stabligė

Kai kurios ligos jau puikiai buvo žinomos dar prieš Antrąjį pasaulinį karą, rasta būdų jų saugotis, vis tik ir dabar jos išlieka aktualios, viena tokių – stabligė. Pakanka šiek tiek susižeisti, tarkim, dirbant darže, ir rizikuojate itin rimtai susirgti.

Europoje baiminamasi pamirštomis laikytų užkrečiamųjų ligų sugrįžimo ir dažnai pabrėžiama, kad nepakankamas vaikų skiepijimas tam daro didelę įtaką. Tačiau nereikėtų pamiršti ir apie nepaskiepytus suaugusiuosius. Nors Lietuvoje difterijos ir stabligės atvejai yra gana reti, tačiau šios infekcinės ligos vis dar egzistuoja. Stabligė – tai ypač sunki ir gyvybei pavojinga liga, kuria galima užsikrėsti tiek susižeidus namie, tiek darbuojantis savo sode, tiek kelionių metu.

Daržininkams ir sodininkams kimbant į sezono darbus, sveikatos specialistai primena, kad liečiant žemę galima susirgti sunkia infekcine nervų sistemos liga – stablige. Pasak epidemiologės Daivos Razmuvienės, profilaktiškai nuo stabligės vertėtų net ir tiems, kurie sodina gėles balkone. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė konstatavo, kad stabligės bakterija yra labai paplitusi ir gali labai ilgai išlikti dirvožemyje.

Įpusėjus pavasariui, vis daugiau lietuvių užsiima sodo, daržo darbais. Visgi šie darbai yra ne tik naudingi, bet ir gali sukelti rimtų sveikatos pasekmių.  TV3 laidos „Kviečiame daktarą“ vedėjas Alvydas Unikauskas ir į svečius pakvieta medicinos daktarė Eglė Marciuškienė pasakoja apie sodo, daržo darbų naudą bei įspėja apie tvyrančius pavojus.

Pavasariui įsibėgėjus vis daugiau laiko praleidžiame lauke. TV3 laidoje „Kviečiame daktarą“ apsilankiusi „Antėja“ gydytoja Eglė Marciuškienė atkreipia dėmesį, kad užsiimant sodo darbais ir aktyviu laisvalaikiu lauke itin svarbu pasiskiepyti nuo stabligės. „Dirbant sode ir susižeidus galima susirgti stablige. Ypač didelis pavojus tuo atveju, jei dirvožemis tręšiamas mėšlu. Ir tam visai nereikia didelės traumos, užtenka net ir mažiausio rožės spyglio įbrėžimo“, – tikina specialistė.

Stabligė – bakterinė liga, kurią sukelia clostridium tetani bakterijos, gyvenančios žolėdžių gyvulių ir žmonių žarnyne bei su išmatomis patenkančios į dirvožemį. Šioms bakterijoms nereikia deguonies, jos atsparios aplinkos veiksniams, pavyzdžiui, karščiui, šalčiui ar saulės šviesai, todėl gali išlikti nepakitusios iki kelerių metų. Kai susižeidus jos patenka į žmogaus organizmą, stabligė pasireiškia rimtais simptomais ir net sukelia grėsmę gyvybei.

Įsibėgėjant pavasariui vis daugiau lietuvių pradeda darbus sode ir darže, tačiau neretai pamirštama, kad čia tyko mirtinas pavojus – stabligė, kuria galima užsikrėsti per žaizdas. Vienos pavojingiausių – dirvožemiu užterštos gilios durtinės žaizdos. Plačiau apie stabligę, jos sukėlėjus, simptomus, gydymą ir profilaktiką naujienų portalui tv3.lt pasakojo sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ šeimos gydytojos Edyta Valintėlė ir Greta Guralienė.

Šiltuoju metų laikotarpiu vis daugiau laiko praleidžiame dirbdami ar poilsiaudami  gamtoje, todėl dažniau iškyla grėsmė įsipjauti, įsidurti ir susirgti itin pavojinga liga – stablige. Net lengvas susižeidimas nešvariu, žemėmis užterštu, aštriu įrankiu ar daiktu, gali tapti šios sunkios užkrečiamosios ligos priežastimis, nes būtent per pažeistą odą dažniausiai į žmogaus organizmą ir patenka šią sunkią infekciją sukeliančios bakterijos.

