snoras

Vakar prie nacionalizuoto banko „Snoras“ Šiaulių filialo nuo ankstyvo ryto būriavosi žmonės. 10 valandą bankui pravėrus duris eilės nenyko – į vidų įleista po vieną ar du žmones. Ne visiems užteko sveikatos atlaikyti eiles – vienai klientei prireikė medikų pagalbos. Eilės augo nuo ryto Apie 9 valandą ryto šalia banko jau gausiai spietėsi žmonės. Eilė dar atrodė padrika. Kai kurie, pasiėmę pinigus iš bankomato, bandė spraustis arčiau banko durų.

Prieš kelerius metus „Snoro“ akcininko Vladimiro Antonovo pavardė buvo minima vienoje skandalingoje žmogžudystės istorijoje. Tuomet buvo prisiminti ir kiti, teisėsaugą sudominę atvejai. Publikuojame straipsnį iš leidinio „Moscow Post“. Kaip išsiaiškino Moldovos valdžia, „ilgas rankas“ Rusijoje turi ne tik specialiosios tarnybos. Prieš porą metų, vidurvasarį, Kišiniovo centre buvo aptiktas žinomo Moldovos verslininko Igorio Vainbergo Gerso kūnas.

Dabar ne pats geriausias laikas klausti, ką reiškia pavadinimas „Snoras“. Kada bankas maždaug prieš 19 metų atsirado Lietuvoje, pamenu, savininkai ar valdytojai aiškino, kad pavadinimas susijęs su skandinavų mitologija. Internetas ir žodynai rodo, kad snor reiškia ne vien snarglį, kaip teigia kai kurie komentatoriai. Snorr – turtus olose kaupiantis nykštukas.

Finansų ministrės I. Šimonytės teigimu, visi „Snoro“ indėlininkai, kurių indėlių suma neviršija draudžiamosios 100 tūkst. eurų (345 tūkst. Lt) sumos, turėtų atgauti savo pinigus dar šiemet.  Vyriausybė informuoja, kad jau pasirinks banką, per kurį indėlininkai atgaus pinigus. Skaičiuojama, kad visus indėlius (fizinių bei juridinių asmenų pinigus einamosiose sąskaitose) atgaus 11,1 tūkst. juridinių asmenų (88,5 proc. visų juridinių asmenų, turinčių banke indėlius) ir 376,3 tūkst.

Lietuvos banko valdyba ketvirtadienį nusprendė banką „Snoras“ pripažinti nemokiu ir uždaryti, nes jame yra dingę gerokai daugiau turto, nei galvota anksčiau. Bankas nebus skaidomas į „gerąjį“ ir „blogąjį“, jo veikla nebus tęsiama. Toks Lietuvos banko žingsnis premjerui Andriui Kubiliui  atrodo ryžtingas ir pagrįstas, užkertantis kelią dar rimtesnėms problemoms. „Po laikinojo administratoriaus atlikto tyrimo matėsi, kad „Snoras“ savo veikloje kažin ar galėjo būti vadinamas tikru banku.

Lietuvai iš savo Indėlių ir investicijų draudimo fondo teks kompensuoti ir banko „Snoras“ padalinio Estijoje indėlininkams. Tai lrytas.lt penktadienį patvirtino Estijos centrinio banko valdytojo pavaduotojas Madis Muleris. Banko „Snoras“  padalinio Estijoje indėliai sudaro beveik 8 mln. eurų. „Snoras“ Estijoje turėjo vieną padalinį, čia nebuvo įsteigta jo antrinių įmonių.

Ketvirtadienį ir penktadienį viename Vilniaus teisme buvo apklaustas banko „Snoras“ pirmininko pavaduotojas Naglis Stancikas. Kartu dalyvavo ir jo advokatas, buvęs Teisingumo ministras Vytautas Markevičius. Teismą domino viskas, kas padėtų tyrimui – nuo santykių su banko vadovais iki indėlininkų giminystės ryšių. Pasirodo, banke savo santaupas laikė vadovų giminaičiai bei pažįstami. Teismą domino ir audito išvados, darytos prieš pat banko veiklos sustabdymą.

(Papildyta 16:52 val.) Buvusius „ Snoro“ savininkus ir vadovus Didžiosios Britanijos teismas paleido už užstatą.  Teisėja Carolin Tubbs patenkino Vladimiro Antonovo ir Raimondo Baranausko prašymą paleisti juos už užstatą. Patys įtariamieji savanoriškai atvykti į Lietuvą ir bendradarbiauti su teisėsauga nesutiko. Jų pasai teismo sprendimu kol kas  nebuvo paimti. Buvęs didžiausias akcininkas Vladimiras Antonovas paleistas už 75 tūkst.

