smurtas artimoje aplinkoje

Policijos pareigūnai gavo iškvietimą dėl namuose siautėjančio vyro. Atvykusius pareigūnus pasitinka pranešėja. Visą situaciją vėlyvą vakarą nufilmavo ir laidos „Farai“ operatoriaus kamera.  Paaiškėja, jog pareigūnų išsigandęs vyriškis pabėgo iššokęs per langą. Apieškoję netoli namų esančius laukus, pakrūmėje pareigūnai išvysta lūkuriuojančio vyriškio siluetą. Supratęs, jog buvo pastebėtas, vyriškis kiek įkabindamas leidosi gilyn į mišką.

Pareigūnai gavo pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje – nuo agresyvaus vyro pabėgusi moteris negalėjo grįžti namo. Visą situaciją užfiksavo laidos „Farai“ operatorius. „Vyras pergėręs smurtauja, vaikas namuose“, – pareigūnams pasakojo moteris. Pasak jos, vyras mušėsi, jai du kartus trenkė į smilkinį ir smaugė. Pareigūnams priėjus prie buto durų, vyras atsisakė atidaryti jiems duris. Tiksliau, į policininkų beldimą vyras visiškai nereagavo.

Naujausios apklausos tiriant smurto artimoje aplinkoje supratimą glumina – nemažai respondentų vis dar sunkiai atpažįsta psichologinio ir ekonominio smurtavimo apraiškas. Negana to, specialistai tvirtina, kad vis dar ieškoma būdų, kaip pateisinti smurtautoją, o ne apginti auką.

 Šiauliuose penktadienį tėvas namuose fiziškai ir psichologiškai smurtavo prieš vaikus. Kaip pranešė vietos policija, tėvas smurtavo prieš 2005 metais gimusią dukrą ir 2007 metais gimusį sūnų. Įtariamasis nesulaikytas ir neapklaustas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Raseinių rajone trečiadienio naktį vyras sumušė seserį ir jos ant rankų laikytą vaiką. Kaip pranešė Šiaulių policija, 1982 metais gimęs vyras namuose smurtavo prieš 1993 metais gimusią seserį ir 2015 metais gimusį berniuką. Nukentėjusieji į medikus nesikreipė. Įtariamasis uždarytas į areštinę. Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo.

Smurto artimoje aplinkoje problema Lietuvoje veši ne tik dėl pagalbos trūkumo, bet ir dėl pačių aukų baimės pabėgti nuo smurtautojo, o kartais ir bandymų smurtaujantį asmenį gelbėti iš policijos rankų, atkreipia dėmesį specialistai. Dalis aukų pasiryžusios gyventi su smurtautoju, nes savo gyvenimo paprasčiausiai nebeįsivaizduoja kitaip.

Balandžio 9 d. antradienį apie 21 val. 20 min. Kaune, Savanorių pr., bute, neblaivi (1,94 prom. alkoholio) moteris (g. 1979 m.) smurtavo prieš nepilnametį (g. 2005 m.), kuris dėl galvos sumušimo gydomas ambulatoriškai. Įtariamoji uždaryta į areštinę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Išsigandę daugiabučio gyventojai iškvietė pareigūnus išgirdę vyro šauksmą. Jie įtaria, kad moteris smurtauja prieš garbaus amžiaus vyrą. Nors kaimynai bandė prisibelsti pas pagalbos šaukiantį vyrą, tačiau durų niekas neatidarė. Visą situaciją nufilmavo ir laidos „Farai“ operatorius. Atvykusiems pareigūnams moteris paklūsta ir atidaro buto duris. Pasirodo, moteris slaugo specialioje lovoje gulintį vyrą. Ant jo veido – akivaizdžios smurto žymės.

Kokias klaidas padaro tėvai, kad jų vaikas nusuka klystkeliais: neaugina, nemyli ar nemoko vertybių? „TV Pagalbos“ studijoje – jautri vienos kauniečių šeimos istorija. Kaltu dėl nesusiklosčiusių šeimos likimų atsakomybės prisiimti nenori nė vienas. Trijų vaikų mama Danutė įsitikinusi, kad viską darė teisingai ir savo atžalas auklėjo kaip pridera.

