spauda

Trečiadienį valdančiosios koalicijos lyderiai konservatoriai netikėtai sukėlė visuotinį triukšmą, pradėję kalbėti apie jų planus siūlyti dviem procentais - iki 23 proc. - padidinti pridėtinės vertės mokestį (PVM). Tam žada priešintis ne tik opozicija, bet ir valdančiosios koalicijos partneriai. Seimui dar sykį grąžinus 2012-ųjų biudžeto planą tvirtinti Vyriausybei, buvo svarstoma, kaip jau suplanuotas kitų metų biudžeto išlaidas sumažinti 0,5-1 mlrd.

Lietuviškiausio šalies miesto – Kauno – gyventojai pirmadienį pasijuto lyg Lenkijoje. Lenkiški tekstai pirmadienį vakare švietė šešiuose elektroniniuose ekranuose, įrengtuose Kauno centre esančiose autobusų stotelėse.

Dėl „Snore“ įstrigusių lėšų panikuojantys indėlininkai nebepasitiki net vieni kitais, o politikai jau aiškina, kam pirmiausia turi būti grąžinti pinigai. Todėl pasiūlytas bankroto administratorius įsitikinęs, jog jo laukia rimti išbandymai. Banke „Snoras“ laikyti indėliai iki 100 tūkstančių eurų (345 tūkst. litų) turėtų būti grąžinti maždaug iki Naujųjų metų. Taip žada valdžia. Tačiau dar ginčijamasi, kas pirmieji turėtų atgauti savo pinigus – verslininkai ar gyventojai.

Komentuodami „Snoro“ nacionalizavimo istoriją premjeras A.Kubilius, finansų ministrė I.Šimonytė ir Lietuvos banko vadovas V.Vasiliauskas kasdien vis keitė argumentus. Paskutinis valdžios argumentas – kad tai apskritai buvo ne bankas, o machinacijų irštva. Bet ką tada tiek metų veikė centrinis bankas ir kaip toks bankas visą tą laiką galėjo užtikrinti atsiskaitymus, lieka neaišku.

Ryga spaudžia Vilnių gelbėti skęstantį „Latvijas Krajbanka“, nes pagrindinė jo akcininkė – „Snorą“ nacionalizavusi Lietuvos Vyriausybė. Bet premjeras Andrius Kubilius, atrodo, to dar nesupranta. Tai, kad tolesni Vilniaus žingsniai dėl „Latvijas Krajbanka“ bus svarbūs kaimyninių šalių santykių raidai ateityje, pabrėžė ir Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius, vakar susitikęs su Lietuvos ambasadoriumi Rygoje Ričardu Degučiu.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės iniciatyva parengta ir Seime registruojama Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisa, kuria siūloma periodiniams spaudos leidiniams numatyti 9 procentų PVM tarifą. Prezidentės teigimu, spausdintas žodis ypač svarbus kuriant pilietišką, informuotą, analizuojančią ir demokratišką visuomenę.

Krizės pradžioje parlamentinei veiklai skirtas lėšas bemaž perpus nusirėžę Seimo nariai neištvėrė ir nusimetė įgrisusias kaukes: taupymo spektaklis – baigtas. Antradienį vakare posėdžiavusiems politikams nekilo ranka pritarti siūlomoms Seimo statuto pataisoms dar vienus metus palikti galioti krizės pradžioje nurėžtas parlamentinei veiklai skirtas lėšas.

Į svetimą būstą įsibrauti sumanę du vagišiai sulaukti ginkluoto atkirčio nesitikėjo. Namo šeimininkas nuo įsilaužėlių gynėsi šautuvu. Vienam vagiui pavyko pasprukti, o kitas atsidūrė ligoninėje. Marijampolės pakraštyje, privačių namų rajone, su tėvais gyvenantį 29 metų Kęstutį Mažeiką užvakar apie 6 valandą ryto pažadino įtartinas krebždesys ir lojantis šuo.Vyriškis nulipo iki rūsio ir suprato, kad per pamatuose esantį langelį į vidų braunasi blogų kėslų turintys asmenys.

