smėlis

Jūra kėsinasi į Kuršių Neriją. Pakilęs vanduo pasiglemžė kone 30 metrų paplūdimio, išplovė kopas, nusinešė šimtus tonų smėlio ir atidengė seniai visų pamirštus takus. Neringos valdžiai ir nacionalinio parko specialistams gamtos pokštai jau nebejuokingi, tad jie vis garsiau kalba apie paplūdimių pildymus smėliu kaip Palangoje. O tam prireiks milžiniškų lėšų, kurių kurorto biudžetas neturi.

Pajūryje vanduo nuplovė tiek smėlio, kad susiformavo net kanjonas, virš kurio tiesiog ore pakibo tiltas. Nuslinko ir dalis išskirtinio grožio – įspūdingo Olando kepurės skardžio. Mokslininkai aiškina, kad taip po pajūryje vyravusių liūčių ir potvynių, plaudamas viską pakeliui, į jūrą grįžta vanduo. O paplūdimių prižiūrėtojai su nerimu jau laukia pavasario audrų. Pajūriu su drauge išėjusi pasivaikščioti Stefanija nustebo, pamačiusi, kad pakeliui dažnai jos įveikiamas tiltelis užtvertas.

2020-ųjų pavasarį smėliu papildžius Palangos paplūdimius, už šiuos darbus kurorto valdžia su Belgijos įmone „Jan de Nul“ ir Lietuvos statybų bendrove „MT Group“ atsiskaitė visiškai, nutarė teismas. Lietuvos apeliacinis teismas lapkričio 23 dieną įmonių ieškinį atmetė nustatęs, kad Palangos valdžia atsiskaitė su bendrovėmis. Teismas paliko iš esmės nepakeistą birželio 20-osios Klaipėdos apygardos teismo sprendimą.   Įmonės bandė lygiomis dalimis iš savivaldybės prisiteisti 607 tūkst.

Žiniasklaidoje išgarsėjusiai Kusmai Vati šiuo metu yra kiek daugiau nei 80 metų. Indijoje gyvenanti moteris internautus nustebino po to, kai pasidalino, jog pastaruosius 65-erius metus valgė smėlį ir žvyrą. Kaip anksčiau buvo pasakojusi Kusma Vati, pirmą kartą ji smėlio ir žvyro paragavo 15 metų, kad palengvintų skrandžio skausmus. Nuo to laiko, kaip teigė ji pati, tai tapo įprasta jos mitybos dalimi. Šeimai kyla nerimas Tačiau toks įprotis moters šeimai nepatiko.

Seimas leido miškų urėdijoms nuo liepos vėl turėti smėlio ar žvyro karjerus ir naudoti juos savo reikmėms – šie žemės turtai miškininkams reikalingi remontuoti senus ir tiesti naujus miško kelius. Urėdijos šių išteklių pardavinėti negalės.   Seimas ketvirtadienį priėmė tokias Žemės gelmių įstatymo pataisas: už balsavo 68, prieš buvo 19, o susilaikė 15.  Urėdijos galės įsirengti iki 0,5 hektaro ploto ir iki 3 metrų gylio smėlio ar žvyro mažuosius karjerus.

Seimas linkęs leisti miškų urėdijoms nuo liepos vėl turėti smėlio ar žvyro karjerus ir naudoti juos savo reikmėms – šie žemės turtai miškininkams reikalingi remontuoti senus ir tiesti naujus miško kelius. Urėdijos šių išteklių pardavinėti negalėtų.  Seimas antradienį po svarstymo pritarė tokioms Žemės gelmių įstatymo pataisoms: už balsavo  77, prieš buvo 12, o susilaikė 21. Galutinis balsavimas Seime vyks vėliau.

Meteorologai perspėja apie plikledį, todėl prie savo namų svarbu nuvalyti kelią ir šaligatvius nuo pavojingo ledo – laimei, yra paprastos buitinės priemonės. Vairuotojai ir pėstieji raginami būti atsargiems potencialiai pavojingomis oro sąlygomis. Daugelį šalies vietų apklojo sniegas, o plikledis kelia sumaištį, nes daugelis važiuoja į darbą, keliauja apsipirkti prieš Kalėdas arba aplankyti draugus ir šeimos narius.