Neblaivi žmona su degtinės buteliu praskėlė galvą savo vyrui – į tokį pranešimą pareigūnai vyko kartu su laidos „Farai“ operatoriumi. 53 metų vyras teigia, kad smurtauti mylimoji pradėjo po to, kai šis perjungė kitą televizijos kanalą. Atvykę pareigūnai apžiūrėjo vyriškio sveikatą. Vyras skundžiasi, kad jam žmona sužaloji ausį ir sutrenkė pakaušį. To užtenka, kad moteris būtų sulaikoma pagal smurto faktą. „Išveškite ją.

„Jeigu jūsų vaikinas jums trenkia ar sumuša, likite su juo, nes jis jus myli“, – būtent tokiais žodžiais prieš porą metų išgarsėjo jauna 18-metė mergina, paskatinusi moteris ne tik kentėti, bet ir vertinti savo mylimųjų smurtą prieš jas. Dėl tokių savo pareiškimų ji išgarsėjo, tačiau merginos gyvenimas baigėsi tragiškai. Jaunutė amerikietė Romina Garcia 2015 metais „Instagram“ socialiniame tinkle išplatino vaizdo įrašą, kuriame skatino merginas branginti prieš jas smurtaujančius vaikinus.

 Viešojoje erdvėje pasklido informacija, kad po sostinės areštinėje praleistos nakties iš jos išleistas vyras namo grįžo sunkiai sužalotas. Visgi trečiadienį Vilniaus pareigūnai paneigė pasirodžiusią informaciją išplatindami vaizdo įrašą. Jame aiškiai matosi, kad areštinėje vyras nukrito ant žemės pats.  Už smurtą artimoje aplinkoje sulaikytas pilietis M. D. (gim. 1975 m.) būdamas neblaivus areštinėje griuvo pats ir susižalojo galvą.

Suvienodinus vaiko teisių apsaugos tvarką visoje Lietuvoje, per liepą iš tėvų atimta per 500 vaikų, daugiau nei pusė jų jau grįžo namo. Politikai nerimauja, kodėl tarnybos net pusę tūkstančio vaikų atskyrė nuo šeimų, tačiau specialistai ramina, kad vaikai be priežasties neatimami. Priešingai – turėtume džiaugtis, kad vis daugiau žmonių ryžtasi prabilti apie nesaugioje aplinkoje gyvenančius vaikus.

Vilniaus apylinkės teismas penktadienį paskelbė dar vieną nuosprendį dėl smurto artimoje aplinkoje buvusiai sinoptikei Tatjanai Kempi. Už naują smurto atvejį, įvykdytą pernai spalį, moteriai skirta 60 parų, subendrinus su bausme už ankstesnius smurto atvejus, 65 metų T. Kempi skirta galutinė vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant. Teisėja Lilija Tarčevskaja įpareigojo nuteistąją nevartoti alkoholinių gėrimų.

 Elektrėnuose policijos pareigūnai skubėjo į iškvietimą dėl smurto artimoje aplinkoje. Paskambusi moteris pranešė, kad jos draugę sumušė neblaivus sugyventinis ir pasišalino. Atvykusius pareigūnus daugiabučio kieme pasitiko visas būrys žmonių. Išsigandę kaimynai moteriai iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Emocijų nesuvaldęs elektrėniškis trenkė mylimajai į akį. Nukentėjusiosios automobiliui taip pat prapjauta padanga. Krizė porą užklupo po dviejų kartu praleistų metų.

Šeštadienio vakarą Pakruojo rajone girtas vyras sumušė savo sugyventinę vaikų akivaizdoje, praneša policija. 1992 m. gimimo neblaivus vyras (2,63 prom.) sumušė savo blaivią sugyventinę (1996 m.), bet ji į medikus nesikreipė. Šeimoje gyvenanti mažametė dukra (gim. 2015 m.) ir sūnus (gim. 2013 m.) matė įvykį. Vaikai palikti motinos priežiūrai, o apie įvykį pranešta Vaiko teisių apsaugos skyriui. Vyras sulaikytas ir uždarytas į areštinę Šiauliuose.

