socialinė politika

Lietuva kasmet turtingėja. Pagal bendrąjį vidaus produktą vienam gyventojui gyvename kaip švedai apytiksliai 1990 metais. Galima sakyti, kad beveik išsipildė Sąjūdžio laikų svajonė gyventi kaip Švedijoje. Bet gerai yra tiems žmonėms, kuriems pavyksta gimti ar patekti į aukštesnį socialinį-ekonominį sluoksnį. Jie gali skirti daugiau lėšų savo sveikatai, sveikai maitintis, jų vaikai kur kas lengviau patenka į universitetus, valstybė dažniau apmoka jų atžalų mokymosi išlaidas.

Prezidentas Nausėda visai neseniai pateikė socialinės politikos iniciatyvas, kuriomis siūloma didinti pensijas ir socialines išmokas. Svarstoma, iš kur būtų galima paimti pinigų, kad tokias iniciatyvas būtų įmanoma įgyvendinti. Apie tai TV3 studijoje kalbėjo žurnalistas Vladimiras Laučius ir parlamentaras Dainius Kreivys. Girdėjome Prezidento Nausėdos socialinės politikos iniciatyvas.

Lietuvoje ketvirtadienį darbą pradeda Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misija. TVF Europos departamento misija, vadovaujama šio departamento vadovo Christopho (Kristofo) Klingeno, dirbs iki kovo 16 dienos. Fondo ekspertai analizuos bendrą Lietuvos makroekonominę būklę, įvertins ūkio raidos tendencijas, padėtį finansų sektoriuje, biudžeto ir socialinės politikos priemonių įgyvendinimą.

 Į Italiją po išgelbėjimo Viduržemio jūroje šiemet atvykusių migrantų skaičius iki pirmadienio – po dar vieno karštligiško tarptautinei laivų flotilei savaitgalio – turi viršyti 50 tūkstančių. Laukiamas dar 4 tūkst. žmonių atvykimas į pietinius uostus sugrąžino migracijos krizės klausimą į politinės darbotvarkės pradžią, trims dideliems šiauriniams regionams perspėjus, kad jie atsisakys apgyvendinti bet kokius naujus atvykėlius.

Naujos darbo vietos, skurdo mažinimas, socialinis saugumas. Šias sąvokas tarsi kokius burtažodžius kartojo ir kartojo Belgijos politikė Marianne Thyssen - paskirtoji Užimtumo, socialinių reikalų, kvalifikacijos ir darbuotojų judėjimo komisarė, atsakinėdama į ją „egzaminavusių” europarlamentarų klausimus. Sritis, už kurią bus atsakinga p. Thyssen, jei bus patvirtinta Žano Klodo Junkerio pasiūlyta Europos Komisija, man labai artima.

Į pasaulinę finansų krizę ir jos socialines pasekmes galima pažvelgti kaip į perspėjimą, jog socialinėje politikoje didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas prevencijai, o ne kovai su pasekmėmis. Būtina dėti pastangas, kad didžioji dalis socialinių išlaidų virstų socialinėmis investicijomis – taip būtų žengtas svarus žingsnis efektyvumo ir produktyvumo socialinėje srityje link.

Kandidatų į prezidentus pasirodymas antruose debatuose, kurių tema buvo socialinė politika, sveikatos apsauga ir švietimas, ekspertus nuvylė labiau nei pirmuose. Bene visi LRT.lt kalbinti ekspertai pripažįsta, kad į aukščiausią postą pretenduojančiųjų kalbose – mažai ugnelės, išradingumo, konkretumo. Didžiausią įspūdį, pasak ekspertų, rinkėjams padarė tie, kurie geriausiai valdė liežuvį. Išbaigtam šių debatų vaizdui pritrūko pagrindinės kandidatės – Dalios Grybauskaitės.

