solidarumo įnašas

Aštuoni Lietuvos komerciniai bankai ir kredito unijos iki ketvirtadienio popietės į valstybės biudžetą sumokėjo 101,6 mln. eurų solidarumo įmokų, BNS pranešė Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). „Jau sumokėta solidarumo įmokų 101,6 mln. eurų, jas pervedė 8 finansų įstaigos“, – BNS sakė VMI atstovė Rūta Asadauskaitė.  Šiaulių bankas anksčiau BNS pranešė pervesiantis daugiau nei 2,6 mln. eurų antrojo šiemet solidarumo įnašo, „Luminor“ savaitės pradžioje jau pervedė 12,5 mln. eurų įnašą.

Šiaulių bankas į valstybės biudžetą planuoja pervesti daugiau nei 2,6 mln. eurų antrojo šiemet solidarumo įnašo.  „Už trečiąjį šių metų ketvirtį mokėsime virš 2,6 mln. eurų“, – BNS antradienį nurodė banko Komunikacijos grupės vadovė Monika Rožytė. Bankas „Luminor“ anksčiau pranešė jau pervedęs 12,5 mln. eurų įnašą. Tuo metu „Swedbank“ įnašo sumą žada paskelbti, kai sumokės, SEB taip pat ketina informuoti vėliau. Antrąją įmoką bankai turi sumokėti iki lapkričio 30-osios.

Lietuvos komerciniai bankai artimiausiu metu perves antrąją naujo solidarumo įnašo dalį – už trečiąjį metų ketvirtį. Lietuvos banko (LB) skaičiavimais, suma viršys 100 mln. eurų. „Kaip ir numatėme, dalis dėl išskirtinių aplinkybių gauto komercinių bankų pelno bus skirta visuomenės poreikiams“, – pranešime sakė LB valdybos narys Simonas Krėpšta. Pirmąją solidarumo įnašo įmoką – už antrąjį ketvirtį – 56 mln. eurų – bankai pervedė rugpjūčio pabaigoje.

Lietuvoje veikiantys bankai ir kredito įstaigos, preliminariais duomenimis, sumokėjo 56 mln. eurų avansinio solidarumo įnašo, penktadienį pranešė Finansų ministerija. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, šią prievolę dar turi įvykdyti du bankai.  Avansas mokamas už antrąjį ketvirtį. Jį, anot ministerijos, sumokėjo 18 kredito įstaigų.

Vienas didžiausių Lietuvoje SEB bankas į valstybės biudžetą ketvirtadienį pervedė beveik 16 mln. eurų pirmojo solidarumo įnašo už antrąjį šių metų ketvirtį. Tai BNS penktadienį patvirtino SEB finansų direktorius ir pagalbos verslui tarnybos vadovas Ramūnas Bičiulaitis. Anot jo, bankas antrąjį ketvirtį uždirbo 81,2 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno, tam įtakos turėjo ir išaugusios grynųjų palūkanų pajamos.

Visoje Europoje veikianti ir Lietuvoje banko licenciją turintis „Revolut Bank“ ketvirtadienį į valstybės biudžetą sumokėjo 0,57 mln. eurų pirmąjį solidarumo įnašą.  Įnašas sumokėtas nuo Lietuvos klientų dalies, BNS ketvirtadienį informavo „Revolut“ komunikacijos vadovė Baltijos šalyse Akvilė Adomaitytė.  „Pirminiais skaičiavimais, už 2023 metų antrąjį ketvirtį sumokėjome beveik 0,57 mln. eurų. Šis skaičius apskaičiuotas Lietuvos klientų daliai, kurie sudaro apie 1,5 proc.

Lietuvos komerciniai bankai ir kitos kredito įstaigos ketvirtadienį į valstybės biudžetą perves pirmąjį avansinį solidarumo įnašą – Lietuvos banko skaičiavimais, bendra suma turėtų siekti apie 50 mln. eurų.   Kaip BNS informavo Mokesčių inspekcija, įnašui mokėti būtina deklaracija trečiadienį jau parengta ir ją galima pildyti.

Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė praėjusį antradienį Seimo priimtą Laikinojo solidarumo įnašo įstatymą, įteisinantį Vyriausybės inicijuotą laikiną bankų solidarumo įnašą, pirmadienį pranešė  Prezidentūra.   „Gyvename sudėtingoje geopolitinėje situacijoje. Viena Rusijos karo prieš Ukrainą pasekmių – infliacijos krizė, į kurią centriniai bankai sureagavo didindami bazines palūkanų normas. Šalies bankai šiuo metu gauna netipiškai dideles grynųjų palūkanų pajamas.

Seimui antradienį priėmus įstatymą dėl laikino bankų solidarumo įnašo, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad šio mokesčio įvedimas sukuria „pavojingą precedentą“, kuomet valdžia gali papildomai apmokestinti tam tikru laikotarpiu sėkmingai veikiančius sektorius.  „Žinoma, (solidarumo įnašo – BNS) tikslas yra labai kilnus – skirti tuos pinigus gynybos infrastruktūrai, šalies saugumui. Tačiau pati pasirinkta priemonė sukuria pavojingą precedentą.

Seimas antradienį balsuos dėl Vyriausybės iniciatyvos įvesti laikiną bankų solidarumo įnašą. Seimas balandžio pabaigoje po svarstymo pritarė Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo projektui, pagal kurį įnašą turėtų mokėti visi bankai bei kredito įstaigos, bei atmetė opozicijos atstovų siūlymą įnašo lėšas skirti ne tik karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo transporto infrastruktūrai, kaip siūlo Vyriausybė, bet ir išaugusioms palūkanoms už būsto paskolas kompensuoti.

Seime skinasi kelią Vyriausybės iniciatyva įvesti laikiną bankų solidarumo įnašą. Seimas ketvirtadienį po svarstymo pritarė Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo projektą, pagal kurį įnašą turėtų mokėti visi bankai bei kredito įstaigos: už balsavo 85 Seimo nariai, prieš buvo aštuoni (du liberalai ir šeši „laisviečiai“), susilaikė irgi aštuoni (du „laisviečiai“ ir šeši liberalai, įskaitant Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen).    Seimas atmetė opozicijos atstovų siūlymą įnašo lėš...

Komerciniai bankai Lietuvoje visai nesistengdami uždirba per daug, nes gauna perteklinių pajamų iš palūkanų. Todėl turėtų mokėti ir daugiau mokesčių. Tai numatančiam įstatymo projektui ketvirtadienį po pateikimo pritarė Seimas. Už jį balsavo 107 Seimo nariai, prieš buvo 6, o susilaikė 14. Parlamentarai taip pat pritarė, kad Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo projektas būtų svarstomas skubos tvarka.

Seimui ketvirtadienį planuojant svarstyti Vyriausybės siūlymą įvesti laikiną bankų solidarumo įnašą, opozicinės demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad jo frakcija mokesčiui pritars.  Vis dėlto, pasak jo, projektui peržengus pateikimo stadiją frakcija siūlys jį skirti išaugusioms būsto paskolų palūkanoms kompensuoti. „Šitą solidarumo mokestį mes palaikysime, kadangi manome, kad jis iš tikrųjų yra reikalingas.

Atsižvelgus į gautus pasiūlymus, Finansų ministerija ir Lietuvos bankas patikslino laikino solidarumo įnašo įstatymo projektą, kuriuo siūloma nukreipti dalį netikėtų bankų grynųjų palūkanų pajamų karinio mobilumo ir karinės transporto infrastruktūros projektams finansuoti. Vienas iš svarbiausių projekto pakeitimų – įtraukiama išlyga dėl naujų kreditavimo sutarčių, siekiant visiškai atriboti naujo kreditavimo veiklą nuo laikino solidarumo įnašo, rašoma ministerijos pranešime spaudai.

Vyriausybei ir Lietuvos bankui siūlant laikiną, dvejus metus galiosiantį bankų solidarumo mokestį, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad reikėtų įvertinti jo poveikį investicinei aplinkai.  „Yra keletas galbūt niuansų, ką reikia turėti omenyje, – tai dėl investicinės aplinkos ir gal tokio daugiau jos prognozuojamumo.