slauga

Esama tvarka neužtikrina, kad senyvo amžiaus asmenys, turintys slaugos ir socialinių paslaugų poreikių, kuo ilgiau savarankiškai gyventų namuose, teigia Valstybės kontrolė.

Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) – nekasdienis sujudimas. Į atsiskaitymą kontaktiniu būdu atvykę slaugos studentai sunerimo, kad šitaip gali būti pažeidžiamos karantino sąlygos, tad išsikvietė policiją. Universitetas aiškina, kad atsiskaitymai kontaktiniu būdu būtent šios studijų krypties studentams yra leidžiami. Portalo tv3.lt redakciją pasiekė informacija, kad ketvirtadienį, balandžio 1-ąją į Lietuvos sveikatos mokslų universitetą (LSMU) vyko policija.

Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centras pranešė skaudžią žinią – ketvirtadienį užgeso skubios medicinos pagalbos slaugos specialistės gyvybė. „Išėjo… iš kur negrįžta niekas, palikus svajones, godas, namus… Gyvenimas negailestingas, nežiūri amžiaus nei jausmų. Į amžinybę pasikviečia brangiausius mums ir artimiausius iš visų. Šiandien, 2021 m. kovo 25 d., mus paliko mylima skubios medicinos pagalbos slaugos specialistė Simona Girdvainienė.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) aiškinasi situaciją dėl naujo COVID-19 židinio Trakuose esančiuose slaugos namuose „Addere“, kur pastaruoju metu nustatyta 19 naujų koronaviruso atvejų. NVSC atstovė spaudai Justina Petravičienė informavo BNS, kad specialistai ketina nuvykti į pačius slaugos namus. „Specialistai vyks į šį židinį. Kai turime didesnį protrūkį, tai – įprasta praktika, siekiant užkirsti kelią ligos plitimui“, – teigė J. Petravičienė.

Gyventojų medicininis aptarnavimas ir jų sveikatos apsauga yra vienas svarbiausių darniai veikiančios visuomenės uždavinių. Šiam tikslui pasitelkiama visa valstybinių, socialinių ir visuomeninių priemonių sistema, skirta sudaryti kuo palankesnes darbo ir buities sąlygas, palaikyti sveiką mikroklimatą žmogaus aplinkoje, organizuoti moksliškai pagrįstą maitinimą ir poilsį, ligų, ankstyvos senatvės ir mirties profilaktikos priemonėms įgyvendinti.

Slaugos ir globos namų gyventojams skirta vakcina Lietuvą pasieks kitą savaitę, sako Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerė. Tačiau, pasak Jurgitos Grebenkovienės, šie žmonės nuo koronaviruso bus skiepijami tik po to, kai jiems bus atlikti antikūnų testai.  Be kita ko, ji neatmeta galimybės, kad be privalomo testavimo nebus vakcinuojamos ir kitos grupės. „Slauga, globa...Yra toks matymas, kad turėtume atlikti testavimus prieš skiepijant, nes žinome, kad vakcinų yra tikrai mažai.

Išklausyti, užjausti, patarti – tai tik keli tikslai, kuriuos greta pagrindinių savo profesinių užduočių sau kelia šalies slaugytojos. Daugiausiai laiko greta paciento (ir jo artimųjų) praleidžiančios slaugytojos visada buvo ypatingai svarbios, tačiau šiandien jų vaidmuo yra dar labiau sustiprėjęs.

Prieš kelias dienas tv3.lt pasiekė žinia apie galimai pavojų žmogaus gyvybei keliančią situaciją Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje. Portalui pavyko susisiekti su moterimi, kurios mama šiuo metu panirusi į komą ir yra gydoma ligoninės slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje. Moteris kaltina ligoninę ir skyriaus vadovę aplaidumu bei piktybišku elgesiu tiek su jos mama, tiek su visa šeima.

