sodas ir daržas

Jau įprasta, kad balkonuose žmonės augina prieskonines žoleles, pomidorus ar agurkus. Tačiau 31-erių metų vilnietė Santana Markūnaitė balkone pasiryžo užauginti bulves. Pokalbio metu naujienų portalui tv3.lt moteris papasakojo, kaip jai sekėsi auginti bulves ir ką svarbu žinoti, norint šią daržovę užsiauginti savo namuose. Santana tikino, kad ji yra visiškas miesto žmogus. Tačiau gavusi galimybę užsiauginti daržoves balkone – ji jos nepraleido ir dabar augina, ką tik gali, įskaitant bulves.

Paprastasis kurklys (Gryllotalpa gryllotalpa) – kurklinių (Gryllotalpidae) šeimos vabzdys, dar vadinamas parpliu, turkliu. Tai yra požeminių erdvių vabalas, kuris gyvena po žeme ir gali sukelti žalą augalams. Kūno ilgis iki 5 cm. Galva nedidelė, burnos organai nukreipti į priekį, antenos neilgos. Turi trumpus odiškus antsparnius, ilgus vėduokliškus ir plačius sparnus. Priekinės kojos rausiamojo tipo. Patelė deda iki 500 kiaušinių, vystosi ilgai (2–2,5 metų) ir gyvena žemėje.

Kaip ir kada tręšti pomidorus jau daugiau mažiau aišku, bet ramybės neduoda tinkamos trąšos pomidorams pasirinkimas. Kartais nenutuokdami, kokių elementų reikia pomidorams skirtingose augimo sąlygose, griebiame bet kurią komercinių trąšų pakuotę ir jomis bandome suteikti šioms daržovėms maisto. Ne tokios drastiškos priemonės galėtų būti ir naminės natūralios trąšos, tokios kaip medžio pelenai, dilgėlių nuovirai ir kita.

Ne paslaptis, kad prasidėjus pomidorų augimo spurtui, sodininkai siekia paspartinti pirmųjų prinokusių pomidorų derliaus terminą bei derlių išgauti kuo gausesnį. Tam griebiamės įprastų priežiūros darbų, tokių kaip pomidorų tręšimas, laistymas, kenkėjų kontrolė ir kitos priemonės. Čia labiausiai įtakos greičiausiai turi tinkamų pomidorų trąšų pasirinkimas. Kartais net nereikia keliauti į specializuotas parduotuves šių produktų įsigyti, nes natūralių trąšų daržovėms galite atrasti ir buityje.

Papasakosime, kaip laistyti braškes žydėjimo ir derėjimo metu, kad uogos būtų didelės ir sultingos, taip pat nuėmus derlių. Norint sulaukti didelių ir saldžių braškių, neužtenka tik ravėti piktžoles ir purenti krūmus. Taip pat svarbu jas tinkamai laistyti. Ypač uolūs sodybų augintojai šiuo atveju kartais puola į kraštutinumus – uogas laisto beveik kasdien. Tiesa, yra ir tokių, kurie tai daro porą kartų per sezoną arba apskritai nemano, kad tai būtina.

Augalų sveikata yra esminis veiksnys, lemiantis jų augimą, derlių ir bendrą gyvybingumą. Viena iš dažniausiai pasitaikančių problemų, su kuria susiduria augalai, yra lapų ligos. Viena dažniausių – chlorozė. Tačiau yra daugybė kitų augalų lapų ligų, kurios pakenkia ne tik lapams, tačiau ir derliaus gausumui bei kokybei. Šiame straipsnyje ir aptarsime pagrindines augalų lapų ligas ir problemas bei patarsime, kaip jų išvengti ir jas gydyti.

Bene kiekvienas sodininkas trokšta po ilgų vasarinių darbų nurinkti gausų derlių. Tačiau tam dažnai sutrukdo įvairūs kenkėjai, kurie minta augalais ir taip naikina būsimus vaisius, daržoves ar uogas. Su tokiais kenkėjais Vilniaus rajone susidūrė ir sodininkas Kęstas (aut past. vardas pakeistas). Prieš kelias dienas Kęstas pasidalijo surinktų vabzdžių nuotraukomis „Facebook“ grupėje „Sodas-Daržas-Kiemas-Namai“, kuriose užfiksavo paplitusius kenkėjus.

