smulkieji verslininkai

Artėjant rugsėjo 13 d., kai įsigalios nauji ribojimai, su jais nesutinkantys smulkieji verslininkai teigia, kad teks nutraukti veiklą. Anot jų, valdžios sprendimas prieštarauja konstitucijai, tad išeitis yra tik viena, toliau veiklą vystyti internete. Tuo metu smulkiųjų verslininkų asociacijos vadovė tikino, kad panašūs pareiškimai yra pavieniai. Tačiau siuntų pristatymo įmonės jau skaičiuoja augančius užsakymus.

Dalis smulkiųjų verslininkų regionuose susiduria su dideliais pandemijos iššūkiais – dar neatsigavusios po pirmojo karantino mažos įmonės neturi finansinių rezervų. Pasak jo, verslininkai sako, kad tikrasis ribojimų rezultatas pasirodys šiemet po karantino, kai reikės atnaujinti veiklą, tačiau nerimo kelia ir galimas trečias karantinas, rašo delfi.lt.

Turgūs išgyveno masinį kasos aparatų diegimą, tačiau valdžia sugalvojo naują priemonę, kaip mažinti šešėlinę ekonomiką šalies turgavietėse – skaitmeninius apskaitos žurnalus. Turgaviečių atstovai ginasi, kad „šešėlis“ turguose nėra toks didelis, o naujovė smarkiai apsunkins garbaus amžiaus prekeivių kasdienybę. Seimo Kaimo reikalų komitete buvo nagrinėjamas parlamentinės kontrolės klausimas dėl centralizuotos turgaviečių veiklos apskaitos sistemos ir turgaviečių ateities.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas nesutinka, kad būtų sumažinta apyvartos riba, kurią peržengę verslo liudijimų turėtojai, nebegalėtų mokėti fiksuoto dydžio pajamų mokesčio ir todėl jiems tektų registruoti kitą verslo formą. Komitete dirbantys parlamentarai taip pat pasipriešino Vyriausybės norui pelną apmokestinti daugiau gyventojų, užsiimančių individualia veikla pagal pažymą.

Mokslo metams įsibėgėjus, dar ne visos ugdymo įstaigos turi higienos pasus. Dėl įvairių nustatytų pažeidimų šie veiklai vykdyti privalomi dokumentai uostamiestyje neišduoti 6 įstaigoms. Tokia situacija itin pykdo smulkiuosius verslininkus. Anot jų, versle taikomi kur kas griežtesni reikalavimai bei sankcijos. Be higienos pasų vargu ar šie galėtų vykdyti veiką. Uostamiestyje 6 ugdymo įstaigos vis dar neturi higienos paso.

Smulkiųjų verslininkų ryžtas investuoti į plėtrą tendencingai auga – net 88 proc. verslo atstovų pasinaudotų išoriniu finansavimu tam, kad plėstų savo veiklą. Tai atskleidė bendrovės „Spinter“ atlikto tyrimo, kurio metu apklausta 300 įmonių vadovų, rezultatai. Šis skaičius praėjusių metų sausį siekė 83 proc., o 2013 m. sudarė 71 proc. Pasak „Invegos“ vadovo Audriaus Zabotkos, artimiausiais metais daugiau lėšų verslininkai turėtų skirti inovacijoms, technologiniam pranašumui užsitikrinti.

Pagrindinė priežastis, kodėl Lietuvos gyventojai perka iš smulkiųjų šalies gamintojų ir prekybininkų, yra galimybė pasiderėti dėl kainos, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa. Šią priežastį įvardijo daugiau nei pusė (53 proc.) apklaustųjų. Antra dažniausiai minėta priežastis, kurią nurodė 50 proc. apklausos dalyvių – smulkieji vietos gamintojai ir prekybininkai gali pasiūlyti geresnį kainos ir kokybės santykį.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyrius verslininkams nesutinka išnuomoti sklypo tokiomis pat sąlygomis, kokios buvo suteiktos buvusiems turgaus savininkams. Žemės ūkio veikla garsėjantis, o stambių pramonės įmonių stokojantis Prienų rajonas artimiausiu metu rizikuoja prarasti apie 200 darbo vietų, kurias Prienų turguje patys susikuria žemdirbiai ir smulkieji amatininkai, verslininkai.