24 mln. litų, skirtų Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčiai sutvarkyti ir infrastruktūrai užbaigti, pasirodo, per mažai. Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčios statyba buvo pradėta 1934 metais, bet 1940 metais prasidėjus Antrajam pasauliniam karui darbai sustojo. Buvo telikę bažnyčią įrengti. Šiuo metu prašoma dar kelių milijonų, rašo „Lietuvos rytas“. Seimo politikai dar kartą įrodo niekaip nerandantys sutarimo dėl tiesioginių merų rinkimų.

Vieno didžiausių šalies komercinių bankų perėmimo valstybės žinion priežasčių iki šiol tinkamai nepaaiškino joks Lietuvos valdžios atstovas. Visuomenei, t. y. ir banko klientams, brukama viena mintis: „Snoras“ turėjo kažkokių problemų. Žaibiško „Snoro“ sunaikinimo mįslę „Respublikai“ pabandė įminti ekonomikos mokslų daktaras profesorius Jonas Čičinskas. Jo nuomone, ši finansų įstaiga veikė normaliai, turėjo daug turto, todėl ir tapo reikalinga dabartinei Vyriausybei.

Po skandalingo trečiadienio, kai pirmą kartą Lietuvos istorijoje buvo nacionalizuotas komercinis „Snoro“ bankas, ketvirtadienį šią akciją pirmoji pagyrė prezidentė Dalia Grybauskaitė. Vakar rytą pasikvietusi premjerą Andrių Kubilių, finansų ministrę Ingridą Šimonytę ir Lietuvos banko valdybos pirmininką Vitą Vasiliauską, po trumpo pokalbio šalies vadovė pareiškė, kad Vyriausybė išvakarėse užkirto kelią galimam visos bankininkystės griovimui.

Vakarų žiniasklaidoje ketvirtadienį skalpuojamas FIFA vadovas Seppas Blatteris, viename interviu pareiškęs, kad rasizmo problemą futbole gali išspręsti paprasčiausias rankos paspaudimas. Pastaruoju metu Anglijos „Premier“ lygoje netrūko diskusijų dėl rasinės neapykantos: Johnas Terry neva įžeidė juodaodį Antoną Ferdinandą, o Luisas Suarezas - Patrice'ą Evrą. „Rasizmo futbolo aikštėje nėra, nors kai kurie žodžiai ar gestai neturėtų būti toleruojami,- CNN sakė S. Blatteris.

Trečiadienį Vyriausybė paskelbė precedento neturintį sprendimą – iš akcininkų atėmė „Snoro“ banką. Premjeras Andrius Kubilius, finansų ministrė Ingrida Šimonytė ir Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pranešė, kad Vyriausybė perima „Snoro“ akcijas, jau nušalinti banko vadovai, vietoj kurių parinktas laikinasis administratorius užsienietis – Saimonas Friklis (Simon Freakley), tarptautinės konsultacijų bendrovės „Zolfo Cooper LLP“ vyresnysis partneris, paskirtas vykdyti banko „Sn...

Indėlininkai ir klientai gali būti ramūs. Lietuvos bankuose nevyksta kratos, nesulaikomi vadovai. Generalinė prokuratūra paneigė antradienį paskleistas „žinias“. Patys bankai jas pavadino antimi, paleista sumaiščiai kelti. „Lietuvos rytas“ antradienį pažėrė kraupių pranašysčių: bankų vadovus rengiamasi sulaikyti, pačius lietuviškus bankus – perduoti valstybės žinion, o tokio plano autorių esą reikia ieškoti Prezidentūroje.

Savaitraštis „Balsas.lt Savaitė“ populiarus ir Izraelyje. Malonu, kad iš Lietuvos kilę jo skaitytojai nėra pamiršę lietuvių kalbos....

Apie KLASCO ketinimus statyti dujų terminalą jau kalbama visu rimtumu. Netgi pradėti pasirengimo darbai - užsakytos studijos, kurios turės pateikti atsakymus į visus rūpimus klausimus. Deja, kol kas klaipėdiečių nuomonės šia tema dar niekas neklausia, bet žadama tai padaryti, rašo „Vakarų ekspresas“. Slaptuose Kauno rajono šiltnamiuose vyrai kanapes augino pagal moderniausią olandišką metodiką.

Viešojoje erdvėje vis dažniau pasigirsta pasakymų, kad šalyje trūksta kvalifikuotos darbo jėgos, ir kad netrukus ją teks vežtis iš užsienio, rašo „Respublika“. Žuvų perdirbėjai paskelbė: iki metų pabaigos silkės, skumbrės ir kitos jūrinės žuvys brangs mažiausiai penktadaliu, nes dėl kvotų jų ėmė trūkti.

