slidinėjimas

Lietuvoje minint pasaulinę Sniego dieną įpusėjo šiam renginiui skirti žiemos sporto renginiai. Pirmieji šių metų Sniego dienos renginiai jau vyko Vilniuje, Kaune, Tauragėje, Anykščiuose, Druskininkuose ir Kuršėnuose. Praėjusį savaitgalį estafetę perėmė ir Ignalinos miestas. „Nuotaika gera, nes Sniego dienos renginiuose dalyvauja daug jaunų sportuojančių žmonių.

Slidinėjimas užsienio kalnų kurortuose tarp lietuvaičių plinta it nesustabdomas virusas. Kelionių organizatorių duomenimis, šiemet didžiausi slidininkų, snieglentininkų srautai plūs į Austrijos Alpes. Kad atostogos kalnuose teiktų kuo daugiau malonumo, kalnams rekomenduojama pasiruošti iš anksto.

"Dabar didelį dėmesį skiriame tiems slidininkams, kurių akys dega noru slidinėti", - į ateitį optimistiškai žvelgia rinktinės trenerė Kazimiera Strolienė Ignalinoje vyko Lietuvos slidinėjimo čempionatas. Šeštadienį buvo surengtos varžybos klasikiniu stiliumi, o sekmadienį daugiau nei 100 dalyvių startavo laisvu stiliumi. Pirmąją dieną, šeštadienį, klasikiniu stiliumi vyrų grupėje 7,5 km distancijoje nugalėjo Modestas Vaičiulis. Antrąją vietą užėmė Lukas Jakeliūnas.

LNSA generaliniu sekretoriumi tapęs Evaldas Brazlauskis ne sėdi susiėmęs už galvos, o ieško būdų, kaip pagerinti padėtį Sniego Lietuvoje nedaug, tad žiemos sporto šakų atstovams, ypač slidininkams, iškyla problemų, kur treniruotis, rengtis svarbiausiems startams. 2014 m. Lietuvos nacionalinės slidinėjimo asociacijos generaliniu sekretoriumi tapęs 51-erių Evaldas Brazlauskis už galvos nesistveria, o ieško būdų, kaip pagerinti padėtį.

 Daiva Trečiokaitė, LRT Radijas, LRT.lt Austrijoje dėl sniego trūkumo ir šiltų orų stringa slidinėjimo sezonas. Nepaisant to, ir toliau investuojama į slidinėjimo trasas ir saugumą – tam austrai šiemet paklojo apie 500 mln. eurų. Tuo metu turizmo atstovai pastebi, kad šiemet trečdaliu sumažėjo atvykstančiųjų iš Rusijos. Ar naujuosius metus slidininkai pasitiks nardydami po sniego pusnis, nesiryžtama prognozuoti.

Slidinėjimas Italijos kalnų regionuose Slidinėjimas Italijoje kasmet į šį pasakišką Alpių regioną pritraukia beveik milijoną slidininkų ne tik iš Europos, bet ir viso pasaulio, trokštančių kokybiško slidinėjimo bei itališka kultūra dvelkiančių pramogų. Slidinėjimo trasos Italijoje pasižymi savo kokybe ir įvairove. Čia gausu slidinėjimo mokyklų ir trasų skirtų tiek pradedantiesiems, tiek patyrusiems slidininkams.

Artėjant šaltajam metų sezonui, kartu su juo atkeliauja ir ekstremalios sniego pramogos – slidinėjimas. Norintys išbandyti slidžių ar snieglentės vikrumą, žiemą nedidelių kalnų nesunkiai suranda ir Lietuvoje, tačiau būtent užsienio kurortai sulaukia daugiausiai ekstremalių pojūčių mėgėjų. Vienas tokių – plaukų stilistas Valerij Gigevič, kuris prisipažįsta retai būnantis Lietuvoje vien dėl to, kad negali atsispirti užsienio šalių siūlomoms ekstremalioms pramogoms. Ypač – slidinėjimui snieglente.

