socialdemokratai

Lietuvos socialdemokratų partija negaili kritikos naujosios Vyriausybės išsikeltiems tikslams. Seimo nariai socialdemokratai pasigenda ne tik ministrų kabineto ambicingumo ir naujų idėjų, bet ir nesupranta, kokiomis lėšomis Vyriausybė įgyvendins savo tikslus, jei artimiausiu metu nenumato mokestinių pakeitimų. Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcija antradienį aptarė Vyriausybės darbo planą. Vyriausybė paskelbė kadencijos darbo plano projektą.

Europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė patvirtino dalyvausianti Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininko rinkimuose. „Tikiu, kad Lietuvai būtinai reikalinga stipri, moderni, atvira socialdemokratų partija, ir manau, kad turiu tą patirtį“, – BNS penktadienį savo sprendimą dalyvauti partijos vadovo rinkimuose patvirtino V. Blinkevičiūtė.

Dėl Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininko posto su jau iškeltais kandidatais varžysis politologas Liutauras Gudžinskas. Socialiniame tinkle „Facebook“ partijos naujokas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentas pirmadienio vakarą pranešė, kad savo kandidatūrą teikia norėdamas diskusijos. „Ir ši diskusija negali užsibaigti tarp Tarybos išrinktųjų.

Nedarbo išmoką per koronaviruso krizę siūloma mokėti daugiau žmonių, nes numatoma sutrumpinti bedarbio pašalpai gauti reikalaujamo darbo stažo trukmę.    Tokią Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pataisą Seime registravo 12 socialdemokratų.  Kaip BNS sakė vienas pataisų autorių Gintautas Paluckas, taip siekiama padėti žmonėms, kuriems reikalingą stažą sukaupti sutrukdė krizė.

Į Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininko postą kol kas siūlomi keturi kandidatai – Vilija Blinkevičiūtė, Orinta Leiputė, Mindaugas Sinkevičius ir Juozas Olekas, sako partijos frakcijos Seime seniūnas Algirdas Sysas. „Yra prasidėjęs iškėlimas, yra jau iškelti keturi bičiuliai. Labai Išlaikyta vyrų ir moterų lyčių lygybė. Tai – V. Blinkevičiūtė ir O. Leiputė, o iš kitos pusės – M. Sinkevičius ir J. Olekas“, – Žinių radijui penktadienį sakė politikas.

Opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija ragina konservatorių Žygimantą Pavilionį trauktis iš Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) vadovo pareigų po jo vizito Sakartvele. Tokį sprendimą priėmė ketvirtadienį vakare posėdžiavęs partijos prezidiumas, pranešė Socialdemokratų partija.

Paveldėjus didesnį nei 1 mln. eurų vertės turtą siūloma nebetaikyti lengvatų ir išimčių šeimos nariams, išskyrus sutuoktinius – toks turtas būtų apmokestinamas 20 proc. jo vertės tarifu, rašoma pranešime. Tai numatančias Paveldimo turto mokesčio įstatymo pataisas registravo Seimo narys socialdemokratas Gintautas Paluckas. Pasak politiko, tokie mokestiniai pakeitimai būtų socialiai teisingi, nes lig šiol artimieji, kurie paveldi didelį turtą, valstybei nemoka jokių mokesčių.

Opozicinė socialdemokratų frakcija parengė pandemijos valdymo planą, kuriame pateikta 11 punktų. Socialdemokratai įsitikinę, kad Vyriausybė turėtų atsisakyti visuotinio karantino valdymo režimo ir pačioms savivaldybėms perduoti teisę savarankiškai spręsti dėl konkrečių karantino priemonių taikymo. Socialdemokratai kreipėsi į premjerę Ingridą Šimonytę ir sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį.

Seimo opozicinėms Socialdemokratų bei Valstiečių ir žaliųjų frakcijoms priklausantys parlamentarai įregistravo Pelno mokesčio įstatymo pataisas, kuriomis siūloma nustatyti, kad 80 proc. pelno mokesčio būtų įskaitomi į valstybės biudžetą, o 20 proc. – į savivaldybių biudžetus. Šiuo metu visos pajamos iš pelno mokesčio yra įskaitomos tik į valstybės biudžetą.