Žiniasklaidoje pasirodžius pranešimams, kad Lietuvos banko valdyba nusprendė „Snorą“ pripažinti nemokiu ir kreiptis į  teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir visam laikui atšaukti banko licenciją, banko darbuotojai suskubo pasinaudoti teise į gynybą ir šiuo metu steigia  banko Snoras darbuotojų teisių gynimo asociaciją. Pagal šiuo metu Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus, bankrutavus įmonei, darbuotojai praranda beveik visas socialines garantijas.

Jau prieš kelias dienas užsienio žiniasklaidoje pasirodė pranešimai, kad Lietuvos banko „Snoras“ krizės siūlas veda į kitoje šalyje vykdytą aferą. „Mirax Group“ įkūrėjas Sergejus Polonskis visus rusų kreditorių pinigus pervedė į užsienį per šiomis dienomis liūdnai pagarsėjusį „Snoro“ banką, priklausantį ir koncerno „Saab“ akcininkui Vladimirui Antonovui, rašo Rusijos spauda.

Bankrutuojantis bankas „Snoras“ buvo finansinių machinacijų įstaiga, viliojusi indėlininkų pinigus pusiau „piramidiniais“ būdais ir juos naudojusi savo akcininkų Vladimiro Antonovo ir Raimundo Baranausko finansinių operacijų finansavimui, penktadienį pareiškė Premjeras Andrius Kubilius. Ministras Pirmininkas Lietuvos banko valdybos sprendimą inicijuoti bankrotą pavadino ryžtingu.

Paskolas bankrutuojančiame banke „Snoras“ paėmę asmenys daugiau žinių apie tolimesnį savo paskolų likimą turėtų sulaukti iš bankroto administratoriaus, teigia finansų ministrė Ingrida Šimonytė. „Bankroto administratorius perims visus banko aktyvus ir pasyvus, ir atitinkamai tas paskolas teks ir toliau aptarnauti, galbūt jas kas nors nupirks“, – penktadienį klausiama, kaip bus su klientais, paėmusiais paskolas iš banko, sakė I. Šimonytė.

Lietuvos banko sprendimas skelbti nacionalizuoto banko „Snoras“ bankrotą atvėrė kelią aiškiai banko likvidavimo procedūrai ir suteikė galimybę joje dalyvauti visiems banko kreditoriams. Banko klientus vienijančios „Snoro“ indėlininkų ir kreditorių asociacijos teigimu, šiuo metu svarbiausia, kad būtų paskirtas skaidrus ir kompetentingas banko bankroto administratorius.

Dėl buvusių „Snoro“ vadovų Vladimiro Antonovo ir Raimundo Baranausko ekstradicijos turėtų spręsti teisėsauga, penktadienį pareiškė Premjeras Andrius Kubilius, komentuodamas jų parvežimą į Lietuvą. „Tai teisėsaugos reikalas. Manau jie dirba efektyviai, ir toliau jie efektyviai dirbs“, – klausiamas, kada buvę „Snoro“ vadovai bus parvežti į Lietuvą, penktadienį po neeilinio Vyriausybės pasitarimo sakė Ministras Pirmininkas.

Nusprendus „Snoro“ bankui skelbti bankrotą, pasirinktas optimalus valstybei ir indėlininkams variantas, tvirtina Lietuvos banko atstovas. „Buvo pasirinktas greitas, užtikrintas būdas šitą reikalą greitai sutvarkyti su mažiausiomis valstybės sąnaudomis, ir geriausiu rezultatu indėlininkams“, – sakė Vaidievutis Geralavičius.

Seimo frakcija Tvarka ir teisingumas ketina inicijuoti parlamentinės tyrimo komisijos dėl „Snoro“ bankroto sudarymą. Tai jai pavedė į neeilinį posėdį penktadienį susirinkęs partijos Tvarka ir teisingumas prezidiumas. „Įvertinant situacijos rimtumą ir vertinant naujausius duomenis apie padėtį Vyriausybės nacionalizuotame banke, kyla pakankamai daug klausimų, į kuriuos atsakymus kuo operatyviau ir turėtų rasti Seimo komisija.