Atgal ant sniego! Tokiu šūkiu Druskininkų „Snow Arena“ pasitinka naują sezoną. Visą savaitgalį, spalio 25-26 dienomis, uždarame žiemos komplekse bursis žiemos sporto entuziastai. Šeštadienį ir sekmadienį jų laukia ne tik daugybė pramogų, bet ir ypatinga dovana – dviejų dienų slidinėjimo pasas už simbolinę kainą.

Aukso medaliai – toks yra treniruotis į Druskininkų „Snow Areną“ atvykusių Italijos slalomo žvaigždžių šio sezono tikslas. Patrickas Thaleris, Stefano Grossas, Giordano Rinzoni yra atletai, kurių pavardės puikuojasi geriausių pasaulio slalomo rungties atstovų penkiasdešimtuke. Šiuo metu Druskininkuose jie treniruojasi pagal itin griežtą planą, teigiama pranešime spaudai. Vienas iš nacionalinės Italijos rinktinės trenerių Nicola Paulon Lietuvoje vieši jau antrus metus.

Daugiau nei milijonas – tiek žiemos sporto mėgėjų per trejus metus jau apsilankė Druskininkų „Snow Arenoje“. Šią vasarą uždaras žiemos pramogų kompleksas buvo perpildytas. Profesionalūs Lietuvos sportininkai ir užsienio šalių komandos treniruotes pradėdavo anksti ryte ir baigdavo tik vėlai vakare. Pasak „Snow Arenos“ direktoriaus Andriaus Stasiukyno slidininkų ir snieglentininkų skaičius vasaros sezono metu pranoko visus lūkesčius, teigiama pranešime spaudai.

Mažvydas Laurinaitis Slovakijos kalnų slidinėjimo žvaigždė Adamas Žampa neabejoja - puikiai paruošta „Snow arenos“ trasos danga ideali tarptautinėms varžyboms Druskininkuose įsikūrusi „Snow arena“ sulaukė neeilinio lankytojo – čia, kartu su nacionaline savo šalies rinktine, liepos 28-29 d. treniruojasi Slovakijos kalnų slidinėjimo žvaigždė Adamas Žampa, šių metų Sočio olimpinėse žaidynėse buvęs tarp lyderių.

Olimpietis V. Strolia iš slidinėjimo pereina į biatloną, kuriame mato daugiau perspektyvų siekti aukštų rezultatų Slidininkas Vytautas Strolia nebemato perspektyvų slidinėjime, todėl nusprendė pereiti į biatloną ir jau spėjo sudalyvauti pirmoje treniruočių stovykloje. . V. Strolia šiemet dalyvavo Sočio olimpinėse žaidynėse.

„Visas veiksmas vyko 1965 m., – savo pasakojimą pradėjo pirmasis Lietuvos kultūrizmo čempionas Rytis Macijauskas. – Domėjausi visomis sporto šakomis, kurios tuo metu buvo uždraustos arba buvo bent kiek ekstremalios. Visada norėjau būti pirmas. Juk pagal horoskopą esu Liūtas.“ „Pati pradžia buvo plaukimas. Tais laikais buvo tik 12,5 m baseinas. Pradėjau treniruotis. Netrukus pamačiau filmus apie Jacques’ą Cousteau. Susidomėjau povandeniniu plaukiojimu. Tapau lietuvių rinktinės nariu.

„Pakėlei taurelę – nesėsk prie vairo“, - atrodo šios taisyklės nusprendęs nesilaikyti norvegų slidininkas Petteris Northugas gavo rimtą pamoką. Naktį iš šeštadienio į sekmadienį neblaivus 28 metų sportininkas automobiliu trenkėsi į kelio apsaugas Trondheime, rašo bild.de. „Labai gailiuosi to, kas nutiko. Esu nelaimingas ir nusivylęs pats savimi“, - spaudos konferencijoje komentavo dukart 2010 metų Vankuverio žiemos olimpiados čempionas.

