sovietų sąjungos

 Rusijos pareigūnai pirmadienį suėmė skandalingais performansais pagarsėjusį menininką už tai, kad per naują akciją jis padegė Federalinės saugumo tarnybos (FSB), sovietinės KGB paveldėtojos, būstinės duris, pranešė naujienų agentūra „Interfax“. Agentūra citavo vieną policijos šaltinį, kuris sakė, kad menininkas Piotras Pavlenskis, labiausiai žinomas dėl to, kad anksčiau buvo prisikalęs sėklides prie Raudonosios aikštės grindinio, padegė didelio FSB būstinės pastato Maskvos centre medines d...

Britų oro linijų „Thomson“ lėktuvas vos nebuvo numuštas šių metų rugpjūtį netoli Šarm el Šeicho, tvirtina britų leidinys „Daily Mail“. Anot naujienų portalo šaltinių, pilotas spėjo pakeisti lainerio trajektoriją ir išvengti katastrofos. Incidentas, anot leidinio, įvyko rugpjūčio 23 dieną. Leidinio šaltinis papasakojo, kad priartėjusią prie lėktuvo raketą pastebėjo vienas iš pilotų.

Beveik 80 proc. Rusijos aviacijos bombarduojamos teritorijos buvo tuose rajonuose, kurie nėra kontroliuojami „Islamo valstybės“ (ISIS). Tokią išvadą pateikė „Reuters“ analitikai, pažymėję, kad šie rezultatai paneigia Rusijos gynybos ministerijos tikinimus, jog Maskva tariamai bombarduoja išskirtinai ISIS smogikų teritorijas. Anot tyrimo, dauguma smūgių yra nukreipta į teritorijas, kurias kontroliuoja grupuotės, kovojančios prieš Sirijos prezidentą Basharą al Assadą.

Praėjus dviem savaitėms nuo Rusijos aviacijos bombardavimų Sirijoje pradžios kai kurie apžvalgininkai sako, kad reikia skubiai iš naujo apsvarstyti JAV vadovaujamą misiją toje šalyje, kuri apsiriboja bepiločių orlaivių ir naikintuvų smūgiais prieš džihadistų judėjimą „Islamo valstybė“. Pentagonas tvirtina, kad Maskvos vykdoma bombardavimo kampanija, padedanti Sirijos prezidentui Basharui al Assadui, nepakeis JAV vadovaujamos koalicijos karinės misijos pobūdžio.

Rusija trečiadienį surengė antskrydžius karo draskomoje Sirijoje, kurie buvo jos pirmoji karinė intervencija už buvusios Sovietų Sąjungos ribų nuo Afganistano okupacijos 1979 metais. Rusijos karo aviacija kartu su Sirijos vyriausybės lėktuvais smogė taikiniams keliose provincijose. Šie antskrydžiai surengti Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui siekiant perimti iniciatyvą iš JAV vadovo Baracko Obamos stumiant konkuruojantį planą, kaip sutriuškinti „Islamo valstybės“ (IS) džihadistus Sirijoje.

Kai kurie stebėtojai už Vokietijos ribų nustebs sužinoję, kad vokiečių politiniuose debatuose asmenys ir organizacijos, susiję su Šiaurės Atlanto sąjunga, kartais yra smarkiai smerkiami. Daugeliui radikaliai nusiteikusių kairiųjų ir dešiniųjų vokiečių primesti etiketę „NATO“ yra stebėtinai populiaru, nors Vakarų Vokietija – NATO narė nuo 1955 m., o Rytų Vokietija tokia tapo 1990 m. po Vokietijos susivienijimo.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino valdančioji partija sekmadienį patyrė vieną iš retų nesėkmių rinkimuose, kai jos kandidatas kovoje dėl Irkutsko srities gubernatoriaus posto pralaimėjo komunistų iškeltam kandidatui. Duomenys, gauti suskaičiavus 90 proc. balsų, rodo, kad Sergejus Levčenka surinko 56,9 proc. balsų, o jo varžovas, laikinasis srities gubernatorius Sergejus Jeroščenka iš „Vieningosios Rusijos“ gavo 40,9 proc. balsų.