Klaipėdos hospise apie dvi savaites dirbusi Agnė Zuokienė apgailestavo, kad meilė medikams baigėsi. Po darbo koronaviruso židiniu tapusiose slaugos namuose moteris teigė, kad visi jaučiasi kaip raupsuotieji, visi aplink juos apeina kelis metrus. Klaipėdos hospisas koronaviruso židiniu tapo balandžio viduryje, kai COVID-19 patvirtintas kelioms dešimtis globotinių ir darbuotojų. Iš viso pranešta apie 33 šia infekcine liga užsikrėtusius pacientus ir 12 darbuotojų. Trys iš užsikrėtusiųjų mirė.

Kretingos rajono Kartenos katalikiškoje palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje koronavirusas nustatytas iš viso 23 pacientams. Pirmasis koronaviruso atvejis įstaigoje slaugomam asmeniui patvirtintas antradienį, kai šį pacientą norėta perkelti į kitą gydymo įstaigą. Vakare nustatytas dar 21 naujas atvejis. „Buvo gauti rezultatai, kad 21 pacientui nustatytas teigiamas tyrimo rezultatas, šeši – neigiami.

Anykščių rajone esančios Troškūnų palaikomo gydymo ir slaugos ligoninės darbuotojui nustatytas koronavirusas, ketvirtadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija. Jos teigimu, imtasi visų priemonių situacijai suvaldyti – dviem savaitėms izoliuoti su darbuotoju kontaktavę asmenys, tęsiamas epidemiologinis tyrimas. Šiuo metu įstaigoje dirba Nacionalinio visuomenės sveikatos centro ir Respublikinės Panevėžio ligoninės specialistai.

Klaipėdos rajone esančioje Priekulėje rasti nelegalūs slaugos namai, kuriuose be leidimo buvo slaugomi trys asmenys. Tai ketvirtadienį spaudos konferencijoje pranešė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė. „Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamentas vakar gavo pranešimą apie nelegalią veiklą – suaugusių asmenų socialinę globą.

Globos ir slaugos namuose „Senevita“ nustatytas naujas koronaviruso atvejis – užsikrėtė simptomų nejautęs darbuotojas, BNS penktadienį informavo įstaigos vadovas Petras Jurgilas. „Ištirti visi darbuotojai, kol kas turime tik dalį rezultatų, kita dalis bus arba šiandien vakare, arba rytoj ryte. Iš ištirtų atvejų turime vieną nustatytą naują atvejį“, – BNS sakė „Senevitos“ vadovas. Anot jo, koronavirusas nustatytas įstaigos administracijos darbuotojui.

Vilniaus rajono globos ir slaugos namų „Senevita“ darbuotojai trečiadienį pradėti tirti dėl koronaviruso, planuojama visus darbuotojus patikrinti per dvi dienas, paskui testuoti globotinius. „Šiandien globos namuose dirba mobili brigada – yra tiriamas personalas. Suplanuota per dvi dienas patikrinti personalą, tai šiandien bus patikrinta apie 70 darbuotojų“, – BNS sakė Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorė Liucina Kotlovska.

Įsivaizduoti ligoninių darbą be slaugytojų – neįmanoma, tačiau tai gali tapti realybe, nes ir slaugytojai, ir Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pripažįsta, kad jų gretos retėja. Tokia situacija susidarė, nes slaugytojus ir medikus kamuoja nežinia dėl ligoninių pertvarkos, didesniais atlyginimais juos vilioja užsienio šalys, o mažėjant slaugytojų gretoms, auga jų darbo krūvis Lietuvoje. Tiesa, nepanašu, kad šią problemą pavyks išspręsti greitai.

Praktiškai mirties patale gulintį 63-erių metų vyrą slauganti kaunietė Daiva šiandien sunkiai renka žodžius. Tuoj bus ketveri metai, kai jos sutuoktinis Arūnas nepasikelia iš lovos, tačiau šeima atsimušė į šaltą biurokratizmo sieną – pasikeitus įstatymui nuo liepos mėnesio vyras gauna tik antro lygio slaugą. Moterį stebina atsakingų tarnybų abejingumas ir nežmoniškumas: „Suvok, jei „daržovė“ gali kalbėti, tai jam 100 procentų slauga nepriklauso.