Michaelis Schumacheris netenka svorio. Iki tol 75 kg svėręs M. Schumacheris šiuo metu sveria kiek daugiau nei 50 kg. Anot medikų, svoris krenta dėl nejudėjimo. Slidinėjimo metu patyręs traumą M. Schumacheris komoje yra jau 83 dieną.

 „Svarbiausias dalykas, kurį gavome Sočio žaidynėse – neįkainojama patirtis“, - neabejoja Lietuvos kalnų slidinėjimo federacijos prezidentas Paulius Augūnas Tarptautinės kalnų slidinėjimo varžybos – lyg užburtas ratas. Nes čia starto pozicija tiesiogiai susijusi su pasauliniu reitingu. Kuo jis aukštesnis, tuo anksčiau startuoji. O kuo anksčiau startuoji, tuo geresne trasa leidiesi ir gali tikėtis geresnio rezultato.

 Visus tris Sočio (Rusija) žiemos olimpinių žaidynių medalius slidinėjimo varžybų bendrojo starto vyrų 50 km laisvuoju stiliumi rungtyje sekmadienį iškovojo bei pirmąją vietą savo šaliai galutinėje komandų įskaitoje garantavo olimpiados šeimininkai rusai. Rusijos olimpinės rinktinės sąskaitoje jau 32 apdovanojimai - 12 aukso, 11 sidabro ir 9 bronzos. Pirmas 50 km slidinėjimo distanciją įveikė bei auksą iškovojo Aleksandras Legkovas - 1 valanda 46 minutės 44,2 sekundės.

 Sočio (Rusija) žiemos olimpinių žaidynių kalnų slidinėjimo varžybų vyrų slalomo rungties auksą iškovojo 34-erių 2001 ir 2007 metų pasaulio čempionas austras Mario Mattas, kuris dviem nusileidimais distanciją įveikė per 1 minutę 41,84 sekundės. Austrijos kalnų slidininkas, kuriam balandžio mėnesį sukaks 35-eri, tapo vyriausiu amžiumi žiemos olimpinių žaidynių kalnų slidinėjimo čempionu, aplenkęs Norvegijos kalnų slidininką Kjetilį Andre Aamodtą.

Pirmą kartą olimpinių žaidynių istorijoje moterų slidinėjimo komandinio sprinto varžybose triumfavo Norvegijos sportininkės. Trečiadienį Sočio olimpiados finale Marit Bjoergen ir Ingvild Fluqstag Oestberg sugaišo 16 minučių 4,05 sekundės ir net 9,09 sekundės aplenkė antroje vietoje likusias Suomijos slidininkes, kurios šioje olimpiadoje jau džiaugėsi sidabru estafetės varžybose.

Prancūzų tyrėjai pirmadienį paskelbė, kad slidinėjimo incidentas Prancūzijos Alpėse, per kurį susižalojo legendinis „Formulės 1“ lenktynininkas Michaelis Schumacheris (Michaelis Šumacheris), įvyko ne dėl saugumo normų pažeidimų slidinėjimo kurorte arba įrangos gedimo. „Niekas nepadarė jokių pažeidimų.

Sočio (Rusija) žiemos olimpinių žaidynių kalnų slidinėjimo varžybų didžiausiojo slalomo rungtį sekmadienį laimėjo 28-erių metų norvegas Kjetilas Jansrudas. Tai jo antrasis olimpinis medalis Sočyje ir trečiasis karjeroje - praėjusią savaitę norvegas iškovojo bronzą greitojo nusileidimo trasoje, o 2010-aisiais Vankuveryje džiaugėsi sidabru didžiojo slalomo varžybose.

