socialiniai tinklai

Ar jums smalsu pamatyti, ką praėjusią savaitę nuveikė Lietuvos įžymybės? Pristatome savaitės socialinių tinklų kronikas, kuriose duris į savo gyvenimą smalsuoliams ir gerbėjams pravėrė gerai pažįstami veidai.  Atlikėja Evelina Anusauskaitė-Young su vyru Adamu mėgavosi žygiu kalnuose. Kartu su mylimąja Eleonora Sebrova ir prodiuseriu Raigardu Tautkumi Egidijus Dragūnas vieši JAV.

Velykų šventės akimirkos, kadrai iš gimtadienio, koncerto užkulisiai, gėlės nuo gerbėjų ar džiaugsmas artėjančia premjera – tokiais savaitės kadrais socialiniuose tinkluose dalijosi žymūs Lietuvos žmonės. Smalsu žvilgtelėti į jų paskyras? Kviečiame pažiūrėti štai čia:  Egidijus Dragūnas Paskelbęs apie muzikinės karjeros Lietuvoje pabaigą, Egidijus gerbėjus nudžiugino asmenuke Katedros aikštėje.

Žinomi žmonės saugodami savo atžalas prisigalvoja visko. Štai pop muzikos princas Michaelas Jacksonas iki pat savo mirties viešumoje dangstė savo atžalų veidus, o jų aukles ribojo griežtomis sutartimis, kuriose negalėjo būti nė minties apie vaikų įamžinimą nuotraukose. Tačiau yra ir mąstančių priešingai – kai kurie tėvai savo mažąsias kopijas stengiasi nuo mažens padaryti madas diktuojančiomis žvaigždėmis.

Prabangios kelionės, gimtadieniai draugų būryje ar gundančios fotosesijos – tokiomis kasdienybės akimirkomis su savo gerbėjais dalijosi Lietuvos garsenybės. Kovo mėnesio garsenybių gyvenimo kronikos – šiose nuotraukose. Atlikėja Urtė Šilagalytė dalijosi kelionės Milane akimirkomis. Monika Šedžiuvienė paviešino provokuojančios fotosesijos kadrus.   Viename prabangiame sostinės restorane stilistė Asta Valentaitė atšventė 34-ąjį gimtadienį.

Rusija dažnai nustebina. Štai 33 socialinių tinklų profilių nuotraukos Rusijos stiliumi. 33 nevykusios profilio nuotraukos: Rusijos stilius (funcage.com) 33 nevykusios profilio nuotraukos: Rusijos stilius (funcage.com) 33 nevykusios profilio nuotraukos: Rusijos stilius (funcage.com) 33 nevykusios profilio nuotraukos: Rusijos stilius (funcage.com) 33 nevykusios profilio nuotraukos: Rusijos stilius (funcage.com) 33 nevykusios profilio nuotraukos: Rusijos stilius (funcage.

Lietuvos sportininkai vis drąsiau su savo gerbėjais ima bendrauti socialiniuose tinkluose – „Facebook“ paskyrose. Tęsiame šią straipsnių seriją ir vėl pristatome nedidelę pastarosios savaitės socialiniuose tinkluose aktyviausių sportininkų įrašų dalį. Vienas geriausių Lietuvos kovotojų Sergejus Maslobojevas Kuvalda su naujai iškepta tatuiruote - senovės Spartos kario šalmas ir skydas. Ir tikrai bus dar...     Sportinio ėjimo atstovė Neringa Aidietytė dairosi po Budapeštą.

Puslapiui „Sekejai.lt“ paskelbus daugiausia followerių socialiniuose tinkluose turinčių lietuvių sąrašą, kuriame yra ir ne vieno garsaus pramogų pasaulio atstovo vardas, „Balsas.lt“ žurnalistai nutarė paklausti, kas interneto erdvėje žavi tūkstantines gerbėjų armijas surinkusius žinomus šalies žmones. 114 358 sekėjai: Monika Šalčiūtė „Skaitau naujienas apie visą pasaulį, faktus, gamtą.

Praeitą savaitę tūkstančių „Instagram“ vartotojų dėmesį patraukė paskyra „Vyrai su kava“. Fantazijos nestokojantys tinklo vartotojai šią savaitę sukūrė naują paskyrą „Vyrai ir šunys“ – ji sulaukė jau 10 tūkstančių gerbėjų.