Baltijos šalių spaudoje, interneto portaluose, radijuje ir televizijoje per tris šių metų ketvirčius buvo užfiksuotas 17 581 didžiųjų prekybos tinklų paminėjimas. Pastebėta,  kad Latvijos žiniasklaidoje prekybos tinklai vaizduoti pozityviausiai, o nepalankiausią prekybos tinklų įvaizdį kūrė Lietuvos žiniasklaida – čia neigiamų pranešimų dalis buvo didžiausia. Lietuvoje procentaliai didžiausia nepalankių pranešimų dalis teko prekybos tinklui „Norfa“ (23 proc.

Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovas Žydrūnas Plytnikas, pareiškęs, kad neįprastai daug konkursų laimi politinių partijų rėmėjai, Liberalų sąjūdžio vicepirmininko Gintaro Steponavičiaus buvo išvadintas „popso“ propaguotoju, nors šios partijos gerbėjai esą išties gauna daugybę pelningų užsakymų. „VPT paskelbė – verslas parėmė partijas 20 mln., užsakymų gavo už 20 mlrd. litų. Seniai tokio popso negirdėjau, bet žiniasklaida rimtu veidu skelbia.

Šiuo metu Seime svarstomas biudžetas. Tikrai nerastume nė vieno, abejingo šiam klausimui. Man ne tas pats, kiek vėjų švilpia biudžete, kaip ir iš ko toliau gyvens tauta. Štilis. Ar ausis pasiekė kokia žinia? Jei išgirstume, tikiu, būtų vietos diskusijoms, ir svarbiausia – tiesos toli ieškoti nereikėtų. Daug kam buvo aktualus ir prezidento knygos skandalas. Vėlgi – kas galėtų žiovauti, sužinojęs apie darbą ne Lietuvos labui. Ir vėl tyla.

Agentas: sesuo drąsino brolį – šaudysi velnius.  Toliau einama naujai išaiškėjusiais Kauno tragedijos, kai buvo nušauti du žmonės, pėdsakais. Tuometis D.Kedžio bendrininkas atskleidžia, kaip šis Garliavos gyventojas planavo žudynes, kas buvo jo padėjėjai, kokią detalią informaciją apie planuojamas žmogžudystes buvo gavę Policijos departamento pareigūnai ir kaip jie neapsaugojo aukų.

Saulėlydžio komisijos atlikta ataskaita parodė, kad vos 11 proc. visų šalies valdininkų iki šiol be naudos kasmet iššvaistydavo beveik milijardą litų. Vyriausybinė Saulėlydžio komisija vakar pasigyrė, kad per dvejus metus mažinant valdininkų armijos gretas sutaupyta net 882 mln. litų. Saulėlydininkai konstatavo, kad tokią pinigų sumą galima surinkti nieko netaupant – nuo 2008 metų Lietuvoje tereikėjo panaikinti 129 įstaigas, pavaldžias Vyriausybei.

Lietuva priklauso dešimtims mažai kam girdėtų tarptautinių organizacijų ir už tai kasmet susimoka po milijonus litų. Vien Užsienio reikalų ministerijos žinioje – 35 tokios organizacijos, o už buvimą jose Lietuvai 2011-aisiais teks pakloti 19 mln. litų. Nepaisydami toliau vykdomo taupymo žmonių sąskaita, valdžios atstovai visgi nusprendė, jog Lietuvai būtina tapti dar ir Tarptautinės plėtros asociacijos (TPA) bei Tarptautinės atsinaujinančios energetikos agentūros gražiu pavadinimu IRENA nare.

Mo­kyk­lų ka­rai jau pra­si­dė­jo. Ke­lis mė­ne­sius dir­bu­si Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos ko­mi­si­ja prieš ke­lias sa­vai­tes pa­skel­bė sa­vo ver­dik­tą - ma­žė­jant mo­ki­nių, ke­ti­na­ma už­da­ry­ti še­šias mies­to mo­kyk­las. Nusk­riaus­tų­jų mo­kyk­lų bend­ruo­me­nė­se už­vi­rė aist­ros - ko­dėl bū­tent jas ke­ti­na­ma pri­jung­ti prie ki­tų ug­dy­mo įstai­gų? Kad iš­lik­tų, mo­kyk­los ima­si ir ne vi­sai gra­žių ko­vos už bū­vį bū­dų.