Lietuvos bankas Vilniaus apygardos teismui penktadienį, lapkričio 25 d. popietę, pateiks pareiškimą iškelti bankroto bylą bankui „Snoras“ . Apie tai po neeilinio Vyriausybės posėdžio, vykusio ankstų penktadienio rytą, teigė Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas. „Priežastys, nulėmusios tokį LB valdybos sprendimą, susijusios su banko finansine situacija. Administratorius patvirtino, kad turtas sumažėjo maždaug 3,4 mlrd. litų“, – po susitikimo Vyriausybėje sakė V. Vasiliauskas.

Buvęs didžiausias banko „Snoras“ akcininkas Vladimiras Antonovas prieš suėmimą interviu „Respublikai“ sakė, kad sprendimas įsigyti „Lietuvos ryto“ akcijų buvo klaidingas. „Manau, kad visa situacija pradėjo rutuliotis tada, kai mes padarėme esminę klaidą – įsigijome „Lietuvos ryto“ akcijų paketą neįtardami, kad dėl to visas mūsų verslas bus sunaikintas“, – teigė V. Antonovas.

Kaip informuoja Lietuvos bankas, Lietuvoje veikianti indėlių bankuose draudimo sistema apima beveik 90 proc.  banke „Snoras“ esančių fizinių ir juridinių asmenų indėlių. „Didžiajai daugumai banko „Snoras“ klientų tikrai nėra ko jaudintis dėl indėlių – jiems taikoma indėlių draudimo apsauga, įstatymas garantuoja pinigų atgavimą“, – teigė Lietuvos banko valdybos narys Audrius Misevičius. 440 tūkst. juridinių ir fizinių asmenų indėliai „Snore“ sudaro 5,6 mlrd.

Tie, kurie stebi pinigų ir valdžios kovą Rytų Europoje, jau senokai pradėjo jaudintis dėl Lietuvos banko „Snoras“ – verslo imperijos, valdančios ir vieną pagrindinių šalies dienraščių – ateities, skelbia įtakingas verslo savaitraštis „The Economist“. Lietuvos vyriausybės lapkričio 16 d. sprendimas nacionalizuoti banką ir išduoti arešto orderius jo pagrindiniams akcininkams Vladimirui Antonovui ir Raimondui Baranauskui tik padidino šiuos nuogąstavimus. Akcininkai neigia padarę kokią nors žalą.

„Lietuvos bankas“ (LB) valdyba pripažino banką „Snoras“ nemokiu ir ketina kreitis į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismui iškėlus bankroto bylą, bankas visam laikui neteks LB išduotos veiklos licencijos. I. Šimonytė: prie „Snoro“ gelbėjimo valstybė prisidės 2,5 mlrd.

Ryga spaudžia Vilnių gelbėti skęstantį „Latvijas Krajbanka“, nes pagrindinė jo akcininkė – „Snorą“ nacionalizavusi Lietuvos Vyriausybė. Bet premjeras Andrius Kubilius, atrodo, to dar nesupranta. Tai, kad tolesni Vilniaus žingsniai dėl „Latvijas Krajbanka“ bus svarbūs kaimyninių šalių santykių raidai ateityje, pabrėžė ir Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius, vakar susitikęs su Lietuvos ambasadoriumi Rygoje Ričardu Degučiu.

Didžiojoje Britanijoje vykdant Lietuvos išduotą Europos arešto orderį sulaikyti buvę pagrindiniai banko „Snoras“ akcininkai: Vladimiras Antonovas ir Raimondas Baranauskas. (Papildyta 09:14 val.) Prokuratūra dar neturi oficialios informacijos apie V. Antonovo sulaikymą. Generalinė prokuratūra patvirtina informaciją apie banko „Snoras“ buvusio valdybos pirmininko ir prezidento Raimondo Baranausko sulaikymą.

„Snoro“ žlugimas palietė visą Lietuvą. Žmonės prie banko skyrių šiandien visą dieną laukė savo pinigų. Eilėse sušalę senyvi ir ligoti žmonės atvirai reiškė nusivylimą bankininkų godumu, tuo tarpu Lietuvoje bankui vadovavęs ir prabangą demonstravęs R. Baranauskas gali pabėgti į D. Britaniją. Pasak LNK, banko situacija yra labai sudėtinga. Neoficialiais duomenimis, banko sąskaitose gali nebūti net dviejų milijardų litų, o galbūt ir daugiau.

Penktadienį, 12:00 prie Lietuvos Banko Gedimino pr. 6, Vilniuje,  Socialistinis Liaudies Frontas rengs piketą, kurio esminis šūkis – nacionalizuoti šalies finansinę sistemą. Partijos lyderis Algirdas Paleckis sakė, jog piketas reikalingas tam, kad būtų galima atstatyti finansinę valstybės pusiausvyrą: „Kas valdo finansinius srautus, tas valdo valstybę.