Pirmą kartą po Sovietų Sąjungos žlugimo JAV valstybės departamentas peržiūri ir atnaujina veiksmų planus nepaprastosios padėties atveju, jei kiltų ginkluotas konfliktas su Rusija, įskaitant Rusijos įsiveržimą į Baltijos valstybes, rašo žurnalas „Foreign Policy“. Pentagono planai, pasak leidinio, atspindi naują geopolitinę situaciją po Rusijos įvykdyto Krymo aneksavimo, kurioje Maskva - nebe potenciali partnerė, bet potenciali grėsmė.

Jie yra visų laikų žiauriausi nusikaltėliai, kurių veiksmais ir citatomis iki šiol šlykštisi visas pasaulis. Pristatome jums „therichest.com“ skelbiamą serijinių žudikų citatų ir istorijų septynetą. Nors ji buvo negyva, tačiau vis tiek mane užknisdavo. Aš negalėjau priversti jos užtilti. Edas Kemperas buvo labai keistas vyras, kurio taikiniu tapdavo labai jaunos merginos. Jis taip pat pripažįsta, kad nužudė ir kelis savo šeimos narius.

Tarptautinių santykių ekspertai tikriausiai labai mėgsta elitinę JAV analitinę įstaigą „Stratfor“, nes jos publikuojami dokumentai visada išsiskiria nestandartiniu, iš dalies net provokuojančiu požiūriu į globalią politiką ir todėl verti ypatingo dėmesio. 2015–2025 metų pasaulio raidos tendencijų prognozė – ne išimtis.

Generalinė prokuratūra pirmadienį teismui perdavė Sausio 13-osios bylą, kurioje dešimtims asmenų pateikti kaltinimai karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmoniškumui dėl sovietų agresijos 1991 metais. Kaltinamaisiais dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų pripažinti 66 Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos piliečiai, tuo metu ėję vadovaujančias pareigas Sovietų Sąjungos komunistų partijoje, Gynybos, Vidaus reikalų ministerijose, Valstybės saugumo komitete (KGB), jų sukarintuose padaliniuose.

NATO ketvirtadienį atidarė karių mokymo centrą Gruzijoje, šaliai siekiant glaudesnės partnerystės su Vakarų aljansu ir neslūgstant įtampai tarp Tbilisio ir Maskvos. Bendras NATO ir Gruzijos mokymų ir įvertinimo centras, esantis šalia sostinės Tbilisio, turėtų būti ramstis šiai nedidelei valstybei, tarp kurios ir Rusijos 2008 metais vyko penkių dienų karas.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pirmadienį apkaltino Rusiją per pastarąją savaitę pasiuntus tris karines kolonas į smogikų kontroliuojamas teritorijas Rytų Ukrainoje. „Vien per šią savaitę trys didelės kolonos kirto mūsų sieną, vykdamos į Luhanską, Donecką ir Debalcevę“, – pažymėjo P.Porošenka, turėdamas omenyje smogikų kontroliuojamas teritorijas šalies rytuose.

Pasaulyje negali būti užtikrinta taika, jeigu nebus laikomasi tarptautinių įstatymų, naujasis Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda sekmadienį pareiškė viešėdamas Taline per savo pirmąjį užsienio vizitą nuo kadencijos pradžios. „Turime nesitaikstyti, kai pažeidinėjami tarptautiniai įstatymai, valstybių sienos, šalių suverenumas ir nepriklausomybė. Deja, tai vėl vyksta Europoje“, – pabrėžė jis.

Šiandien minima viena iš reikšmingiausių Lietuvos istorinių datų – Baltijos kelias. Baltijos kelias buvo taiki politinė demonstracija, vykusi 1989 m. rugpjūčio 23 d., kai apie du milijonai žmonių susikibo rankomis 600 km ilgio grandinėje per Baltijos šalis, patvirtindami vieningumą siekti laisvės. Lygiai 19 val.

Per sovietų agresiją Vilniuje 1991 metų sausio 13-ąją tėvo netekęs Robertas Povilaitis kreipėsi į Lietuvos generalinę prokuratūrą, ragindamas aktyviau tirti tuometinio Sovietų Sąjungos vadovo Michailo Gorbačiovo atsakomybę. Žinomas psichologas R.Povilaitis prašymą pateikė, prokurorams rengiantis artimiausiu metu teismui perduoti bylą su 69 įtariamaisiais.

