šmsm

Siūlymai keisti šių metų brandos egzaminų eigą ir atsisakyti lietuvių kalbos įskaitos suskaidė švietimo bendruomenę. Kol vieni tokią iniciatyvą sveikina, kitiems kyla klausimas – ar to tikrai reikėjo? Ne ką mažiau šurmulio kelia ir neišsipildę norai egzaminų atsisakyti iš viso – jie esą jau seniai nebeatitinka šių dienų realybės.

Artėjant brandos egzaminams daugėja ir diskusijų apie tai, kaip juos šiemet reikėtų vykdyti. Švietimo ministerija jau teikia savo pirmuosius siūlymus, bet abiturientai skundžiasi – nuotolinis mokymas veikia ir fizinę, ir psichologinę sveikatą, tad tinkamai pasiruošti egzaminams itin sunku.

Po žiemos atostogų moksleiviai grįžta atgal į mokslus, didžioji dalis jų – nuotoliniu būdu. Išimtis taikoma tik kai kuriems pradinukams, kurių tėvai neturi galimybės dirbti iš namų. Visgi, tokių esą nėra daug – apie tūkstantį visoje Lietuvoje. Mažiau ir darželinukų – nuo sausio daugiau tėvų pasirinko pasinaudoti ligos išmoka ir vaikus prižiūrėti namuose.

Karantinui sugriežtėjus ir ugdymui persikėlus į namus, kyla keblumų praktinių profesijų studentams. Kaip mokytis atlikti masažą, o kaip daryti makiažą nuotoliniu būdu? Tokie klausimai kyla Vilniaus kolegijos studentėms. Praktiką perkėlus į nuotolį, praktinių įgūdžių įgyti beveik neįmanoma, tačiau kolegija sako praktikos keisti neplanuojanti. Portalo tv3.lt redakciją pasiekė sunerimusių Vilniaus kolegijos higieninės ir dekoratyvinės kosmetologijos studenčių skundai.

Karantinas apnuogino kai kurių tėvų abejingumą ir iškreiptą požiūrį į mokslą. Mokyklų vadovai ir specialistai pastebi, kad kai kurie tėvai ranka numojo į nuotolines pamokas, kurios vykdomos karantino metu, todėl leidžia vaikams neprisijungti arba liepia malkas nešti, kol kiti bendraamžiai mokosi. Po karantino ir nuotolinio mokymo gali išaiškėti daug senų ir naujų vaikų teisių pažeidimų, taip teigia vaikų teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė.

Šalyje įvestas karantinas, o beveik visas ugdymo procesas perkeliamas į nuotolinį mokymą. Tačiau darželinukams, ikimokyklinio ir pradinio ugdymo moksleiviams mokymo procesas vyks kaip įprasta – į mokyklas jie eiti turės.  Tėvai tokiam sprendimui pritaria, o ekspertai teigia, kad taip nuspręsta dėl ekonominių priežasčių ir todėl, kad tokio amžiaus vaikai negali dirbti savarankiškai.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) penktadienį atnaujino kolektyvinę sutartį su dalimi profesinių sąjungų, tačiau galutinius jos punktus gruodį su švietimiečiais derins jau kita Vyriausybė.

Šią savaitę Vyriausybė pritarė Švietimo ministerijos siūlymui skirti po 100 eurų visų pedagogų atostogoms. Tačiau vos šią žinią pranešus, pasipylė mokytojų komentarai. Vieni sakė, kad atostogų nenori, kiti pinigus verčiau panaudotų kitur, o treti pyko dėl to, kad gydytojų atostogoms buvo skirtos dvigubai didesnės išmokos. Vyriausybė palaimino Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) siūlymą suteikti visiems pedagoginiams darbuotojams po 100 eurų išmoką poilsiui Lietuvoje.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) vakar pranešė, kad Klaipėdos S. Šimkaus konservatorijos mokiniui buvo nustatytas susirgimas COVID-19. Mokinys pamokose nebuvo. Tačiau vasarą jis stovyklavo su kitais konservatorijos mokiniais, dėl to mokykla ugdymo procesą tęsia mišriu būdu – tiek kontaktiniu, tiek nuotoliniu. Mokykla bendradarbiauja su visuomenės sveikatos specialistais. Dabartiniu epidemiologų vertinimu, mokinys užsikrėtė nuo sergančio šeimos nario.

Nuo šios rugsėjo 1-osios vaikus galima mokyti ir namuose šeimoje. Tokia Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos suteikta galimybe nusprendė pasinaudoti 42 moksleiviai. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, dėl ugdymo šeimoje yra pateikti 42 prašymai. Daugiausia prašymų pateikta į privačias mokyklas – viso 23.   Dar 20 moksleivių namuose nori mokytis pagal pradinio ugdymo programą.

Nuo rugpjūčio 24 d. iki mokslo metų pradžios Lietuvos mokyklų mokytojams bus išdalyta 2800 nešiojamųjų kompiuterių. Taip pat mokykloms jau perduoti robotų rinkiniai ir kitos edukacinės priemonės, padedančios ugdyti pradinukų informatikos gebėjimus. „Pandemijos metu įvykę pokyčiai koreguoja ugdymo procesą, didėja informacinių technologijų poreikis.

Nuo rudens pradžios bendrojo ugdymo, neformaliojo švietimo, profesinio mokymo mokytojams bei dėstytojams ir mokslo darbuotojams atlyginimai, lyginant su praėjusių metų rugsėju, didėja vidutiniškai 10 proc. Žymiai auga darželio auklėtojų ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų atlyginimai: ikimokyklinio ugdymo pedagogams – vidutiniškai 46 proc., priešmokyklinio ugdymo pedagogams – vidutiniškai 30 proc. Šių pedagogų atlyginimai nuo rugsėjo 1 d. susilygina su bendrojo ugdymo mokytojų atlyginimais.

Vykdant koronaviruso infekcijos (COVID-19) plitimo prevenciją, aukštųjų mokyklų vadovai turės užtikrinti į Lietuvą atvykusių studijuoti užsieniečių izoliacijos sąlygas. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija informuoja apie Operacijų vadovo, sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos patvirtintus reikalavimus mokslo ir studijų institucijoms priimant į Lietuvą atvykstančius studijuoti užsienio piliečius.

Šiemet darbus mokyklose mesti sugalvoję pedagogai susidūrė su neplanuota dilema. Pasirodė, kad valstybei išmokėti išeitines išmokas mokytojams prireiks penkiskart daugiau lėšų, nei numatyta valstybės biudžete. Tiesa, ir pedagogų profsąjungos, ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) pedagogus ramina, teigdami, kad lėšų trūkumas jau išspręstas, o išeitinės išmokos bus išmokėtos iki liepos pabaigos. 2017 m. Lietuvos švietimo ir mokslo šakos darbuotojai pasirašė kolektyvinę sutartį.

Neformaliojo vaikų švietimo krepšelis toliau bus skiriamas nuotoliniu būdu organizuojamoms veikloms finansuoti, pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. „Vienintelė formali sąlyga yra tėvų sutikimas dėl vaiko dalyvavimo veiklose. Tėvai, kurių vaikai tęsia popamokines veiklas nuotoliniu būdu, turėtų paslaugos teikėjams pateikti savo sutikimus dėl vaiko dalyvavimo veiklose. Sutikimai gali būti duoti įvairiomis formomis, taip pat ir elektroniniu paštu.