snoras

Aukščiausiasis teismas priėmė nagrinėti neužregistruotos “Snoro” akcijų emisijos pirkėjų dėl nuosavybės teisės į akcijoms supirkti sukauptas lėšas pripažinimo, praneša Investuotojų asociacija rašoma pranešime spaudai.

Vilniaus apygardos teismas gavo Vitalijaus Gailiaus skundą dėl neteisėtų prokuratūros veiksmų sekant jį ir šeimos narius. Antradienį Vilniaus apygardos teismas pradėjo nagrinėti iš pareigų atleisto buvusio FNTT vadovo, dabartinės Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko generolo Vitalijaus Gailio prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto jo ir jo šeimos sekimo. V. Gailius buvo atleistas dėl įtarimų nutekinus informaciją apie banko „Snoras“ žlugimą.

2013 m. kovo 7 d. Lietuvos apeliacinis teismas priėmė sprendimą dėl atskirojo skundo, kurį pateikė "Snoro" obligacijų įsigijęs asmuo (apeliantas), skųsdamas 2012 m. gruodžio 7 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimą.

 Dviem rezonansinėms byloms tirti Generalinė prokuratūra (GP) pritrūko lėšų ir kreipėsi į Vyriausybę, prašydama lėšų tolesniems banko "Snoras" ir Sausio 13-osios bylos tyrimams. Finansų ministerijos parengtame projekte numatyta 623 600 litų suma abiem byloms būtų padalyta maždaug po lygiai. Prokurorų teigimu, papildomų lėšų tiriant "Snoro" bylą reikės teisės mokslininkų bei vertimo paslaugoms pirkti, taip pat užsienio komandiruotėms apmokėti.

 Vilniaus miesto apylinkės teismui Kazimiero Ramono gynėjas pranešė turintis kitą posėdį. Dėl šios priežasties posėdis atidėtas net iki balandžio vidurio.

Prie veiklą atnaujinusio buvusio Ūkio banko skyriaus durų Panevėžyje vakar skambėjo ne keiksmai ir grūmojimai, o pokštai ir pagyros gardžių kibinų kepėjams. Ūkio banko dalį turto ir įsipareigojimų perėmęs Šiaulių bankas pasirūpino ir savo naujųjų klientų skrandžiais. Pamaitino minią Prie Dariaus ir Girėno gatvėje esančio skyriaus durų eilėje mindžikuojančius žmones kibinais, karšta arbata ir kava banko sąskaita vaišino „Žaros“ restoranas.

Lietuvos socialdemokratų sąjunga išplatino pareiškimą, kuriuo siūloma atstatydinti Lietuvos banko valdybos pirmininką V. Vasiliauską. „Lietuvos socialdemokratų sąjunga ne kartą stengėsi atkreipti valdžios ir visuomenės dėmesį į problemas Lietuvos bankininkystėje, į nusikalstamą neatsakingumą valdant valstybės finansus, į aplaidžius Lietuvos banko veiksmus vykdant veikiančių bankų ir kitų finansinių institucijų kontrolę.

Buvusių „Ūkio banko“ klientų nuotaikos skiriasi kaip diena ir naktis. Antradienį per pietus pagaliau buvo nutraukta apie tris savaites trukusi tyla. Viename „Šiaulių banko“ filiale buvę „Ūkio banko“ klientai galėjo ateiti atsiimti įšaldytų savo pinigų. Lauke eilute sustojusius žmones lepino šilta saulė, tačiau banko apsauginis nebuvo toks draugiškas, kaip daugelis susirinkusių norėtų. Suprantama, banką saugantis vyras laikėsi instrukcijų ir į vidų įleisdavo tik ribotą kiekį žmonių.

Lietuvos banko vadovo Vito Vasiliausko užuominos apie būtinybę didinti konkurenciją finansų srityje leidžia tikėtis naujų pavadinimų Lietuvos bankų pasaulyje. Rinkos užkulisiuose prabilta apie du galimus kandidatus, kurie išaugs iš esamų finansinių institucijų rašo „eVersus“. Žvalgosi į vakariečius Lietuvos banko valdybos pirmininkas V. Vasiliauskas prognozuoja, kad Lietuvos bankų sistemoje bus naujų dalyvių. „Jeigu kalbėtume apie bankų sistemą, matau, kad ji pakankamai stipri.

 Energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius tvirtina, kad baigti tyrimą dėl to, kodėl Ignalinos atominė elektrinė (IAE) prarado nemažą sumą pinigų, kuriuos laikė Ūkio, o anksčiau ir ,,Snoro“ bankų sąskaitose, bus siekiama kuo greičiau. ,,Yra atliekamas padėties įvertinimas. Ignalinoje (IAE) analizuojama, pas mus ministerijoje analizuojame tų darbuotojų, kurie buvo deleguoti į valdybą, darbą – ar jis buvo atliktas kokybiškai.

 TV3 žinioms pavyko išsiaiškinti, kokios įmonės laikė pinigus žlugusiame Ūkio banke. Pasirodo Ignalinos atominė elektrinė ir „Lietuvos energija“ Ūkio banke turėjo beveik dvidešimt milijonų litų. Septynis milijonus banke turėjo Pagėgių savivaldybės ir jai pavaldžios įstaigos bei įmonės skelbia TV3 žinios. Penkis milijonus banke laikė ir Kauno miesto savivaldybė. Seimo nariai piktinasi tokiu įmonių vadovų neatsakingumu ir žada kreiptis į teisėsaugą.

Per metus Baltijos šalys neteko penkių bankų. Pastarasis, pradėjęs verti duris į regioną, nors vis dar trypčioja ant slenksčio - JAV bankas "Ge Money". Nors bankų skandalų epicentru praėjusiais metais tapo Lietuva, didžiausių nuostolių patyrė Latvija, rašo "Telegraf". Lietuvoje buvo likviduotas bankas "Snoras", vėliau uždaryti jo Latvijos ir Estijos padaliniai, veikę pagal atskiras banko licencijas. Štai - jau trys bankai.

Kredito unijos nerimauja dėl klaidinančių antraščių „Bankrutuojančios kredito unijos“ ir atsiriboja nuo „Snoro“ likimo, bet savaitraščio „Ekonomika.lt“ šaltiniai praneša apie nepamatuotas unijų investicijas. Kredito unijos prarado 17 mln. litų, iš kurių 11 mln. litų investavo į Graikijos vertybinius popierius, o 6 mln. litų laikė likviduojamame banke „Snoras“, teigia savaitraščio „Ekonomika.lt“ šaltiniai.

Besikeičiantiems premjerams populiaru įvardyti euro įvedimo Lietuvoje datą, tačiau ar Vyriausybės planai Lietuvai įstoti į euro zoną 2015 metais įgyvendinami ir kaip kelią į euro zoną paveiks dviejų lietuviško kapitalo bankų bankrotas? Tokiais klausimais, belaukiant kitą savaitę numatyto pristatyti euro įvedimo priemonių plano, diskutavo buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė ir SEB banko prezidento patarėjas finansų analitikas Gitanas Nausėda klubo „Politika gyvai“ surengtoje diskusijoje.

Nors po „Snoro“ gyventojai pasimokė nebepirkti bankų siūlomų sudėtingų produktų, už Ūkio banko pertvarkymo procesą daugiausia teks sumokėti Indėlių ir investicijų draudimo fondui. Tai reiškia, kad už Ūkio banko problemas turės susimokėti ir kitų bankų klientai, antradienį ISM Vadybos ir ekonomikos universitete vykusiame renginyje teigė Investuotojų asociacijos (IA) valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis.

Bankų krizė šalyje tęsiasi – skandalingai bankrutavus „Snorui“ ir sustbdžius kelių kredito unijų veiklą antradienį Lietuvos bankas apribojo Ūkio banko veiklą ir skyrė laikinąjį administratorių. Banko būklės padėtis ir jo laukianti ateitis turėtų paaiškėti maždaug per savaitę. Banko klientus kankina nežinia Antradienį Ūkio banko indėlininkai patyrė šoką.

Žlungantį Ūkio banką buvo mėginama gelbėti panaudojant ir jo pagrindinio savininko Vladimiro Romanovo turtą Maskvoje. Tačiau šis planas neišdegė – bemaž 200 milijonų litų vertės pastato Rusijos sostinėje įkeisti nepavyko.