Banko „Snoras“ vadovo gynėjai Generalinėje prokuratūroje lankėsi jau du kartus, tačiau su žiniasklaida kalbėti atsisako. Vienas sostinės advokatų kontoros gynėjas, kuris sutiko ginti banko „Snoras“ vadovą Raimondą Baranauską, teigė, jog susitaręs su Generalinės prokuratūros pareigūnais neteikti komentarų. Pirmą kartą advokatas apsilankė pas bylą tiriantį prokurorą dar antradienį.

Lietuvoje viešintis Latvijos Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Romualdas Ražukas tikisi, kad Lietuvos ir Latvijos Premjerai kartu spręs „Snoro“ ir „Latvijas Krajbanka“ problemą, nes „tai bendras reikalas, bendra nelaimė“. „Nuotaikos šalyje, aišku, ne pačios geriausios, bet niekas nuo to negali būti apsaugotas“, - sakė jis ketvirtadienį spaudos konferencijoje Lietuvos Seime.

Vyriausybė ramina sportininkus, kad jų pasirengimas olimpiadai ir dalyvavimas joje dėl banke „Snoras“ įšalusių lėšų sutrikdytas nebus. Ministro Pirmininko tarnyba pažymi, kad valstybė sporto srities finansavimą vykdo tiesiogiai iš valstybės biudžeto, Kūno kultūros ir sporto departamentas sąskaitų banke „Snoras“ neturi, todėl sportininkų pasirengimui Londono olimpinėms žaidynėms skirtos lėšos yra saugios ir jokių sutrikimų olimpiečių pasirengimui nebus.

Generalinei prokuratūrai ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai pateikti pirmieji du ieškiniai pradėti baudžiamąjį procesą dėl „Lietuvos banko“ patikrinimo metu nustatytų galimų „Snoro“ vadovų, valdybos narių, pagrindinių akcininkų ir kitų asmenų galimai padarytų pažeidimų. Ieškinius pateikę fiziniai asmenys prašo juos pripažinti nukentėjusiaisiais civiliniais ieškovais ir atlyginti žalą, kuri bendrai siekia beveik 1,5 mln. litų.

Vyriausybės pusvalandyje Seime ketvirtadienį dalyvavo Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius ir Finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Jie atsakė į parlamentarų klausimus apie padėtį nacionalizuotame banke „Snoras“. Juos ir „Lietuvos banko“ vadovą V. Vasiliauską atvykti į Seimą ir aptarti su „Snoru“ susijusias problemas pakvietė trys opozicinės –  Socialdemokratų, Darbo ir Tvarkos ir teisingumo – frakcijos.

„Vyriausybė nesiims Lietuvos banko veiklos vertinimo, nes tai būtų nekorektiška: „Lietuvos bankas“ yra nepriklausoma institucija, kurios parlamentinę kontrolę vykdo Seimas“, – sako finansų ministrė Ingrida Šimonytė. „Man tikrai nėra korektiška komentuoti Lietuvos banko veiklą.

Latvijos portalas „Telegraf.lv“, priklausantis Vladimirui Antonovui, publikuoja savo banko „Snoro“ nacionalizavimo versiją, kurioje demaskuojamas kruopščiai parengtas Lietuvos vyriausybės veiksmų planas: Jeigu po to, kas atsitiko Vladimiro Antonovo ir Raimondo Baranausko finansinei grupei „Snoras“, kas nors vis dar tiki, kad taisyklės visiems yra vienodos, – jie yra išties naivūs.

Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) valdyba informuoja, kad gyventojai, turintys sąskaitas banke „Snoras“ ir į jas gaunantys socialinio draudimo išmokas bei neturintys mokėjimo kortelių, pinigus gali atsiimti jau 25 banko padaliniuose visoje Lietuvoje. Neįgalieji ir pensininkai bus aptarnaujami pirmiausiai. Nuo ketvirtadienio 10 val. ryto „Snoro“ sąskaitų turėtojai, į jas gaunantys socialinio draudimo išmokas, pinigus galės išsigryninti 25-iuose „Snoro“ padaliniuose.

Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskich teigia, kad Vyriausybės bendravimas su visuomene „Snoro“ perėmimo istorijoje vertas dvejeto, nepaisant to, buvo būtina ar ne, nacionalizuoti šį banką. Politiko teigimu, didžiausia problema, po jau padarytų pirmųjų žingsnių, yra ne „Snoro“ nacionalizavimas, bet Vyriausybės kompetencijos stoka bendraujant su šio banko klientais bei situacijos valdymas.

Skaidrią veiklą vykdę asmenys neturėtų bijoti sugrįžti į Lietuvą ir bendradarbiauti su teisėsauga, teigia Premjeras Andrius Kubilius, vertindamas nušalintojo banko SNORAS valdybos pirmininko ir prezidento Raimondo Baranausko negrįžimą į Lietuvą. Ketvirtadienio rytą kalbėdamas „Žinių radijuje“ A. Kubilius nesiėmė vertinti A. Baranausko pareiškimų, jog jis esą nieko neskaidraus nedaręs, bet grįžti bijo.

Trijų opozicinių partijų Seime frakcijų vadovai Valentinas Mazuronis, Algirdas Butkevičius ir Vytautas Gapšys kreipėsi į Lietuvos banko vadovą Vitą Vasiliauską, finansų ministrę Ingridą Šimonytę bei Vyriausybės vadovą Andrių Kubilių, kviesdami juos ketvirtadienį atvykti į Seimą ir kartu su indėlininkų atstovais aptarti galimas tarpusavio bendravimo ir bendrų sprendimų priėmimo formas. „Žinodami ir pritardami valstybės įsipareigojimams garantuoti indėlių iki 100 tūkst.

Trijų opozicinių partijų Seime frakcijų vadovai V. Mazuronis, A. Butkevičius ir V. Gapšys kreipėsi į Lietuvos Banko vadovą V. Vasiliauską ir finansų ministrę I. Šimonytę bei Vyriausybės vadovą A. Kubilių , kviesdami juos šiandien atvykti į Seimą ir kartu su indėlininkų atstovais aptarti galimas tarpusavio bendravimo ir bendrų sprendimų priėmimo formas. „Žinodami ir pritardami valstybės įsipareigojimams garantuoti indėlių iki 100 tūkst.

Dėl  banko ,,Snoras“ skandalo nepavydėtinoje padėtyje atsidūrė ne tik Lietuvos olimpiečiai, besirengiantys Londono olimpinėms žaidynėms, kurių sąskaitos taip pat įšaldytos šiame banke. Buvęs pagrindinis nacionalizuoto banko akcininkas  Vladimiras Antonovas, kuriam išduotas Europos arešto orderis, yra ir Pasaulio ralio čempionato (WRC) komercijos teisių valdytojas.

Didelį laikinojo banko SNORO administratoriaus Simono Freakley atlyginimą Premjeras Andrius Kubilius aiškina eksperto kompetencija ir rinkos kainomis. „Tai pirmas dalykas – Lietuvos bankas pasamdė aukšto lygmens profesionalą tam, kad rastume geriausią būdą sprendžiant milijardų problemas. Šioje vietoje tokio lygmens profesionalų kontraktai yra visada panašaus pobūdžio ir panašių apimčių“, – apie 140 tūkst. eurų arba 16 tūkst.

Trečiadienį laikinasis banko administratorius Simonas Freakly'is Lietuvos bankui pateikė savo išvadas apie banko turtą ir įsipareigojimus. Trečiadienį iki vėlumos posėdžiavusi Lietuvos banko valdyba žadėjo nuspręsti, kaip reikėtų pertvarkyti „Snoro“ banką, įvertinti padėtį banke, paskelbti, kurie apribojimai išliks banko klientams ir kurie bus panaikinti, taip pat pranešti, ar bus atidaryta daugiau banko skyrių bei tai, ar banko klientai galės laisvai naudotis nacionalizuotame banke sukauptomi...

Banko „Snoras“ laikinojo administratoriaus sprendimu nuo ketvirtadienio, lapkričio 24-osios, veiklą atnaujina dar 22 banko padaliniai ir dabar jų iš viso Lietuvoje dirbs 25. Kol kas banko „Snoras“ filialuose ir jų skyriuose kiekvienam banko klientui iš mokėjimo sąskaitų, kurios nėra susietos su mokėjimo kortelėmis, bus išmokama daugiausia iki 500 litų per parą. Iš sąskaitų, kurios yra valdomos mokėjimo kortelėmis, lėšas bus galima išsigryninti tik iš bankomatų.