Pomidorai – viena labiausiai pamėgtų sodininkų daržovių. Dėl to kiekvienas turi savų metodų, kaip prižiūrėti, kas kiek laiko laistyti ir tręšti šią daržovę. Ne išimtis ir „pomidorų karaliene“ tituluojama joniškietė Andželika Budginienė, kuri pomidorus augina jau 20 metų. Moteris pasidalijo esminiais patarimais, kaip reikėtų prižiūrėti pomidorus. Taip pat įspėjo apie klaidas, kurios gali sunaikinti pomidorų derlių.

Bijūnas (Paeonia) – daugiametis žolinis, rečiau krūminis, augalas, priklausantis bijūninių augalų šeimai. Sumedėjęs bijūnas, kitaip krūminis, savaime auga Rytų Azijoje, žolinis – Viduržemio jūros regione, Azijos subtropinio klimato juostoje, Šiaurės Amerikos vakaruose. Gamtoje bijūnai auga pievose, uolingose vietose, krūmynuose. Skirtingų rūšių bijūnai užauga nuo 50 ir virš 200 cm aukščio. Bijūnų lapų būna įvairių dydžių ir formų, jie dukart ar triskart trilapiai, blizgūs.

Nors pomidorai nėra itin lepūs augalai, kai kurių augalų kaimynystė jiems nepatinka, todėl specialistai ragina nesodinti šių augalų prie pomidorų, nes derliaus galite ir nesulaukti. Yra keli augalai, kurie, nors ir nebūtinai pakenkia pomidorams, tačiau neatneša jiems jokios naudos ir tokioje kaimynystėje jie gali vargti, be to, dažniau gali pulti ligos ar kenkėjai, o tai gali lemti ne tik prastesnį derlių, bet ir augalo žūtį.

Pelargonija yra ko gero viena mėgstamiausių ir populiariausių auginamų gėlių Lietuvoje. Šį augalą gali auginti tiek gėlininkystės naujokai, tiek „veteranai“. Pelargonijos nereikalauja daug priežiūros, savo nuostabiais žiedais džiugina visą vasarą, jų galima pasisodinti lysvėse ar vazone, laikyti balkone, terasoje ar kambaryje. Apžvelgsime pagrindinius pelargonijų auginimo ir priežiūros aspektus.

Jei norite, kad augalai būtų sveiki ir gausiai žydėtų, juos būtina tręšti. Deja, trąšos nėra pigios, tačiau sodininkystės ekspertas atskleidė, kaip jas pasigaminti patiems. Sodininkystės ekspertai pasidalijo neįprastais produktais, kuriuos galima naudoti, kad augalai būtų sveiki ir bujotų. „Kad augalai išgyventų, jiems reikia daugybės maistinių medžiagų ir šiek tiek priežiūros, – sakė „Gardening Express“ atstovas Chrisas Bonnettas.

Miltligė – dažno sodininko siaubas. Tai viena dažniausių grybelinių ligų, pažeidžianti įvairius augalus: daržoves, javus, vynmedžius, kitus žolinius bei sumedėjusius augalus. Šiame straipsnyje papasakosime, kaip ją atpažinti, kaip kovoti ir kokie yra miltligės prevencijos būdai.

Lazdynas papuoš jūsų sodybą ryškiaspalviais lapais ir padovanos riešutų, kurie yra vertingas maistinių medžiagų šaltinis. Be to, lazdynas – tai krūmas, tinkantis auginimui aukštose gyvatvorėse. Susipažinkime iš arčiau su lazdyno auginimu, dauginimo būdais ir priežiūra. Lazdyno išvaizda Lazdynas (Corylus) – aukštaūgis krūmas, rečiau medis, sunokinantis visiems gerai žinomus lazdyno riešutus.

Dažnas artėjant vasarai svarsto, kurias pomidorų veisles pasirinkti geriausia. Dėl to TV3 laidoje „Svajonių sodai“ šis klausimas buvo aptartas kartu su „Žalios stotelės“ specialiste Liucija Kunigiškyte. Moteris patarė, kokias veisles pasirinkti geriausia skirtingų poreikių sodininkams. L. Kunigiškytė papasakojo, kurios veislės pasižymi ankstyvu derliumi, kurios vėlyvu, kurios išskirtinėmis spalvomis ir kurios ypatingu dydžiu.

Jei manėte, kad neturite vietos nuostabiai šluotelinei hortenzijai, teks pagalvoti dar kartą. Bobo hortenzija yra viena tų, kuriai tikrai rasite vietos savo gėlyne. Šio prekinio ženklo hortenziją lengva įsimylėti, nes ji apsipila nuostabiomis žiedų kekėmis, o kompaktiška forma telpa itin nedidelėje erdvėje. Be to, Bobo hortenzija dar ir priežiūros nereikalauja – ją nepaprastai lengva auginti.

Spanguolė (lot. Oxycoccus) priklauso erikinių (lot. Ericaceae) augalų šeimai. Yra kilusi iš Šiaurės Amerikos. Natūraliai auga užpelkėjusiose, durpingose vietovėse, atviruose pelkynuose. Savaime gamtoje auga paprastoji spanguolė (lot. Vaccinium oxycoccus) ir smulkiauogė spanguolė (lot. Vaccinium microcarpon), kuri laikoma paprastosios spanguolės porūšiu. Spanguolės yra daugiamečiai, visžaliai, žemaūgiai augalai.

Dažnas ūkininkas mėgsta pas save pasisodinti gardžių uogų – braškių. Tačiau norint, kad jų derlius būtų gausus, svarbu žinoti taisykles, kaip jas auginti, ir klaidas, kurių galima išvengti. Apie tai laidoje „Svajonių ūkis“ papasakojo ūkininkas Tautvydas Kvieska. Ūkininkas pasidalijo savo braškių auginimo patarimais.  Geriausios braškių veislės Ūkininkas Tautvydas tikino, kad savo darže augina šešių veislių braškes. Kiekviena iš jų turi savų privalumų, kuriuos vertina pirkėjai.

Sodininkystės entuziastė pasidalijo sąrašu augalų, kurių nemėgsta šliužai ir jų nė neliečia – sodas atrodys gražiai, bus pilnas spalvų, ir jame nebus nė vieno šliužo. Šliužai liūdnai pagarsėję tuo, kad graužia lapus ir krūmus, tačiau jie taip pat turi vaidmenį gamtos ekosistemoje, todėl prevencija yra geresnė strategija nei naikinimas, rašo express.co.uk.

Samanos vejoje neatrodo gražiai, be to, kai pradeda augti vejoje, jos turi vieną tikslą – visiškai užvaldyti visą plotą ir nustelbti veją. Todėl išbandykite šį samanų naikinimo būdą ir vėl galėsite džiaugtis gražia veja. Samanos vejoje – dažnas reiškinys, jos dažniausiai atsiranda tose vietose, kurios yra pavėsingos arba kuriose yra prastas drenažas.

Kartais besirūpindami savo gėlyno augalais galime pastebėti nedidelius sveikatos sutrikimus: išbertos arba niežtinčios rankos, ašarojančios akys, o gal ir blogiau. Tai greičiausiai gali būti mūsų prižiūrimų augalų kaltė. Kai kurios gėlės, krūmai yra nuodingi augalai, savo organuose prikaupę pačių įvairiausių nuodų, o mes net nesusimąstome. Nuodu vadinama kiekviena medžiaga, nuo kurios mažos dozės organizmas sutrinka ar net žūva.

Pavasaris – metas, kuomet atbunda gamta ir pražysta gražiausi sodo augalai. Vienas iš jų yra rododendras, kuris gali ne tik dideliais žiedais džiuginti jus vasarą, bet ir žaliais lapais priminti gamtos grožį žiemos metu. Apie tai, ką daryti norint, jog rododendrai krautų didelius žiedus, papasakojo „Juragių medelyno“ ūkininkas Donatas Venckevičius. Ūkininkas papasakojo, kaip jis pats rūpinasi savo rododendrais medelyne ir ką pataria daryti kitiems sodininkams.

Kiekvienas sodininkas kasmet laukia pražystančių magnolijų. Išskirtiniu grožiu pasižymintis augalas džiugina dideliais, žadą atimančiais pumpurais. Pamačius juos kaskart norisi atsisukti ir pasigėrėti dar kartą.  Dėl to apie šio augalo priežiūrą ir jos ypatumus papasakojo „Juragių medelyno“ ūkininkas Donatas Venckevičius. Jis teigė, kad jų medelyne šių augalų auga daugiau nei penkiasdešimt.

Aviečių sodinimas gali tapti tikra meditacija, dovanojanti vienybės su gamta jausmą, jei tik žinosite praktinius patarimus, kada ir kaip jas sodinti. Šios skanios ir maistingos uogos yra vertinamos ne tik dėl savo skonio, bet ir dėl sveikatai teikiamos naudos. Avietės yra puikus antioksidantų, vitaminų, ypač C vitamino, ir skaidulų šaltinis.

Amarai, voratinklinės erkės ir kiti kenkėjai gali stipriai pakenkti mūsų mylimoms gėlėms, vaisiams ir daržovėms. Šie gyviai sodą puola būriais, ir, tiesiogine to žodžio prasme, išsiurbia iš jų gyvybę bei dažnai sukelia ligas. Daugelis cheminių pesticidų, pavyzdžiui, tie, kurių sudėtyje yra glifosato, gali būti nesaugūs tiek mums patiems, tiek aplinkai. Dėl jų vaisiai ir daržovės gali tapti nebesaugūs vartoti.

Kiekvienas besirūpinantis savo sodu pavasario metu laukia žiedais apsipilsiančių augalų grožio. O vienas populiariausių augalų – hortenzijos. Dėl to apie šį augalą, jo priežiūrą auksiniais patarimais pasidalijo Kauno rajone esančio „Juragių medelyno“ ūkininkas Donatas Venckevičius. Ekspertas išdavė, kokios yra šio augalo priežiūros subtilybės ir kokius darbus atlikę galėsite tikėtis didžiausių žiedų.

Katės gali nuniokoti jūsų sodą, nes kasa dirvą ir naudojasi sodu kaip kraiko dėže. Tačiau yra keturi augalai, kurie natūraliai atbaido kates – pasisodinkite juos sode ir katės į jį nebeis. Nors katės yra mylimi naminiai gyvūnai, sode jos nėra itin laukiamos. Kartais katės gali būti naudingos, nes naikina graužikus ar kitus kenkėjus, kurie gali pakenkti jūsų augalams. Tačiau jos taip pat dažnai naudojasi sodu kaip kraiko dėže.

Paprastasis kurklys (Gryllotalpa gryllotalpa) – kurklinių (Gryllotalpidae) šeimos vabzdys, dar vadinamas parpliu, turkliu. Tai yra požeminių erdvių vabalas, kuris gyvena po žeme ir gali sukelti žalą augalams. Kūno ilgis iki 5 cm. Galva nedidelė, burnos organai nukreipti į priekį, antenos neilgos. Turi trumpus odiškus antsparnius, ilgus vėduokliškus ir plačius sparnus. Priekinės kojos rausiamojo tipo. Patelė deda iki 500 kiaušinių, vystosi ilgai (2–2,5 metų) ir gyvena žemėje.

Agrastų sodinimas – tai tarsi nostalgiška kelionė į vaikystę, kai šios gardžios ir įvairiaspalvės uogos džiugindavo beveik visą vasarą. Tik viena bėda – subadyti pirštai, nes daugelis agrastų, kaip ir gėlyno karalienės rožės, yra su spygliais. Agrastai Lietuvoje auginami labai seniai, dar nuo 19 a. vidurio, tad daugelis paslapčių, kaip gauti didelį uogų derlių ir išsaugoti augalus sveikus, buvo perduodamos iš lūpų į lūpas.

Jeigu ne obuoliai, tuomet kriaušės, taip? Lietuviai (ir ne tik) mėgsta šiuos vaisius, todėl greičiausiai bent jau kas antrame sode puikuojasi kriaušė. Jos auginimas, sodinimas ir priežiūra nesudėtinga bei nereikalaujanti didelių pastangų, o rezultatas – ne vienerius metus džiuginantis saldžių, naudingų vaisių derlius. Netgi kvapą gniaužiantis žydėjimas ir blizgūs medžio lapeliai pagražins kiemo aplinką.