Baltijos jūroje ties pirmąja Melnrage Klaipėdoje baigtas formuoti povandeninis pylimas – jo  smėliu artimiausiu metu turėtų pasipildyti paplūdimys, pranešė Klaipėdos uostas.  Darbai dėl palankių oro sąlygų baigti savaite anksčiau nei planuota, sako uosto vadovas Algis Latakas. „Povandeninį pylimą, kuris labai reikalingas papildant paplūdimio krantus smėliu, planuota supilti per tris savaites.

Gyventojams nuogąstaujant, kad smėlis, kuriuo pildomas pirmosios Melnragės paplūdimys Klaipėdoje, yra tam netinkamas, uosto vadovas sako, kad jis yra patikrintas ir švarus.  Liepos 29-ąją pradėjus paplūdimio pildymą smėliu, iškastu gilinant uosto kanalą, viešumoje pasirodė gyventojų abejonių, ar jis yra švarus, tačiau Algis Latakas sako, kad smėlis yra švaresnis nei paplūdimyje.

„Būtų nuostabu, jeigu kas nors jaunus žmones išmokytų etiketo! Kartais atrodo, kad šiuolaikinė karta moka spaudyti telefonus, traukti cigaretę, bet su etiketu yra kaip reikiant prasilenkę. Nebegaliu apsikęsti jaunos porelės elgesio, kurie gyvena virš mano buto, vienu aukštu aukščiau“, – rašo tv3.lt laišką atsiuntusi Stanislava iš Klaipėdos. Žinote, anksčiau kitokiais laikais gyvendavome – kas nors nepatinka, susitinki kaimyną ir pasakai tiesą į akis. Nieks nepyksta, visi laimingi.

Po siautusių žiemos audrų į krantą žemyninėje dalyje sugrįžo apie 60 proc. nuplauto smėlio, o Kuršių nerijoje – apie 30 proc., sako mokslininkai.  Audrų niokotus pajūrio ruožus po audros ir gegužę pakartotinai aplankė Gamtos tyrimų centro mokslo darbuotojai Gintautas Žilinskas ir Darius Jarmalavičius.  „Situacija pajūryje pagerėjo ir pakankamai neblogai. Žemyno krante sugrįžo apie 60 proc.

Lauren Clutter pasidalino tobula gudrybe, kaip nuo kūno nuvalyti smėlį po dienos paplūdimyje, ir viskas, ko prireiks – tik kūdikių pudra ir kojinė. Orams šylant, vis daugiau žmonių patraukia prie jūros. O jei jums pasisekė ir gyvenate netoli paplūdimio, puikiai žinote, kad leisti laiką prie jūros smagu, tačiau kaip nuvalyti smėlį nuo kojų tampa tikru galvos skausmu.

Žinia apie smėlį valgančią Stanislavą Monstvilienę pasklido prieš daugiau nei 20 metų, tačiau garbingo amžiaus senjorė ir toliau stebina energija ir gera sveikata. Moteris į savo namus priėmė tinklalaidės „Pralaužk vieną šaltą“ kūrėjus, kuriems daugiau papasakojo apie sveikatą bei parodė, kaip valgo smėlį. Stanislava prisipažino, kad moteriškos problemos ją kankino jau jaunystėje, vėliau 1999-ais jai buvo diagnozuotas smegenų vėžys, o 2003-aisiais – odos.

Gera akių būklė – svarbi sveikatos dalis. Daugeliui žmonių jos reikalingos pasaulio matymui ir supratimui. Bet kartais, pabudus ryte, atrodo, kad į akis lyg smėlio pripilta. Taip gali nutikti dėl keleto priežasčių, rašoma express.co.uk. Užsikimšę ašarų kanalai Kiekvienoje akyje, virš akies obuolio, yra ašarų liaukos. „WebMD“ tinklapyje aiškinama: „Jose gaminasi skystis, kuriuo mirksint drėkinama visa akis. Skystis nubėga į akių kampučiuose prie nosies esančius kanalus.