Balsas.lt tęsia straipsnių seriją apie Lietuvos sportininkus socialiniuose tinkluose, kur jie mielai dalijasi akimirkomis iš savo kasdienio gyvenimo – treniruočių ir laisvalaikio. Vėl pateikiame nedidelę pastarosios savaitės socialiniuose tinkluose aktyviausių sportininkų įrašų dalį. Dovilė Dzindzaletaitė Europos uždarų patalpų lengvosios atletikos čempionate. Gera pradžia pusė darbo.     Žydrūnas Savickas „Arnold Strongman Classic“ varžybų starte geros nuotaikos.

Rusijos socialinių tinklų nuotraukos, tai ne tik girtuokliai, be jokios abejonės, ne tik patys rusai. Sulaukėme ne vieno komentaro, kad visur tas pats, ne tik Rusijoje. Tačiau ir patys rusai su pasimėgavimu renka panašias nuotraukas, – autoironija nėra svetimas jiems dalykas. Mėgsta jie pasijuokti ir iš kilimų ant sienų, ir iš nevykusių merginų „selfių“, ir iš girtuoklių. Siūlome ir jums paganyti akis. Kaip visada, patys naujausi ir smagiausi savaitės „herojų“ nuotykiai.

Vasario mėnesį festivalis „Mados infekcija” kartu su prekybos ir laisvalaikio centru „Panorama” skelbė konkursą, kurio metu ieškojo naujų modelių profesionaliai teminei fotosesijai. Socialiniame tinkle „Facebook“ skelbdami konkursą organizatoriai siekė atrasti keturis neprofesionalius, tačiau skirtingus, įdomius, savitu charakteriu pasižyminčius tipažus, galinčius stoti priešais fotoobjektyvą ir tapti šių metų pavasarinio katalogo modeliais.

Balsas.lt tęsia straipsnių seriją apie Lietuvos sportininkus socialiniuose tinkluose, kur jie mielai dalijasi akimirkomis iš savo kasdienio gyvenimo – treniruočių ir laisvalaikio. Šįkart vėl pateikiame nedidelę pastarosios savaitės socialiniuose tinkluose aktyviausių sportininkų įrašų dalį. Aneta Možeiko atėjus pavasariui kviečia mus būti ne tik gražius, bet ir lanksčius.

Žinių radijas Svarbiems įvykiams pranešti žiniasklaidai vis rečiau naudojant asmenines svetaines, jas keičiant socialiniais tinklais, „Socialaus marketingo“ socialinių tinklų ekspertas Aidis Dalikas „Žinių radijui“ sakė, kad perėjimas į socialinius tinklus vyksta sekant iš paskos klientams ir skaitytojams.

Balsas.lt tęsia straipsnių seriją apie Lietuvos sportininkus socialiniuose tinkluose, kur jie mielai dalijasi akimirkomis iš savo kasdienio gyvenimo – treniruočių ir laisvalaikio. Šįkart vėl pateikiame nedidelę pastarosios savaitės socialiniuose tinkluose aktyviausių sportininkų įrašų dalį. Galiūnas Žydrūnas Savickas pradėjo intensyviausią ir sunkiausią pasirengimo turnyrui „Arnold Classic“ dalį. Apie tai, kaip sekasi stipriausiam pasaulio žmogui, artimiausiu metu skaitykite interviu Balsas.lt.

 Nepaprastai išpopuliarėjus socialiniams tinklams, reikiamą žmogų žinutėmis juose pasiekti kartais galima greičiau nei el. paštu, pripažįsta LRT.lt pašnekovai. Tęstinių mokymų centro treneris Arūnas Armalis sako, kad „Facebook“ žinutės yra gera alternatyva el. laiškams ir verslo komunikacijoje. Tačiau UAB „Socialus marketingas“ vadovas Arijus Žakas įžvelgia šio komunikacijos kanalo trūkumų, o el. laiškus laiko verslui labiau tinkamu, solidesniu bendravimo būdu.