Žydėjimo metu rožės yra vienos pastebimiausių ir gražiausių gėlių sode. Tačiau tam, kad jos gausiai žydėtų, sodininkystės profesionalas pasidalijo, kaip pasigaminti namines trąšas. Rožės neabejotinai yra itin populiarios sodų gėlės ir nesunku suprasti, kodėl. Jos yra universalios, įvairių spalvų ir veislių, be to, nuostabiai kvepia. Kiekvienam sodininkui, norinčiam, kad jo rožės būtų kuo gražesnės ir gausiau žydėtų, tinkamų trąšų naudojimas turi didelę reikšmę.

Jau pats metas pakalbėti apie pomidorus. Vieni daržininkai pomidorus sėja jau vasario mėnesį, kiti – tik kovo viduryje ar pabaigoje. Ir štai paradoksas: tiek vienų, tiek kitų pomidorai prinoksta beveik tuo pačiu metu. Šioje publikacijoje rasite informacijos, kada geriausia sėti pomidorus, kada juos daiginti ir kitų naudingų pomidorų auginimo patarimų.

Našlaitės yra vienos populiariausių pavasario gėlių, kurios pačiomis įvairiausiomis spalvomis bene anksčiausiai nuspalvina terasas ir balkonus. Jos yra nereiklios, nebrangios, pakenčia net nedideles pavasarines šalnas ir yra puikus pasirinkimas turint vaikų, mat jų žiedlapiai yra netgi valgomi. Kad jos gražiai žydėtų, tereikia atsiminti kelias taisykles, sako „Iki“ šviežių gėlių ir augalų kategorijos vadybininkė Vesta Paukštelo ir atskleidžia efektyviausią metodą jas apsaugoti nuo ligų.

Ar kada nors pagalvojote, kad galite auginti daržoves savo buto balkone? Taip – tikrai galite! Jei turite balkoną, vadinasi turite pakankamai erdvės auginti gėles, vaistažoles ir daržoves. Balkonai yra puiki vieta šiltnamiui ir jūsų svajonių mini darželiui. Šiltnamis balkone gali padėti užsiauginti savas salotas, pomidorus, krapus, špinatus, čiobrelius, mėtas bei begales kitų daržovių ir prieskoninių augalų.

Daugelis kurmius sode laiko kenkėjais ir stengiasi vienokiais ar kitokiais būdais kurmius išvaryti. Nors jų žala dažniausiai tik estetinė, tačiau rausdami gali pakenkti ir augalams – išrausti, pažeisti ar kitaip padaryti nepataisomos žalos sodo augmenijai. Tačiau gyvenant gamtos prieglobstyje reikia nepamiršti, kad veržiamės į ekosistemą kurioje yra ir kurmiai, ir kiti, ne visada malonūs bei laukiami, organizmai sode.

Dažnas sako, kad kanų sodinimas reikalauja daug iššūkių. Tačiau „Kanų sodų“ želdyno dizainerė Asta Milkintaitė atkerta, kad tai gali būti ir visai nesudėtinga. Apie tai, kaip paruošti kanas sodinimui ji papasakojo TV3 laidoje „Svajonių sodai“. Moteris atskleidė, kaip paruošti kanų gumbus ir kanų sėklas sodinimui. Kanų gumbų paruošimas Pirmas darbas, kurį reikia padaryti norint pasisodinti kanas, – augalų gumbų paruošimas. Tai, anot želdynų dizainerės, reikalauja atidumo.

Valgomasis sausmedis (Lonicera edulis) – išsivadavęs iš egzotikos gniaužtų ir vis dažniau ir drąsiau randantis savo vietą mūsų sodybose ir kiemuose. Tai – nelepus, derlingas ir dekoratyviai žydintis krūmas, išsiskiriantis tamsiai mėlynos spalvos, pailgomis uogomis, kuriose gausu antioksidantų, vitamino C bei kalio.

Bundant pavasariui visiems augalams reikia trąšų, o vienos iš labiausiai mėgstančių pavalgyti yra rožės. O tai kada tręšti rožes, kad paspartintumėte šių krūmų naują vegetaciją ir pagerintumėte jų žydėjimą? Pavasario pirma pusė – štai idealiausia tręšimo pradžia visoms rožėms. O tolimesni tręšimo etapai priklausys ir nuo trąšų rūšies, ir nuo pačių rožių savybių, tad išsiaiškinkime, visus su rožėmis susijusius tręšimo niuansus.