Nepriklausomybę atgavusios Lietuvos istorijoje bankų griūčių bumas kilo 1994–1996 metais. Per šį laikotarpį sudegė net 12 bankų, dviem bankroto bylos iškeltos XX a. pabaigoje. Vėliau situacija stabilizavosi ir gerą dešimtmetį tvyrojo visiška ramybė. Ji pasirodė esanti apgaulinga. 2011-ųjų pabaigoje bankui „Snoras“ iškelta bankroto byla vėl pasėjo paniką. O su banko „Snoras“ likvidavimu susiję procesai tęsiasi iki šiol.

  Lietuvoje per 2012 metus gyvybės draudimo bendrovės pasirašė įmokų už 574,7 mln. litų – tai yra 2,5 proc. daugiau nei per 2011 metus. Šiemet rinkos augimas turėtų įsibėgėti iki 2,5 – 3 proc., prognozuoja Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija (LGDĮA). Ši perspektyva remiasi Lietuvos ekonomikai prognozuojamu vienu sparčiausiu augimu Europos Sąjungoje bei augančiu gyventojų poreikiu kaupti ir investuoti turimas lėšas.

Valstybinė mokesčių inspekcija vos prieš porą mėnesių viešai pasigyrė atidariusi mokesčių ir rinkliavų sąskaitą Ūkio banke, kurio veikla dabar stabdoma. Tada buvo išplatintas pranešimas spaudai. „2013 m. sausio 5 d., Vilnius. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) informuoja, kad visas VMI mokamas įmokas, mokesčius ir rinkliavas mokesčių mokėtojai jau gali mokėti ir į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (Nr.

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) tikisi, kad situacija dėl Ūkio banko padėties bus suvaldyta profesionaliai ir politikai nekeršys dabartiniams valdantiesiems, teigia Seimo narys Jurgis Razma. Pasak J. Razmos, yra pagrindo manyti, kad Lietuvos banko vadovybė išmoko pamokas ir tokių didelių sukrėtimų, kokie buvo praėjusiame amžiuje griūnant bankams arba praėjusios Seimo kadencijos metu, kai žlugo bankas „Snoras“, nebekils.

„Aš daugiau kaip prieš metus kalbėjau, kad reikia kontroliuoti bankų sandorius– jų vertę ir įsipareigojimus“, – naujienų portalui balsas.lt sakė Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis. Jis leido suprasti, kad Ūkio banko problemos jo nenustebino.

Skambiai pradėtą tyrimą po metų gaubia įtartina tyla. Lygiai prieš metus šalį sudrebino neregėto masto teisėsaugos srityje skandalas. 2012-ųjų vasarį buvęs vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis pareiškė nepasitikintis Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktoriaus pavaduotoju Vytautu Giržadu. Ministras teigė, kad „Snoro“ banko žlugimo išvakarėse V. Giržadas galbūt galėjo žiniasklaidai nutekinti informaciją apie prastą šios finansų įstaigos padėtį, ir pasiūlė jam atsistatydinti.

Išperkamosios nuomos bendrovės „Snoro lizingas“ 2012 metų grynasis pelnas, neaudituotais duomenimis, siekė 4,3 mln. litų – tai 30 kartų daugiau nei užpernai, kai pelnas buvo lygus 124 tūkst. litų. Bendrovės vartojimo paskolų portfelis pernai sudarė 18,3 mln. litų, kuomet išperkamosios nuomos paslaugų portfelis – 37 mln. litų. 65 proc. iš visų bendrovės „Snoro lizingas“ 2012 m. su vartotojais sudarytų sutarčių priklausė lojaliems klientams, su įmone jau sudariusiems 2 ir daugiau sutarčių.

Bėgant laikui, keičiantis mados tendencijoms ar žmonių požiūriui, automobilių paklausa nė kiek nemažėja – šios transporto priemonės domina daugumą. Pristatome, kokių automobilių rinkos tendencijų buvo 2012 m. ir kokie automobiliai labiausiai domino pirkėjus. Pernai, palyginti su 2011 m., Lietuvoje įregistruota 4,8 proc. mažiau naudotų lengvųjų automobilių. Tačiau pirmų registracijų (nuolatinių) šalyje didėjo 15,4 proc.