Į Alytaus apskrities Stasio Kudirkos ligoninės priėmimo skyrių šeštadienio pavakarę atvežta sumušta paauglė. Mergaitė paaiškino, kad ją sumušė 45-erių metų tėvas. Alytaus rajone gyvenantis vyras, savo dukrą auklėjęs kumščiais, buvo blaivus. Jam bus pareikšti įtarimai. Sumuštai paauglei medikai ligoninėje nustatė juosmens, abiejų sėdmenų ir šlaunų sumušimus. Įtariamasis po apklausos paleistas.

Mažametis darželio auklėtojoms pasiskundė namuose patiriantis smurtą, praneša policija. Pirminiais duomenimis, šeštadienį iš lopšelio-darželio „Coliukė“, gautas pranešimas dėl fizinio smurto prieš mažametį, (gim. 2014 m.). Pasak vaiko, jį namuose mušė tėtis, (gim. 1996 m.). Apie įvykį informuotas specializuotos pagalbos centras ir Šiaulių m. savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyrius. Vyriškiui įteiktas šaukimas atvykti į policijos komisariatą.

 „Man paskambino Jolanta. Ji guodėsi, kad į savo butą prieš keletą metų priėmė sugyventinį. Tačiau jau kurį laiką pora nesutaria, vyras ėmė smurtauti. Jolanta prašė, kad padėtume nutraukti santykius, kurie tapo kančia“, – apie antradienį „TV pagalbos“ eteryje rodomą istoriją pasakojo Gerda Žemaitė. Jolanta sako, kad su Rolandu kartu gyvena maždaug 14 metų. Moteris pasakoja, kad vyriškis buvo visiškame dugne – vartojo narkotikus. Priėmusi pas save į butą, Jolanta Rolandą pastatė ant kojų.

Sekmadienį po pietų paviešinta netikėta informacija apie krepšininką Simą Jasaitį – vyras pristatytas į Vilniaus miesto 1-ąjį komisariatą gavus pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje. Šaltinių teigimu, neblaivus krepšininkas smurtavo prieš savo žmoną Oksaną Pikul-Jasaitienę. Pranešama, kad krepšininkui komisariate nustatytas 0,94 promilės girtumas.

Šeštadienio vakarą neblaivi mažeikiškė smurtavo prieš savo sugyventinį, informuoja Lietuvos policijos departamentas. Mažeikių Žemaitijos g. bute kilus konfliktui akivaizdžiai neblaivi, bet girtumą nustatyti atsisakiusi 1963 m. gimimo moteris ėmė stumdyti, tampyti už rūbų ir trenkė du kartus rankomis į veido sritį neblaiviam sugyventiniui (1962 m.). Vyrui nustatytas 2,46 promilės girtumas. Abu asmenys sulaikyti, pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Penktadienį popiet Kaune neblaivi (2,55 prom. alkoholio) 1989 m. gimimo moteris smurtavo prieš 2003 m. gimusią seserį ir 2000 m. gimusį brolį. Nukentėjusieji dėl sukelto fizinio skausmo į medikus nesikreipė. Įtariamoji uždaryta į areštinę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

 Kėdainių pareigūnai vyko tramdyti namuose siautėjančio vyro, kuris kelią grėsmę namiškiams – daužo po ranka pasitaikančius daiktus ir švaistosi peiliu. Namuose – trys išsigandę mažamečiai vaikai. Šeimos dramą užfiksavo ir laidos „Farai“ operatoriaus kamera. Vos pravėrus namų duris pareigūnus pasitinka peiliu ginkluotas smurtautojas. Įtariamasis nereaguoja į pareigūnų raginimą padėti peilį, todėl panaudojamas elektrošokas.