Šią vasarą karštis vargina daugelį – žmonės nuo karščio gelbėjasi prie vandens telkinių.  Jei oras gražus, diena paplūdimyje gali būti nuostabus dalykas, bet visur sulindusį smėlį vėliau išvalyti gali būti tikras košmaras. Laimei, yra vienas naudingas patarimas, kaip smėlio atsikratyti akimirksniu, rašoma tips–and–tricks.co.  Paplūdimyje leisti laiką labai smagu, bet visur pakliūnantis smėlis nedžiugina.

Įvairiose pasaulio vietose pastarosiomis dienomis chaosą kelia ne tik potvyniai ir gaisrai, bet ir smėlio audros. Štai Amerikoje staiga kilus smėlio audrai, greitkelyje susidūrė daugiau nei 20 automobilių. Masinėje avarijoje žuvo 8 žmonės, tarp jų ir vaikai. Smėlio audra kilo ir Kinijoje – ten vos per kelias akimirkas smėlio siena aptemdė kone 200 tūkst. gyventojų miestą.  Įspūdingi, pagreitinti ateinančios smėlio audros vaizdai mus pasiekia iš Kinijos šiaurės vakarų Gansu provincijos.

Kroatijoje vienas skulptorius kuria nepakartojamus meno kūrinius tiesiog ant smėlio. Tiesa, toli gražu pasiseka ne visiems, norintiems juos pamatyti. Didžiuliai jo piešiniai matomi vos kelias valandas. Su šluota rankoje kroatų skulptorius Nikola Faleris darbuojasi Neretvos upės deltoje, kur kasmet vyksta garsus meno festivalis. Šio skulptoriaus darbai jame bene unikaliausi.

Danijoje iškilo septynių aukštų namui prilygstanti didžiausia kada nors pasaulyje pastatyta smėlio pilis. Ši daugiau nei 21 metro aukščio smėlio pilis iškilo Blokhuso miestelyje Šiaurės Vakarų Danijoje. Ji net trimis metrais aplenkė iki šiol aukščiausią kada nors pastatytą smėlio pilį Vokietijoje. 30 geriausių smėlio dizainerių iš viso pasaulio ją dailino kelias dienas.

Tokiu didžiuliu smėlio aštuonkoju, statytu pajūryje su tv3.lt portalo skaitytojais dalinasi skaitytoja Dovilė. Ji sako, kad vyras Kunigiškėse, miestelyje Palangoje, prie tokio smėlio milžino plušėjo apie 5 valandas. Moteris sako, kad tokie smėlio statiniai jų šeimoje jau pasidarė kaip tradicija ir tam tikra pramoga. „Vyras pernai toje pačioje vietoje pastatė delfiną, žiemą, kai buvo daug sniego, Kaune statė didžiulį krokodilą bei Žaibą Makvyną, tai čia jau gavosi kaip tradicija.

Smėlis ir paplūdimys – neatsiejami dalykai, tik ne tada, kai reikia eit namo. Smėlio pilna ant rankšluosčių, paplūdimio krepšyje, o daugiausia – ant pėdų! Laimei, atsikratyti smėlio ne taip jau ir sunku, kaip gali pasirodyti. Naudokite kūdikių pudrą – atsikratysite drėgmės ir smėlio Smėlis yra hidrofilas – jis myli vandenį, o vanduo myli jį. Vandens molekulės sukimba su smėliu, tad jį tikrai nelengva nukrapštyti nuo šlapios odos.