Lietuvos sportininkai vis drąsiau su savo gerbėjais ima bendrauti socialiniuose tinkluose – „Facebook“ paskyrose. Balsas.lt supažindina su nedidele pastarosios savaitės socialiniuose tinkluose aktyviausių sportininkų įrašų dalimi. Štai kaip baigėsi rutulio stūmikės Giedrės Kupstytės treniruotė Klaipėdoje... Komentaras prie nuotraukos: Klaipeda...sorry..Bet pirmas bandymas pas mane nuo šiandien sėkmingiausias!! Brangiai atsieis man šis malonumas, bet aš tikrai nemirtinga.

Arnas Mazėtis, Irma Janauskaitė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt  Į virtualias komunikacijų technologijas jau investuoja ir nereta, iki šiol nereikalingu balastu tai laikiusi, įmonė. Ir nors, pavyzdžiui, socialiniuose tinkluose toli gražu yra ne vien tikslinė auditorija, naudos įmonė vis tiek esą turi. Specialistų teigimu, į socialinius tinklus reikia žengti tik turint tvirtą ir aiškiai matomą tikslą. Kitu atveju, gali paskęsti neaprėpiamose interneto platybėse.

Kol elektroniniai knygynai siunčia informaciją apie nuolaidas ir naujas knygas, lietuviškų knygų autoriai leidžia savo knygas patys ar kartu su leidykla ir jas parduoda ne tik knygynuose, bet ir internetu savo tinklaraščiuose, feisbuko paskyrose ar specialiai knygai sukurtuose puslapiuose. Šių naujų pardavimo kanalų rezultatai puikūs, galbūt net rekordiniai. Feisbuko sekėjai per savaitę išpirko 1200 knygų Mantvydą Leknicką būtų galima pavadinti savotišku rekordininku.

Jungtinės Karalystės kariuomenė įkūrė specialų dalinį, kurio nariai bus apmokyti netradicinio kariavimo būdų. 77-osios brigados nariai, kurie jau yra išmokyti partizaninio karo taktikos, bus apmokomi psichologinio karo metodų. Kariuomenė tikisi, kad 77-oji brigada, žengdama koja kojon su skaitmeninio amžiaus technologijomis, galės paveikti mūšio eigą, naudodama netradicines, nemirtinas priemones, tokias, kaip socialinių tinklų erdvę.

„Facebook“, „LinkedIn“, „Twitter“ ir kitus socialinius tinklus komunikacijai Lietuvoje vis daugiau naudoja tiek verslo įmonės, tiek viešojo sektoriaus atstovai.

Nors „Facebook“ ir „Instagram“ antradienio rytą iškrėtė pokštą ir trumpam mus apleido, merginos tęsia savo pradėtus darbus – toliau fotografuoja save. Ir mes tuo džiaugiamės.

Konfliktų epicentre šiuo metu kiekvieną kartą atsiduria iniciatyvos ir žinutės socialiniuose tinkluose. Nuo Arabų pavasario iki išpuolio Paryžiaus savaitraštyje „Charlie Hebdo“ – žinutės „Facebooke“ ir „Twitter“ vienija ir kiršina, tačiau be socialinių tinklų per konfliktą išsiversti būtų sudėtinga. Tokios mintys išsakytos Pasaulio ekonomikos forumo jaunimo tinklo „Global Shapers“ diskusijoje.

Žinių radijas Pastaruoju metu vis dažniau pasigirstant apie užblokuotas „Facebooko“ anketas, socialinių tinklų ekspertas Aidis Dalikas „Žinių radijui“ nurodė, kokiais atvejais tai gali nutikti ir kodėl. „Dažniausiai „Facebookas“ blokuoja tų žmonių paskyras, kur neaišku, ar jie yra tikri vartotojai. „Faceooko“ politika aiškiai apibrėžia, kad anketą socialiniame tinkle gali turėti tik tas, kurio vardas ir pavardė ten nurodyti tiksliai.

Deividas Jursevičius, LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Dauguma lietuvių vis labiau vertina savo teises į privatų gyvenimą socialiniuose tinkluose, bet nenutuokia, kokius veiksmus būtų galima traktuoti kaip pažeidimus. Skirtingas situacijas, kai vienoje apibūdinamas pažeidimas, o kitoje – nuo paties žmogaus priklausanti padėtis, dauguma vertina vienodai – kaip kišimąsi į privatumą. Tokias tendencijas pastebi Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorė Dovilė Šakalienė.