Lietuvos ir dar kelių valstybių sprendimas nepritarti Palestinos priėmimui į UNESCO organizaciją sukėlė didžiulį intelektualų pasipiktinimą pasaulyje. Nepaisydamos to, JAV atėmė UNESCO finansavimą, taip sukeldama grėsmę jai žlugti, o politologai tvirtina, kad Lietuvos politikai, pritarę dvejopiems standartams, padarė klaidą, dėl kurios teks gailėtis.

Parlamentarai jau suspėjo pateikti kelias dešimtis milijonų vertų pasiūlymų, kaip pagerinti žmonių gyvenimą. Liūto dalis šių pasiūlymų susiję su apygardomis, kuriose kitąmet dabartiniai parlamentarai sieks būti perrinkti. Regis, politikai iš peties rengiasi 2012-ųjų Seimo rinkimams – prieš dvi savaites Vyriausybė Seimui pristatė kitų metų biudžeto projektus, ir per tą laiką tautos išrinktieji jau pateikė daugiau kaip 30 pasiūlymų 100 mln. padidinti biudžeto išlaidas. Ir tai tik pradžia.

„Estijos Parlamento pirmininkė Ene Ergma gana dažnai man sako, kad kažkas Lietuvoje yra negerai. Ir ne tik politikoje – su visais lietuviais, mūsų visuomene, jos nuomone, kažkas yra negerai. Tai girdžiu iš žmogaus, kuris mus mato iš šalies, iš kitos valstybės. Į sociologų klausimą "Ar tu esi laimingas?" mūsų vaikai vis dažniau atsako neigiamai. Europoje atlikta analizė rodo, kad Lietuvos vaikai yra patys nelaimingiausi.

„Premjeras Andrius Kubilius nusprendė, kad jo žodis neatkurti sumažintų pensijų yra viršesnis nei Konstitucinio Teismo teisėjų, liepiančių tai padaryti. A.Kubilius rado išlygą, esą sunkmečiu pensijas, algas, pašalpas, išmokas galima mažinti. Kada sunkmetis baigsis – spręs irgi premjeras,“ – kalbėjo į mitingą dėl piliečių teisių dalyvauti valstybės valdyme apribojimo atėję žmonės.

Valstybės skoloms grąžinti ir palūkanoms mokėti Lietuva jau nuo kitų metų privalės skirti maždaug po 5 milijardus litų. Pasak Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos seniūno Algirdo Butkevičiaus, skolos tvarkymo išlaidos taip žaibiškai neaugtų, jeigu valdančioji dauguma turėtų skolinimosi strategiją.

Situacija panaši, kaip ir prieš Sąjūdžio užgimimą. Susibūrę Lietuvos šviesuoliai nutarė imtis veiksmų spausti valdžią, kad ši imtų rūpintis ne tik savais, bet ir viešaisiais interesais. Praėjusį šeštadienį Mokslų akademijoje keli šimtai akademinio sluoksnio atstovų diskutavo, kodėl visuomenę ištiko sisteminė krizė ir kaip ją reikėtų įveikti. Didžiojoje Mokslų akademijos salėje garbūs svečiai vos tilpo.

Kaune tik pusmetį išsilaikius ir subyrėjus valdančiajai šešių frakcijų koalicijai, ketvirtadienį tarybai slaptai balsuojant, atstatydintas meras liberalas Rimantas Mikaitis, o jo pareigas, kol bus išrinktas naujas meras, laikinai eis socialdemokratas vicemeras Kęstutis Kriščiūnas. Už R. Mikaičio atleidimą balsavo 22 iš 37 posėdyje dalyvavusių tarybos narių.

Permainos Kauno „Žalgirio“ trenerių štabe ir Graikijos rinktinės vyr. trenerio Iliaso Zouroso atleidimas sukėlė šurmulį šios šalies žiniasklaidoje. Visi apie krepšinį rašantys portalai eskaluoja šią temą ir negaili epitetų „Žalgirio“ savininkui Vladimirui Romanovui. Tekstuose neretai galima sutikti apibūdinimus „keistas“, „neprognozuojamas“, „ekscentriškas“, „nenuspėjamas“, „arogantiškas“ ir pan.