Visą Finansų ministerijos vidaus rinkoje išplatintą 600 mln.litų vertės obligacijų emisiją nupirko bankrutuojantis bankas „Snoras”, šiuo metu investuojantis kreditoriams grąžinti numatomus pinigus, praneša „Verslo žinios”. Ministerija ketvirtadienį oficialiai paskelbė, kad vidaus rinkoje išplatino 600 mln.

Zita Kelmickaitė, LRT televizijos laida „Ryto suktinis“ Žmonės sako, kad reikia atsidėti juodai dienai. Tačiau lietuviai dažnai atsideda ir apie tai net užmiršta. Atsiranda tiek daug dejuojančių: „Jėzau Jėzau, negaliu praeiti pro šalį – kaip skaniai bandelės kvepia, bet negaliu įpirkti.“ Miršta tokia senučiukė – du šimtai tūkstančių banke padėta. Bet ji bandelės nusipirkti negalėjo – gailėjo. Kam žmogus kaupia? Ar tai liga? Apie tai Zita Kelmickaitė kalbina psichoterapeutę Genovaitę Petronienę.

Lidija Jankauskienė, LRT televizijos laida „Panorama“, LRT.lt Prieš penkerius metus pastatytas modernus Šiaulių regiono atliekų sąvartynas jau pilnas ir netrukus atliekų nepriims. Atidaryti antrąją sąvartyno sekciją dalininkams trūksta pinigų, todėl kalbama, ar tik nuo vasario vidurio neteks šiukšlių gabenti į kaimyninę Panevėžio apskritį. Kasdien į Šiaulių regiono atliekų sąvartyną iš 7 savivaldybių atkeliauja 380 tonų buitinių atliekų.

 Turto pasisavinimu įtariamų buvusių „Snoro“ banko vadovų Vladimiro Antonovo ir Raimondo Baranausko perdavimo Lietuvai bylą Londono teismas pirmadienį atidėjo iki liepos 8 dienos rašo bns.lt. Vestministerio magistrato teismas pirmadienį nusprendė teisminių ginčų nerengti, nes pasikeitė buvusio banko valdybos pirmininko R. Baranausko advokatas. Teismas nusprendė, kad gynėjui reikia laiko susipažinti su byla, BNS sakė teismo posėdį stebėjęs asmuo.

Likviduoti banką „Snoras“ nuspręsta dar 2011-aisiais, bet praėjus daugiau nei metams po banko griūties jo turtas dar neturi naujų šeimininkų. Pirkėjas antrinėms banko bendrovėms – investiciniam bankui „Finasta“ ir „Snoro lizingui“ į Lietuvos banką (LB) su pasiūlymu iki šiol nesikreipė, nors esą atsirado dar rugpjūtį. Sėkmingai 3,1 mln. litų vertės sandoris sudarytas tik su Lietuvos paštu, įsigijusiu „Snoro“ kioskelių tinklą.

Banko „Snoras“ bankroto administratorius Neilas Cooperis išplatino ketvirtinę ataskaitą kreditoriams, apimančia laikotarpį nuo liepos iki rugpjūčio mėnesio. Šiuo laikotarpiu darbuotojų skaičius buvo sumažintas iki 206, o mėnesinis darbo užmoketis mažėjo 45 proc. iki 1,3 mln. litų. Bendrosios grynosios pajamos šiuo laikotarpiu sudarė 218,8 mln. litų, o išlaidos – 46,3 mln. litų. Didžiausią išlaidų dalį sudarė šlaidos konsultantams – jos siekė 33,5 mln. litų.

Pranešta, jog „Snoras“ nekompensuos kelių milijonų litų smulkiesiems investuotojams, kurie savo pinigus investavo į šio banko vertybinius popierius. Tačiau savo skolininkams bankrutavęs „Snoras“ nedaro jokių nuolaidų. Kelmės rajone gyvenanti šeima, nesugebėjusi laiku sumokėti įmokų, gali prarasti namus. Bankas į bėdą patekusiems žmonėms nepratęsia paskolos grąžinimo termino. Paskola būstui atnaujinti Į redakciją kreipėsi kaime kuklių dviejų kambarių butą turinti moteris.

Jevgenijus Bardauskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt 2012-aisiais porą mėnesių visus buvo prikaustęs ir vadinamasis FNTT skandalas. Jis plykstelėjo metų pradžioje, o jo priežastis buvo banko „Snoras“ žlugimas. Vieno didžiausių šalies bankų griūtis palietė tūkstančius žmonių, jame laikiusių savo indėlius, sukėlė nesantaiką tarp buvusių valdančiųjų ir vos nesužlugdė koalicijos.