Dėl euro įvedimo atnaujinama valstybinių įstaigų įranga nesukėlė didelių nesklandumų smulkiesiems verslininkams. Daugelis jų verslo liudijimus išsiėmė dar prieš Naujuosius. Paprastai smulkiųjų verslininkų antplūdžio metų pradžioje sulaukianti Mokesčių inspekcija šiemet dirba ramiai. Iki vidurdienio Klaipėdos skyriuje verslo liudijimus išsiėmė vos per 30 žmonių. Tačiau kai kuriems į Mokesčių inspekciją užsukusiems po gruodžio 31-osios vidurdienio teko nusivilti.

Seimas neleido iš karto po to, kai bus įvestas euras, smulkiesiems verslininkams grąžą duoti litais. Dabar numatyta, kad grąža bus duodama eurais. Parlamentarai pritarė Biudžeto ir finansų komiteto išvadai atmesti konservatoriaus Jurgio Razmos parengtas Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo pataisas dėl išimčių smulkiausiems verslininkams.

Nuo kitų metų liepos siūloma leisti gyventojams tarpusavyje atsiskaityti grynaisiais iki 5 tūkst. eurų (17,3 tūkst. litų), o su įmonėmis arba smulkiais verslininkais - iki 3 tūkst. eurų (10,4 tūkst. litų). Vyriausybė trečiadienį patvirtino tai numatantį Atsiskaitymo grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projektą ir teiks jį svarstyti Seimui.

 Viso gero litui ir labas eurui lietuviai tars jau mažiau nei po mėnesio. Vyriausybės, savivaldybių ir verslo atstovai sukirtę rankomis pasižadėjo nesinaudoti euro įvedimu kaip pretekstu branginti prekes ir paslaugas. Vis dėlto ir patys verslininkai, ir ekonomikos ekspertai pripažįsta, kad memorandume sudėti saugikliai – nerealistiški.   Sulaužė susitarimą Viso gero litui ir labas eurui lietuviai tars jau mažiau nei po mėnesio.

Giedrė Sankauskaitė / Savaitraštis „Ekonomika.lt“ Ekonomistai žeria argumentus, kad įsivesti eurą Lietuvai bus naudinga, tačiau visuomenėje vyrauja chaosas. Kai kurie savaitraščio „Ekonomika.lt“ kalbinti smulkieji verslininkai euro įvedimą sieja su apokalipse. Labiausiai baiminamasi, kad įvedus eurą išaugs prekių ir paslaugų kainos. Latvijos patirtis parodė, kad didžiausia rizika šioje šalyje kilo smulkiajam verslui – regionuose neadekvačiai sukilo prekių ir kai kurių paslaugų kainos.

Pernai versliems žmonėms, neturintiems stambaus kapitalo naujo verslo kūrimui, sužibo viltis, kad ir Lietuvoje galima kurti nediduką šeimos verslą. Nors tarp verslių žmonių senokai sklandė pašaipa mūsų šalyje egzistuojančioms verslo sąlygoms – esą dar nespėjęs uždirbti jau turi viską atiduoti mokesčiams, atrodė, kad šiam stereotipui atėjo galas. Vyriausybė nuo 2012 m. rugsėjo mėn.

Irma Janauskaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Lietuvos paštas nutarė imtis pertvarkos – neleisti daiktų siųsti kaip laiškų, todėl dalis siuntų brangs kelis ar net keliasdešimt kartų. Tokiomis naujovėmis nepatenkinti verslininkai galvoja apie užsidarymą arba būdus taisyklėms apeiti. Manoma, kad gyventojai pokyčius labiausiai pajus prieš Kalėdas, nes emigravusiems artimiesiems nebeapsimokės siųsti gardėsių ar knygų.