Daržininkystės sezono metu ne visuomet pavyksta išvengti įsipjovimų ir įsibrėžimų, o tokiais atvejais labiausiai reikėtų saugotis sepsio bei stabligės. Todėl vaistininkė Elvyra Ramaškienė pataria pasikartoti pirmos pagalbos taisykles susižeidus bei įvardija svarbius ženklus, kada reikėtų skubėti pas gydytoją dėl ligų pavojaus. Net ir įbrėžimas gali sukelti mirtiną infekciją Darbuojantis darže arba sode yra gan sudėtinga išvengti nedidelių įbrėžimų ar įsipjovimų.

Vasarą vis daugiau laiko praleidžiame gamtoje dirbdami įvairius žemės ūkio darbus, todėl dažniau kyla grėsmė susižeisti ir susirgti itin pavojinga liga – stablige, atkreipia dėmesį Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) specialistai. Būtent per pažeistą odą dažniausiai į žmogaus organizmą ir patenka šią sunkią infekciją sukeliančios bakterijos.

Atšilus orams dauguma sodininkų ir daržininkų ėmėsi įvairiausių darbų lauke. Tačiau medikai įspėja – čia gali slypėti ir pavojus. Neatsargus elgesys sodinant gėles ar netikėtai įsipjovus į pirštą didina riziką užsikrėsti pavojinga liga – stablige. Besidarbuodamas sode ir pjaudamas žolę Vytautas (tikrasis vyro vardas ir pavardė redakcijai yra žinomas) netikėtai įsipjovė į pirštą.

Šiemet balandžio 23–29 dienomis minimos PSO ir Europos imunizacijos savaitės metu dėmesys bus skiriamas vakcinacijai, reaguojant į pasaulinį skiepijimo rodiklių nuosmukį dėl COVID-19 pandemijos. Pirmuosius nerimo signalus kelia Europoje praėjusiais metais ėmusi plisti difterija, nuo kurios skiepijamasi vis vangiau – užfiksuoti 371 atvejai. Infektologai perspėja, kad infekcijos protrūkis gali pasiekti ir Lietuvą.

Su pavasariu sugrįžo ir sodininkystės sezonas. Tai metas ne tik suskubti į sodus, bet ir persodinti kambarines gėles. Vaistininkė Elvyra Ramaškienė pastebi, kad sodininkystės sezono pradžioje ne visiems pavyksta išvengti įsipjovimų ir įsibrėžimų. Todėl prieš užsiimant augalų priežiūra, ji pataria pasikartoti pirmos pagalbos taisykles susižeidus bei įvardija svarbius ženklus, kada reikėtų skubėti pas gydytoją dėl stabligės arba sepsio rizikos.

Pavasarį sodininkai ir daržininkai pradeda ruoštis žemės ūkio darbų maratonui, todėl Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) specialistai primena apie dirvožemyje slypinčią pavojingą ligą – stabligę ir efektyviausią priemonę, apsaugančią nuo šios ligos – skiepus. Stabligės sukėlėjų (bakterijų) yra įvairių gyvūnų ir žmogaus žarnyne. Su išmatomis bakterijos patenka į aplinką ir, virtusios sporomis, ilgai išlieka gyvybingos dirvožemyje.

Nors jau prasidėjo ruduo, darbai sode ir darže nesibaigia. Tačiau specialistai primena, kad darbuotis sode reikia atsargiai, nes čia tyko ir klastinga liga – stabligė, kurios pasekmės gali būti itin skaudžios. Visgi, nuo ligos galima efektyviai apsisaugoti pasiskiepijant.

Atšilus orams vis daugiau lietuvių skuba į sodus ar į sodybas, kur sėja, sodina, ravi, kasa – atlieka įvairiausius žemės ūkio darbus. Tačiau raginama net ir sode nepamiršti būti atsargiems, nes dirbdami su dirvožemiu rizikuojate susirgti pavojinga infekcija, kurios dažnas atvejis baigiasi mirtimi. Stabligė – tai ūmi, dažnai mirtina, infekcinė liga, pažeidžianti centrinę nervų sistemą ir sukelianti skersaruožių raumenų traukulius. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas prof.