Australijos lengvaatletė 21 metų Michele Jenneke išgarsėjo 2012 metais, tačiau ne rezultatais, o įspūdingu ir seksualiu apšilimo šokiu prieš IAAF pasaulio jaunimo čempionato startą. Šis epizodas tapo vienu karščiausių ir dažniausių žiūrimų sporto istorijoje. Itin aukštų rezultatų barjeriniame bėgime australė kol kas nepasiekė, tačiau mėgaujasi milžinišku populiarumu – nuolat patenka į seksualiausių pasaulio atlečių sąrašus, dalyvauja lenktynėse su automobiliais, sukasi reklaminiuose klipuose.

Lietuvoje vėl įvykdytas toks skandalingas nusikaltimas, po kurio masiškai reikalaujama sugrąžinti mirties bausmę išgamoms ir iškrypėliams. Tai aktyviai aptarinėjama gyvuose pokalbiuose, o ypač – interneto žinių komentaruose ir socialiniuose tinkluose, kuriuose dalyviai net neslepia savo pavardžių ir veido.

Kiekvienas nori sulaukti dėmesio, būti pastebėtas, įvertintas ir gauti komplimentų, tačiau gali būti nelengva, kai socialiniuose tinkluose kasdien paskelbiama krūva fotografijų. Konkurencija tikrai didelė! Norėdami būti pastebėti šie žmonės pasistengė fotografuodamiesi, tačiau populiarumo susilaukė visai ne dėl to, dėl ko tikėjosi.

Deividas Jursevičius, LRT Radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Dauguma virtualių socialinių tinklų vartotojų atsakytų, kad yra labai susirūpinę savo privatumu internete, tačiau greičiausiai nesugebėtų pasakyti, ką dėl to konkrečiai daro, sako Mykolo Riomerio universiteto Skaitmeninių technologijų instituto doktorantė Inga Malinauskaitė Pasak jos, privatumą socialiniuose tinkluose reguliuoja dar 1995 metais išleista direktyva ir šis reguliavimas nėra pakankamas.

Apie pasaulio sporto žvaigždes tikriausiai žinome viską – kur važiuoja, kokiose varžybose dalyvauja, ką valgo ir su kuo bendrauja. Apie tai sportininkai informuoja savo gerbėjus socialiniuose tinkluose, darydami įvairiausias asmenukes. „Balsas.lt“ taip pat pasižvalgė interneto socialiniame tinkle „Facebook“, tik ieškojo ten žinomų Lietuvos sportininkų.  Kurios Lietuvos sporto žvaigždės lepina savo aistruolius asmenukėmis? Atsakymai – fotogalerijoje. „Balsas.

 80 proc. Lietuvos moksleivių norėtų per socialinius tinklus bendrauti ne tik su savo draugais, bet ir su mokytojais, o taip pat naudoti socialinius tinklus mokymosi procese - tai parodė nemokamų skaitmeninių mokymų pedagogams „Samsung Mokykla ateičiai“ kartu su Lietuvos mokinių parlamentu atlikta apklausa. Kaip rodo apklausa, Lietuvos moksleiviai mato labai daug „Facebook“ ir kitų socialinių tinklų panaudojimo galimybių mokantis. Kaip didžiausią privalumą net 69 proc.

Patyčių problema aktuali buvo visais laikais. Tik keičiantis kartoms, keičiasi patyčių pobūdis. Naujausias tyrimas atskleidė, kad net kas penktas vaikas Lietuvoje yra patyręs patyčias elektroninėje erdvėje. Patyčios ir socialiniuose tinkluose Viena vertus, tai neturėtų stebinti: auganti nauja karta, skirtingai nuo savo tėvų, daugiau laiko praleidžia elektroninėje erdvėje nei su draugais spardydami kamuolį.

Socialiniai tinklai ne tik padeda palaikyti ryšį su draugais, bet ir atrasti naujų karjeros kelių ar suburti gerbėjų armijas. Šios žavios merginos žino kaip išnaudoti interneto teikiamą naudą. Jos turi tūkstančius sekėjų socialiniuose tinkluose su kuriais dalijasi ne tik stiliaus patarimais, bet ir kelionių rekomendacijomis ar mėgstamais receptais.