Buvę "Snoro" savininkai Vladimiras Antonovas ir Raimondas Baranauskas - šiuo metu Lietuvos teisėsaugininkų labiausiai trokštami pagauti ir uždaryti asmenys. Oficialus kaltinimas: už "Snoro" turto švaistymą. Tačiau Londone jau 13 mėnesių šios istorijos atomazgos laukiantys V. Antonovas su R. Baranausku tikina, kad būtent dabar Lietuvoje perimtas "Snoro" turtas švaistomas. Pavyzdžiui, paštui "snoriukų" tinklas parduotas tik už 3,1 mln. litų.

Baigusi kadenciją finansų ministrė Ingrida Šimonytė ketina ilgai ilsėtis. Interviu „Ekonomika.lt“ ji sako niekuomet nejautusi gyventojų priešiškumo: didžiausias „etiketes“ jai klijavę politikai bei žiniasklaida. Nemaloniausiu kadencijos darbu įvardija banko „Snoras“ bankrotą. Kokia veikla planuojate užsiimti išėjusi iš Finansų ministerijos? Ar nėra gaila palikti šią instituciją, išdirbus tiek daug metų? Ketinu ilgai pailsėti, o tada kibti į kitus darbus.

Metų sandūroje Balsas.lt kalbino žinomus Lietuvos žmones, kurių paprašė apibendrinti praeinančius 2012-sius ir pasidalyti ateinančių 2013-ųjų lūkesčiais. Bendrovės „Aviva Lietuva“ generalinė direktorė Asta Grabinskė: „Lietuvai 2012 metai buvo įdomūs – keitėsi valdžia, turėjome tam tikrų lūkesčių. Metų pradžia buvo sunki dėl banko „Snoras“ bankroto, nestabilios Europos ir pasaulio ekonomikos. Tačiau įpusėjus 2012-iems nuotaikos pradėjo gerėti, ekonomikos situacija stabilizavosi.

Evelina Povilaitytė Pateikiame svarbiausius verslui ir ekonomikai šių metų įvykius. Naujos investicijos Vasario mėnesį Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas pranešė, kad savivaldybėje priimtas sprendimas steigti naują oro bendrovę „airLITUANICA“. Taip pat skelbiama, kad šalia Vilniaus oro uosto iki 2013 m. išdygs Švedijos baldų milžinės „Ikea“ parduotuvė, investicijos į šį projektą siekti 47 mln. eurų (163 mln.

Neteisėtai atleistiems ir vėliau į postus teismo sprendimu grąžintiems valstybės tarnautojams ir pareigūnams išmokamos šimtatūkstantinės kompensacijos. Per metus bendra kompensacijų suma paprastai siekia keletą milijonų litų, tik juos sumoka ne patys neteisėtus sprendimus priėmę valdininkai, o mokesčių mokėtojai. Į Seimą išrinktas buvęs Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktorius Vitalijus Gailius iš ankstesnių pareigų atleistas neteisėtai ir turi teisę į kompensaciją.

Praėjusią savaitę Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinėjo pirmąją banko „Snoras“ smulkiųjų kreditorių bylą dėl indėlio sertifikato sutarties pripažinimo negaliojančia ir paliko galioti pirmos instancijos teismo sprendimą.

BAB banko SNORAS bankroto administratorius Neil Cooper džiaugiasi galėdamas patvirtinti, kad 2012 m. spalio 31 d. banko kreditorių naudai yra susigrąžinta apytikriai 1,3 milijardo litų suma. Didžiąją dalį susigrąžintų lėšų sudaro pagrindinės skolos ir palūkanų mokėjimai, susiję su banko turimu paskolų portfeliu, ir tai atspindi vertingą nuolat vykstantį banko paskolų administravimo komandos darbą.

Paskleidęs informaciją apie tai, jog Irenos Degutienės sūnaus bendrovė pasinaudojo banko bankrotu ir padengė paskolą, socialdemokratas Algirdas Butkevičius siūlo užkasti „karo kirvį“ ir prašo taikos Vilniaus pirmosios apylinkės teismas tenkino socialdemokrato Algirdo Butkevičiaus prašymą leisti pasirašyti taikos sutartį su Gediminu Degučiu, kuris reikalavo paneigti informacija, neva jam priklausanti bendrovė „Novotersa“ pasinaudojo banko „Snoras“ griūtimi ir padengė 600 tūkstančių litų paskolą b...