Socialdemokratai išmoką dirbantiems savarankiškai siūlo didinti iki 390 eurų. Socialdemokratai savarankiškai dirbantiems asmenims karantino metu skiriamą išmoką, kuri dabar siekia 260 eurų per mėnesį, Seimui siūlo didinti iki 390 eurų. Tai numatančias Užimtumo įstatymo pataisas registravo Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos nariai Gintautas Paluckas ir Tomas Bičiūnas.

Opoziciniai socialdemokratai siūlo leisti iki 50 eurų per metus žmonių aukas partijoms ne kampanijų metu, taip pat iki tokios sumos pakelti smulkios aukos dydį. Socialdemokratų frakcijos atstovai registravo įstatymų projektų pataisų paketą, kuriuo būtų nustatoma, kad per metus fizinio asmens auka politinei partijai ne politinės kampanijos metu negali viršyti 50 eurų. Taip pat siūloma nuo dabartinių 12 eurų iki 50 eurų pakelti smulkios aukos dydį.

Vyriausybei pradėjus švelninti karantino priemones socialdemokratai teigia, kad to nepakanka. Pasak jų, Vyriausybė turėtų labiau pasitikėti savivaldybėmis ir leisti joms pačioms kontroliuoti situaciją. Kritika skriejo Vyriausybei ir dėl skirtingos informacijos iš skirtingų ministerijų. Pasak opozicijos atstovų, tai klaidina žmones. Opozicinės socialdemokratų frakcijos lyderis Algirdas Sysas Vyriausybei negailėjo pastabų dėl karantino priemonių taikymo.

Po kelių mėnesių nuo skaudaus pralaimėjimo Seimo rinkimuose socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas paskelbė paliekantis savo postą. Maža to, politikas nebeketina pretenduoti į partijos pirmininkus. Vertindamas socialdemokratų darbą ir poelgius per kelerius pastaruosius metus, G. Paluckas pripažįsta, kad gailisi kai kurių savo, kaip pirmininko, sprendimų. 2017 m. pavasarį G. Paluckas laimėjo pirmą kartą surengtus tiesioginius Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininko rinkimus.

Seimo Socialdemokratų frakcija neigiamai vertina Vyriausybės sprendimą atidėti karantino švelninimo priemones ir ragina kuo greičiau peržiūrėti kai kuriuos draudimus. Socialdemokratų teigimu, dalis smulkiųjų prekybininkų, šeimos verslų, jei laikosi saugumo reikalavimų, karantino metu galėtų atnaujinti veiklą, rašoma partijos pranešime žiniasklaidai.

Opoziciniai socialdemokratai siūlo Darbo kodekse įrašyti nuotoliniu būdu dirbančių darbuotojų teisę atsijungti nuo skaitmeninių renginių ne darbo metu. Darbo kodekso straipsnį dėl nuotolinio darbo siūloma papildyti nuostata, kad darbuotojai turi teisę atsijungti nuo skaitmeninių įrenginių ir būti darbdavių nepasiekiamais ne darbo laiku, naktį, poilsio ir švenčių dienomis, jei to nereikalauja darbo pobūdis.

Po užgriuvusios kritikos bangos iš socialdemokratų partijos senbuvių, Gintautas Paluckas buvo prispaustas į kampą ir priėmė sprendimą pasitraukti iš Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pareigų. Po šio žingsnio jo kol kas nesigirdi viešai, kolegų manymu – pats laikas G. Paluckui padaryti pertrauką.

Penktadienį renkamas laikinasis socialdemokratų partijos pirmininkas. Po užgriuvusios kritikos bangos iš partijos senbuvių, Gintautas Paluckas buvo prispaustas į kampą ir priėmė sprendimą pasitraukti iš Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pareigų. Po šio žingsnio jo kol kas nesigirdi viešai, kolegų manymu – pats laikas G. Paluckui padaryti pertrauką. Įtemptą situaciją socialdemokratų tarpe įvertino ir buvęs socialdemokratas bei jų buvęs premjeras Algirdas Butkevičius.

Gintautui Paluckui pasitraukus iš socdemų pirmininko pareigų, Gediminas Kirkilas prabilo, kad jo atskilusiems socialdarbiečiams vėl atsiveria kelias susijungti su socdemais. G. Kirkilas netgi konkrečiai įvardija, kas galėtų būti naujasis susivienijusios partijos lyderis. Maža to, pasak Kirkilo, į bendrą politinį darinį galėtų jungtis ir valstiečiai.