Socialdemokratai ir toliau vengia imtis būtinos veiklos socialinėje politikoje. Vietoj konkrečių sprendimų jie tik imituoja audringą socialinę veiklą, siekdami pavaizduoti, kad jiems rūpi žmogus. Tokios nuomonės laikosi Seimo konservatorių frakcijos narys, buvęs socialinių reikalų ministras Rimantas Dagys. Pasak jo, tai vyksta dėl vidinių socialdemokratų kovų, dėl kurių įkaitais tampa tiek esami, tiek būsimi pensininkai.

Dauguma politologų pastebi, kad Lietuvoje problematiški ne įstatymai, o politinė kultūra – sprendimai per dažnai grindžiami emocijomis, mažiau remiamasi duomenimis ir analize. Šalyje trūksta specialistų, kurie suvoktų valdžios ir piliečių vaidmenį sprendžiant socialines problemas, geriau išmanytų sritį, orientuotą į žmogaus gerovę – socialinę politiką.

„Socialinė dabartinės Vyriausybės politika chaotiška, progresinių mokesčių, „Sodros“ reformos nebus, euro įvedimą teks atidėti dėl Konstitucinio Teismo (KT) sprendimų“, – teigia Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovas, Seimo narys Rimantas Jonas Dagys.

Valdantieji nesugeba vykdyti savo rinkimų pažadų – jokių teigiamų poslinkių užimtumo politikoje nėra. Taip mano Seimo narys konservatorius Rimantas Jonas Dagys. Pasak jo, šiuo metu susidarė puikios sąlygos nedarbui mažinti, tačiau valdančioji dauguma tuo pasinaudoti nesugeba. „Atrodytų, jokių objektyvių priežasčių nemažėti nedarbui nėra. Viskas rodo, kad galėtume sėkmingai mažinti nedarbą, bet to nėra“, – dabartinę padėtį šalies užimtumo politikoje apibūdina konservatorius R. Dagys.

Lietuvoje vaikų globos namuose šiuo metu yra apie 4000 vaikų, juos prižiūri beveik tiek pat personalo – 3500. Nors jau ilgą laiką kalbama, kad vaikų skaičių globos namuose būtina radikaliai mažinti, šis procesas stringa. Kol įvaikinimo procesas vis dar yra itin klampus ir biurokratinis, vaikai globos namuose ir toliau patiria didžiulį stresą. Vėliau įsijungti į normalų gyvenimą jiems yra itin sudėtinga.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių (TS-LKD) demokratų partijos narys Rimantas Jonas Dagys susirūpinęs padėtimi Lietuvos socialinėje politikoje. Pasak jo, dabartinė Vyriausybė šioje srityje sukėlė chaosą, o Premjeras nebevaldo situacijos. Socialinėje politikoje – chaosas „Šiuo metu kalbėti apie Lietuvos socialinę politiką be galo sudėtinga, sunku pasakyti, kas tai yra.

Lietuvos socialinėje politikoje įsivyravo visiškai chaosas, kurį sąlygojo naujosios socialdemokratų valdančiosios daugumos neveiksnumas ir nežinojimas, ką daryti. Tokią mintį išsakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys, buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Rimantas Jonas Dagys. Konservatorius R. J. Dagys susirūpinęs dabartinės socialinės politikos kryptimi.

Vaikų darželiai ir visos ikimokyklinio ugdymo programas teikiančios įstaigos kviečiamos pretenduoti į ES struktūrinių fondų paramą kuriant palankesnes sąlygas vaikams ir šeimoms, siūlant įvairesnes programas, paslaugas ir darbo laiką, pertvarkant organizavimą grupėse. Paraiškos priimamos iki vasario 28 d. Konkurso vertinimo komisija atrinks ne mažiau kaip 25 modelius, jiems įgyvendinti numatyta skirti 1 mln. Lt.

Anglija.lt tęsia pradėtą temą apie vienišas mamas ir tėvus Anglijoje. Šį kartą skaitytojų prašymu pasidomėjome vienišų mamų ir tėvų vaikų priežiūros ir darbo suderinimo galimybėmis, su darbu susijusiomis lengvatomis ir teisiniais klausimais, kurie gali paliesti išsiskyrusią šeimą. Laisvadieniai – vaikų priežiūrai Auginti vaikus – atsakingas ir sunkus darbas. Tai daryti vienam yra dvigubai sudėtingiau.