Šeštadienį Sočio olimpiados moterų slidinėjimo estafetės 4 po 5 km lenktynėse triumfavo Švedijos komanda, savo šaliai čempionių titulus sugrąžinusi po 54-erių metų pertraukos. Pasaulio vicečempionės švedės - Ida Ingemarsdotter, Emma Wiken, Anna Haag, Charlotte Kalla - nuotolį įveikė per 53 minutes 2,7 sekundės ir finišo spurtu vos 0,5 sekundės aplenkė Suomijos slidininkes, kurios 2010-ųjų olimpiadoje buvo trečios.

Vasario 14-oji Vidai Vencienei – išskirtinė. Ne dėl to, kad šiandien švenčiama Valentino diena. 1988 m. vasario 14 d. lietuvė tapo olimpine čempione V.Vencienė Sočio olimpinėse žaidynėse. „Slidinėjimas nuo tų laikų nė kiek nepasikeitė. Ir tada, ir dabar viską lemia sunkus darbas. Laimi tie, kurie geriausiai pasiruošę“, - teigė Vida Vencienė, triumfavusi 1988 m. Kalgario olimpiadoje. Į Sočio žaidynes ji atvyko kaip Lietuvos olimpinės misijos vadovė.

Sočio olimpinių žaidynių slidininkų 15 km klasikiniu stiliumi lenktynes laimėjo šveicaras Dario Kolonja – 38 min. 29,7 sek. Tai jau antrasis šio sportininko iškovotas aukso medalis Sočyje. Lietuvos atstovas Vytautas Strolia tarp 89 finišavusių slidininkų užėmė 70 vietą. Jis nuo olimpinio čempiono atsiliko 6 min. 38,3 sek. Dar keturi slidininkai nepasiekė finišo, praneša LTOK.

Švedas Henrikas Harlautas parodė pasauliui ir teisėjams daugiau, nei norėjo. Slidininkų akrobatinio nusileidimo rungtyje Sočio žiemos olimpinėse žaidynėse jis po vieno iš šuolių liko be... kelnių. H.Harlautas pateko į rungties finalą, kur užėmė šeštą vietą su 84,40 taško. Visus medalius debiutinėje rungtyje susišlavė amerikiečiai. Jossas Christensenas (95,80 tšk.) pasipuošė auksu, Gusas Kenworthy (93,60 tšk.) – sidabru, o Nickas Goepperis (92,40 tšk.) – bronza.

Kaitri saulė Sočyje pralaužia net sniegą saugantį chemikalų skydą. Bet Lietuvos slidininkų ir biatlonininkų pagalbininkams ir tokie iššūkiai - įveikiami. „Labai noriu padėkoti mūsų tepėjams. Jie – šaunuoliai. Mano slidės slydo puikiai, galėjau leisdamasi nuo kalno daugiau pailsėti. Tai didžiulis pliusas trasoje, kurios danga vietomis labai minkšta“, - po finišo persekiojimo lenktynėse kalbėjo biatlonininkė Diana Rasimovičiūtė.

Sočio olimpiados moterų slidinėjimo varžybų 10 km klasikiniu būdu lenktynėse 21-erių metų žaidynių debiutantė Ingrida Ardišauskaitė užėmė 67-ąją vietą. Lietuvė nuotolį nušliuožė per 36 minutes 52,1 sekundės ir, aplenkusi aštuonias varžoves, 8 minutes 34,3 sekundės pralaimėjo čempione tapusiai 31-erių metų lenkei Justynai Kowalczyk.

Aukštikalnių poveikis organizmui: specialiųjų pajėgų karys gali nežengti nė žingsnio, o pypkę rūkanti bobulytė pūškuoti be problemų. „Galima, aš pabūsiu žurnaliste? Noriu užduoti labai svarbų klausimą“, - pasiteiravo olimpinė čempionė Vida Vencienė į Sočio olimpines žaidynes atvykusių lietuvos žiniasklaidos atstovų, tuo metu kalbinusių sprinto lenktynėse dalyvavusį slidininką Vytautą Strolią.

Sprinto lenktynėse, kuriose šiandien Sočio olimpinėse žaidynėse startavo du Lietuvos sportininkai, nėra laiko žvalgytis į varžovus ar taupyti. Jėgas moterys bandė 1,3 km distancijoje, vyrai – 1,8 km. Olimpiados pradžioje tik paskutinę akimirką sužinojusi, jog negalės startuoti 15 km skiatlono rungtyje, Ingrida Ardišauskaitė šiandien pirmą kartą lenktyniavo olimpinėje trasoje. Tarp 67 sportininkių sprinte ji užėmė 61-ąją vietą.

Antradienį Sočio (Rusija) žiemos olimpinėse žaidynėse išdalinti du medalių komplektai slidinėjimo varžybose. Moterų 1,2 km sprinto rungties finale pirmoji finišavo norvegė Maiken Caspersen Falla (2 min. 35,49 sek.), vos 0,38 sekundės aplenkusi tautietę Ingvild Flugstad Oestberg. Bronzos medalio savininke tapo slovėnė Vesna Fabjan (2:35,89): 1. Maiken Caspersen Falla (Norvegija) 2 min. 35,49 sek. 2. Ingvild Flugstad Oestberg (Norvegija) atsiliko 0,38 sek.

Antradienį Sočio olimpiadoje prasidėjo moterų slidinėjimo sprinto varžybos laisvuoju stiliumi. Deja, jau po atrankos varžybų savo pasirodymą baigė 21-erių metų žaidynių debiutantė Ingrida Ardišauskaitė. Lietuvė 1,2 km nuotolį įveikė per 2 minutes 55,24 sekundės ir, aplenkusi penkias varžoves iš Lenkijos, Graikijos, Brazilijos, Vengrijos ir Turkijos, užėmė 62-ąją vietą.

Lygiai prieš pusę šimto metų laikraštis „Sportas“ rašė: „Respublikos sportinėje geografijoje atsirado trečiasis tramplino adresas - Alytus.“ Jis buvo atidarytas 1964 metų vasario 20 dieną, kai alytiškiai gyveno ką tik pasibaigusios Insbruko (Austrija) olimpiados įspūdžiais. Inžinieriui ir sporto entuziastui Henrikui Kebeikiui Alytaus miesto vadovus pavyko įtikinti, kad viena įdomiausių žiemos sporto šakų - šuoliai nuo tramplino - gali būti sėkmingai kultivuojama ir Dzūkijos sostinėje.

 Prieš Sočio olimpines žaidynes atsakydamas į LTOK žurnalo "Olimpinė panorama" anketą, Vytautas Strolia parašė, kad labiausiai jam patinkantis sportininkas yra Šveicarijos slidininkas Dario Cologna. Šiandien po Sočio olimpinių žaidynių 30 km skiatlono lenktynių 21 metų lietuvis gali pasidžiaugti tik savo numylėtinio triumfu, nes savo pasirodymu jis nėra patenkintas.

 Sekmadienį Sočyje startavo antrasis Lietuvos atstovas - slidininkas Vytautas Strolia. Jis dalyvavo 30 km skiatlono lenktynėse, kuriose reikėjo nušliuožti po 15 km klasikiniu ir laisvuoju stiliumi. Lietuvis finišavo 67-as, t,y. priešpaskutinis. V. Strolia distanciją įveikė per 1 val. 20 min. ir 37.2 sek. Lietuvis aplenkė distancijos nebaigusį Pietų Korėjos atstovą. Aukso medalį šioje rungtyje iškovojo šveicaras Dario Cologna.

 „Tai tikrai ne tragedija. Nes jei Ingrida ir būtų startavusi skiatlone, ne kažin ką būtų parodžiusi“, - teigė Lietuvos slidinėjimo rinktinės vyr. trenerė Kazimiera Strolienė. Trenerė neslėpė – ji jau anksčiau žinojo, kad Ingrida Ardišauskaitė tikriausiai negalės startuoti Sočio olimpinių žaidynių 15 km skiatlono (7,5 km klasikiniu ir 7,5 km laisvuoju stiliumi) lenktynėse, tačiau kol nebuvo oficialaus patvirtinimo, nieko nesakė.

Lietuvos olimpiečių stovyklą pasiekė netikėta žinia – slidininkei Ingridai Ardišauskaitei neleista startuoti 15 km skiatlono rungtyje, nes sportininkei trūksta Tarptautinės slidinėjimo federacijos (FIS) taškų, praneša LTOK. Pasak Lietuvos slidinėjimo rinktinės vyr. trenerės Kazimieros Strolienės, vasario 5 d., kaip ir kiekvieną mėnesį, buvo perskaičiuoti FIS taškai ir I.Ardišauskaitei jų vidurkio nebepakako įveikti skiatlono rungties kvalifikacinių reikalavimų.

Sočio olimpinėse žaidynėse prasidėjo ir moterų akrobatinis slidinėjimo gūbrinio rungties kvalifikacija. Įdomu tai, kad tarp 10 dalyvių, kurios pateko į finalą, taip pat dalyvaus ir trys seserys iš Kanados – Chloe, Maxime ir Justine Dufour-Lapointe.

Slidininkas V. Strolia apsigyveno Krasnaja Polianos kalnuose, o jau sekmadienį, vasario 9 dieną, startuos 30 kilometrų (15 km klasikiniu stiliumi) rungtyje. Sočio olimpinėse žaidynėse Lietuvai atstovaujantys slidininkai Ingrida Ardišauskaitė ir Vytautas Strolia – pirmieji Lietuvos sportininkai vakar atvykę į Rusiją.

Nors pirmajame Lietuvos čempionato etape šalies rinktinės lyderių nebuvo, trasoje vyko atkakli kova. Vienoje distancijoje nugalėjo olimpietis, praneša lnsaski.lt. Sausio 24-25 d. Ignalinoje vykęs etapas buvo perkeltas iš pirmojo sausio savaitgalio dėl nedėkingų orų: tada nebuvo nei šalčio, nei sniego. Bet kaip tik praėjusį savaitgalį visi favoritai buvo Italijoje, kur ruošėsi trečiadienį prasidėsiančiam pasaulio jaunimo slidinėjimo čempionatui, todėl Lietuvos pirmenybėse negalėjo dalyvauti.

Vilniuje ant Liepkalnio kalno jau pradėjo veikti slidinėjimo trasos – pradedančiųjų trasa (vadinamas „varlynukas“) ir šiaurinė pažengusiųjų trasa. Taip pat veikia ir nuomos punktas bei kavinė, teigiama pranešime spaudai. Vilniaus miesto savivaldybės iniciatyva, į Liepkalnio žiemos centro modernizavimą per trejus metus numatyta investuoti 3,5 milijonų litų. Jau šią žiemą centras įsigijo 4 modernias sniego patrankas, nupirktas naujas trasų ruošimo traktorius.

Daiva Trečiokaitė, LRT radijas, LRT.lt Tyrimas rodo, kad Austrijoje vis mažiau mėgėjų slidininkų įperka šį malonumą. Vykti į slidinėjimo trasas šiemet ryžtasi trečdalis austrų. Austrai nebėra slidininkų tauta. Per porą pastarųjų dešimtmečių iš dviejų trečdalių slidinėjimo mėgėjų liko tik viena dalis. Ne vien dėl to, kad negali sau leisti. Moksleiviams nėra privaloma savaitė kalnuose, o be jos nebeįgundama slidinėti. Dauguma austrų ant slidžių stoja vienai dienai.

Atrodo, kad tikrosios žiemos pagaliau sulaukėme. Tad tie, kas buvo pasiilgę sniego ir slidžių, jau gali pradėti jas ruošti. Prognozės skelbia, kad šaltis artimiausiu metu neatlėgs, o sniego danga jau netrukus turėtų būti tinkama slidinėjimo pramogoms.

Šveicarijoje žiema neįsivaizduojama be žiemos atostogų kalnuose. Būtent šioje šalyje esantis Sankt Morico kalnų kurortas laikomas pirmuoju Europoje žiemos kurortu ir žiemos turizmo Alpėse pradininku, rašo kelioniumanija.lt. Pateikiame didžiausių ir populiariausių Šveicarijos slidinėjimo kurortų sąrašą.   Gštatas  Gštatas (Gstaad) – populiarus slidinėjimo kurortas, esantis Berno kantone, Saanenland regione. Tai vienas iš prabangiausių slidinėjimo kurortų pasaulyje.

Jis čiuožė negreitai. Matomumas buvo geras, slidės – tvarkingos. Jis dar pristabdė, prieš įvažiuodamas į gilesnį sniegą. Praėjus 11 dienų po 45 metų Michaelio Schumacherio nelaimės buvo patvirtintos oficialios įvykio išvados – tai buvo tiesiog nelaimingas atsitikimas.

Aštuonias dienas „Formulės-1“ legenda Michaelis Schumacheris kovoja dėl savo gyvybės. Grenoblio ligoninėje 45 metų vokietis vis dar yra dirbtinai sukeltos komos būsenos, tačiau jo būklė stabili, teigia medikai. Ramiau ir prie ligoninės – daugelis „Ferrari“ sirgalių ir žiniasklaidos darbuotojų išvyko. Šeima lieka prie nukentėjusiojo. Dienraštis „Bild“ atsako į 10 svarbiausių klausimų apie siaubingą M. Schumaherio incidentą slidinėjimo trasoje.

  Vokietijos kanclerė Angela Merkel per incidentą slidinėdama susižeidė dubenį, pirmadienį pranešė jos atstovas.   Pasak atstovo Steffeno Seiberto (Štefeno Zeiberto), vyriausybės vadovė susižeidė pargriuvusi šliuoždama lygumų slidėmis Šveicarijoje per žiemos atostogų išvyką, todėl buvo „priversta atidėti susitikimus, planuotus per ateinančias tris savaites“. S.Seibertas sakė žurnalistams, kad A.Merkel skilo dubens kaulas, todėl ji turi kiek įmanoma daugiau gulėti.

Nemažai žmonių yra įpratę atostogauti tik šiltuoju metų laiku – jiems atostogos, visų pirma, asocijuojasi su poilsiu prie jūros, saulės voniomis ir kitais vasaros teikiamais malonumais. Tačiau vis daugiau lietuvių kasmet nekantraudami laukia slidinėjimo sezono ir traukia į kalnus.

Septyniskart „Formulės-1“ pasaulio čempionas Michaelis Schumacheris susižeidė slidinėdamas kalnuose, skelbia Prancūzijos žiniasklaida. Jo gyvybė kabo ant plauko, lenktynininkas pateko į komą, skelbia CNN. Vokietis krito slidinėdamas netoli Meribel kurorto Prancūzijos Alpėse. Sportininkas, radijo stoties „Europe 1“ teigimu, patyrė sunkią galvos traumą ir buvo malūnsparniu nuskraidintas į ligoninę Grenoblyje.

Italijoje vykstančiame 2013-2014 metų sezono pasaulio slidinėjimo taurės varžybų ketvirtajame etape kukliai sprinto lenktynėse pasirodė Lietuvos atletai, sugebėję aplenkti vos po vieną varžovą. Moterų 1,5 km distanciją klasikiniu stiliumi Ingrida Ardišauskaitė įveikė per 3 minutes 34,88 sekundės ir liko 63-a tarp 64-ių dalyvių. Nugalėjo pasaulio taurės savininkė lenkė Justyna Kowalczyk, finale aplenkusi prizininkėmis tapusias suomę Annę Kylloenen bei norvegę Maiken Caspersen Fallą.