Vilniaus slaugos ligoninėje trečiadienį ligonis sukėlė gaisrą, du vyrai apdegė rankas. Ligoninės vadovė BNS atsisakė pateikti informaciją apie įvykį, kad nebūtų skleidžiama negatyvi informacija.  Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) pranešė, kad Vilkpėdės gatvėje ligonis su neleistina įranga sukėlė gaisrą, aprūko patalpos. Gaisrą užgesino patys darbuotojai, greitosios pagalbos medikai nukentėjusiuosius išvežė į ligoninę.

Į portalą tv3.lt kreipėsi ponia Jelena, slauganti sunkiai sergančią seserį, ir tvirtino besijaučianti bejėgė prieš su logika prasilenkiančia nauja slaugos skyrimo tvarka. Pagal ją, moters teigimu, seseriai reikalingą pirmojo lygio slaugą galima būtų gauti šiai nebent esant komoje.   Jelena pasakoja, kad jos seserį prieš dvejus metus ištiko išeminis insultas. „Išrašant iš ligoninės į namus parašyta – būklė be dinamikos, ligoniui reikalinga nuolatinė priežiūra.

Nuolat žiniose mirgančios antraštės apie sparčiai senstančią Lietuvą nėra vien sociologų pramanai ar noras ką nors pagąsdinti. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenimis, šiuo metu šalyje gyvena apie 552 tūkst. 65 m. amžiaus ir vyresnių asmenų, iš kurių  28,5 tūkst. nustatytas nuolatinės slaugos poreikis, o nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis nustatytas 33 tūkst. senjorų.

Seserys Gitana ir Aistė kasdien eina aplankyti sunkiai sergantį tėtį. Romui – ketvirtos stadijos vėžys. Ligoniui neseniai buvo operuota gerklė, įstatyta tracheostoma, kad galėtų būti maitinamas tiesiai į skrandį. Sunkiai sergantis vyras negali nei pats valgyti, nei gerti, nei kalbėti. Jis kenčia didžiulius skausmus. Ši laidos „Prieš srovę“ istorija – apie tai, kaip elgtis, jei ir jus ištiktų tokia bėda.

Nuo spalio mėnesio Vilniaus universiteto psichologai internetu pradeda teikti nemokamas konsultacijas savarankiškai slaugantiems artimuosius. „Slaugau artimą“ programos mokslininkai atkreipia dėmesį, kad slaugymas yra sudėtingas ne tik pačiam ligoniui, bet ir slaugytoju tapusiam šeimos nariui. „Slaugau artimą“ programa pasinaudoti bus galima du mėnesius. „Slaugyti tėtį, mamą ar vaiką gali būti sunku ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai – slaugantįjį apima stresas, nerimas, liūdesys.

Diuseldorfe kasmet vykstančioje tarptautinėje parodoje „Rehacare“, kurioje pristatomos reabilitacijos ir slaugos naujienos, šiemet savo gaminius eksponavo per 750 įmonių iš 43 šalių. Joje apsilankė daugiau nei 38 tūkst. žmonių. Parodoje dalyvavęs Seimo narys Justas Džiugelis sako, kad labiausiai jį įkvėpė ne pamatytos naujovės, kurios netgi labai išsivysčiusiose šalyse bus prieinamos dar negreit, bet sutikti žmonės.

Nuo šiol kompensuojamas medicinos pagalbos priemones (MPP) bus galima gauti paprasčiau. Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) atnaujinus tvarką šių priemonių skyrimas gali būti nuolat pratęsiamas be apsilankymo pas šeimos gydytoją, kol pacientui jos bus reikalingos. Tai numatyta sveikatos apsaugos ministro įsakyme. Šie pokyčiai palengvins sąlygas pacientams, kurie turėdami sveikatos sunkumų kas antrą kartą prireikus medicinos pagalbos priemonių turėdavo keliauti pas šeimos gydytoją.