Puiku mėgautis paplūdimiu, bet  štai prireikia eiti namo, o kojos − drėgnos ir aplipę smėliu. Nusiplaunate kojas jūroje, tačiau jos vėl smėliuotos, o ir automobilyje smėlio lieka dar ilgam. Viena mama rado sprendimą ir įkėlė į socialinį tinklą „TikTok“, rašo metro.co.uk. Faktiškai patarimas nėra naujas, panašus buvo paskelbtas ir praeitais metais, tačiau priminti visada verta. Pravers vaikiška pudra Smėliu nuo kūno lengvai atsikratysite vaikiškos pudros pagalba.

Vilniaus miesto savivaldybės atstovai apsnigtus ir apledėjusius šaligatvius siūlo barstyti kavos tirščiais – tiesa ar tai padarys šaligatvius mažiau slidžius nieks nežino. Prie projekto prisijungusios kavinių tinklo atstovai sako, kad kol kas dideliais tirščių kiekiais aprūpinti bus sunku – karantino metu į kavines užsuka vos keli kavos mėgėjai. Barista Žygimantas kavos tirščius neša išmesti ne į bendrų atliekų konteinerį, o specialią tirščių sandėliavimo dėžę.

Vienoje nuošaliausių Jungtinių Valstijų vietovių, raudonuose kanjonuose, primenančiuose Marso planetos paviršių, pareigūnai atsitiktinai rado mistinį objektą – mažiausiai trijų metrų aukščio spindintį, vientisą, taisyklingos formos stulpą. Radinys sukėlė tikrą šaršalą ir teorijų apie ateivius bangą.

Pasibaigus vasaros sezonui Vilniaus miesto savivaldybė trečiadienį pradės Lukiškių aikštėje esančio dirbtinio paplūdimio „Open Beach“ ardymo darbus. Darbai turėtų tęstis nuo ankstyvo ryto iki vėlaus vakaro, o šio paplūdimio smėlis bus pervežtas į kitus Vilniaus paplūdimius.

Gitanas Nausėda apsisprendė – Lukiškių aikštė bus kontroliuojama įstatymu. Kol sostinės meras aiškina, kad Lukiškių aikštėje renginiai vyks taip, kaip planuota, premjeras Saulius Skvernelis jau kalba apie visišką aikštės perėmimą į valstybės rankas. Politinės rietenos atsispindi ir naujausiuose partijų reitinguose, kuriuose valstiečiai iš trečiosios vietos šovė į pirmąją ir aplenkė konservatorius.

Pastaruoju metu Lietuvoje smėlis įplieskė karštas diskusijas, tačiau šįkart ne apie smėlį Lukiškių aikštėje, bet Latvijoje, Jelgavoje. Čia vyksta 14-tus metus organizuojamas smėlio skulptūrų festivalis. Jame – ir dvi lietuvių menininkų smėlio skulptūros. Jelgavos skulptūrų festivalis šiemet dėl viruso kiek mažesnis, jame lankytojų kiek mažiau nei ankstesniais metais.

Nuo šeštadienio lankytojams atveriamas Nidos švyturys, BNS informavo Neringos muziejų direktorė Lina Motuzienė. „Švyturys lankytojams bus atveriamas liepos 4  dieną 17 valandą. Iki liepos 8 dienos jis bus atveriamas tik vakarais, ten vyks ir meninė programa, o nuo liepos 9 dienos veiks kiekvieną dieną nuo 10 iki 19 valandos“, – teigė L. Motuzienė. Anot jos, apsilankymas švyturyje bus mokamas – kainuos penkis eurus, o vienu metu į pastatą bus įleidžiama iki dešimties žmonių.

Išpuoliais prieš įvairias įstaigas pagarsėjęs šiaulietis Vilniuje vidury dienos Lukiškių aikštės pliaže į smėlį pripylė fekalijomis dvokiančio skysčio. Policija šiaulietį trumpam sulaikė, surašė protokolą ir paleido. Su šakėmis 70-metis Jonas Mileris šiandien atžygiavo į sostinės Lukiškių aikštę. Apie 14-ą valandą Vilniaus centre pasirodęs šiaulietis atžygiavo su dujokauke ir pirštinėmis, rankose jis nešėsi ir mašiuką su neaiškiu turiniu.