Rūta JANKUVIENĖ Šiaulių miesto savivaldybė užsimojo išvyti smulkiuosius prekeivius iš centrinio turgaus prieigų. Siūloma persikelti į privatininko valdomą turgaus aikštę, kur vietos „auksinės“, arba į nemokamą turgaus užkampį. Kliūva ir blusų turgus Kaštonų alėjoje. Smulkiųjų prekiautojų nepakvietė Savivaldybėje sudaryta darbo grupė prekybos viešosiose vietose taisyklėms keisti. Darbo grupei vadovauja Auksė Tutkutė, Savivaldybės Ekonomikos skyriaus vedėja.

„Nė viena valdžia nuo pat nepriklausomybės atkūrimo nepriėmė tokių griežtų sprendimų, liečiančių smulkųjį verslą ir ypač individualią veiklą, kaip pastaroji. Ypač sunkūs buvo dveji pastarieji metai“, – paklausta, kaip vertina darbą baigiančios vyriausybės veiklą ir sprendimus, turėjusius įtakos jų darbui, portalui Balsas.lt sakė Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos vadovė Zita Sorokienė.

Nuo gegužės 1 dienos įsigaliojusi tvarka įtvirtino nuostatą, kad smulkieji verslininkai, dirbantys pagal verslo liudijimus, už pajamas, gaunamas iš juridinių asmenų ir viršijančias 10 proc., turi sumokėti 5 proc. pajamų mokestį (laisvųjų profesijų atstovai – 15 proc.) Trečiadienį Vyriausybė svarsto šios tvarkos pakeitimus, siūlydama 10 proc. apribojimą pakeisti 15,5 tūkst. litų suma.

Penktadienio rytą prie Vilniaus miesto savivaldybės smulkieji verslininkai surengė piketą protestuodami prieš mero Artūro Zuoko planus iškeldinti suvenyrų kioskų prekiautojus iš Pilies gatvės Sirvydo skvero ir ten įrengti dviračių nuomos punktą. Aštuoni šiame kioske dirbantys darbuotojai su plakatais išsirikiavo prie savivaldybės durų, reikalaudami dialogo šia tema. „Mes dirbame paviljonuose Pilies gatvės Sirvydo skvere.

Praėjusiais metais Vyriausybė, užsibrėžusi iš „šešėlio“ ištraukti milijardą litų, šiemet pranešė, kad pavyko surinkti pusę – apie 500 milijonų. Tačiau ji ir toliau nusiteikusi kovoti su „šešėliniu“ verslu. Nuo gegužės 1-osios įsigaliojo Vyriausybės nutarimas, kuriuo kasos aparatai tapo privalomi visiems turgaus prekiautojams, ne vien prekiaujantiesiems maisto produktais, kaip buvo iki šiol.

Sunkmetis ne vienam verslesniam lietuviui tapo tikru įkvėpimo šaltiniu ir paskata savo verslui kurti. Tarsi susitarę šiandien verslininkai savo idėjas įgyvendinti pradeda burdami tvirtą bendruomenę. Itin daug smulkiųjų ėmėsi išskirtinių ir savotiškai unikalių maisto produktų gamybos. Tokių smulkiųjų verslų skiriamasis bruožas, kaip sako patys įkūrėjai, „dvasios turėjimas“. Su kiekvienu klientu jie pasikalba, rekomenduoja tinkamus priedus, dažnesnius atpažįsta iš veidų.

Smulkieji verslininkai ir prekybininkai, sunerimę dėl nuo gegužės jiems privalomų kasos aparatų turgavietėse ir pasunkėsiančios mokesčių naštos, Finansų ministerijai buvo pateikę net 12 pasiūlymų, bet derybos vyksta tik dėl dviejų.