Centro kairė Lietuvoje ne tik pralaimėjo rinkimus, bet ir toliau silpsta draskoma vidaus prieštaravimų. Viktoras Uspaskichas aiškinasi dėl savo homofobiškų pareiškimų ir stebuklingo vandens, o socialdemokratus į pralaimėjimą vedęs Gintautas Paluckas teisinasi dėl nesėkmių. Kas laukia toliau, kalbėjome su politologu Lauru Bieliniu. Sveiki, nuo 2012 m. smarkiai keičiasi vaizdas vadinamojoje centro kairėje – labai nusilpo socialdemokratai, Darbo partija, parlamente neliko tvarkiečių.

Seimo narys Gintautas Paluckas atsistatydina iš Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininko pareigų. Tai BNS patvirtino partijos atstovas spaudai Justinas Argustas. Apie savo sprendimą G. Paluckas penktadienį informavo LSDP tarybą. Tokį žingsnį jis nusprendė žengti sulaukęs tarybos Seimo rinkimų rezultatų vertinimo. Taryba rinkimų rezultatus įvertino kaip blogus, centrinio rinkimų štabo darbą – nepatenkinamai, o paties pirmininko veiklą – kaip nepateisinusią lūkesčių.

Socialdemokratų pirmininkas Gintautas Paluckas pripažįsta savo asmeninę atsakomybę dėl pralaimėtų Seimo rinkimų, kai kurie partijos senbuviai ragina jį nebedalyvauti naujuose partijos vadovo rinkimuose. Trečiadienį Lietuvos socialdemokratų partijos tarybos posėdyje, skirtame ir spalį vykusių Seimo rinkimų rezultatams įvertinti, G. Paluckas teigė, kad prastą partijos pasirodymą lėmė ir jo paties klaidos dėl strateginių sprendimų, ir oponentų žingsniai, nesugebėjimas iškomunikuoti savo programos.

Opozicinės Socialdemokratų partijos atstovai Gintautas Paluckas ir Rasa Budbergytė teigia, kad dalis dirbančiųjų savarankiškai, kurie pasinaudojo valstybės suteikta galimybe atidėti mokesčių mokėjimą ir dėl to negali gauti nedarbo draudimo išmokos, pandemijos metu yra nepagrįstai diskriminuojami. „Girdime, kad dalis žmonių, kurie susitarė dėl mokesčių atidėjimo už 2019 m., dabar negali gauti nedarbingumo išmokos.

Socialdemokratai Vyriausybę ragina nediskriminuoti smulkiųjų prekybininkų ir siūlo daliai jų leisti atnaujinti veiklą, jei šie laikosi karantino reikalavimų, rašo partijos atstovai. Pasak Seimo narės Orintos Leiputės, dalis smulkiųjų verslų atstovų, kurie karantino metu priversti stabdyti savo veiklą, lig šiol tegauna 257 eurų išmoką. Tuo metu daugeliui jų dar reikia mokėti ir nuomos mokesčius, ir mokesčius „Sodrai“, ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas.

Seimas ketvirtadienį po pateikimo atmetė opozicinių socialdemokratų įstatymo projektą dėl originalios pavardžių rašybos asmens dokumentuose, naudojant ir nelietuviškus lotyniško pagrindo rašmenis.  Kaip pranešė Lietuvos socialdemokratų partija, už šį projektą balsavo 43 Seimo nariai, prieš buvo 41, o 26 parlamentarai susilaikė.  „Gaila, kad Seimas nesiima spręsti įsisenėjusių problemų, su kuriomis susiduria tūkstančiai žmonių.

Opozicijoje atsidūrę socialdemokratai kritikuoja konservatorių ir dviejų liberalių partijų parengtą Vyriausybės programą. Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderiai tikina, kad valdantieji išsisuka nuo rinkiminių pažadų, jų programa stokoja konkretumo ir aiškių sprendimų. Socialdemokratai žada pateikti savo variantą Vyriausybės programai. Penktadienį numatytas būsimos Ingridos Šimonytės vadovaujamos centro-dešiniųjų Vyriausybės programos tvirtinimas Seime.