Jei dar tikitės pasimėgauti saule smėlėtuose paplūdimiuose, verčiau paskubėkite. Klimato pokyčiai gali pridaryti rimtų bėdų. Maždaug pusės smėlėtų pasaulio paplūdimių iki šio amžiaus pabaigos gali nebelikti, jei dėl klimato pokyčio nebus imtasi efektyvių veiksmų, teigiama žurnale „Nature Climate Change“ paskelbtame tyrime. Naujasis tyrimas pasinaudojo palydoviniais pakrančių vaizdais, fiksuotais 35-erius metus.

Šylant klimatui mokslininkai prognozuoja, kad iki šio amžiaus pabaigos pasaulyje nebeliks nė pusės smėlėtų krantų – juos pasiglemš vanduo. Ne išimtis ir Baltijos jūra. Lietuvos pliažai po truputį nyksta, tad specialistai griebiasi visų įmanomų priemonių šį procesą bent pristabdyti. Štai Palangoje paplūdimį smėliu pildo plaukiojanti žemsiurbė. Tiesa, kurorto komunalininkai bijo, kad nespės Palangos pliažo paruošti vasaros sezonui.

Karantinas gamtai negalioja – ji vis labiau bunda. Stipriau pašilus, iš žemės pradėjo lįsti baliniai vėžliukai. Rudenį išsiritę, per žiemą reti ir saugomi ropliai šiltai tūnojo žemėje. Didžiausia jų populiacija – Dzūkijoje. Tik štai šiemet iš žemės išlindę vėžliukai susidūrė su netikėta ir didele problema – dingo jų namai. Tai yra pelkės ir kiti vandens telkiniai. Jie tiesiog išdžiūvo.

Pastarosiomis dienomis turistų itin mėgstamose Kanarų salose vyrauja tikras chaosas. Galinga smėlio audra dangų ir žemę nudažė oranžine spalva. Kvėpuoti pavojinga, kadangi ore tvyro smėlio dulkės. Dėl audros buvo atšaukti lėktuvų skrydžiai, o Gran Kanarijos pietvakariuose šėlo gaisrai, dėl kurių evakuota pusė tūkstančio gyventojų.

Naujienų portalą tv3.lt pasiekė skaitytojo laiškas su vaizdo įrašu, kuriame matyti, kaip barstomas kelias. Pamačius tokį vaizdą, sunku patikėti, kad tai vyksta Lietuvoje. Žmogus smėlio pilnoje priekaboje yra atsiklaupęs ant kelių ir rankomis barsto smėlį ant važiuojamosios kelio dangos, kol tą priekabą tempia lengvasis automobilis. Nurodyta, kad tai įvyko Šalčininkų rajone, Jašiūnų miestelyje prie Balinskių dvaro rūmų.

Smėlis, antras pagal svarbą gamtos išteklius po vandens, yra būtinas mūsų vystymuisi. Šiandien šios medžiagos atsargos yra tiek sumažėjusios, kad tai tampa destabilizuojančiu faktoriumi, o ateityje ši problema gali atsigręžti prieš patį žmogų.  „<...> Smėlis – pamirštas mūsų išsivystymo herojus“, – pažymi Jungtinių Tautų organizacijoje dirbantis mokslininkas Pascalis Peduzzi.

Artėjant vasarai tūkstančiai poilsiautojų patrauks jūros link. Jūra ir smėlėti Baltijos paplūdimiai yra vaizdas, kurio pasiilgę ir traukiame į Palangą ar Šventąja, bet auksinis smėlis, patogiai gilėjantis krantas ir akį glostančios kopos kasdien kovoja su vėju, audromis ir jūra, kuri pasiima dalį smėlio. Valdininkai ir mokslininkai suka galvas, kaip padaryti, kad ir pajūris būtų gražus, ir piniginė neplyštų, nes pripildyti paplūdimius smėliu – brangus malonumas, o užbetonuoti krantinės nesinori.

Palangos valdžia nuo poilsiautojų paliekamų šiukšlių pliažuose ginasi jau seniai ir įvairiausiais būdais. Štai neseniai dalintos vienkartinės popierinės šiukšliadėžės, o šiandien į pliažą išvažiavo ir nauja smėlio valymo mašina. Ji surenka net pačias smulkiausias šiukšles 10 centrų gylyje. Ankstyvą rytą Palangos pliažas dar tuščias. Įprastai tokiu metu čia galima sutikti tik paplūdimį prižiūrinčius darbininkus. Kas rytą 9 jų rankomis renka šiukšles.

 Kelionės į paplūdimį planavimas teikia daug vilčių – saulė, smėlis ir jūra, tai atrodo, kaip puikus būdas užimti vaikus. Tačiau realybėje tai dažnai pavirsta ašaromis ir įniršiu, o galiausiai baigiasi ginčais su vaikais, kad šie leistų užtepti kremo nuo saulės, jog apsaugotų nuo nudegimų bei smėlio pilių atstatinėjimu, rašoma thesun.co.uk. Nepamirškite to – smėlis papuola visur: tarp kojos pirštų, į maudymosi kostiumėlius, į sumuštinius ir į automobilį.

Kol pas mus žiema dar tik pamažu rodo savo nagus ir žmonės raginami pasirūpinti gyvūnais – už Atlanto kai kurioms Amerikos valstijoms smogė smarkios pūgos, dėl kurių atšaukti šimtai skrydžių. Čikagoje gatves nuklojo storas sniego sluoksnis. Timelapse Vos keliolikos sekundžių trukmės pagreitintame vaizdo įraše sutalpinta maždaug valanda vaizdo iš Čikagos. Mieste staigiai įsisiautėja pūga.

Neseniai Pakistane įvykusi siaubinga smėlio audra privertė iš baimės drebėti ne tik vietinius gyventojus. Vaizdo įrašus bei nuotraukas socialiniuose tinkluose pamatę internautai sunerimo – kai kurie netgi prabilo apie artėjančią pasaulio pabaigą. Tamsūs smėlio debesys iš tiesų sudaro vaizdą, lyg artėtų apokalipsė. Debesys praryja viską savo kelyje, užblokuodami bet kokią natūralią šviesą. Vaizdas primena kadrus iš filmų apie stichines nelaimes ar pasaulio pabaigą.

Juodkrantė puošiasi įspūdingomis smėlio skulptūromis. Penki menininkai iš Lietuvos ir užsienio kuria kuršių sakmių motyvais. Netrukus išvysite, kai mūsiškes legendas supranta kitų kultūrų žmonės.  Juodkrantėje pluša smėlio skulptoriai. Paskutinė diena ir netrukus visu gražumu atsivers penkios kuršių sakmes sekančios skulptūros. Darbuojasi du lietuviai ir norvegė, danas bei graikas.

Modelis Claudia Romani ir jos draugužė, „Playboy“ modelis Melissa Lori ir vėl viešai demonstravo gundančias figūras. Merginos ne pirmą kartą kartu pozuoja smalsiems fotografams, nutaisydamos seksualias pozas ir dėvėdamos intymias vieteles vos dengiančius bikinius. Šį kartą merginos pozavo paplūdimyje, žaisdamos su kamuoliu ir smėliu.

Prasidėjus žaidimų lauke sezonui specialistai įspėja apie smėlyje galinčius būti parazitus, kuriais nesunku užsikrėsti. Kad tėvai jaustųsi ramūs dėl atžalos sveikatos, smėlio dėžes būtina uždengti. Be to, šiandien smėlio kokybę kiekvienas gali patikrinti atnešęs mėginį į laboratoriją. Atviras užkrato šaltinis Neprižiūrimos, nedengiamos smėlio dėžės, esančios atvirose erdvėse, parkuose, kiemuose, dažnai tampa ne tik vaikų žaidimo, bet gyvūnų gamtinių reikalų atlikimo vieta.