Aviečių genėjimas – tai būtina jų priežiūra. Už tinkamą priežiūrą avietės atsilygins didesniu derliumi, užaugins stambesnes uogas. Aviečių genėjimas – tai ne tik pažeistų ar ligotų šakų pašalinimas. Tai ir krūmo retinimas, atnaujinimas. Kada palankiausias metas genėti avietes ir kaip tinkamai tai atlikti? Kada genimos avietės? Aviečių genėjimui tinkamiausias laikas yra ruduo ir ankstyvas pavasaris. Tad jeigu to neatlikote rudenį, dabar pats metas.

Šluotinis sausakrūmis dažnai įvardijamas kaip senovinis vaistinis augalas ar net naudingas ekologiškos žemės ženklas. Tačiau šis augalas gali kelti didelį susirūpinimą dėl savo potencialiai pavojingų savybių. Nors daugelis žmonių gali nežinoti apie šluotinio sausakrūmio galimas neigiamas pasekmes, yra svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad šis augalas gali būti ne tik nepageidaujamas soduose ar laukuose, bet ir turėti įtakos sveikatai ir net gamtai.

Dėl nenusakomos gausos vitaminų ir naudingųjų medžiagų žalieji žirneliai turi atrasti kampelį jūsų darže. Kai ateis tinkamas laikas, kada sėti žirnius, tuomet pasėtos kelios sėklytės vasarą jau atneš neįkainojamo derliaus. Tuomet galėsite aižyti ankštis tiesiai nuo vijoklio arba sulaukto žirnių derliaus užsikonservuoti. Visgi sėkmingam derliui įtaką turi tinkamas sėjos laikas, sodinimo ypatumai ir šiokia tokia priežiūra, tad pagrindinius kriterijus ir panagrinėsime.

Norint užsiauginti stambių ir saldžių šilauogių uogų, nepakanka tik tinkamo rūgštingumo dirvos ir trąšų. Labai svarbus yra šilauogių genėjimas. Kasmet teisingai genint šilauogių krūmus, derės stambios, didelės uogos, net ir tręšiant negausiai. Kada genėti šilauoges? Tinkamiausias laikas šilauogių genėjimui yra kovo mėnuo. Intensyvus genėjimas pradedamas, kai krūmas sulaukia 5–6 metų ir priaugina daugiau šakų.

Šilauogės, iš pelkėto miško glūdumos „atsikrausčiusios“ į mūsų sodus, yra itin vertingos uogos. Virtuvėje šilauogės tampa kūrybos šaltiniu – nuo gaivių kokteilių ir desertų iki egzotinių patiekalų priedų. Jos suteikia spalvų ir skonių harmoniją, kuri nepaliks abejingo nei vieno gurmano.

„Ką daryti, kai vejoje samanų daugiau nei žolės?“ – klausia Andrius V. iš Biržų. Atsako agronomė Regina Sereikienė.  Samanos mėgsta pavėsį ir mažai patręštą dirvą. Nuo jų galima gintis dviem būdais – mechaniniu arba cheminiu. Atsikratyti samanų padės vejos vėdinimas, giliai subadant velėną. Tada į gilesnius velėnos sluoksnius lengviau patenka oro. Samanų naikinimas pievoje Jei samanų nedaug, jas galima išgrėbstyti.

Braškėmis turėtų apsirūpinti kone kiekviena sodyba, nes uogos labai naudingos bei saldžios – absoliuti vasaros nostalgija. Šiuos augalus auginti ne taip ir sunku – reikia padėti gerą pamatą prieš braškes sodinant, o visa kita daug priežiūros nereikalaus. O kada sodinamos braškės? Jeigu didžiąją dalį darbo braškyne pasidarėte rudenį (dirvos patręšimas, daigų paruošimas), tai be rudeninio sodinimo termino yra galimybė naujus daigelius sodinti ir pavasarį.

Aptarsime vieną opų klausimą – kada sodinti česnakus. Kodėl opų? Todėl, kad medijoje ir literatūroje vyrauja įvairiausios česnakų sodinimo datos. Bėdos neturėsite, jeigu visgi česnakus sodinsite rudenį, nes tai geriausias šių daržovių sodinimo laikas. Visgi yra galimybė česnakus sodinti ir pavasarį, bet tuomet ir susiduriama su nesusipratimais. Tad sudėsime visu taškus ant „i” ir pagrįsime, kodėl česnakus reikia sodinti kuo anksčiau.