Nuo kitų metų įsigalioja vadinamosios „Europos pilietinės iniciatyvos“ taisyklė, atverianti duris ne tik praplėsti oficialiųjų Europos Sąjungos kalbų statusą, bet ir padidinti jų skaičių – tam net nebūtina įstoti į pačią ES. Kad būtų suteiktas oficialiosios ES kalbos statusas, pagal naująją taisyklę reikia mažiausiai 1 mln. ES piliečių parašų iš mažiausiai 7 ES valstybių. Šiuo atveju galioja ne tik „popieriniai“, bet ir elektroniniai parašai.

Atsikračiusi biudžetu Vyriausybė šiandien ruošiasi dar vienam žygiui – pristatyti pasirengimo ES pirmininkavimui planą. Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis jau dūsauja: „teks“ vykti į 7 000 komandiruočių už 16 mln. litų. Beprasmėms komandiruotėms pasipylus kaip iš gausybės rago, jų nenustoja teisinti tiek premjeras Andrius Kubilius, tiek kiti Vyriausybės atstovai.

Ateityje spaudos, radijo, televizijos verslo atstovai turės rasti ribą, kurią turinio dalį teikti mokamai, o kurią – nemokamai, bet su reklamomis, mano medijos ekspertas Richardas Marksas. Rinkos tyrimų bendrovės „Kantar Media Audiences“ vadovas R. Marksas, dirbantis žiniasklaidos tyrimų srityje 25 metus, interviu „Ekonomika.lt“ prognozavo, kad prie medijos pokyčių sunkiausiai prisitaikys spaudos sektorius.

Ko sau neleidžia net šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė, tuo pasilepina kai kurių ministerijų valdininkai – pavyzdžiui, skrydžiais lėktuvu ne ekonomine, o verslo klase. Tai, kad kai kurių institucijų – pirmiausia Užsienio reikalų ministerijos (URM) – valdininkai iš tarnybinių komandiruočių į Vilnių grįžta prabangiai, atsitiktinai pastebėjo Seimo Audito komiteto pirmininkė Loreta Graužinienė ir jos kolegos.

Ar Lietuva turi kultūros prioritetus? Ar apskritai yra kultūros politika? Vakar apie tai diskutuota naujienų agentūroje ELTA prie Žalgirio nacionalinio pasipriešinimo judėjimo apskritojo stalo. Buvęs kultūros ministras Remigijus Vilkaitis tikina, jog Kultūros ministerija planavusi sukurti kultūros strategiją, bet tam pritrūkusi jėgų, politikų ir kultūros visuomenės susitelkimo.

Premjero Andriaus Kubiliaus grasinimai atsistatydinti, kaltinimai vieni kitiems neįgyvendinus jokių reformų, šantažas – taip valdančioji Permainų koalicija rengia 2012 metų biudžeto projektą. Detalaus kitų metų biudžeto projekto kol kas rankose neturi net kai kurie valdančiųjų partijų lyderiai, o dėl maždaug 300 mln. litų sumos vyksta kova.

Brangi Aplinkos ministerijos valdininkų kelionė į Pietų Korėją kovoti su besiplečiančiomis Afrikos dykumomis - tik kukli įžanga į kitąmet prasidėsiančius Lietuvos biurokratų įspūdingus vojažus po visą pasaulį, kurie kainuos dešimtis milijonų, rašo „Lietuvos rytas“. Raseinių pareigūnai visu būriu trankėsi po rajoną ieškodami senų gelžgalių, kol sukėlę konfliktą gavo smagiai lupti.

Dalį svarbių postų valstybės tarnyboje tie patys asmenys užima ištisus dešimtmečius. Riboti viešojo sektoriaus įstaigų vadovų kadencijas ir rotuoti pareigūnus kol kas ryžtamasi toli gražu ne visose valstybės tarnybos srityse. Tačiau parlamentarų sukritikuota valstybės valdymo tobulinimo koncepcija, kuria siekiama riboti vadovų postus užimančių tarnautojų kadencijas, rengiama toliau. Aktyviausiai šioje srityje reiškiasi Prezidentūra.