Seime nagrinėjama, kodėl šiandien Kėdainiuose laidojamas 4 metų berniukas, kuris, kaip įtariama, mirtinai sumuštas buvo savo patėvio. Nagrinėjamas ne vienetinis atvejis, o esminė ir sisteminė vaiko teisių apsaugos problema. Pasislepiama po auklėjimu Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė neslepia, kad jos praktikoje, teismas, išgirdęs, kad fizinė bausmė yra taikoma norint auklėti auką, atsakomybė asmeniui nėra taikoma, o fizinių bausmių šalyje iš viso būti negali.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis bei vidaus reikalų ministru Eimutis Misiūnas kaip esminę Kėdainiuose įvykusios tragedijos priežastį įvardina nesusikalbėjimą tarp skirtingų institucijų darbuotojų. Tai ministrai pripažino susitikime su Liberalų frakcija, jame buvo kalbama apie artimiausių veiksmų planą, kaip stabdyti smurtą prieš vaikus.

Skaudūs įvykiai Kėdainiuose vėl atvėrė žaizdą ir manipuliacijas smurto prieš vaikus tema. Kai kurie veiksmai, politikų, apžvalgininkų, žinomų visuomenės veikėjų pasisakymai kai kada yra paprasčiausiai nekorektiški. Būtina matyti visumą: šiandien smurtas bet kokios formos yra draudžiamas. Tai yra kriminalinis nusikaltimas.

Kelmės teismas leido mėnesiui sulaikyti prieš mažamečius brolius smurtavusį patėvį, sekmadienį pranešė Lietuvos radijas. Prokurorė prašė teismo jį suimti dviem mėnesiams. Išgirdęs teismo sprendimą vyriškis sakė esąs nekaltas. Pasak Lietuvos radijo, 31 metų suimtas asmuo yra keturis kartus teisas dėl smurto artimoj aplinkoje. Policijos pranešimu, namuose Dangvietų kaime mažamečiai berniukai, gimę 2012 ir 2010 metais, buvo sumušti ketvirtadienį.

Šeštadienį Vilniuje bute Kalvarijų gatvėje buvo sumušta mažametė, pranešė sostinės policija. 2004 metais gimusi mergaitė nuo smurto nukentėjo 19 val. 30 min., Santariškių klinikų Vaikų ligoninėje jau nustatytas galvos sumušimas. Įvykio aplinkybės tiriamos.

Vakar Lietuvą sukrėtė tragedija, kuomet Kėdainiuose vaiko motinos sugyventinis žiauriai sumušė ketverių metų berniuką, kuris šiandien anksti ryte nuo patirtų sužalojimų mirė. Ši tragedija beveik nei vieno Lietuvos Respublikos piliečio nepaliko abejingais. Ir visus kankina tas pats klausimas – kas kaltas ir kaip tokių tragedijų reikia išvengti ateityje.

Pastaraisiais metais surenkama smurto statistika bado akis ir kelia šiurpą. Nenustebkite, ne smurto atvejų skaičius išaugo, o pranešančių apie jį. Priėmus Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, tiek specializuotos pagalbos centrų, tiek policijos atstovai pripažįsta, kad žmonės vis labiau pasitiki pagalbą suteikiančiais specialistais. Per 2015 m. dėl smurto artimoje aplinkoje policija sulaukė daugiau kaip 38 tūkst. pranešimų.

Smurtą artimoje aplinkoje patiriantys asmenys pakankamai neapsaugomi, institucijos ne visada žino, kaip elgtis tokiais atvejais, smurtautojams taikomos per švelnios bausmės, o pačios moterys dėl ryžto trūkumo kartais  smurtaujančioje aplinkoje gyvena ir virš 20 metų. Tokias išvadas galima daryti paklausius konferencijoje apie smurtą artimoje aplinkoje kalbėjusių specialistų.

Sprendžiant smurto aplinkoje problemą ypatingas vaidmuo tenka savivaldybėms, nes be savivaldybių aktyvios veiklos, problemos pastebėjimo pačioje ankstyviausioje stadijoje ir reagavimo į ją nebus galima pasiekti gerų rezultatų.