Atėjęs pavasaris sodo ir daržo mylėtojams primena apie greitai prasidėsiančius žemės ūkio darbus, todėl Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai ragina nepamiršti apie dirvožemyje slypinčią pavojingą ligą – stabligę ir efektyviausią priemonę, apsaugančią nuo šios ligos – skiepus.

Dėl planinės vakcinacijos stabligė Lietuvoje nėra itin dažna infekcija, kasmet registruojama iki 3 stabligės atvejų, tačiau iš jų 1–2 baigiasi mirtimi.  Dažniausiai serga vyresnio amžiaus žmonės, nes vaikai nuo šios ligos skiepijami pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių. Dažniausiai stabligės atvejai registruojami pavasario – vasaros mėnesiais, tai susiję su žmogaus darbine veikla tuo metų laikotarpiu.

Įsibėgėjus sodo ir daržo darbams, padaugėja traumų, tačiau naujienų portalo tv3.lt skaitytojui Jonui įsipjovus teko ne tik siūti žaizdą, bet ir pasiskiepyti, kad netektų susidurti su nemalonia liga – stablige. Jonas (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) susižeidė dirbdamas sode. Vyras skubiai nuvyko pirkti priemonių žaizdai sutvarkyti, tačiau ten dirbanti vaistininkė greitai sureagavo ir patarė kreiptis į gydymo įstaigą. „Vieną vasaros dieną pjaudamas žolę netyčia įsipjoviau į pirštą.

Stabligė reta, tačiau labai sunki infekcinė liga, neretai pasibaigianti mirtimi, kurią sukelia stabligės bakterijos – Clostridium tetani, gaminamas specifinis egzotoksinas, pažeidžiantis nervų sistemą ir sukeliantis stiprius raumenų spazmus. Lietuvoje dėka stabligės planinės vakcinacijos, kasmet registruojami 1 – 2 stabligės atvejai, tačiau iš jų 1 baigiasi mirtimi. Dirvožemis – pagrindinis stabligės sukėlėjų rezervuaras.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai primena, kad pagal Nacionalinę imunoprofilaktikos programą, vyresni nei 25 m. amžiaus asmenys nuo stabligės gali pasiskiepyti nemokamai. Suaugusiųjų skiepijimui naudojama vakcina apsaugo ne tik nuo stabligės, bet ir nuo difterijos. Pasiskiepyti nuo stabligės turėtų žmonės, daug laiko praleidžiantys gamtoje, dirbantys žemės ūkio darbus. Dirvožemis – pagrindinis stabligės sukėlėjų rezervuaras.

Kapstantis daržuose, gėlynuose ar ūkyje sunku išvengti smulkių susižalojimų, todėl medikai ragina imtis apsaugos priemonių, jog maža žaizdelė netaptų rimtos ligos priežastimi. Viena didžiausių klaidų yra tvarkyti daržą ar sodą, nekreipiant dėmesio net į menkiausias žaizdas. „Tiems, kurie užsiima sodininkyste ar daržininkyste, patarčiau saugotis net ir smulkių sužeidimų, nes žaizdas užteršti sodo ar daržo žeme yra pavojinga – kyla grėsmė užsikrėsti stablige“, – sako šeimos gydytoja Elena Šukė.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai primena, kad šiltuoju metų sezonu, kai prasideda žemės ūkio darbai, padidėja rizika susirgti pavojinga liga – stablige. Didesnė tikimybė susirgti šia liga yra  neskiepytiems ar nepilnai paskiepytiems asmenims, taip pat asmenims, gavusiems visą vakcinacijos kursą, bet laiku nepasiskiepijusiems palaikomąja vakcinos doze.

Dalis Lietuvos gyventojų karantino metu izoliavosi savo sodybose, taip pat kai kurie žmonės, imdamiesi papildomų saugumo priemonių, jau pradėjo ir sodų lankymo sezoną bei po truputį kimba į žemės darbus. Kapstantis daržuose, gėlynuose ar ūkyje sunku išvengti smulkių susižalojimų, todėl medikai ragina imtis apsaugos priemonių, jog maža žaizdelė netaptų rimtos ligos priežastimi.