Jau rytoj Lietuvoje įvyks pirmoji Tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija „Ar aš pažįstu jauną žmogų?“, kurioje savo įžvalgomis apie jaunimą dalysis tyrėjai – mokslininkai iš Lietuvos ir kitų užsienio šalių, jaunimo politikos įgyvendintojai ir praktikai. „Sprendžiant bet kokį jaunimui aktualų klausimą, svarbu įsiklausyti į jaunimo situaciją, suvokti kylančius iššūkius, jaunimo poreikius bei galimybes.

Vienas šiaurinėje Velso dalyje esantis miestas uždraudė jaunesniems nei 16 metų asmenims vakare ir naktį būti miesto centre. Tokiu būdu siekiama kovoti su antisocialiniu elgesiu, informuoja naujienų kanalas „Sky News“. Draudimas reiškia, kad jaunesniems nei 16 metų vaikams be suaugusiojo palydos bus uždrausta būti Bangoro miesto centrinėse gatvėse nuo 21 val. iki 6 val.

Rumunija ruošiasi priimti naują įstatymą, kuris užkirs kelią bet kokiam asmeniui, turinčiam auksinių papuošalų, naudotis valstybės pašalpų ir paramos sistema, rašo „The Daily Mail“. Rumunijos pareigūnai neigia gandus, kad tokiu būdu yra siekiama diskriminuoti šalyje gyvenančią romų bendruomenę.

Seimo Darbo partijos frakcija griežtai nepritaria Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasiūlymui nuo kitų metų, apskaičiuojant pensijas naujiems pensininkams, nebeatsižvelgti į sovietmečiu gautas pajamas. Darbiečiai neabejoja, kad šis pasiūlymas pažeis daugumos Lietuvos žmonių teisę į orią senatvę. „Tai, ką siūlo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, man, kaip buvusiam šios ministerijos viceministrui, yra protu nesuprantama.

Apie tai, kad dalis Lietuvos šeimų gyvena skurde, kalbama jau ne vienerius metus. Remiantis 2009 m. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, vaikai yra labiausiai skurstanti gyventojų grupė po vyresnių nei 65 m. asmenų. Visuomenė jau įprato piktinis įvairių institucijų aplaidumų ir tėvų atsakomybės trūkumu, kuomet į viešumą iškyla pasakojimai apie tai, ką tenka iškęsti vaikams, gyvenantiems skurde.

Vyriausybė palaimino siūlymą socialinės paramos skurstantiems gyventojams teikimą priskirti savivaldybėms ir fi nansuoti tai iš jų biudžeto. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) rengia tai įtvirtinsiantį įstatymo projektą. Taip siekiama tobulinti sistemą ir paskatinti asmenines vargstančiųjų pastangas išbristi iš skurdo. Ekspertams atrodo, kad taip valstybė bėga nuo esminių skurdo mažinimo problemų.

Penktadienį seimūnai skelbs darbo pradžią, tačiau naujas politinis sezonas nieko gero nežada didžiajai daliai visuomenės – mėnesių mėnesius prašomos pagalbos skurdinami žmonės iš valdančiųjų nesulauks ir šį rudenį. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas pasidžiaugė nebent tuo, kad mažiausias pajamas gaunantiems biudžetininkams atlyginimai pagaliau neplanuojami mažinti. Apie bet kokį grąžinimą į ankstesnį lygį jis esą nebedrįsta nė pasvajoti.

Konservatorių socialinės "inovacijos" - skriauda Lietuvos gyventojams ir didelė našta būsimoms vyriausybėms. Nuo 2012 metų pagal konservatorių planą ketinama ilginti darbuotojų pensinį amžių iki 65 metų. Beje, šis procesas moterims vyks dvigubai sparčiau nei vyrams - konservatorių pasiūlymus Seime vykusioje spaudos konferencijoje kritikavo Seimo LSDP frakcijos narė Birutė Vėsaitė.