sodininkai

Tris dienas Kaune vykusi žemės ūkio paroda „Ką pasėsi...“ šiemet – jau septynioliktą kartą – vėl sulaukė tūkstančių lankytojų. Ūkininkams ir sodininkams siūlyta įsigyti nuo pusę milijono kainuojančių kombainų iki įvairiausių veislių sodinukų, vaismedžių ir gėlių. Kai kurie augintojai šįmet sako laukiantys gero derliaus – esą žiema buvusi dėkinga. Kaip ir kasmet parodoje „Ką pasėsi“ didžiausia ekspozicija – žemės ūkio technikos.

Sodininkų bendrijų teritorijoje bei 5 km atstumu nuo jos siūloma uždrausti „išleisti į aplinką, auginti ir dauginti genetiškai modifikuotus organizmus (GMO), kultūras, augalus bei jų sėklas“. Tokį pasiūlymą Sodininkų bendrijų įstatymo pakeitimo projektui Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo narys Dailis Alfonsas Barakauskas.

Mokinius ir darželinukus gimtoje žemėje išaugintus vaisius ir daržoves vartoti skatinanti Europos Sąjungos ir nacionalinio biudžeto lėšomis finansuojama programa daugiau naudos teikia lenkų ūkininkams. Lietuvos vaikai mokyklose ir darželiuose per mokslo metus galėtų nemokamai suvalgyti vaisių ir daržovių už bemaž 4 mln. litų, o vietos ūkininkams būtų užtikrintas jų pagamintos produkcijos supirkimas. Tačiau išnaudojama tik apie ketvirtadalis šios sumos.

Sklando legenda, kad barmenai moka susidoroti su potraukiu alkoholiui kur kas geriau nei visi kiti, nes jie nuolatos yra apsupti stipriųjų gėrimų. Ką gi, tai melas. Tikimybė, kad barmenas mirs nuo alkoholizmo net 2,33 karto viršija vidurkį. „Business Insider“ peržiūrėjo 11 mln. mirties liudijimų duomenų bazę ir išrinko tas profesijas, kurių atstovus mirtis dėl alkoholizmo ištiko dažniausiau nei kitus. Atkreipiame dėmesį, jog tyrimui buvo panaudoti JAV piliečių mirties liudijimai.

Žinia, kad teks pakloti vienuolika litų per metus už šiukšlių tvarkymą, pakurstė sodininkų aistras. Raginimai sudaryti sutartis su atliekų tvarkytoju ir mokėti už soduose pastatytus konteinerius žmonėms atrodo absurdiški. Tačiau ne visiems. Kai kurie lengviau atsikvėpė: nebeteks buitinių atliekų vežtis į namus.

Apleistų sodų sklypų savininkų laukia nemalonumai. Sodų sklypelių daug metų neprižiūrin­čius asmenis pradėta bausti. Žemėtvarkininkai patikrino vienos sodų bendrijos apsileidė­lius ir skyrė jiems pinigines baudas. Tokių griežtų sankcijų mūsų rajone imtasi pirmą kartą. Rajone šiuo metu yra 19 sodų bendrijų, kurios užima 350 hektarų žemės plotą. Šitas didžiu­lis žemės masyvas padalintas į maždaug 3000 sklypelių.

Seimo narys Rokas Žilinskas oficialiu raštu kreipėsi į Teisingumo ministrą Remigijų Šimašių prašydamas išaiškinti kuriozinę situaciją, kuomet į teisėsaugos organus dėl sodininkų bendrijos pirmininko galimai nusikalstamos veikos kreipęsi Kauno sodininkai teismo sprendimu buvo įpareigoti patys sumokėti baudą ir atlyginti žalą. „Su sodininkais dirbu ne pirmus metus, pagrindinė šio laikotarpio aktualija buvo sodininkų elektros tinklų išpirkimas, bet man gerai žinomos ir kitos jų problemos.

Panevėžio miesto teritorijoje esančių sodų bendrijų gyventojai priversti klampoti dumblynais, užšalusios duobės šalia šulinėlių neleidžia į juos patekti nuotekoms, o taksi vairuotojai, bijodami įklimpti, keleivius išleidžia prie pat purvynų. Neapsikentę sodininkai kreipėsi į Savivaldybę. Panevėžio savivaldybės Miesto ūkio skyriaus vedėjas Antanas Karalevičius prieš Naujuosius metus jiems pažadėjo, kai atšils, kelią užpilti žvyru.

Lietuvos sodininkai teigia, kad obuolių derliui pakenkė neįprastai šalta žiema ir pavasaris, o vėliau - vasaros karščiai. Rinkos informacinės sistemos ekspertai prognozuoja, kad obuolių kokybė šiemet taip pat gali būti prastesnė dėl didesnio rauplių ir kitų ligų paplitimo bei krušos. Augintojai tikisi, kad dalį prarasto derliaus kompensuos didesnė obuolių kaina. Statistikos departamento duomenimis, 2009 m. Lietuvoje obuolių derlius sudarė 53,2 tūkst. tonų.

Dau­ge­lio ša­lies re­gio­nų so­di­nin­kai skun­džia­si itin pras­tu der­liu­mi. Į obe­lis liūd­nai žval­go­si ir mū­sų ra­jo­no so­dų sa­vi­nin­kai. Kai ku­rie iš jų obuo­lių der­liaus nu­ė­mi­mo dar­bų šie­met net ne­pla­nuo­ja – de­šim­tys hek­ta­rų vais­me­džių sto­vi ne­vai­sin­gi. Pa­gal ga­lio­jan­čią tvar­ką ne­par­da­vę vai­sių ūki­nin­kai ne­gaus ir iš­mo­kų. AB „Anykš­čių vy­nas“ – ar­ti­miau­si mū­sų ra­jo­no kai­my­nai, su­per­kan­tys vai­sius ir uo­gas.

Anot Lietuvos sodininkų, šiemet dėl nelinksmų klimato išdaigų netekta iki trečdalio vaismedžių derliaus, o kai kur ir dar daugiau – iki 80 proc. Nors lietuviškų vaisių parduotuvių lentynos pristigti neturėtų, tačiau, lyginant su praėjusiais metasi, jų kokybė bus kur kas prastesnė, be to, numatomas nemažas lietuviškos produkcijos kainų augimas. Lrt.lt kalbintų sodininkų nuomone, lietuviškų vaisių kainos šiemet šoktels nuo 30 iki 50 proc.

Prieš porą metų tarp AB Rytų skirstomųjų tinklų ir sodininkų bendrijos “Luksnėnai”, esančios prie Alytaus, sudaryta pirkimo ir pardavimo sutartis, pagal kurią sodininkų elektros tinklai buvo parduoti už simbolinę kainą, šiandien virto begaline pretenzijų, skundų ir tarpusavio kaltinimų lavina. “Galvodami apie ateitį, atiduodami elektros tinklus specializuotai bendrovei ir tikėdamiesi pažangos, buvome apgauti”, - piktinasi sodų bendrijos valdybos narys Jonas Gargasas.

Gegužės 11–17 dienomis Sankt Peterburgo A. Briancevo jaunojo žiūrovo teatre vyks jubiliejinis X tarptautinis teatro festivalis „Raduga“, į kurį yra pakviestas Vilniaus mažojo teatro spektaklis „Žuvėdra“.   Festivalyje dalyvaus profesionalūs teatrai vaikams ir jaunimui. Organizacinis komitetas X jubiliejinio festivalio programą sudarė iš spektaklių, pastatytų teatruose, kurie per festivalio egzistavimo dešimtmetį tapo jo laureatais.