Kitokių mažylių susilaukę tėvai vis dar turi nueiti kryžiaus kelius, kol jų vaikai gauna tai, kas jiems priklauso pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus. Vaikai, kuriems reikalingos slaugos paslaugos, dažnai praranda galimybę lankyti ugdymo įstaigas, priversti likti namuose. Kol valdininkai ginčijasi, kuri ministerija privalo užtikrinti panašių paslaugų teikimą ir finansavimą, šeimos už savo vaikų švietimą ir ateitį paliekamos kovoti vienos.

Už šeimos narių slaugymą – tiek pat laisvų dienų, kaip ir už sergančius vaikus. O vyresnius nei 70 metų tėvus turintiems dirbantiesiems skirti papildomą laisvą dieną per mėnesį. Tokius įstatymo projektus įregistravusi Seimo narė Viktorija Čmilytė–Nielsen teigia, kad pataisos ypač pagerintų dirbančių moterų padėtį. Kritikai atšauna, kad nors pasiūlymai skamba kilniai, bet ilgainiui gali atsisukti prieš pačius dirbančiuosius.

Tėvai ar įtėviai, namuose prižiūrintys neįgalius vaikus, nuo 2020 metų pensijai bei nedarbingumui bus draudžiami valstybės lėšomis. Kasmet tam reikės 10-11 mln. eurų. Seimas antradienį praplėtė draudžiamų valstybės lėšomis asmenų sąrašą. Už tokią Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisą balsavo 92 Seimo nariai, o du susilaikė.

Diskriminacija, baudžianti už rūpinimąsi sunkiai sergančiais giminaičiais. Taip dabartinę tvarką, pagal kurią už neįgalumą turinčio giminaičio priežiūrą nesikaupia joks darbo stažas, vadina patys neįgalieji ir jų artimieji. Vis dėlto, politikai ramina, kad jau nuo kitų metų ši įstatymo spraga turėtų būti panaikinta, o tai valstybės biudžetui atsieis 10 mln. eurų.

„Ar šeimos narys sukarščiavo, ar susižeidė tiek šeimoje, tiek draugų kompanijoje, pirmiausiai pagalbos kreipiamasi į šalia esantį mediką, kurio dėka suteikiama pagalba, - yra įsitikinusi Klaipėdos valstybinės kolegijos Sveikatos mokslų fakulteto Slaugos katedros vedėja Daiva Narvilienė.

Dažnai į nelaimę patekę žmonės sunkiai sulaukia aplinkinių pagalbos, tačiau Dinilo Gorlovo atvejis yra kiek kitoks. Mirštančio 9-mečio berniuko mama atsisakė jį vežti gydyti į Maskvą, nors prie durų jau stovėjo už suaukotus pinigus pasamdyti medikai ir reanimobilis. Praėjusių metų vasarą Danilą, einantį kartu su mama šalikele, partrenkė vietinio kunigo automobilis.

 Lietuvos, kaip ir visos Europos, visuomenė – sensta, tad natūralu, kad šiandien medikai vis dažniau susiduria su pacientais, sergančiais itin sunkiomis, nepagydomomis ligos. Tačiau svarbu, kad net ir esant tokiai sudėtingai situacijai žmogus gyventų kuo labiau įprastą ir visavertį gyvenimą, o jo išėjimas iš šio pasaulio būtų orus. Dėl to šiandienos medicinoje vis svarbesnis vaidmuo tenka paliatyviosios pagalbos specialistams.