Migracija yra opi tema nuo komunistų valdymo nukentėjusiose šalyse. Jose vyksta kitokios diskusijos negu kitose šalyse, tokiose kaip Britanija ir Prancūzija, kurios dešimtmečius būdavo kelionės tikslas žmonės iš jų buvusių kolonijų. Visos buvusios Sovietų Sąjungos kolonijos patyrė priverstinę emigraciją (dėl trėmimų ir gyventojų pasitraukimo į užsienį), o Baltijos šalys taip pat nukentėjo nuo priverstinės imigracijos.

Rusija paminėjo pirmąsias metines nuo savo paskelbto draudimo įvežti daugelį žemės ūkio produktų iš Vakarų valstybių, išleidusi įsaką sunaikinti tonas vakarietiškų maisto produktų – pradedant gurmaniškais sūriais ir baigiant vaisiais bei daržovėmis, kontrabanda įvežtais į krizės krečiamą šalį, nors toks žingsnis išprovokavo kritikos audrą.

Nužudyto Rusijos opozicijos aktyvisto Boriso Nemcovo dukra žurnalistė antradienį atsiėmė Lenkijos skirtą 1 mln. eurų vertės Lecho Walesos solidarumo premiją už nuopelnus demokratijos ir žmogaus teisių srityje.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka suteikė šalies pilietybę Rusijos opozicijos veikėjai, kuri apsisprendė imtis darbo vieno šalies regiono administracijoje. Žurnalistė Marija Gaidar, kuri yra velionio buvusio Rusijos premjero Jegoro Gaidaro dukra, buvo paskirta Ukrainos pietvakarinės Odesos srities vadovo, kuriuo neseniai tapo provakarietiškas Gruzijos eksprezidentas Michailas Saakašvilis, pavaduotoja.

Lietuvos aukščiausi pareigūnai antradienį provokacija pavadino Rusijos prokuratūros sprendimą tirti Baltijos šalių nepriklausomybės pripažinimo teisėtumą. V. Landzbergis siūlo Lietuvos prokurorams įvertinti Rusijos teisėtumą. „Mūsų Nepriklausomybė iškovota Lietuvos žmonių krauju. Ir niekas negali į ją kėsintis. Savo likimą spręsime tik mes patys“, - pareiškė prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Vatikanas penktadienį atliko istorinį žingsnį, pasirašęs pirmąją sutartį su Palestina praėjus dvejiems metams po to, kai oficialiai pripažino jos valstybingumą. Sutartis dėl Bažnyčios gyvenimo ir veiklos Palestinoje yra pirmoji, pasirašyta su palestiniečių valstybe, kurią Vatikanas pripažino 2013 metų vasarį. Ta sutartis, parengta per 15 metų trukusias derybas, iš esmės buvo suderinta praeitą mėnesį, nors Izraelis ją griežtai pasmerkė kaip kliūtį taikos procesui.

Lenkijai ir Lietuvai patvirtinus pradėjus derybas su JAV dėl sunkiosios ginkluotės dislokavimo šiose valstybėse, Rusijos kariuomenės atstovai pažadėjo "kuo skubiausiai dislokuoti Iskanderius". D. Grybauskaitė tokį JAV žingsnį tik sveikintų, o Kremlius kol kas, tradiciškai, pats nuo komentarų susilaiko, tačiau savo pavaldiniams leidžia kalbėti dalykus, kurių patys, dėl tam tikrų formuojamo įvaizdžio detalių, negali sakyti.

Užsienio žiniasklaidoje pasirodė informacija, tad Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse Jungtinės Amerikos Valstijos ketina dislokuoti nuolatines karines pajėgas, tankus, ir kitą kovinę techniką. Pasak laikraščio „The New York Times“, jei tokiam pasiūlymui būtų pritarta, tai būtų pirmas kartas nuo Šaltojo karo pabaigos, kai JAV dislokuoja sunkiąją karinę įrangą, įskaitant kovinius tankus, buvusioje Sovietų Sąjungos dalyje.

Šiuolaikinės politikos kontekste sakralumo sąvoka dažniausiai nevartojama. Ji skamba kaip anachronizmas iš tų laikų, kai buvo tikima, kad valdžia suteikiama Dievo. Atsižvelgiant į tai tam tikrą nuostabą gali sukelti sakralumo ženklai, aptinkami moderniame Rusijos politiniame ir šiai sferai artimame visuomeniniame diskurse. Verta aptarti, kur yra šio reiškinio šaknys ir kokią funkciją „sakralumo“ tema atlieka šiandieninės Rusijos politikoje.