Seimo opozicijoje esantys socialdemokratai siekia, kad Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ir Lietuvos bankas (LB) aiškintųsi, kodėl pastaruoju metu bankuose daugėja įmonių indėlių. Parlamentarai be kita ko nori sužinoti, ar tarp įmonių, kurioms leista atidėti mokesčius, yra ir didinusių indėlius. Institucijų prašoma pateikti tokių įmonių sąrašą, rašoma pranešime spaudai. Pasak Gintauto Palucko, mokesčių atidėjimai dėl koronaviruso krizės siekia beveik 1 mlrd.

Seimo opozicijos lyderis galėtų būti išrinktas kitų metų pradžioje, sako Lietuvos socialdemokratų partijos lyderis Gintautas Paluckas. „Kalbant apie opozicijos lyderį, jis gali atsirasti tik tuomet, kai viskas nusistovės. Kai opozicija bus opozicija, pozicija bus pozicija, bus Vyriausybės programa patvirtinta, matysime, kas ką daro. Tada opozicija galės suformuoti savo alternatyvią darbotvarkę“, – Žinių radijui penktadienį sakė parlamentaras. „Kol kas tai yra sumaištis, postų dalybos.

Ilgametis socialdemokratas Algirdas Sysas į savo partijos ateitį žiūri ne pro rožinius akinius, o realistiškai ir atvirai. Jis pripažįsta, kad partija pralaimėjo Seimo rinkimus, o kairiąją politiką ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje ištiko krizė, susijusi su pažiūrų sustabarėjimu. Taip pat politikas atvirai sako pasigendantis socdemų lyderio Gintauto Palucko atsakomybės už partijos pralaimėjimą ir svarsto, kokių savybių pirmininkui trūksta, kad jis užsitikrintų rinkėjų pasitikėjimą.

Kandidatė į premjeres Ingrida Šimonytė opoziciniams socialdemokratams žadėjo, kad jų projektai nebus atmetami vien dėl to, jog siūlo opozicija, ir lankytis frakcijoje, jei sulauks kvietimo. „Aš – ne valstietis ir man labai nepatiko ta mada, kuri buvo praėjusioje kadencijoje, kai opozicija registruodavo pasiūlymą, valdančioji dauguma džiugiai tą pasiūlymą praspirdavo ir po kelių dienų įregistruodavo savo“, – ketvirtadienį per susitikimą su Socialdemokratų partijos frakcija sakė I. Šimonytė.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis dar gali pakeisti savo sprendimą trauktis iš Seimo, sako socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas. „Ne pirmą kartą sako, kad trauksis ir nesitraukia. Tad kol nepamatysiu L. Matjošaitytės (VRK pirmininkės – BNS) perkirpto jo Seimo nario mandato, kortelės, tol netikiu nė vienu jo žodžiu“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė G. Paluckas. Jis ragino tiesiog nekreipti dėmesio į R. Karbauskio žodžius.

Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) kol kas nedalyvaus susitarime dėl Seimo opozicijos lyderio. „Sprendimas nepriimtas, praktiškai nei pirmininkas siūlė jį skubinti, sakė, kad dar anksti apie tai kalbėti. Praktiškai apie tai nebuvo diskutuojama“, – po nuotolinio LSDP prezidiumo posėdžio trečiadienio vakarą BNS sakė Seimo vicepirmininkas Julius Sabatauskas. LSDP Komunikacijos skyrius pranešė, kad partija nepasirašys jokio opozicijos bendradarbiavimo susitarimo.

Socialdemokratai gali atsisakyti pretenduoti į Seimo vicepirmininko poziciją, jei matys, kad nėra palaikymo, sako į šias pareigas frakcijos siūlomas partijos lyderis Gintautas Paluckas. „Šitas klausimas (vicepirmininko) bus sprendžiamas antradienį. Iki antradienio einam, o jei matysime, kad nėra Seimo bendro sutarimo, spręsime, ką daryti“, – BNS sakė G. Paluckas.

Socialdemokratai išsirinko frakcijos seniūną – balsų dauguma lėmė, kad rinkimus pralaimėjo partijos pirmininkas Gintautas Paluckas. Partijos senbuviui Algirdui Sysui teko pergalė. Už jo kandidatūrą trečiadienį balsavo 7 būsimosios frakcijos nariai, už G. Palucką – 6. Seniūnas išrinktas vieniems metams. Tryliktajame Seime socialdemokratai turės 13 mandatų.

