sovietmetis

Jau beveik 21 metus nepriklausoma Lietuva kaip neįkainojamą kultūros vertybę saugo pastatus, kuriuose prieškariu slapstėsi ar sovietmečiu plačiai gyveno revoliucionieriai, komunistų partijos šulai. Julius GIRDVAINIS Vilniaus centre, šalia Latvijos ir Japonijos ambasadų, tebestovi M. K. Čiurlionio gatvei įprastas dviaukštis. Kiek apsilaupęs, apžėlęs vijokliais, tačiau – ypač saugomas. Už kelių namų – panašus dviaukštis, bet jau nauju stogu, apsuptas šiuolaikinės tvoros.

Prieš 600 metų įvykęs Žalgirio mūšis ir jo vardas išlieka tam tikru lietuviškumo simboliu, tačiau dabartinis šio istorinio įvykio supratimas Lietuvoje likęs nuo sovietmečio, nors ir tuomet visuomenėje buvo antitarybinio turinio.

2010 m. birželio 15 d. Lietuvos Seimas priėmė įstatymo pataisą, kuria asmenys, viešai pritariantys, neigiantys ar šiurkščiai menkinantys SSRS ar nacistinės Vokietijos nusikaltimus bus baudžiami laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Politinės partijos turi būti uždraustos. Taip mano apie pusė Lietuvos gyventojų. Kur sukame? Lietuvos griovėjai ir banditai Vykdomoji ir įstatymų leidžiamoji valdžios, politinės partijos – giliame nepasitikėjimo dugne. Anot gyventojų apklausų, apie 50 proc. lietuvių pritartų politines partijas išvis uždrausti. Kitaip tariant, daugelis neprieštarauja dar 1936-aisiais išsakytai tuomečio prezidento Antano Smetonos minčiai apie partijas: „Tai Lietuvos griovėjai ir banditai.

Apie Lietuvą, mininčią sovietų okupacijos 70-metį, svarsto Nepriklausomybės akto signataras Algirdas Patackas. – Lietuva mini sovietų okupacijos 70-metį. Tačiau stebint viešąją erdvę susidaro įspūdis, jog dalis piliečių taip ir nesuvokia, kas iš tiesų įvyko 1940-aisiais. Ar ir jūs tą pastebite? – „Balsas.lt savaitė“ paklausė A. Patacko. Garbinti ar keikti – Žiūrint, apie kurią Lietuvą kalbame. Juk liko dvi Lietuvos.

"Jakutijos pelkių jurtoje tarp susigrūdusių šešiasdešimties miegančių mirtininkų žmogui buvo skirta 31 centimetro pločio guolis. Bet jeigu be duonos ilgai pagyvensi Stalino saulės švitinamas, lengvai išsiteksi", - ironizavo Mykolas Proškinas, su šeima patekęs į 1941 metų birželio 14-osios tremties ešeloną. Gimėte 1931-ųjų gruodžio 17 dieną. Kur ir kaip prabėgo jūsų vaikystė? Padegimės kaime netoli Barstyčių tėvai turėjo 40 hektarų žemės, augome šeši vaikai.

Ar pankiškas stilius jau savaime yra maištingas? Ar tai tik bobučių išmyslas? O gal kaip tik jie skatina norą priešintis visuotinei tvarkai? Kita vertus, ta pati visuotinė tvarka yra suvokiama skirtingai... Ir nejau kitoks aprangos stilius gali paveikti žmonių sąmonę? Sovietinėje Rusijoje buvo kontroliuojama daugelis sričių: tiek muzika, tiek apranga, tiek literatūrinė kūryba ir pan. Vaikai mokyklose privalėjo vilkėti uniformas ir jas atnaujinti kasmet.

„Pilk už litą ir važiuok pas kitą...". Tai būtų graži vairuotojų pilietinė pozicija. Kiekvienoje degalinėje įsivarvini po 0,240 litro degalų ir į kitą degalinę... Pilietinės pozicijos pareiškimas – sveikintinas dalykas. Tačiau šiuo atveju tai tas pats, kaip gatvėje sutiktos stiuardesės prašyti, kad nuskraidintų į Ameriką. Stiuardesė juk turi lėktuvą. Juokauju, žinoma.

Sovietų Sąjunga seniai žlugo, tačiau apie grėsmes Lietuvai ir jos valstybingumui kalbama taip, kaip ir prieš 20 metų – sovietinės Lietuvos periodas vis dar vertinamas pernelyg ideologizuotai. Tą rodo ir paskutinieji buvusio Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko Vytauto Landsbergio vieši komentarai. „Tvirtinimai, kad po dvidešimties metų nepriklausomybės nėra laisvos Lietuvos, yra keisti, jei ne absurdiški. Tai paprasčiausia demagogija.

Troškimus, motyvus, prisiminimus, nuslopintus ir išstumtus į pasąmonę, ir, pačiai asmenybei nesuvokiant, darančius poveikį jos elgesiui, psichoanalitikai vadina kompleksais. Dešimtmečius prievarta ar pamaloninimais visuomenei diegti elgesio būdai paliko mūsų visuomenei kompleksus, kurie skatina būti elgetomis, ponais, vagimis ar sovietinio paveldo garbintojais.