Gegužės 9 d. paradas Maskvoje suteikė puikią progą įvertinti Rusijos santykius su buvusiomis SSRS respublikomis, praėjus šiek tiek daugiau nei 20 metų po Sovietų Sąjungos subyrėjimo. Pradėkime nuo tų, kurie nusprendė ignoruoti V. Putino surengtą šventę. Tai, kad Raudonojoje aikštėje nebuvo Baltijos valstybių lyderių (o Lietuva net diplomato neatsiuntė), savaime suprantama. Jos vertina Didžiojo Tėvynės karo pabaigą kaip naujos savo okupacijos pradžią.

Įvykiai Ukrainos rytuose „sukrėtė“ ir „aiškiai išmušė iš kojų“ Aliaksandrą Lukašenką, jau daugiau nei dvidešimt metų nepakeičiamąjį Baltarusijos prezidentą, ir privertė jį ieškoti sąlyčių su Europa, „The Guardian“ straipsnyje tvirtina žurnalistas Nikolajus Aniščenka. Minsko baimės susijusios ne tik su Krymo aneksija ir Rusijos palaikymų separatistams rytų Ukrainoje, tačiau ir su eile prokremliškos žiniasklaidos straipsnių.

Europos Sąjungos (ES) lyderiai ketvirtadienį pradės įtemptą viršūnių susitikimą su kaimyninėmis buvusiomis Sovietų Sąjungos respublikomis, kurį temdys besitęsianti konfrontacija su Rusija, išprovokuota ankstesnio to paties formato susitikimo, įvykusio prieš pusantrų metų.

Per didžiulį gaisrą, kuris antradienį apėmė vieną daugiabutį Azerbaidžano sostinėje Baku, mažiausiai 16 žmonių žuvo, o dar 64 buvo sužeisti, pranešė sveikatos apsaugos pareigūnai. Į nelaimės vietą buvo pasiųsti sraigtasparniai, o gelbėtojams galiausiai pavyko suvaldyti liepsnas, nusiaubusias 16 aukštų pastatą miesto centre. Sveikatos apsaugos ministerija nurodė, kad tarp žuvusiųjų yra bent du vaikai.

NATO ir Europos Sąjunga ketvirtadienį paskelbė norinčios stiprinti bendradarbiavimą atremiant „naujas grėsmes“, kylančias dėl kategoriškos Rusijos politikos buvusios Sovietų Sąjungos erdvėje ir smurto prie pietinių karinio aljanso sienų. ES išorės politikos vadovė Federica Mogherini (Federika Mogerini), kuri dalyvavo NATO užsienio reikalų ministrų susitikime Turkijos pietiniame Antalijos kurorte, pareiškė, kad abi organizacijos yra „skirtingos prigimties“, bet susiduria su panašiais iššūkiais.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vakar susitikimo su Vokietijos kanclere Angela Merkel metu pareiškė, kad Ribbentropo-Molotovo pakte „buvo prasmės“, o „Lenkija tapo savo pačios politikos auka“. Rusijos prezidentas taip interpretuodamas istorinius įvykius aiškiai leido suprasti, kad šiandieninės Rusijos teroras prieš kaimynines valstybes, tai tik „užspeistos į kampą Sovietų Sąjungos“ elgsenos tęsinys.

Rusijos tautos santykis su Josifu Stalinu – buvusiu Sovietų Sąjungos lyderiu, kuris yra atsakingas už milijonų savo žmonių žūtį, – pagal paskutines apklausas, tampa vis pozityvesnis, rašoma „The Daily Mail“ Jay'aus Akbaro straipsnyje „Stalino reabilitacija: Putinas perrašo istoriją, tam, kad įtikintų pusę rusų, jog didybės manija sirgęs diktatorius buvo paprasčiausiai „gerų ketinimų“ žmogus“. Šalies valdžia tironą pristato kaip „stiprų lyderį“, kuris Sovietus atvedė į pergalę Antrajame pasaulini...

Lenta.ru žurnalistas Aleksejus Sočnevas parengė straipsnį Politinės ir karinės analizės instituto direktoriaus pavaduotojo Aleksandro Chramčichino paskaitos apie karinių technologijų perspektyvas pagrindu. Pateikiame šiek tiek sutrumpintą šio straipsnio vertimą. Visa nugalintis, bet nepanaudojamas Branduolinis ginklas tebėra absoliutus ir visa nugalintis. Kita vertus, jis turi nedidelį trūkumą: jo negalima panaudoti įprastinio, juolab partizaninio karo atveju.

