aisiais, birželio 14-ąją, tačiau rusai iki šiol nepripažįsta, kad buvo numuštas keleivinis lėktuvas.

Daugeliui ekspertų ir politologų buvo gana netikėtas atviras Rusijos ir Ukrainos konfliktas, pastarosiomis dienomis pereinantis į atvirą karą. Tačiau tuo tikrai negalėtume apkaltinti „The Washington Times“ apžvalgininko kanadiečio Jeffrey Kuhnerio. Jis dar 2008-aisiais „nuspėjo“ Rusijos ir Ukrainos konfliktą, negana to, aiškiai prilygino Vladimirą Putiną agresoriui Adolfui Hitleriui. Pateikiame šio pranašiško 2008-ųjų teksto „Kitas karas Europoje – tarp Rusijos ir Ukrainos?“ vertimą.

Rusijos tyrėjai trečiadienį informavo sulaikę du Maskvos metropoliteno darbuotojus, atliekant tyrimą dėl pražūtingos avarijos toje transporto sistemoje, per kurią žuvo 22 žmonės. Dar 129 žmonės buvo hospitalizuoti po šios avarijos, kuri pagal aukų skaičių yra didžiausia per aštuonis Maskvos metro istorijos dešimtmečius. Tiriamasis komitetas nurodė sulaikęs du įtariamuosius: techninės priežiūros pamainos brigadininką Valerijų Baškatovą ir jo padėjėją Jurijų Gordovą.

 Eduardas Ševardnadzė Vakaruose buvo didvyris, kuris dirbdamas sovietų užsienio reikalų ministro poste padėjo užbaigti Šaltąjį karą, bet paskui, būdamas savo gimtosios Gruzijos prezidentu, jis buvo dramatiškai nuvainikuotas.

  Lenino statula grįžo į buvusį pavyzdinį komunistinės Lenkijos miestą, tačiau bolševikų revoliucijos lyderis, kuris anksčiau būdavo pagerbiamas didingais paminklais, dabar pavaizduotas kaip mažas ryškiai žalias žmogeliukas, besišlapinantis nuo juodo postamento. Šis ironiškas Rusijos revoliucionieriaus atvaizdas, atsiradęs darbininkiškame Krokuvos priemiestyje Nova Hutoje, siūlo galimybę per humoro prizmę pažvelgti į sudėtingą Lenkijos komunistinę praeitį.

„Apple“ trečiadienį patyliukais išleido mažiau kainuojantį ir atnaujintą 21 colio įstrižainės ekraną turintį kompiuterį „iMac“. Naujo, stalinio kompiuterio modelio kaina dabar sieks 1099 JAV dol. Iki šiol pigiausias „iMac“ modelis kainavo 1299 JAV dol. Tačiau atnaujintas modelis sulaukė ne tik kainos, bet ir vidinių naujovių.

 Aneksavęs Krymą ir sutelkęs pajėgas prie sienos su Ukraina, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nesiliaus plėsti savo šalies teritorijos, kol „užkariaus“ Baltarusiją, Baltijos valstybes ir Suomiją, pareiškė buvęs artimas Kremliaus vadovo patarėjas.

Rusija boikotavo pirmadienį Lietuvos organizuotą neformalų Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos susitikimą su Krymo totorių bendruomenės atstovais, iš kurių buvo siekiama išgirsti apie padėtį Maskvos aneksuotame regione. Rusijos misija prie JT pareiškė, jog Krymas dabar yra Rusijos Federacijos teritorija, todėl padėtis jame nebėra klausimas, kurį turėtų svarstyti JT Saugumo Taryba.

V. Putino vadovaujama agresija prieš Ukrainą apnuogino Rusijos istorinę ir savimonės tiesą. Lenkų istorikas Marekas Jan Chodakiewichzius dar 2013-ųjų rugsėjį publikavo pranašiškai dabartinę Rusijos būklę atspindintį straipsnį – stalinizmo šlovinimas, bolševikų veikimo principai ir senų propagandinių simbolių atgaivinimas, visa tai grįžo į dabartinę Rusiją su nauja jėga.