Man labai patinka stebėti žmones, kaip jie elgiasi vienokiose ar kitokiose situacijose, ką, o dar svarbiau, kaip šneka, kokią informaciją siunčia neverbaline kalba. Aišku, aplinką stebiu ne tik dėl savo pomėgio – vėliau viską, ką pamatau ir išgirstu, aprašau. Toks jau žurnalisto darbas – stebėti ir fiksuoti. Šįsyk man už akių užkliuvo socialiniame tinkle „Facebook“ besireiškiantys ekshibicionistai.

Žinių radijas Tyrimas parodė, kad net 77 procentai lietuvių dirba laisvalaikiu, naudodamiesi mobiliaisiais įrenginiais. Tačiau darbe nevengiama „lindėti“ socialiniuose tinkluose ar tvarkytis kitų reikalų.

Nors tikri šūviai aidi už tūkstančių kilometrų nuo Lietuvos, Ukrainoje, tačiau šio karo aidai mūsų šalies kibernetinėje erdvėje skamba visu garsumu ir, deja, jie bus linkę tik stiprėti. Taip apie šalies kibernetinį saugumą sako KTU ekspertas profesorius Algimantas Venčkauskas.

 Rusijos kalbos apie galimybes atsijungti nuo interneto dar kartą parodo valdžios bandymus kontroliuoti socialinius tinklus, sako Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Giedrius Česnakas. „Politiniam Rusijos elitui, valdžiai veikiausiai pradeda kilti šiokia tokia paranoja – juk būtent socialiniai tinklai suvaidino itin svarbų vaidmenį, pavyzdžiui, per arabų revoliucijas, mobilizuojant visuomenę“, – svarsto politologas.

Pastaruoju metu valdžios institucijos tampa vis aktyvesnės socialiniuose tinkluose. Čia skelbiamos naujienos, kviečiama diskutuoti, anonsuojami būsimi įvykiai ir net paprasčiausiai linkima gero savaitgalio... Vienų įstaigų socialiniuose tinkluose pateikiama informacija kone identiška tai, kuri skelbiama oficialiose šių institucijų interneto svetainėse, kitų daugiau ar mažiau skiriasi. Neabejotina, siekis būti, kaip sakoma, arčiau žmonių pagirtinas.

Socialinis tinklas BeeChallenge priklaustė visų internautų dėmesį po to, kai papilito begalė jo narių nuotraukų, kuriose moterys veidą užsidengusios liemenėlėmis pozuoja nuogomis krūtimis. Kiekviena, publikavusi tokią nuotrauką estafetę turi perduoti trims draugėms, kurios pakartoti procesą turi per 24 val. Akcija primena šalto kibiro iššūkį, tačiau nereikia aukoti pinigų, nesiekiama atkreipti dėmesio į kažkokias svarbias socialines problemas. Moterys tiesiog demonstruoja savo kūną.

Naujas italų mokslininkų atliktas tyrimas nustatė, kad moterys ir pažeidžiamos visuomenės grupės, tarp jų ir LGBT* asmenys, yra neigiamai veikiami neapykantos kalbos socialinės žiniasklaidos platformose, praneša Nacionalinė LGBT teisių organizacija LGL.

Didžiosios Britanijos muzikos žvaigždė Jamesas Bluntas savo „Twitter“ paskyroje sulaukia ne tik gerbėjų pagyrų ar pasiūlymų susituokti, bet ir aštrios kritikos. Užuot sielojęsis dėl jam ištartų negatyvių žodžių, atlikėjas viešai linksminasi ir savo gerbėjus malonina saviironija bei puikiu humoro jausmu.

Agnė Kairiūnaitė, LRT Klasikos laida „Manasis aš“, LRT.lt Mes visi jaučiame vaikišką norą pabėgti nuo tiesioginio bendravimo keliamos įtampos, sako VDU Viešosios komunikacijos katedros lektorius filosofas Algirdas Davidavičius. Būtent šiuo mūsų noru sėkmingai naudojasi socialinių tinklų kūrėjai – jie tarsi pasiūlo terpę, kur žmonės pripažinimo ir kitų dėmesio gali sulaukti socialiai saugia forma.