Parlamentaras Algirdas Sysas sako, kad kels savo kandidatūrą socialdemokratų frakcijos Seime seniūno rinkimuose, tačiau pripažįsta, kad šiuos rinkimus turbūt laimės partijos pirmininkas Gitautas Paluckas. „Matau, kad G. Palucką norima padaryti ir frakcijos seniūnu, bet nemanau, kad tai būtų teisinga. Mūsų partijai tai būtų minusas“, – portalui lrytas.lt sakė A. Sysas. A. Sysas mano, kad G. Paluckas dėl blogų Seimo rinkimų rezultatų turėtų atsistatydinti iš partijos pirmininko pareigų.

Daugiausiai per rinkimus reklamai socialiniame tinkle „Facebook“ tarp partijų išleido Darbo partija, o tarp partijų lyderių – premjeras Saulius Skvernelis, vedęs valstiečių sąrašą, rodo su korupcija kovojančios nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) apžvalga. TILS duomenimis, nuo rugsėjo 11 iki spalio 10 dienos 532 reklamoms, parodytoms 3245 kartus, partijos ir jų sąrašų vedliai išleido bent 55 tūkst. eurų. Tai sudarė apie 15 proc.

Socialdemokratai formuos savo šešėlinę Vyriausybę, žada partijos lyderis Gintautas Paluckas.  „Mes, matyt, irgi turėsime savo dalinį šešėlinį kabinetą, nes pagal frakcijos narių skaičių ir kompetencijas, kurios dubliuojasi, kol kas nebūsime pajėgūs paruošti viso kabineto, tačiau jungsime žmones iš šalies, kurie taip pat galės prisijungti. Pateiksime socialdemokratinę alternatyvą iš opozicijos ir valdantiesiems, tiek valstiečiams, – penktadienį Žinių radijui teigė G. Paluckas.

Utenos vienmandatėje apygardoje balsų perskaičiavimą organizavo komisijos pirmininkė Rolanda Gudynienė, tuo pačiu dirbanti ir rinkimų nugalėtoju pripažinto Seimo nario Edmundo Pupinio padėjėja. Lietuvos socialdemokratų partija dėl to ketina rašyti skundą Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK). Rinkimų naktį suskaičiavus balsus paaiškėjo, kad socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas ir konservatorių kandidatas E. Pupinis surinko po 7075 balsus.

Perskaičiavus Utenos rinkimų apygardoje esančius gyventojų balsus konservatorius Emundas Pupinis  dviem balsais pirmauja prieš socialdemokratų lyderį Gintautą Palucką.  Tačiau tai negalutiniai duomenys, nes dar laukiama antradienį atvežamų septynių vokų su balsais, kurie buvo atiduoti per išankstinį balsavimą, bet buvo pasimetę. Atplėšus juos, paaiškės, kam Utenos apygardoje rinkėjai išreiškė didžiausią pasitikėjimą.

Antrasis Lietuvos Seimo rinkimų turas jau prasidėjo. Partijos aktyviai renkasi, ką vienmandatėse apygardose palaikyti. Įvairių diskusijų socialiniame tinkle sukėlė Lietuvos socialdemokratų partijos neva išreikštas palaikymas Gargždų apygardoje kandidatuojančiam ir prieš konservatorę Rasą Petrauskienę kovojančiam Petrui Gražuliui. Į tai sureagavo ir iš politikos jau pasitraukusi, buvusi Lietuvos socialdemokratų partijos narė Marija Aušrinė Pavilionienė, kuri pažėrė kritikos.

Kas vyksta su socialdemokratų partija? Toks klausimas po fiasko pirmajame ture kyla ne tik rinkėjams, bet ir kelia aistras partijos viduje. Glumina ne tik rezultatai, bet ir pirmininko Gintauto Palucko gerinimasis valstiečiams, su kuriais praėjusią kadenciją socdemai skambiai išsiskyrė. Ekspertai tikina, kad pagalių į ratus prisikaišiojo pati socdemų vadovybė, per daug ir neaiškiai mykusi apie tai, su kuo eitų į valdžią, o su kuo – ne.