Rusija ruošiasi šeštadienį paminėti Sovietų Sąjungos pergalės prieš nacistinę Vokietiją 70-ąsias metines su imperine pompastika ir kariniu paradu, kuris daugelio laikomas beatodairiškus jėgos demonstravimu. Kita vertus, buvęs Rusijos sąjungininkai Antrajame pasauliniame kare, bausdami Kremlių dėl jo politikos Ukrainos atžvilgiu, boikotuoja gegužės 9-osios iškilmes, todėl prezidentas Vladimiras Putinas švęs Pergalės dieną Kinijos, Kubos ir kitų Maskvai draugiškų lyderių apsuptyje.

Europa penktadienį rimtyje mini pergalės prieš nacistinę Vokietiją 70-ąsias metines, o lyderiai perspėja dėl šiuolaikinių grėsmių, tokių kaip karas Ukrainoje ir stiprėjantis islamo ekstremizmas. Europoje pergalės Antrajame pasauliniame kare metinės buvo minimos santūriai, tuo tarpu Maskva šeštadienį surengs pompastišką karinį paradą, į kurį dauguma Vakarų lyderių atsisakė vykti, tvyrant įtampai dėl krizės Ukrainoje.

Ukrainos leidinys „Ukrinform“ kalbino ir Lietuvoje žinomą istoriką, rašytoją Viktorą Suvorovą. Kalbama buvo apie jo dar nepasirodžiusią naują knygą „Gyvačių valgytojas“ apie karą ir taiką, apie Rusiją ir Ukrainą, nepaskelbtą karą Donbase ir Namcovo nužudymą. Pateikiame pasakojimo apie įvykius Ukrainoje, Rusijos bandymus pakreipti istoriją savo linkme ir galimus vėlesnius įvykius regione, ištraukas. – 2015-ųjų gegužės 9-ąją – Pergalės 70-metis.

Pirmą sykį po Šaltojo karo NATO organizuoja tiesioginę liniją su rusų kariuomenės vadovybe, rašoma „Frankfurter Allgemeine Zeitung“. Ankstyvojo perspėjimo sistemą sukurti pasiūlė Vokietijos Užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris, rašoma rbc.ru. Šiaurės Atlanto sutarties organizacija pirmą sykį po Šaltojo karo organizuoja tiesioginę liniją su Rusijos kariuomenės vadovybe, rašoma gegužės 3-iosios „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ remiantis šaltiniu organizacijoje.

Dešimt Kremliaus politiką palaikančių Rusijos baikerių, priklausančių didesnei grupei, surengusiai prieštaringai vertinamą žygį motociklais per Europą pergalės Antrajame pasauliniame kare 70-ųjų metinių proga, sekmadienio vakarą pasiekę Vokietijos sieną, pranešė Bavarijos pareigūnai.

Maskva pirmadienį pareikalavo Varšuvos paaiškinti, kodėl į Lenkiją nebuvo įleista grupė Rusijos baikerių, ketinusių surengti žygį motociklais, minint Antrojo pasaulinio karo pabaigos 70-ąsias metines. Lenkija penktadienį paskelbė neįsileisianti į savo teritoriją ryšius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu palaikančio baikerio klubo narių. Rusijos užsienio reikalų ministerijos pranešime sakoma, kad Maskva „ryžtingai smerkia“ Lenkijos sprendimą neleisti įvažiuoti tiems baikeriams.

 Simas Kudirka aštuntajame XX amžiaus dešimtmetyje buvo tapęs laisvės simboliu, išreiškiančiu visos tautos viltį išsivaduoti iš Sovietų Sąjungos priespaudos. Jūreivis radistas, pats jaunystėje KGB verbuotas, bet nesėkmingai. Dėl pokariu partizanavusio dėdės patyręs ir tardymus.

Neįvykusio „Naktinių vilkų“ motociklininkų žygio Maskva – Berlynas lyderis Aleksandras Zaldostanovas išvakarėse davė interviu vokiečių „Die Tageszeitung“. Pasak A. Zaldostanovo, kelione norima ne „parodyti propagandinį renginį“ ar „jėgos demonstravimą“, o „eilinį“ pasivažinėjimą, minint vieną moterį – veteranę, kuri 2007-ais jam papasakojo, kaip Antrojo pasaulinio karo metu motociklu nuvažiavo iki Prahos. „Neapykanta ir isterija rodo, kad mus vėl laiko priešais.