Praėjus trejiems metams po to, kai buvo priimtas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, statistika rodo, kad vienas iš dešimties užregistruotų nusikaltimų – smurtavimas artimoje aplinkoje. Nors įstatymas atnešė naudos, ekspertai pastebi, kad jame vis dar yra spragų. Jos ypač išryškėja, kai byla pasiekia teismą. „Labai dažnai smurtautojui skiriamas namų areštas. Tai neapsaugo nukentėjusiojo.

 Per pirmą šių metų pusmetį visoje Lietuvoje specializuotos pagalbos centrai padėjo daugiau nei 2,5 tūkst. nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusių asmenų, pernai pagalba suteikta daugiau nei 5 tūkst. žmonių. Pagalbai finansuoti kasmet skiriama daugiau nei 900 tūkst. litų, bendradarbiavimas su nevyriausybinėmis organizacijomis šioje srityje ir veiklos finansavimas bus tęsiamas 2015 metais, kaip ir numato Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas.

2015 metais nevyriausybinėms organizacijoms, teikiančioms pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems žmonėms, kaip ir 2014–aisiais numatyta skirti 920 tūkst. Lt. Per šių metų pirmąjį pusmetį visoje Lietuvoje suteikta pagalba daugiau nei 2,5 tūkst. nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusių žmonių. Vidutiniškai tai sudarė apie 420 atvejų per mėnesį, informuoja Socialinės pasaugos ir darbo ministerija.

Balandžio 1-osios vakarą į Rokiškio rajono policijos komisariato budėtojus kreipėsi pagyvenęs rokiškėnas ir prašė padėti dėl smurtaujančio sūnaus. Nuvykę į įvykio vietą, patruliai nustatė, kad neblaivus keturiasdešimtmetis D. M. be priežasties užsipuolė televizorių žiūrinčius tėvus, šūkavo, keikėsi. Kai tėvas paprašė liautis triukšmauti ir užgaulioti, sūnus jam ranka trenkė į galvą. Paskui pagriebęs nuo stalo pieštuką, prišoko prie tėvų, grasindamas, kad ir pieštuku juos subadys.

Lapkričio 25 dieną visame pasaulyje minima tarptautinė kovos su smurtu prieš moteris diena. Šiais metais Moterų informacijos centras rengia 16-kos dienų akciją „NE reiškia NE“. Šia proga pirmadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje buvo pristatytos opiausios kovos prieš smurtą aktualijos. „Smurtas prieš moteris yra labai opi visuomenės problema.

Santykius su artimaisiais smurtu sprendžiantiems vyrams efektyviausia tramdymo priemonė - arešto terapija. Šio teiginio akivaizdus įrodymas - dviejuose skirtinguose Šiaulių apskrities rajonuose gyvenančių tarpusavyje visai nesusijusių šeimų istorijos. Ramybę jos gavo tik lapkričio 19 dieną, kai vykdant teismo nuosprendį abiejų šeimų smurtautojai atsidūrė už Tardymo izoliatoriaus grotų.

Mylimųjų smurtą patyrusių moterų rauda virsta atleidimu. Smurto aukos retai kelia civilinius reikalavimus dėl patirtos žalos ir dažnai su smurtautojais susitaiko. Policija pastebi, jog baudžiamosios atsakomybės išvengę vyrai netampa švelniais avinėliais. Policija: susitaikymai nepasiteisina Beveik kas penkta smurto istorija baigiasi kaltininko ir nukentėjusiojo ar nukentėjusiosios susitaikymu teisme.

Agentūros „SOS vaikai“ Šeimos namuose įkurtame Krizių centre Panevėžyje šiuo metu glaudžiasi penkios moterys. Beveik visos jos – smurto šeimoje aukos. Krizių centro įkūrėja Marija Zabulionienė mano, jog konkreti pagalba būtų reikalinga gerokai didesniam būriui skriaudžiamųjų. Tik įstatymas dar neleidžia pagalbos centrams gauti informacijos apie smurtą patyrusius žmones. Patirtus išgyvenimus smurto aukos linkusios atskleisti tik policijos pareigūnams.

Policijos turima statistika rodo, kad kiekvieną mėnesį smurto artimoje aplinkoje atvejų fiksuojama vis mažiau. Per šešis mėnesius (iki 2012 m. birželio 15 d.) policijos įstaigos gavo 12 970 pranešimų apie galimą smurtą artimoje aplinkoje. Nustačius smurto artimoje aplinkoje atvejus, pradėti 4 335 ikiteisminiai tyrimai. Analizuodama turimus duomenis, policija pastebi, kad kiekvieną mėnesį mažėja iškvietimų dėl smurto artimoje aplinkoje, pradedama mažiau ikiteisminių tyrimų.

Griežčiau pradėjus reaguoti į smurtą gyvenamoje aplinkoje, policija sulaukia daugiau pagalbos šauksmų iš negalinčių nuo artimųjų – smurtautojų – apsiginti gyventojų. Per vieną parą užfiksavus Kauno apskrityje 4 atvejus dėl smurto artimoje aplinkoje, besiaiškinant dviejų iš jų aplinkybes, smurtautojai pasipriešino ir atvykusiems policijos pareigūnams.

Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas galioja vos keturis mėnesius, o per šį laiką policijoje užregistruota beveik 10 tūkst. atvejų, kai pareigūnams teko vykti aiškintis šeiminių konfliktų. Smurto tendencijos išliko nepakitusios – daugiausia ranką pakelia vyrai, bet užregistruoti ir keli atvejai, kai nesusivaldė moterys bei vaikai.

Nepaisant šalyje įsigaliojusio Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo, Šiaulių miesto policija skuba tirti ne visus atvejus. Vaiko teisių gynėjų lydimos nuskriaustos mergaitės sulaukę pareigūnai net nesiteikė baigti pradėtos apklausos ir surašyti protokolo. Policininkų elgesį spaudimu mergaitei pavadinę vaiko teisių gynėjai kreipėsi į prokuratūrą.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto ketvirtajame policijos komisariate atlikus du ikiteisminius tyrimus dėl smurto artimoje aplinkoje, vienoje byloje vyriškis pripažintas kaltu, tačiau kitoje, policijos pareigūnų teismui perduotoje baudžiamojoje byloje, nubausta melagingai sūnų įskundusi motina. 2012 m. sausio 9 d. apie 1.30 val. Vilniuje, A. Kojelavičiaus g. bute, 1976 m. gimęs vyriškis, būdamas girtas smurtavo prieš motiną.

Priėmus Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, per tris mėnesius gauta beveik aštuoni tūkstančiai pranešimų. Policijos departamento duomenimis, per tris mėnesius, įsigaliojus Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymui, policijoje užregistruoti 7 524 pranešimai apie galimą smurtą artimoje aplinkoje. Nustačius smurto artimoje aplinkoje atvejus, pradėta beveik tris tūkstančiai ikiteisminių tyrimų.

Praėjusią savaitę Alytaus miesto pedagoginėje psichologinėje tarnyboje vyko diskusija „Smurtas artimoje aplinkoje: tarpinstitucinio bendradarbiavimo efektyvinimas“. Lietuvos Respublikos Seimas pagaliau ryžosi priimti Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, tačiau jį įgyvendinant kyla nemažai problemų. Kaip jas spręsti praktiškai, tarėsi šios diskusijos dalyviai. Smurtą Lietuvoje patiria 63 proc.

Neringos policijos komisariatą krečia skandalas – Kriminalinės policijos poskyrio viršininkas Žilvinas Kiaušas, įtrauktas į Neringos savivaldybės darbo grupę, kuri kovoja su smurto šeimoje problema, pats yra įtariamas smarkiai sumušęs savo sutuoktinę. Civilinės metrikacijos skyriuje dirbančiai Ž. Kiaušo žmonai vienos Klaipėdos privačios klinikos medikai diagnozavo ne tik peties sumušimą, bet ir šonkaulio lūžį.

Nuo 2011 m. gruodžio 15 dienos galioja Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, numatantis smurtautojui baudžiamąją atsakomybę. Per daugiau nei dvi savaites nuo įstatymo įsigaliojimo pradžios Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariate pradėta 31 ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje, iš jų 13 – už grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 14...