Socialdemokratų optimizmui dėl puikių rezultatų Seimo rinkimuose buvo lemta išblėsti. Suskaičiavus balsus, partija liko ketvirta su viso labo aštuoniais mandatais. Ir nors socdemai turėjo ambicingų planų netrukus po to, kai garsiai kalbėjo apie savo atsinaujinimą, šios svajonės subliuško.

Su socialdemokratais į Seimą bandęs patekti ekonomistas Vaidas Navickas neatsižvelgė į partijos vadovybės poziciją ir antrajame rinkimų ture ragina palaikyti konservatorius. Antradienį paramą liberalams ir konservatoriams išreiškė ir dar vienas LSDP narys ir kandidatas rinkimuose, politologas Liutauras Gudžinskas. „Savo apygardoje antrajame ture remiu Radvilę Morkūnaitę-Mikulėnienę prieš Saulių Skvernelį. Iš pirmąjį turą laimėjusios Radvilės pirmadienį sulaukiau skambučio.

Opoziciniai socialdemokratai apsisprendė priimti paramą iš valdančiųjų „valstiečių“ savo kandidatams vienmandatėse apygardose antrajame ture, taip pat išreikš savo paramą „valstiečių“ atstovams, sako socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas. „Tikslas yra sutelkti kairįjį rinkėją, ten kur tai nesikerta su kitų kairiųjų partijų kandidatais, ten tą sutelkimą išnaudoti, tą pasiūlytą pagalbą ir paramą.

Po pirmojo rinkimų turo aišku, kad naujojo Seimo valdančioji koalicija suksis arba aplink konservatorius, arba aplink valstiečius. Viską nulems antrasis rinkimų turas, kur geresnes pozicijas kol kas turi galima konservatorių, Laisvės partijos ir Liberalų sąjūdžio koalicija – jau šiandien šios partijos užsitikrino daugiau nei pusę šimto mandatų, o absoliučios sėkmės atveju turėtų beveik konstitucinę daugumą.

Po pirmojo Seimo rinkimų turo socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas pripažino, kad tikėjosi surinkti daugiau rinkėjų balsų per pirmąjį turą nei dabar gavo. Socialdemokratų vedlys taip pat atskleidė, kurią pusę ketina palaikyti ir su kuo eitų į bendrą koaliciją. „Pirmojo turo rezultatai – turėjome šiek tiek aukštesnius lūkesčius, tą reikia pripažinti.

Suskaičiavus mažųjų apygardų balsus matyti, kad Darbo partija lenkia socialdemokratus. Pastarųjų lyderis Gintautas Paluckas tikino, kad atėjus didžiųjų miestų balsams, socialdemokratai gali aplenkti darbiečius. G. Paluckas tvirtina, kad dideles viltis sieja su antruoju rinkimų turu. Pirminiais duomenimis, suskaičiavus 58 iš 71 apygardos, socialdemokratai surinkę 10,72 proc. balsų užima ketvirtąją vietą, jiems atitenka 9 mandatai.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderis Gintautas Paluckas teigė, kad tikisi pasirodyti geriau nei 2016 m. Socialdemokratų lyderio tvirtinimu, jų prioritetas – centro-kairės koalicija, kurioje atsidurti galėtų ir valstiečiai. Visgi G. Paluckas tikisi, kad Ramūnas Karbauskis atsiprašys tūkstančių socialdemokratų. „Tikimės geriausio. Tikimės, kad Lietuva laimės, o socialdemokratai irgi prastai nepasirodys.

Opoziciniai Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai, Liberalų sąjūdis ir socialdemokratai po Seimo rinkimų galėtų burtis į koaliciją, sako premjeras Saulius Skvernelis. Tačiau savęs tokioje koalicijoje sako neįsivaizduojantis.

Pirmuosiuose Seimo rinkimuose po partijos skilimo dalyvaujantys socialdemokratai eina su atsinaujinusia komanda, tačiau joje yra ir gerai žinomų politikų, paskui kuriuos velkasi skandalų šleifas. Kartu su socialdemokratais į rinkimus žengia teistumą turėję ar dėl įtartinų kelionių postus praradę politikai. Nepaisant to, socialdemokratų tikslas – gauti daugiau mandatų nei per praėjusius Seimo rinkimus, kai gavo 17 mandatų.