Lietuva turbūt taps vienintele Europos Sąjungos (ES) šalimi, kuri visiškai boikotuos Antrojo pasaulinio karo pabaigos minėjimą Maskvoje gegužės 9 dieną, BNS pranešė diplomatai. „Lietuvos atstovai gegužės 9 dieną kariniame parade Maskvos Raudonojoje aikštėje nedalyvaus“, - BNS informavo Lietuvos užsienio reikalų ministerijos (URM) Informacijos ir viešųjų ryšių departamentas.

 Pasaulio istorija rodo – kai atsiranda pretenzijos į teritorijas, kyla kariniai konfliktai, komentuodamas Rusijos planus įsitvirtinti Arktyje, sako Mykolo Romerio universiteto Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės instituto direktorius prof. dr. Saulius Katuoka. Jis prideda, kad pagunda užkariauti Arktį gali kilti daugeliui valstybių. „Arkties vandenynas gali vilioti daugybę valstybių. Pavyzdžiui, prieš metus buvo atrastas naftos telkinys sankirtoje tarp Barenco ir Karos jūrų.

Tai paskutinis straipsnis iš ciklo apie Putino draugus. Jame žvilgsnis ir vėl krypsta į posovietinę erdvę, kurią Rusija laiko savo ypatingų interesų ir poveikio zona. Būtent šioje erdvėje Maskva konstruoja Eurazijos ekonominę sąjungą (EAES) – savo geopolitinį atsaką vakarietiškam Europos Sąjungos projektui. Apie du pagrindinius Rusijos draugus EAES – Kazachstaną ir Baltarusiją – rašyta anksčiau.

1990-ųjų balandžio 18-ąją Michailas Gorbačiovas, bandydamas išlaikyti Lietuvą Sovietų Sąjungoje, pritaikė respublikai sankcijas – visišką ekonominę bloką, rašoma lenta.ru. Siekdamas išlaikyti „perestroikos“ kursą ir bandydamas bent kaip išsaugoti braškantį sąjungos monstrą, Michailas Gorbačiovas buvo priverstas nuolaidžiauti. Pavyzdžiui, būtent jo iniciatyva buvo įvestos kelios SSRS konstitucijos pataisos, po kurių, 1990 kovo 15-ąją, jis tapo prezidentu.

Masinės žudynės? Abipusis kraujo liejimas? Genocidas? Šimtai tūkstančių žuvusiųjų tyli jau šimtmetį, bet dabartinė armėnų karta tebekovoja, kad jų protėvių žudynės per Pirmąjį pasaulinį karą būtų pripažintos genocidu. Armėnai visame pasaulyje ruošiasi balandžio 24 dieną minėti 100 metų sukaktį nuo tų skerdynių pradžios, bet jų pastangos įtikinti tarptautinę bendruomenę – ir visų pirma Turkiją – kad tie įvykiai turi būti pripažįstami genocidu, tebekursto didelius prieštaravimus.

Daugeliui netikėta Rusijos agresija Ukrainoje ir jos keliama grėsmė likusiam pasauliui pateikė tokius iššūkius, kuriems šis pasirodė nepasirengęs, „nr2.com.ua“ rašo Ksenija Kirilova. Daugeliui Vakarų analitikų šis negebėjimas pateikti atsaką kelia baimę, kad agresorius, naudodamasis Vakarų nuomonių daugiapoliškumu ir silpnumu, gali jeigu ne nugalėti, tai žengti neleistinai toli.

 Praėjus beveik ketvirčiui amžiaus vis dar svarstoma apie Sovietų Sąjungos KGB įtaką Lietuvai ir pasauliui. Atlygis verčia tylėti Istorijos mokslų daktaras, politikas Arvydas Anušauskas, 25 metus tyrinėjęs komunistinės slaptosios tarnybos veiklą, panevėžiečiams pristatė savo knygą „KGB. Visiškai slaptai“. Autorius rašo apie tai, ką visi žinojome, bet nematėme.

 Čekijos prezidentas Milošas Zemanas nusprendė praleisti karinį paradą, kai lankysis Maskvoje, pranešė jo atstovas spaudai po kritikos, kad jis būsiąs vienas iš nedaugelio Europos valstybių vadovų, dalyvausiantis Pergalės dienos renginyje Rusijoje.