Nuo naujų metų valdžios atstovai iki 1 440 litų padidino verslo liudijimų kainą motyvuodami tuo, kad ankstesnės lengvatos nedavė naudos. Tačiau smulkieji verslininkai perspėja, kad toks kainos padidinimas daliai gyventojų yra tarsi paskutinis lašas stiklinėje, šalį vedantis į nedarbą. Lietuvos smulkiųjų verslininkų atstovai įžvelgia aibes suvaržymų ir sunkumų smulkiajam verslui iš valstybės pusės.

Smulkiųjų verslininkų vėl laukia pokyčiai – keičiasi verslo liudijimų tvarka, o kartu nerimą kelia ir planuojami kasos aparatai dar daliai turgaus prekeivių. 2012 metai pažers naujovių verslo liudijimų turėtojams. Vieni pokyčiai įsigaliojo nuo sausio pradžios, kiti – nuo gegužės 1-osios. Esminiai pakeitimai tokie: dalis veiklos rūšių stambinama, o kai kurios veiklos rūšys naikinamos.

Vyriausybės siekis visus be išimties turgaus prekiautojus aprūpinti kasos aparatais vėl nemaloniai nustebino smulkiuosius verslininkus. Šią savaitę premjeras Andrius Kubilius pranešė, kad nuo kitos gegužės kasos aparatai turės atsirasti ir visose dengtose turgavietėse. Esą taip būtų suvienodinta apskaita ir panaikintas skirtumas tarp prekybos maisto ir ne maisto produktais. Tokia žinia smulkiesiems verslininkams tapo eiliniu perkūnu iš giedro dangaus.

(Papildyta 18:20 val.) „Kol kas negavome jokios informacijos iš draudikų, kad būtų registruoti draudžiamieji  įvykiai“, – trečiadienio vakarą „Balsas.lt“ sakė Lietuvos draudikų asociacijos prezidentas Andrius Romanovskis. Jo teigimu, statiniai, kurie degė, yra laikini, todėl ir negalėjo būti apdrausti kaip nekilnojamas turtas. „Tai palapinės, laikini statiniai, konstrukcijos, kurių vertės negalima paskaičiuoti.

„Andriaus Kubiliaus Vyriausybės sprendimo įvesti kasos aparatus smulkiesiems verslininkams  rezultatas – ištuštėjusios turgavietės, šimtai bedarbių ir dar daugiau emigrantų“, – kalbėjo Seimo LSDP frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius Seime vykusioje spaudos konferencijoje. Tokią išvadą socialdemokratų lyderis padarė savaitės pradžioje apsilankęs Klaipėdos turguje, kuriame daug prekybos vietų – tuščių, mažai ir pirkėjų.

Vėliausiai kitą savaitę sostinės Kalvarijų turgavietės nuomos konkurso vykdymo komisija paskelbs konkursą teikti pasiūlymus turgavietės nuomai. Ankstesnis konkursas skubos tvarka profsąjungų prašymu buvo nutrauktas praėjusių metų lapkričio pabaigoje. Šio konkurso rezultatai turėtų paaiškėti iki spalio. Gegužės 18 dienos posėdyje Vilniaus miesto tarybos nariai patvirtino konkurso sąlygas.

Besitęsiant diskusijoms dėl minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) didinimo Seimo pirmininkė Irena Degutienė siūlo pagalvoti apie diferencijuotą MMA ir leisti jį didinti tiems verslo sektoriams, kurie gali. MMA didinimą parlamento vadovė vadina natūraliu noru, o sprendimas dėl jo pirmiausia turi būti priimtas Trišalėje taryboje. „Galiu pasakyti tik savo nuomonę.

Nuo gegužės visi dengtų turgaviečių prekeiviai maistu privalo prekiauti tik naudodami kasos aparatus. Kone visose šalies turgavietėse dalis prekeivių pasitraukė iš verslo, likusieji skundžiasi padidėsiančiomis išlaidomis, įvairiais nepatogumais. Prekiautojai tikino, kad valstybė iš jų daugiau pinigų neišpeš, kontrabanda įvežamos mėsos kiekis nesumažės, o kiti minėjo, kad kai kurie kolegos prekiaus namuose. Prekiautojų sumažėjo Mokesčių inspekcijos duomenimis, kasos aparatus įsigijo 2 tūkst.