Esant tymų protrūkiui, išryškėjo žmonių skepticizmas skiepų atžvilgiu. Tačiau specialistai sako, kad nuo užkrečiamųjų ligų, ne tik tymų, efektyviausiai galima apsisaugoti tik skiepijantis. Kokios užkrečiamosios ligos dabar gresia išplisti, nuo ko reikėtų ir nuo ko galima nemokamai pasiskiepyti? Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) visuomenės sveikatos specialistė Eglė Savickienė, paklausta, kokie skiepai svarbūs suaugusiajam, sako, kad skiepytis reikia atsižvelgiant į aplinkybes.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentas informuoja apie užregistruotą stabligės atvejį. Susirgusioji 88 metų kaunietė nuo šios ligos skiepyta nebuvo. 2018 m. duomenimis Lietuvoje buvo užregistruotas vienas stabligės ir mirties nuo jos atvejis. Kauno apskrityje beveik kasmet registruojama po vieną stabligės atvejį.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) Klaipėdos departamento specialistai primena, kad siekiant apsaugoti Lietuvos gyventojus nuo difterijos ir stabligės, jų komplikacijų bei mirčių, valstybės biudžeto lėšomis vykdoma suaugusių asmenų revakcinacija.

Vis šiltėjantys orai visus – tiek jaunus, tiek senus – išvilioja į lauką ir skatina judėti: vieni sėda ant dviračio, išsitraukia paspirtukus, kiti skuba į sodus ir daržus. Aktyvumas gerai, tačiau kuo jis didesnis, tuo didesnė ir traumų, žaizdų rizika. Kaip prižiūrėti žaizdas, kad jos kuo greičiau gytų ir negrėstų kraujo užkrėtimu? Net ir į nedideles žaizdeles nederėtų numoti ranka. Kiekvienas odos pažeidimas ne tik sukelia skausmą, bet gali sutrikdyti ir sveikatą.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medikai primena, kad pagal Nacionalinę imunoprofilaktikos programą vyresni nei 26 m. amžiaus asmenys nuo difterijos ir stabligės gali pasiskiepyti nemokamai. Dėl skiepų rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją. Dėl visuotinės vakcinacijos difterija ir stabligė Lietuvoje, kaip ir daugelyje išsivysčiusių šalių, pasireiškia tik pavieniu sergamumu, tačiau vis dar kelia grėsmę visuomenės sveikatai Europoje.

Atšilus orams žmonės vis daugiau laiko praleidžia lauke ar gamtoje. Tačiau nerūpestingai praleistos poilsio ar darbo sode valandos gali sukelti skaudžių pasekmių – kyla grėsmė susirgti stablige, kuri kone kas antram ligoniui Lietuvoje pastaruosius dvidešimt metų baigėsi mirtimi.

 Daržininkams ir sodininkams netrukus prasidės intensyvūs žemės ūkio darbai, todėl Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai primena apie dirvožemyje slypinčią pavojinga ligą – stabligę, ir kaip nuo jos apsisaugoti. Stabligę sukeliančios bakterijos plačiai paplitusios gamtoje Ligos sukėlėjų yra įvairių gyvūnų ir žmogaus žarnyne. Su išmatomis bakterijos išsiskiria į aplinką ir, virtusios sporomis, ilgai išlieka dirvožemyje.

 Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, Lietuvoje užregistruotas pirmasis šiemet susirgimo stablige ir mirties nuo šios ligos atvejis. Mirė moteris, kuri stablige užsikrėtė susižalojusi dirbdama šiltnamyje. Lietuvoje 2015 m. ir 2016 m. registruota po 2 stabligės atvejus (sergamumo rodiklis 0,07 atv./100 tūkst. gyv.). 2017 m. registruoti 3 stabligės atvejai (sergamumo rodiklis 0,1 atv./100 tūkst. gyv.), iš jų vienas – mirties.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamentas informuoja, kad Lietuvoje 2017 m. užregistruoti 3 stabligės atvejai, iš kurių vienas – mirties. Analizuojant 2017 m. duomenis, stablige sirgo asmenys, gyvenantys Kauno (1 atv.) ir Vilniaus (2 atv.) administracinėse teritorijose. Visi susirgę asmenys nuo stabligės nebuvo pasiskiepiję.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai primena, kad pavasarį prieš prasidedant sodo ir daržo darbams svarbu pasiskiepyti nuo stabligės. Pagal Nacionalinę imunoprofilaktikos programą vyresni nei 26 m. amžiaus asmenys tai gali padaryti nemokamai. Lietuvoje suaugusiųjų skiepijimui naudojama vakcina apsaugo ne tik nuo stabligės, bet ir nuo difterijos. Dėl skiepų rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Šiemet Lietuvoje registruoti trys susirgimo stablige atvejai, ketvirtadienį pranešė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC). Susirgo dvi moterys ir vyras, visi vyresni nei 60 metų. Susirgusieji buvo hospitalizuoti. Vienas ligos atvejis užregistruotas Kaune, du – Vilniuje. Visi susirgusieji nebuvo pasiskiepiję nuo šios ligos. Pernai stablige susirgo du žmonės, iš kurių vienas nuo ligos mirė.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, kad nustatytas pirmasis šiais metais Lietuvoje stabligės atvejis. Susirgo 60 metų žmogus. Pernai šalyje registruoti du stabligės atvejai, vienas jų – mirties. ULAC duomenimis, gegužės 4 d. pacientas pasijuto blogai ir kitą dieną kreipėsi į gydymo įstaigą, buvo paguldytas į ligoninę. Asmuo nuo stabligės nebuvo skiepytas. Jis infekcija galimai užsikrėtė, kai su benzininiu pjūklu įsipjovė rankos pirštą.

Suaugusių ir vaikų traumos piką pasiekia vasarą ir rudenį, kuomet laikas leidžiamas aktyviausiai ir patiriama apie 60 proc. visų metų sužalojimų. Ūmine infekcine liga stablige žmogus gali užsikrėsti bet kur, jei būna pažeidžiama oda. Nors didžioji dalis pacientų atsiperka skubiu vizitu pas gydytoją ir prevenciniu skiepu, tačiau užleisti atvejai baigiasi mirtimi.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medikai primena, kad net menkiausias susižeidimas nešvariu aštriu daiktu gali tapti pavojingos infekcinės ligos – stabligės priežastimi. Itin atidūs turėtų būti dirbantys žemės ūkio darbus ir leidžiantys laisvalaikį gamtoje, tačiau užsikrėsti stablige galima ir įsipjovus nešvariu peiliu skutant bulves, atliekant remonto darbus, įkandus gyvūnui.

Užregistruotas pirmasis šiemet mirtinas stabligės atvejis. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) pranešė, kad ši reta, bet mirtina liga pasiglemžė 69 metų moters gyvybę. Moteris užsikrėtė susižalojusi galvą. Laiku nesikreipus į gydymo įstaigą, ligai progresuojant moteris mirė. Jokios informacijos apie moteriai anksčiau atliktus skiepijimus nuo stabligės nėra. Skiepai – pagrindinė stabligės profilaktikos priemonė.

Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras primena, jog balandžio 29 dieną visoje Europoje minima Imunologijos diena. Šią dieną oficialia paskelbė Europos imunologijos draugijų federacija (EFIS) 2005 metais. Tais pačiais metais prie šios dienos minėjimo prisijungė ir Lietuva. Imunologijos mokslo, gilesnio žmogaus vidinių apsauginių sistemų pažinimo bei atrastų vakcinų dėka žmonės neserga itin pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, nusinešusiomis daugybę gyvybių epidemijų metu.

Kėdainių rajone liepos pabaigoje po dešimties metų pertraukos vėl užregistruotas susirgimas stablige. Ši sunki liga diagnozuota 75 metų Kėdainių rajono gyventojui, pranešė Kauno visuomenės sveikatos centras. Pasak pranešimo, tikėtina, kad vyras susirgo žaizdai užsiteršus žemėmis su stabligės sukėlėjais – jis besidarbuodamas darže užmynė ant žemėje buvusios vinies. Pirmieji ligos simptomai pasireiškė po traumos praėjus vos kelioms dienoms, nors žaizda buvo visai nedidelė. Šiuo metu vyras gydomas.

Lietuvoje vaistų nuo mirtinos ligos galbūt yra tik Valstybės rezerve, bet kas jame saugoma – valstybės paslaptis. Kauno klinikų Reanimacijos skyriuje nuo praėjusio šeštadienio guli komos ištiktas 61 metų kaunietis Raimondas Stankus. Jį pakirto stabligė. Ar žmogus liks gyvas, niekas nežino, rašo „Lietuvos rytas“. Kauno klinikų medikai iškart nustatė diagnozę ir suleido dozę Valstybės rezerve pirkto serumo, skirto stabligei gydyti.

Kauno klinikų Intensyvios terapijos skyriuje gydomas 62 metų sunkios būklės ligonis, kuriam diagnozuota stabligė. Tiriant nustatyta, kad vyras galėjo šia liga užsikrėsti beveik prieš dvi savaites, kai palyginti lengvai susižeidė dirbdamas sode.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, vasario 12 d. Šilutės rajone nuo stabligės mirė vyras. Apie tai pranešė Klaipėdos visuomenės sveikatos centras. 68 metų vyras pernai gruodį krito ir susimušė galvą, tačiau medicininės pagalbos nesikreipė. Gruodžio 29 d. jis susirgo. Liga prasidėjo kalbos ir rijimo sutrikimu, seilėtekiu, gerklės skausmu. Tuomet jis buvo paguldytas į Šilutės ligoninę, vėliau  buvo perkeltas į Klaipėdos universitetinę ligoninę su stabligės diagnoze.

Pagal Nacionalinę imunoprofilaktikos programą vyresni nei 26 m. amžiaus asmenys, nuo difterijos ir stabligės skiepijami valstybės lėšomis. Norintiems pasiskiepyti rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją. Lietuvoje suaugusiųjų skiepijimui naudojama vakcina apsaugo ne tik nuo stabligės bet ir nuo difterijos. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras praneša, kad šiemet iki lapkričio mėnesio jau užregistruoti du užsikrėtimo stablige atvejai (Prienų ir Anykščių rajonuose) iš jų vienas – mirties.

Kone kasmet nuo stabligės mirštantys žmonės neskatina panevėžiečių rimčiau pasirūpinti galimomis pasekmėmis ir nemokamai pasiskiepyti. Kasmet šalyje fiksuojama mirčių nuo stabligės. Pastarąjį kartą užregistruota praėjusią savaitę. Sekmadienį nuo šios ligos mirė 69 metų anykštėnė. Stablige ji užsikrėtė dirbdama šiltnamyje – nusibrozdino koją, ši netrukus supūliavo. Utenos visuomenės sveikatos centras skelbia, kad moteris į medikus kreipėsi tik po penkių dienų.

Medikai pastebi, kad pastaruoju metu kartu su sveiku gyvenimo būdu plintančiai madai atsisakyti vaikų skiepijimo neatsispiria vis daugiau tėvų. Nors pagrindo skambinti pavojaus varpais, kaip rodo Panevėžio visuomenės sveikatos centro surinkti duomenis, nėra, gydytojai įspėja gyventojus, kad jie turėtų kritiškiau vertinti televizijos laidose ar kitose informavimo priemonėse pasirodančius pranešimus apie tariamą skiepų žalą vaiko organizmui.

Klaipėdos visuomenės sveikatos centras (VSC) praneša, kad vyresni nei 26 metų amžiaus asmenys gali pasiskiepyti nemokama vakcina nuo difterijos ir stabligės. Klaipėdos apskričiai praėjusiais metais skirta daugiau nei 21 tūkst. dozių vakcinos. Kol kas pasiskiepijo per 320 žmonių, iš jų 230 - Klaipėdoje. Nemokamai pasiskiepyti galima beveik visose Klaipėdos apskrities asmens sveikatos priežiūros įstaigose.