Svarbiausios krašto institucijos pirmąjį šių metų pusmetį priemokoms išleido beveik 3 mln. 300 tūkst. litų. Nors Vyriausybė deklaruoja, kad jokių priemokų nemoka ir sunkmečiu esą nemokės, kai kuriose ministerijose teikiamoms išmokoms litų nepagailėta. Seimo Audito komitetas surinko duomenis apie tai, kaip pirmuosius šešis šių metų mėnesius buvo naudojamos darbo užmokesčio fondo lėšos – iš jų matyti, kad valdžios įstaigos ir toliau neskursta.

Katalonijoje leidžiami dienraščiai audringai reagavo į Ispanijos lygos Varžybų komiteto sprendimą Madrido „Real“ treneriui Jose Mourinho skirti dviejų mačų diskvalifikaciją už išprovokuotą incidentą šalies Supertaurės rungtynėse. Sostinės komandos strategas iš nugaros prisiartino prie „Barcelona“ vyriausiojo trenerio asistento Tito Vilanovos ir mėgino sugrūsti pirštą jam į akį.

Ministras pirmininkas Andrius Kubilius ir toliau nesutinka minimalią mėnesio algą didinti daugiau nei 50 litų. Premjero nesugraudino nė vakar per susitikimą su Trišale taryba pateikti argumentai, kad gaunantieji minimalią algą gyvena žemiau absoliučios skurdo ribos.

Šiais metais „Eurobasket 2011“ buvo jei ne svarbiausias, tai vienas esminių įvykių šalyje, todėl šia tema žiniasklaidoje pranešimų netrūko. Kai kam informacijos galėjo pasirodyti netgi per daug – 2011 m. kovą-rugsėjį Lietuvos žiniasklaidoje užfiksuota beveik 15 tūkstančių pranešimų.

Energetikos sektoriaus reforma jos architektams jau virto galvos skausmu: nebėra kam remontuoti svarbiausių Lietuvos elektrinių. Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) paskelbė, kad „Lietuvos energija“ turės nutraukti 16 mln. litų vertės sutartį su „Kauno energetikos remontu“. Pastaroji įmonė nuo liepos turi teisę remontuoti tris šalies elektrines - Lietuvos Elektrėnuose, Kruonio ir Kauno. Sutartis buvo pasirašyta birželį. Tačiau VPT išaiškino, kad ji sudaryta neskaidriai ir pažeidžiant įstatymus.

Seimo narys socialdemokratas Justinas Karosas sako, kad aukščiausių valdžios pareigūnų reakcija į Konstitucinio Teismo (KT) sprendimą dėl šeimos sąvokos demonstruoja teisinį nihilizmą, neišprusimą ir tai varo į neviltį. „Mūsų aukštų valdžios pareigūnų reakcija buvo pakankamai įdomi ir pakankamai, sakyčiau, gatviška.

Arba visai tyli, arba – jeigu prabyla – meluoja. Taip elgiasi ministras Arvydas Sekmokas, pastaruoju metu bandantis glaistyti skandalus, vienas po kito drebinančius energetikos ūkį. Praėjusią savaitę kalbėdamas Seime A.Sekmokas dievagojosi nieko nežinojęs apie buvusį Ignalinos atominės elektrinės derybininką Raminą Walli, rašo „Lietuvos rytas". Politikas tikino net nenutuokęs, kad šis asmuo, esantis Lietuvos specialiųjų tarnybų akiratyje, nuo metų pradžios dirba atominėje elektrinėje.

Valstybės kontrolė kasmet atskleidžia, kad dešimtys valstybės institucijų mūsų visų pinigus taško pažeisdamos teisės aktus, kasmet atskleidžia ir bent po vieną šimtamilijoninę aferą: VEKS, Valdovų rūmuose, Privalomojo sveikatos draudimo fonde ir t.t., todėl netrūksta besipiktinančių Valstybės kontrolės veikla.

Valstybės kontrolė, įvertinusi, kaip perskirstomos apskričių viršininkų administracijų funkcijos, nustatė, kad reforma nepadėjo sutaupyti žadėtų milijonų, valdininkų gretos praretėjo labai nežymiai, o biurokratija, užuot sumažėjusi, dar labiau išaugo. Valstybės auditoriai suskaičiavo, kad per apskričių reformą valstybės tarnyboje iš tiesų buvo panaikinti vos 315 etatų.