Nors Seime buvo priimta rezoliucija, kurioje Vyriausybė raginta sudaryti darbo grupę ir su smulkiaisiais verslininkais sėsti prie derybų stalo, iki šiol Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacija negavo kvietimo dialogui, apgailestauja Seimo opozicijos atstovai – Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius ir Seimo opozicijos lyderis „darbietis“ Vytautas Gapšys, kartu su grupe smulkiųjų verslininkų trečiadienį Seime surengę spaudos konferenciją.

Seimas, atsižvelgdamas į besitęsiančią Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos atstovų bado akciją, nusprendė pasiūlyti Vyriausybei sudaryti darbo grupę, kurioje dalyvautų ir šios asociacijos atstovai.

Dėl Vyriausybės politikos smulkiųjų verslo ir prekybininkų atžvilgiu dirbantieji pagal individualius verslo liudijimus prie Seimo pradėjo bado akciją. Jei ir tai neduos rezultatų, žadama badauti prie Europos Parlamento Briuselyje. Tuo metu Premjeras badaujančiuosius ragina verčiau pasirūpinti savo verslu ir įsigyti kasos aparatą, kol jo kaina yra visiškai kompensuojama.

Dėl Vyriausybės politikos smulkiųjų verslo ir prekybininkų atžvilgiu dirbantieji pagal individualius verslo liudijimus prie Seimo pradeda bado akciją. Jei ir tai neduos rezultatų, žadama badauti prie Europos Parlamento Briuselyje. Bado akcija, anot Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos vadovės Zitos Sorokienės, prasidės pirmadienio vidurdienį ir, kaip planuojama, tęsis iki gegužės.

Vakar prie Seimo mitinguoti dėl kasos aparatų ir kitų valdžios sprendimų išvyko ir apie tūkstantis panevėžiečių. Nors Vyriausybės atstovai mitinge nepasirodė, piketuotojai teigia nesirengiantys nuleisti rankų ir protestuosiantys net Briuselyje. Iš Panevėžio į Vilnių mitinguoti išvyko dvylika autobusų – devyni dideli ir trys mažesni, – pilnų turgaus prekybininkų ir jiems prijaučiančių asmenų. Dalis jų vyko savu transportu.

15: 27 val. Vyriausybės atstovų dėmesio taip ir nesulaukę protesto akcijos dalyviai išsiskirstė.  Smulkieji prekybininkai pažadėjo patys nusiųsti į Vyriausybę savo atstovus, kurie pristatys rezoliuciją, reikalaujančia neįvesti kasos aparatų turgavietėse. Taip pat turgau prekeiviai dar kartą pagrasino bado streikais: jei nebus atsižvelgta į reikalavimą neįvesti kasos aparatų, jie ketina badauti ne tik prie Seimo, bet ir prie Europos Parlamento Briuselyje. 14: 39 val.

Į kampą įvaryti smulkieji verslininkai ragina Seimą kuo skubiau priimti įstatymo pataisas, kurios įpareigotų bankus privalomai atsakyti paskolos prašančiam klientui per 30 dienų.Jeigu norite gauti paskolą arba jeigu norite, kad neatimtų jau suteiktos paskolos, su bankais geriau nesipykite.

Įvedus kasos aparatus prekiaujantiesiems maisto produktais uždarose turgavietėse, smulkieji verslininkai rengtų mitingą. „Mes bandysime ir darbo grupėje įrodinėti, kad jie yra neteisūs. Jei bus priimtas toks sprendimas, mes tikrai (nepasitenkinimą – ELTA) išreikšime savo protestu, rengsime mitingą“, – sakė Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė.