smegenys

Praėjusių metų cunamio sukeltas emocinis stresas privertė kai kurių jį išgyvenusių žmonių smegenis susitraukti. Norėdami geriau suprasti potrauminio streso sindromą (PTSS), Japonijos mokslininkai palygino 42 sveikų suaugusiųjų smegenų nuotraukas, darytas atliekant kitus tyrimus, likus dvejiems metams iki nelaimės, su naujomis nuotraukomis, darytomis praėjus trims – keturiems mėnesiams po žemės drebėjimo ir cunamio.

Grupė mokslininkų, kuriems vadovavo Rachel Whitmer, iš Kalifornijos „Kaiser Permamente“ tyrimų centro, nustatė, kad rūkymas padvigubina tikimybę susirgti Alzheimerio liga ir silpnaprotyste. Jų teigimu, šis žalingas įprotis vienodai neigiamai veikia tiek vyrus, tiek moteris. Tyrime dalyvavo 21 123 žmonės, kuriems tuo metu buvo 50–60 metų. Maždaug trečdaliui jų po 20 metų buvo diagnozuota vienos ar kitos formos silpnaprotystė, o daliai – Alzheimerio liga.

Na, tai kas, kad Lietuvoje aukštasis išsilavinimas negarantuoja didelių pajamų – mokytis verta ir dėl šviesesnės senatvės. Kaip rodo pastarojo dešimtmečio moksliniai tyrimai, kuo daugiau laiko žmogus skiria išsilavinimui, tuo labiau mažėja rizika susirgti senatvine silpnaprotyste. Statistiškai matyti, kad kiekvieni vieneri išsilavinimui papildomai skirti metai šansus tapti šios ligos auka sumažina 11 proc.

Daugybė verslo vadovų teigia sprendimus priimantys daug dėmesio nekreipiant į logiką ir analizę. Vietoj jos, jie pasikliauja „intuicija“, „vidiniu instinktu“, „nuojauta“, „vidiniu balsu“ – tačiau negali nei suprasti, nei tuolab apibūdinti pačio sprendimų priėmimo proceso. Tad, kas yra toji intuicija? Pateikiame „Harvard Business Review“ rašytojo, Aldeno Hayashio straipsnį „Kada pasikliauti intuicija?“ (angl. „When to Trust Your Gut?“), kuris buvo publikuotas dar 2001-iais metais.

Jungtinėse Valstijose du pacientai, kurių visas kūnas nuo kaklo paralyžiuotas, savo mintimis gali kontroliuoti robotą-ranką, skelbia BBC. Pirmą kartą per 15 metų pacientas galėjo atsigerti niekieno nepadedamas. Remiantis naująja technologija, kuri aprašyta žurnale „Nature“, smegenyse implantuotas daviklis susiejamas su kompiuteriu, kuris elektroninius signalus paverčia komanda.

Tam tikri gyvenimo atvejai gali sukelti tokius pokyčius smegenyse, kurie skatina savižudybę. Tyrimai rodo, kad neurotiniai pasikeitimai savižudžių smegenyse aiškiai skiriasi nuo kitų žmonių smegenų ir kad tie pasikeitimai vystėsi per visą žmogaus gyvenimą. Dažniausiai žudomasi apėmus depresijai, kuri buvo diagnozuota dviem trečdaliams savižudžių. Kandos tyrinėjai 2008 m. spalio mėn.

JAV mokslininkai iš Šiaurės vakarų universiteto teigia, kad dvikalbystė yra geras būdas lavinti smegenis, rašo BBC. Kalbėjimas dviem kalbomis stipriai veikia smegenis, ir dėl to pasikeičia žmogaus nervų sistemos atsakas į garsus. Mokslininkai tai išsiaiškino atlikę laboratorinius bandymus. Tyrėjų komanda stebėjo 48 sveikų savanorių studentų smegenų atsaką į skirtingus garsus. 23 iš 48 savanorių studentų mokėjo dvi kalbas. Tyloje abi studentų grupės į garsus reagavo panašiai.

Nauji tyrimai atskleidžia, kaip formuojasi smegenų raukšlės – tai gali padėti diagnozuoti ir gydyti autizmą, šizofreniją ir kitas psichines ligas. Smegenų žievė yra plona (2-4 mm), raukšlėta, panašių į želė audinių, prikimšta neuronų (kartais vadinamų „pilkąja medžiaga). Ji susijusi su mūsų jutimų, minčių, emocijų ir veiksmų apdorojimu. Raukšlės suteikia galimybę turėti didesnį smegenų paviršių ribotoje erdvėje.

Smegenų tomografija tiksliau atspėjo socialinės reklamos šansus paveikti tikslinę auditoriją, nei įprasta socialinė statistika, rodo Kalifornijos universiteto (JAV) mokslininkų atliktas tyrimas, praneša žurnalas „Psychological Science“. Mokslininkų teigimu, smegenų skenavimas gali duoti tikslų atsakymą į klausimą, kas patinka vartotojui, o kas – ne.

Daugybė žmonių alkoholį vartoja norėdami užmigti. Taip, alkoholis padeda užsnūsti, tačiau niekas nesusimąsto apie tai, kaip jis veikia vėlesnį nakties miegą. Mokslininkams nuo seno žinoma, kad alkoholis prastina antros nakties pusės miego kokybę – ypač moterims. Tai vadinama „atoveiksmio efektu“. Iš ko sudarytas miegas Žmogaus miegą sudaro dvi fazės, kurioms būdingas įvairių tipų galvos smegenų elektrinis aktyvumas. Tai lėtųjų bangų ir greitų akių judesių miegas.

Įeinate į traukinio vagoną, restoraną, nedidelę parduotuvę. Įeidami – apžvelgiate ten esančiuosius. Nepažįstate nė vieno jų, tačiau akimirksniu juos įvertinate. Tasai atrodo draugiškai, toji atrodo esanti sukta, paauglys bauginantis. Iš karto nusprendžiate, su kuriais esate linkęs bendrauti, o kurių privengsite. Tai, kad mūsų smegenys gali taip greitai padaryti tokias išvadas, tiesiog stebina.

Mokslininkų teigimu, kalbėjimas su savimi toli gražu nereiškia pamišimo. Priešingai – toks įprotis gali būti naudingas mąstymui ir nuovokai. Žmonės su savimi šnekasi pakankamai dažnai: kaip tvirtina mokslininkai, taip elgiamasi bent kas kelias dienas, o kai kurie su savimi pasišneka ir dar dažniau, rašo msn.com.

Dažnos dantų rentgenogramos yra pagrindinė meningiomų – gerybinių auglių smegenyse – priežastis, todėl odontologai turėtų rimtai pasverti priežastis prieš suteikdami savo pacientams eilinę jonizuojančios spinduliuotės dozę.

Brazilijos pareigūnai sulaikė tris asmenis, kurie galimai yra kanibalai. Kaip skelbia BBC, sulaikytos dvi moterys ir vyras, kurie įtariami kanibalizmu. Įtariamieji teigia, kad jie priklausė vienai sektai. Pareigūnai rado dviejų moterų lavonus name, kuriame gyveno sulaikyti kanibalai. Vietos policijos vadas teigė, kad sulaikyti įtariamieji kanibalizmu galimai valgė aukų kūnus. Pareigūnai tiria, ar sulaikyti asmenys gali būti susiję su dar keliais panašiais nusikaltimais.

Tai, ar žmogus yra geras kitiems, priklauso ne tik nuo gyvenimiškų patirčių. Pasirodo, kad DNR taip pat vaidina itin svarbų vaidmenį. Mokslininkai teigia, kad geranoriškumas arba jo trūkumas iš dalies priklauso nuo to, ar smegenys turi tam tikros rūšies receptorius švelnumo, prisirišimo hormonams, rašo newser.com. Mokslininkai keleto šimtų žmonių teiravosi apie jų pasaulėžiūrą: ar šie pasaulį laiko praturtinančia, ar pavojinga vieta bei to, ar kiti žmonės iš esmės jiems atrodo geri ar blogi.

Tyrimas parodė, kad pakanka vien stebėti gyvą šokių pasirodymą, kad žiūrovo smegenys ir raumenys pasijustų, lyg patys atliekantys stebimus judesius. Naujo tyrimo, aprašyto „PLos ONE“ žurnale, autoriai atskleidė, kad gyvų šokių pasirodymų stebėjimas žiūrovams sukelia specifinį jų raumenų atsaką, net kai šie žiūrovai nėra išmokę stebimų judesių.

Žmogus yra vienintelis gyvas sutvėrimas Žemėje, vaikštantis dviem kojomis, neturintis kailio ir, lyginant su visu jo kūnu, turintis neįprastai dideles smegenis. Dešimtis tūkstančių metų planetos gėrybėmis dalijomės su mažiausiai keturiomis kitomis hominidų rūšimis, pastebi „Newscientist.com“. Tačiau jos išmirė, o mes, Homo sapiens, likome. Kodėl? Tai gali būti didžiausia visų laikų mįslė.

Mokslininkai teigia, kad delfinus reikia laikyti nežmogiškomis „asmenybėmis“ ir gerbti jų teises į gyvenimą ir laisvę, informuoja BBC. Filosofijos, gamtos apsaugos ir gyvūnų elgesio ekspertai mano, kad reikia priimti „Banginių šeimos gyvūnų teisių deklaraciją“. Mokslininkai tvirtina, kad banginiai ir delfinai yra pakankamai protingi ir su jais reikia elgtis taip pat etiškai, kaip su žmonėmis.

„Ieškokite ne trūkumų, o priemonių“, – pramoninkas ir automobilių gamyklos savininkas Henris Fordas. Išteklių žmonėms paprastai netrūksta – jiems trūksta sugebėjimo jais pasinaudoti. Šis straipsnis patars jums, kaip paimti gyvenimo vairą į savo rankas, keisti būsenas, veiksmus ir kūno viduje vykstančius procesus. Pokyčių modelis, kurio mokau aš ir kurio moko NLP (neurolingvistinis programavimas), iš esmės skiriasi nuo taikomo daugelyje psichoterapijos mokyklų.

Niekas kitas nespinduliuoja tokios ramybės, kaip miegantis kūdikis. Tačiau ar už nuleistos scenos uždangos nesivysto fantastiškos dramos? Ar scena tuščia? Pasak psichologo Davido Foulkeso, vieno žymiausių pasaulio pediatrinio sapnavimo ekspertų, žmonės dažnai klaidingai sulygina kūdikių gebėjimą suvokti ir gebėjimą sapnuoti, rašo lifeslittlemysteries.com.

Mokslininkai tyrė žmones, sergančius prosopagnozija – reta liga, kuria sergantys asmenys negali atpažinti kitų žmonių veidų. Mokslininkai tvirtina, kad pusė šia liga sergančių asmenų gali veidus atskirti, tačiau smegenų impulsas, atsakingas už veido atpažinimą, dingsta dar prieš pasiekdamas reikiamus smegenų centrus. Kita pusė sergančiųjų negali veidų atskirti išvis, rašo livescience.com. „Mes negalime to kontroliuoti. Yra kelios skirtingos prosopagnozijos rūšys.

Vaterlo universiteto (Kanada) mokslininkų grupė, vadovaujama Graydeno Solmano, tyrė smegenų veiklą situacijose, kai reikia surasti kokį nors daiktą. Trumpai apibendrinus jų tyrimo rezultatus, paskelbtus portale „Sciencediret.comc“, galima pasakyti, kad tais atvejais, kai, tarkime, skubėdami niekaip negalite rasti raktų, nors juos laikote savo delne, atitinkamos jūsų smegenų sistemos veikia nesinchroniškai.

Kalifornijos mokslininkams pavyko odos ląsteles tiesiogiai paversti smegenų ląstelėmis, praneša BBC. Šis atradimas gali padėti išvengti dėl kamieninių ląstelių kylančių problemų. Paprastai norint paversti vienos rūšies ląsteles kitomis pirmiausia jas reikia pakeisti į kamienines ląsteles. Kalifornijos mokslininkams, kurie atliko bandymus su pelėmis, pavyko ląsteles pakeisti be šio etapo. Kamieninės ląstelės – ląstelės, kurios išsivysto į bet kokio tipo ląsteles.

JAV Čikagos priemiestyje gyvenančiam vyrui sėkmingai iš galvos pašalinta 8,25 centimetro ilgio vinis, praneša BBC. 34-erių Dante Autullo buvo savo dirbtuvėse, kai šalia jo galvos atsitrenkė vinių pistoletas. Vyras iki kitos dienos, kol nepradėjo jausti šleikštulio, nesuprato, jog jo smegenyse – vinis. Gydytojai pasakė D. Autullui, jog vinis „praėjo“ keliais milimetrais nuo zonos, kontroliuojančios judėjimą.

Vieną dieną galime būti daug protingesni nei esame dabar. Būtent to tikisi neuromokslininkai, besistengiantys suprasti protinių gabumų esmę. Jie jau nustatė, kad aukštą intelekto koeficientą (IQ) turinčių žmonių smegenys yra labiau kompleksinės, o neuronų takai jungia atokias smegenų sritis. Tuo metu mažesnių protinių gebėjimų žmonių smegenys sukonstruotos paprasčiau, čia neuronų takai trumpesni.

Nyderlandų mokslininkai nustatė, jog tai, kaip vaikai įsisavina žinias mokykloje, gali būti susiję su fiziniu aktyvumu, skelbia BBC. Žurnale „Archives of Pediatrics & Adolescent Medicine“ rašoma, jog mokslininkai rado ryšį tarp fizinio aktyvumo ir gebėjimo mokytis. Tokią išvadą mokslininkai padarė išanalizavę 14 tyrimų, kuriuose dalyvavo per 12 tūkst. vaikų, duomenis.

Bendras JAV ir Švedijos mokslininkų tyrimas atskleidė, kad po daugelio visiškai įprastinių chirurginių operacijų gali pablogėti pacientų atmintis ir gebėjimas sutelkti dėmesį. Pasak Švedijos dienraščio „Svenska Dagbladet“, Karolinska instituto Stokholme ir Kalifornijos universiteto San Franciske mokslininkų tyrimas yra pats išsamiausias siekiant suprasti chirurginių operacijų, per kurias taikoma nejautra, poveikį pacientų smegenims.

Mano pažįstami gana dažnai prašo rekomenduoti jiems psichologą. Aš klausiu- „ kokio psichologo jums reikia- vyro ar moters? Jaunesnio ar vyresnio? Valdingesnio ar minkštesnio?“. Atsakymus į šiuos klausimus žino ne kiekvienas ir begalvadoma, koks kolega geriausiai tiks mano pažįstamam, įklimpstu į sudėtingus apmąstymus. Renkantis pas kokį psichologą eiti labai svarbu pajusti, ar jis tinka jums kaip asmenybė.

Šie metai pasižymi tuo, kad iš pagrindų pasikeitė nerašytos žaidimo taisyklės tarp žmonių ir daiktų. Šiais metais vieni nugalėjo kosmosą pasitelkę „garažines technologijas“ ir įrodinėdami, kad raketa gali kainuoti ne daugiau už automobilį. Kiti išradinėjo naujas transporto rūšis ir davė pradžią utopijoms, kaip antai milžiniškiems dirižabliams. Pirmą straipsnio dalį skaitykite čia.

Remiantis naujausiais neuromokslo tyrimų rezultatais, D. Britanijoje nustatytas kriminalinės atsakomybės amžius – 10 metų – gali būti per ankstyvas, praneša BBC. Mokslinės institucijos „The Royal Society“ pranešime teigiama, jog, vaikui suėjus 10 metų, smegenų dalys, susijusios su sprendimų priėmimu ir vertinimu, vis dar vystosi. „Nėra nenuginčijamų įrodymų, jog smegenys vystosi per visą paauglystę“, – teigė tyrimą atlikusiai grupei vadovavęs profesorius Nicholas Mackintoshas.

Remiantis naujausiais neuromokslo tyrimų rezultatais, Didžiojoje Britanijoje nustatytas kriminalinės atsakomybės amžius – 10 metų – gali būti per ankstyvas, praneša BBC. Mokslinės institucijos „The Royal Society“ pranešime teigiama, jog, vaikui suėjus 10 metų, smegenų dalys, susijusios su sprendimų priėmimu ir vertinimu, vis dar vystosi. „Nėra nenuginčijamų įrodymų, jog smegenys vystosi per visą paauglystę“, – teigė tyrimą atlikusiai grupei vadovavęs profesorius Nicholas Mackintoshas.

Naujausių tyrimų rezultatai byloja, jog savo galimybes žmogaus protas galbūt yra pažabojęs tam tikru intelekto „sūkių ribotuvu“, apie kurį byloja tokie psichiniai reiškiniai kaip klaidingi prisiminimai ar gynybiniai psichikos mechanizmai. Gal teko matyti šiemet kino ekranuose debiutavusį Nilo Burgerio (Neil Burger) fantastinį filmą su Bredliu Kuperiu ir Robertu De Niro „Limitless“ („Šalutinis efektas“)? Pagrindinis filmo herojus netikėtai įgyja galimybę išnaudoti ne apgailėtinus 15-20 proc.

Vis dar žinote, koks draugo, su kuriuo lankėte pirmą klasę vardas ir adresas, smulkiai galite atpasakoti pirmosios kelionės į užsienį, vykusios prieš 15 metų, įspūdžius, bet dabar neatsimenate, kur padėjote mašinos raktus ir mobilų telefoną? Greičiausiai jums bus sutrikusi trumpalaikė atmintis.

Smegenyse esantys pakitimai lemia, kad psichopatai neturi empatijos jausmo ir nejaučia kaltės skriausdami kitus. Nauji tyrimai atskleidė, kad manipuliacinis, bejausmis ir kartais žiaurus elgesys psichopatams gali būti įgimtas. Deja, šis sutrikimas nėra išgydomas, rašo dailymail.co.uk. Viskonsino (JAV) kalėjime magnetiniu rezonansu buvo ištirtos 40 kalinių, padariusių panašius nusikaltimus, smegenys. Pusei iš tiriamų asmenų prieš tai buvo diagnozuoja psichopatija.

Viename muziejuje Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) eksponuojamos Alberto Einsteino smegenys.Muziejaus ir istorinės medicinos bibliotekos Filadelfijoje lankytojai gali išvysti garsaus fiziko smegenų 46 pjūvius. Muziejaus kuratorė sakė, kad ketinama lankytojams rodyti A. Einsteino smegenis ir pasakoti apie fiziologiją, skelbia „RIA Novosti“, remdamasi „CBS News“ pranešimu.

Olandų mokslininkai mano radę atsakymą į klausimą, kodėl vyresniojo amžiaus žmonės nelinkę priiminėti greitų sprendimų. Pasirodo, tai gali būti susiję ne su įgyta išmintimi ar geresne savikontrole, o su sumažėjusiu „duomenų perdavimo“ greičiu smegenų jungtyse. Lig šiol psichologai tokią vyresniojo amžiaus žmonių savybę aiškino didesne jų gyvenimo patirtimi: esą kuo ilgiau žmogus gyvena, tuo įvairiapusiškiau linkęs vertinti įvairias problemas.

Mokslininkai įrodė, kad kai kurie žmonės, esantys vegetacinės būklės dėl galvos smegenų pusrutulių pažeidimų, turi sąmonę ir suvokia aplinką. Apie tai rašoma žurnale „The Lancet“. Mokslininkai įrodė, kad netgi būdami vegetacinės būklės tokie pacientai suvokia tai, kas jiems sakoma, ir į tai reaguoja. Tyrėjai tai nustatė naudodami unikalų prietaisą, gebantį fiksuoti galvos smegenų veiklą. Be to, tyrėjai nustatė, kad ligonis netgi gali mintyse atkartoti tai, kas jam sakoma.

Japonai realizavo galimybę valdyti robotizuotą techniką mintimis. Osakos instituto ir Tokijo universiteto mokslininkai bendromis pastangomis sukūrė mikroimplantą, kuris, įsodintas į žmogaus smegenis, leidžia valdyti specialią techniką. Specialistai mano, kad tai žmonijai atvers dar neregėtas galimybes. Iš pradžių mikroimplantai buvo sukurti visiškai ar iš dalies paralyžiuotiems žmonėms, kurių smegenų veikla išliko nepažeista.

Mokslininkai teigia, kad sugebėjimas pamiršti ir atsikratyti nereikalinga informacija yra raktas į gerą atmintį, rašoma msn.co.uk. Kaip teigia Benjaminas Stormas, Ilinojaus universiteto profesorius, norint prisiminti svarbius gyvenimo faktus, būtina išmokti atsisveikinti su nebereikalinga informacija. Žmogaus smegenys kimšte prikimštos visokiausios informacijos – įskaitant ir jau nebereikalingą.

Londono universitetinio koledžo (UCl) mokslininkai pranešė nustatę tiesioginį ryšį tarp virtualių draugų „Facebook“ socialiniame tinkle skaičiaus ir pilkosios medžiagos kiekio tam tikrose žmogaus galvos smegenų srityse, pranešė „EurekAlert.org“. Tiriant savanorių smegenis magnetinio rezonanso tomografu paaiškėjo, kad kuo daugiau žmogus turi draugų „Facebook“ socialiniame tinkle, tuo keturiose jo smegenų srityse esančios pilkosios medžiagos kiekis yra didesnis.

Vyrukas iš Pensilvanijos gali pasigirti puikia – autobiografine – atmintimi. Jis geba detaliai papasakoti apie kievieną savo gyvenimo dieną nuo 6-erių. Turbūt ne kartą egzamino metu mintyse inkšdavote: „O kad man taip tobulą atmintį – perskaityčiau konspektus kartelį, į klausimus lengvai atsakyčiau ir pakelta pirmūno galva iš auditorijos po pusvalandžio išeičiau“. Deja. Arba prisiminkite kitą dažną situaciją.

Jei manote, kad juodas megztinis aukštu kaklu ir į uodegą surišti plaukai yra kūrybiškumas – pagalvokite dar kartą, rašo „CNNmoney.com“. Bendradarbiaudami su įvairiausių kompanijų direktoriais ir klientų aptarnavimo specialistais, Marla M. Capozzi, Renee Dye, Amy Howe bei „McKinsey ir Co“ surado neįprastų būdų padėsiančių jums atrasti naujų kūrybinių idėjų. Svarbiausia - sutelkti dėmesį į suvokimą.

Mokslininkai kuria „kūno kostiumo“ sistemą, kuri sujungtų žmogaus smegenis ir inžinerines technologijas. Nors tai skamba kaip fantastika, toks įrenginys leistų paralyžiuotiems žmonėms vėl pradėti vaikščioti. Prieš kelias dienas buvo pademonstruota, kaip ši sistema sąveikauja su beždžionių smegenimis. Inžinieriai kuria išorinio skeleto sistemą, kuri galės būti valdoma vien smegenų siunčiamais signalais. Tokį kostiumą tikimasi pristatyti 2014 metų Pasaulio futbolo čempionato atidarymo dieną.

Tyrimai rodo, kad rūkantys asmenys praranda daugiau atminties nei nerūkantys žmonės. Tačiau metus rūkyti atmintis gali atsistatyti. Nustatyta, kad tie, kurie metė rūkyti, atgavo gebėjimą atsiminti informaciją beveik tokiu pat lygiu kaip ir nerūkantieji. Buvo tiriama daugiau nei septyniasdešimt 18–25 metų amžiaus asmenų. Jiems buvo surengta ekskursija po universiteto teritoriją.

Nijmegeno universiteto (Radboud University Nijmegen) Olandijoje mokslininkų Antono Koneno (Anton Coenen) ir Tynekės van Rijno (Tineke van Rijn) kraupoki eksperimentai tyrinėjant laboratorinių žiurkių mirimo procesus sukėlė audringas diskusijas ir privertė iš naujo susimąstyti apie... sielos egzistavimo prielaidas. Minėti mokslininkai tiesiog mėgino išsiaiškinti, ką reiškia intensyvūs elektrinio aktyvumo pliūpsniai, kuriuos mirusių organizmų smegenyse fiksuoja elektroencefalografai.

Žiovulys – ne tik nuovargio ar nuobodulio ženklas. Tai būdas, kuriuo mūsų organizmas vėsina smegenis, teigia mokslininkai. Smegenys, kaip ir kompiuteris, geriausiai veikia tuomet, kai yra vėsios, tačiau per daug jas apkrovus jos gali perkaisti, o tai sumažina gebėjimą apdoroti informaciją, rašo britų „The Telegraph“. Kai galva ima kaisti, žiovulys suveikia kaip natūralus „termostatas“, leidžiantis patekti vėsiam orui ir sumažinti smegenų temperatūrą, rodo tyrimas.

Eksperimentai rodo, kad stimuliuojant smegenis švelnia elektros srove pagerėja koordinacija ir atmintis. Nesudėtingas prietaisas, kurį iš esmės sudaro didelė baterija ir du elektrodai, ateityje galėtų būti pritaikytas tobulinti ir regėjimui bei kalbai.

Didžiojoje Britanijoje teisiamas 41–erių metų britas Peteris Bryanas. Pripažintas šizofreniku nusikaltėlis šįryt pasirodė Vestminsterio teisme. Jis kaltinamas trijų žmonių žmogžudyste. Pirmąja kanibalo auka tapo 21–erių metų mergina, kurią Bryanas nužudė dar 1993 metais. Po aštuonių metų kalėjimo Bryanas išėjo į laisvę ir nužudė savo geriausią draugą. Žmogėdra užsmaugė auką, o vėliau suvalgė jo smegenis.

Šiaurinio Velso gyventojas Lee Hadwin gyvena dvigubą gyvenimą. Dieną jis eilinis Velso gyventojas, dirbantis eilinį darbą, o naktį – talentingas dailininkas, piešiantis per miegus. Nuo pat ankstyvos vaikystės Lee kankino miego sutrikimai, jis nuolat vaikščiojo per miegus. Tačiau nesenai paaiškėjo, kad šis jo sutrikimas padeda atskleisti talentą, apie kurį niekas nė neįtarė. Naktį pakilęs iš lovos jis pasiima popieriaus lapą ir piešia paveikslus vieną po kito.