Mokymų bendrovės „Grand Partners“ vyr. konsultantė Ieva Iacob sako, kad naršymo socialiniuose tinkluose problema vis labiau auga. Pašnekovės tikinimu, jei kasdien socialinėje erdvėje praleidžiamas pusvalandis – nieko tokio, tačiau, jei laikas siekia 2 valandas, vertėtų susimąstyti. Vis dėlto pašnekovė mano, kad nereikėtų darbdaviams riboti darbuotojų priėjimo prie socialinių tinklų.

Edgaras Savickas, LRT.lt Tokių sparčiai besivystančių situacijų metu, kaip Malaizijos lėktuvo katastrofa, neretas žiniasklaidos vartotojas atsisuka į socialinius tinklus. Būtent ten paprastai galima patenkinti poreikį viską išsiaiškinti kuo greičiau. „Bėda ta, kad informacija ten nebūtinai yra patikima, todėl skaitytojas šią atsakomybę prisiima sau“, – sako JAV konsulate Kazachstane dirbantis diplomatas Tristramas Perry.

Bendravimo „Facebook“ ir kituose populiariuose interneto socialiniuose tinkluose bumas, iš visa ko sprendžiant, baigėsi. Ekspertų teigimu, nemažai žmonių yra nusivylę bendravimo internete galimybėmis ir traukiasi iš socialinių tinklų. Tokią tendenciją patvirtino ir tarptautinės tyrimų organizacijos „YouGov“ neseniai atlikta apklausa, liudijanti, kad interneto vartotojų susidomėjimas socialiniais tinklais slopsta. Mažiausiai 10 proc.

Ši apranga privers jus dar kartą pagalvoti prieš spaudžiant „patinka“ po „Instagram“ nuotrauka ar „Facebook“ komentaru. Mokslininkai pristatė iš plokštelių sudarytą išmaniąją suknelę, kuri tampa vis skaidresnė priklausomai nuo vartotojo aktyvumo internete. „Skaitmeninėje erdvėje mes esame nuogi visą laiką“, – tvirtina suknelės kūrėjai, Niujorko universiteto dizaineriai Pedro Oliveira ir Xuedi Che.

Didžiosios Britanijos sostinė Londonas buvo ne kartą įvardintas kaip vienas iš labiausiai fotografuojamų ir labiausiai turistų lankomų pasaulio miestų. Tad visai nestebina tai, kad Londonas neseniai buvo pripažintas pasauline „selfių“, arba kaip kalbininkai sako „asmenukių“, sostine, skelbia šalies spauda. Portalas „Suggestme.

Jovita Sukackaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Ar galite gauti paskolą, prieš ją suteikiant ateityje bus galima patikrinti ne tik pagal kredito istoriją. Sukurta platforma, kuri matuoja socialinių tinklų įtaką gyventojų mokumui. Lietuvoje tai kol kas žaidimas, bet, pvz., Amerikoje, tai jau veikia praktiškai. Anksčiau ar išduoti paskolą, ar ne, bankininkai spręsdavo patikrinę jūsų kredito istoriją, Amerikoje jau matuojamas ir socialinių tinklų reitingas.

Kreditų biuras „Creditinfo“ pranešė sukūręs reitingą, kuris gyventojų nemokumo riziką prognozuoja pagal duomenis socialiniuose tinkluose. „Socialiniai tinklai gali papildyti klasikinį mokumo vertinimą, kuris atspindi finansinę ir ekonominę kliento pusę - jo kredito istoriją, pajamas, šeimyninę padėtį, kitą informaciją. Šie požymiai yra labai svarbūs vertinant kliento mokumą. Tačiau tai ne viską pasako apie kliento asmeninę pusę.

Ekspertai, dalyvavę Rygoje vykusiame „Adventus.lv“ surengtame tarptautiniame seminare „Klientų aptarnavimo srities naujovės“, pabrėžė, kad inovatyvių sprendimų naudojimas kontaktų centrų arba klientų aptarnavimo tarnybų veikloje yra viena iš pagrindinių veiksmingo organizacijų ir klientų bendravimo sąlygų. Ekspertai taip pat prognozuoja, kad ateityje vaizdo ryšio (video įrašų ir interneto online) vaidmuo šioje srityje tik didės, o visi komunikacijos kanalai bus sujungti į vieną IT platformą.