 Tikslių tyrimų, kiek Lietuvos gyventojų žarnyne nešioja vadinamuosius helmintus, nėra. Tačiau pastebima, kad pavasarį ir rudenį daugiau žmonių kreipiasi į gydytojus dėl simptomų, kurie būdingi užsikrėtus žmogaus organizme įsiveisusiais parazitais. Specialistai pabrėžia, kad jais dažniausiai užsikrečiame vartodami neplautus vaisius ir daržoves, nesilaikydami tinkamos higienos, nuo gyvūnų.

Šį sezoną Klaipėdos paplūdimių smėlis turėtų būti švaresnis, pliažuose žadama įrengti muzikos aikštelių, elektroninių stendų, planuojamas stebėjimas vaizdo kameromis. „Viena šių metų naujovių – pajūryje darbuosis smėlio valymo mašina, kuri ne tik mechaniškai valys smėlį, bet ir užtikrins, kad jame liktų kuo mažiau bakterijų – kai smėlis purenamas, jos žūva saulėje“, – sakė miesto meras Vytautas Grubliauskas. Jis penktadienį apžiūrėjo II Melnragės, Neįgaliųjų ir Girulių paplūdimius.

Palanga dėl nuplauto paplūdimių smėlio skelbia ekstremalią situaciją. Bus bandoma dar iki šio vasaros sezono gauti pinigų ir pamaitinti paplūdimį nuo tilto iki Rąžės upelio smėliu, mat čia kopagūbris – kritinės būklės, atsivėrė kelis metrus siekiantys skardžiai. Štai taip Palangos paplūdimys nuo Jūros tilto iki Rąžės upelio šiandien atrodo iš paukščio skrydžio: nors pats pliažas kiek platesnis nei, pavyzdžiui, filmavome lygiai prieš du mėnesius, tačiau nuardyti skardžiai siekia po kelis metrus.

Vykdant Klaipėdos uosto išorinio laivybos kanalo valymo darbus, iškastas smėlis pilamas pakrantėje ties Giruliais. Iškasamą švarų smėlį žemsiurbė, priklausomai nuo oro sąlygų, gabena Girulių link ir čia pila 5–7 metrų gylyje. Taip siekiama papildyti nešmenų srautus, kurie maitina paplūdimius, šią savaitę informavo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Iki ketvirtadienio iškasta ir ties paplūdimiais išpilta apie 17 tūkst. kubilių metrų grunto.

Šalies paplūdimiuose smėlio sparčiai mažėja. Ypatingai bloga situacija – Klaipėdoje. Anot mokslininkų, taip yra todėl, kad taikomos priemonės paplūdimių saugojimui, neturi nieko bendro su krantų būklės gerinimu ar jų atstatymu. Norint stabdyti krantų eroziją, nedelsiant reikia imtis kompleksinių ir strateginių krantų priežiūros priemonių. Juolab, kad smėlio pernaša ir toliau gerokai blogins planuojama uosto plėtra. „Visi suprantame, kad uosto plėtra – būtina.

Šią savaitę duris atverti ruošiasi pirmieji svečių namai, padaryti vien tik iš smėlio. Šios idėjos autorius – Dennisas Massoudas, kitų dar vadinamas „The Sandman“, yra pasaulio skulptūrų iš smėlio čempionas. Prie šio „Sand Hostel“ projekto vyras dirbo 21 dieną, buvo panaudotos daugiau nei 24 tonos smėlio.

Tūkstančiai kubinių metrų smėlio išgaunami valant uosto prieigas ir plukdomi Girulių link. Tačiau mokslininkai įspėja, kad vien tokių kosmetinių papildymų norint išsaugoti Lietuvos paplūdimius nepakaks. Štai tokį vaizdą pastarosiomis dienomis gali išvysti vaikštinėjantys Girulių ar Melnragės paplūdimiuose: puikiai nuo kranto matoma žemsiurbė purškia vandens ir smėlio fontanus: taip smėliu pildomi Klaipėdos paplūdimiai.