Užsienio investuotojai, dėdami savo pinigus į banką „Snoras“, turėjo įvertinti riziką ir valstybė šioje situacijoje negali prisiimti atsakomybės. Tokios pozicijos laikosi Premjeras Andrius Kubilius, vertindamas tai, kad užsienio investuotojai pradėjo investicinius ginčus prieš Lietuvos Vyriausybę. „Čia diskusijų ir ginčų gali būti pačių įvairiausių, bet reikia atsiminti, kad indėlininkai ar įmonės, kurios dėjo didesnius indėlius į „Snoro“ banką, rizikavo ir turėjo šią riziką įvertinti.

Nušalintasis banko „Snoras“ valdybos pirmininkas ir prezidentas Raimondas Baranauskas rimtai svarsto apie politinį prieglobstį Didžiojoje Britanijoje. „Manau, kad man tikrai reikia apie tai labai rimtai mąstyti“, – interviu dienraščiui „Respublika“ sakė R. Baranauskas. R. Baranausko verslo partneris Vladimiras Antonovas „Respublikai“ patvirtino, kad trečiadienį su kolega Raimondu Baranausku savo pasus nunešė ir atidavė municipaliteto pareigūnams.

Krizės pradžioje parlamentinei veiklai skirtas lėšas bemaž perpus nusirėžę Seimo nariai neištvėrė ir nusimetė įgrisusias kaukes: taupymo spektaklis – baigtas. Antradienį vakare posėdžiavusiems politikams nekilo ranka pritarti siūlomoms Seimo statuto pataisoms dar vienus metus palikti galioti krizės pradžioje nurėžtas parlamentinei veiklai skirtas lėšas.

LTV eteryje Generalinės prokuratūros atstovė ryšiams su visuomene Rūta Dirsienė akcentavo, kad nacionalizuoto banko „Snoras“ byloje įtariamųjų gali daugėti. Ji taip pat akcentavo, kad įtarimai gali būti reiškiami ir Lietuvos banko darbuotojams. Pasiteiravus, kur yra R. Baranauskas, R. Dirsienė, pabrėžė, kad nežino, kurioje šalyje galėtų būti buvęs akcininkas.

„Ūkio banko“ valdybos pirmininkas Gintaras Ugianskis ragina nekreipti dėmesio į spekuliacijas apie lietuviškus bankus. Jo nuomone, „Lietuvos banko“ nereikėtų kaltinti bandymais sužlugdyti šalies verslą, o bankų ateitis Lietuvoje priklausys nuo sprendimų priėmėjų operatyvumo. Jums tenka stebėti, kas dabar vyksta Lietuvos versle dėl įvykių su „Snoro“ banku.

Užsienio kompanijos, nesulaukusios banko „Snoras“ veiklos atnaujinimo, pradėjo investicinių ginčų prieš Lietuvos Vyriausybę procedūrą. Tarptautinės kompanijos „TotalChem Trading S.A.“ ir „Altraco Chemicals Ltd.“, kurioms atstovauja advokatų kontoros „Raidla Lejins & Norcous“ partneris, advokatas Elijus Burgis, šiandien įteikė pretenziją Lietuvos vyriausybei ir tokiu būdu pradėjo pasirengimą arbitražo procedūrai. Toks sprendimas priimtas siekiant apsaugoti virš 2 mln.

Tarp nacionalizuoto „Snoro“ banko užšaldytų sąskaitų – ir ligoninių, savivaldybių bei sportininkų pasiruošimo olimpiadai sąskaitos. Savivaldybių asociacija Vyriausybės jau prašo pagalbos, kad nevėluotų mokytojų atlyginimai ir nesutriktų ligoninių darbas, praneša LTV Naujienų laida „Šiandien“. Didžiausia Klaipėdos ligoninė dalį savo lėšų yra patikėjusi būtent „Snoro“ bankui. Šiam laimėjus konkursą per jį daugumai darbuotojų mokami atlyginimai.

Priklausomai nuo to, kiek dingo „Latvijas Krajbanka“ lėšų, banko veikla gali būti atnaujinta, jeigu bankas bus padalytas „gerus“ ir „blogus“ aktyvus, sako žinomas ekonomistas Janis Ošleisas. Į „gerąjį banką“ pereitų sąžiningi paskolos gavėjai, o „blogasis bankas“ teismo keliu išieškotų iš banko savininko Vladimiro Antonovo ar jo prezidento Ivaro Priedičio lėšas, sakė ekonomistas. Jis pridūrė, kad banko negalima bus atgaivinti tik tuo atveju, jeigu iš jo nutekėjo labai didelė pinigų suma.