Praėjo lygiai metai, kai Lietuvoje žlugo trečias pagal sukauptus indėlius (4 mlrd. Lt) ir prieš žlugimą geriausiu tituluotas bankas „Snoras“. Jame įšaldytų neapdraustų indėlių liko 2,5 mlrd. Lt, o dingusio turto vertė – 3,4 mlrd. Lt. Metų neužteko, kad būtų išsiaiškinta, kur dingo milijardai iš „Snoro“ sąskaitų, kas žiniasklaidai nutekino informaciją apie banko mirtį.

Bankrutavusiam bankui „Snoras“ nuosavybės teise priklausantys nekilnojamojo turto objektai ir nekilnojamasis turtas, perimtas už laiku nesugrąžintas paskolas, bus parduodamas 2013 metais, rašo portalas eversus.lt Šiuo metu atliekamas šio turto vertinimas. Šiai turto klasei priskiriamas ir turtas, kurį bankas perėmė už negrąžintas paskolas. Didžiąją jo dalį sudaro NT objektai, tačiau tarp perimto turto yra ir įmonių įrengimų.

Iki prieš metus nacionalizuoto bankrutavusio banko „Snoras“ likvidavimo pabaigos dar toli. Kiek mums kainuos jo griūtis – dar sunkiau pasakyti.

Praėjus daugiau nei metams po „Snoro“ banko bankroto, kai kurios įstaigos vis dar nėra atgavusios visų sąskaitose turėtų pinigų. Pernai lapkritį nacionalizavus, o paskui ir bankrutavus „Snoro“ bankui, dalis įstaigų lėšų buvo įšaldytos. Pavyzdžiui, Panevėžio rajono savivaldybė šiame banke laikė apie 2 milijonus litų, kelios kitos rajono įstaigos – po kelias dešimtis tūkstančių, o Panevėžio miesto greitoji medicinos pagalbos stotis – daugiau nei 1 milijoną.

Tokios nuomonės laikosi Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. Lygiai prieš metus nacionalizuoto banko „Snoro“ bankroto procesas tęsis dar kelerius metus, mažiausiai iki 2014-ųjų, rašo delfi.lt „Bankrotas kaip bankrotas, daug džiaugsmo, matyt, niekam neteikė.

Lapkričio 16–ąją minimi metai po „Snoro“ nacionalizavimo. Investuotojų asociacija apžvelgia pagrindinius įvykius, per šį laikotarpį įvykusius „Snoro“ bankroto istorijoje bei Lietuvos finansų rinkoje. „Snoro“ akcininkai – vis dar Londone Buvę didžiausi „Snoro“ akcininkai – Rusijos pilietis Vladimiras Antonovas (68,1 proc. bei „Snoro“ valdybos pirminkas Raimondas Baranauskas (25,31 proc.) Londone sulaikyti dar 2011–ųjų lapkričio pabaigoje, tačiau jų ekstradicijos byla vyksta lėtai.

Per tris pirmuosius šių metų ketvirčius VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ (toliau – įmonė) bankams, per kuriuos išmokamos draudimo išmokos, papildomai pervedė 37,81 mln. litų, skirtų likviduojamo banko „Snoras“ indėlininkams. Iki šių metų rugsėjo 30 d. bankai, per kuriuos išmokamos draudimo išmokos, išmokėjo draudimo išmokų 209 tūkstančiams „Snoro“ indėlininkų už 3,96 mlrd. litų sumą.

Valstybės kontrolė pateikė Seimui išvadą dėl 2013 m. valstybės biudžeto projekto. Pristatydama audito išvadas, valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė sakė: „Konsoliduoti viešuosius finansus – vienas iš svarbiausių Lietuvos strateginių tikslų. Pagal Fiskalinės drausmės įstatyme nurodytą fiskalinės drausmės taisyklę valstybės biudžeto asignavimų prieaugis 2013 m. negali viršyti 223,5 mln. Lt. Projekte suplanuotų valstybės biudžeto asignavimų prieaugis yra 223,3 mln.