Lietuvos visuomenė sensta, daugėja garbaus amžiaus žmonių, kurie dažnai negali pasigirti gera sveikata, yra kamuojami įvairių ligų, o neretai ir nebegali normaliai apsitarnauti. Toli gražu ne visada juos gali prižiūrėti artimieji, nes jie dirba ar patys turi sveikatos problemų, o gal jiems trūksta būtinų tokių ligonių priežiūrai reikalingų žinių ir įgūdžių. Todėl nemažai senolių gydosi ir yra prižiūrimi slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėse.

Dar visai neseniai per šalį nuvilnijo istorija apie vyro kovą dėl savo tėvo, kurį Telšių ligoninės slaugos skyriuje slaugytojai laikė pririšę, o po bandymo pasipriešinti, situacija tik dar pablogėjo. Regioninių ligoninių slaugos skyriai ne kartą viešumoje aptarti dėl ten taikomų metodų ir priemonių. Po paviešintos istorijos, į portalą tv3.lt kreipėsi moteris, tvirtindama, kad nebegali tylėti ir apie savo tėčio patirtas kančias.

Vien sostinėje yra apie 4000 žmonių, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Itin atidžios priežiūros reikia tokių, nuolat lovoje gulinčių ligonių, odos priežiūrai. Tik taip jie išvengs skaudžių ir nemalonių komplikacijų – pragulų.

Vyriausybė nepritaria siūlymui ilginti slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugų teikimo ligoninėse trukmę. Dabar tokias paslaugas, apmokamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, galima gauti iki 120 dienų per metus. Pagal Seime „tvarkiečio“ Remigijaus Žemaitaičio registruotas pataisas maksimali slaugos trukmė būtų 180 dienų per metus. Tačiau Vyriausybė teigia, kad ilginti terminą nėra tikslinga. „2016 m. iš visų šias paslaugas gavusių pacientų (29 740) tik 12 proc.

Abejingumo drama Kaune. Savimi nesugebanti pasirūpinti neįgali moteris kaip koks nereikalingas daiktas numesta varganame bendrabučio kambarėlyje. Vilma serga reta sunkia liga. Dėl nevalingų stiprių traukulių moteris negali nieko išlaikyti rankose. Jai būtina nuolatinė priežiūra. Vilmą, kiek įstengia, prižiūri kaimynai. Tačiau jie sako nebegalintys ir nebenorintys daugiau rūpintis moterimi. Nuolat būti su ja žmonės neturi laiko. Butas, kuriame gyvena neįgali moteris, jai nepriklauso.

Devynerių metų neįgalią mergaitę auginantis 31-erių Viktoras Kiniulis sako: gyvenimas sunkus. Pats turintis antros grupės negalią vyras sako, kad išgyventi iš 400 eurų jis su mergaite dar išgyvena, tačiau susiremontuoti varvančio stogo jau nebeturi iš ko. Viktoras pasakoja, kad slaugydamas mergaitę, jis ir kito darbo negali dirbti, tad vyras sako besijaučiantis tarsi spąstuose. „Gyvename labai sunkiai. Aš auginu su negalia vaiką, gaunu slaugą, bet kai gauni slaugą, negali eiti į darbą.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė pasirašė įsakymą, kuriuo patvirtino finansavimą dar 23 integralios pagalbos projektams, kuriais kuriama ir plėtojama socialinė globa ir slauga namuose neįgaliems vaikams, darbingo amžiaus neįgaliems asmenims, senyvo amžiaus asmenims. Šių metų gegužę jau pradėtas įgyvendinti 21 projektas, o nuo spalio visoje Lietuvoje, išskyrus Neringos savivaldybę, iš viso bus įgyvendinamas net 61 integralios pagalbos projektas.

Užėjus į devintą dešimtį gerokai įkopusio senolio būstą su šluoste rankoj pasitinka ne tik socialinė darbuotoja, bet ir sunkiai šiais laikais suvokiama aplinka. Tamsus nuo laiko ir suodžių aprūkęs koridorius, nuo pelėsio ir nešvaros pajuodęs ankštas kambarys, kurio gale ant lovos pasirėmęs kėde dienas leidžia ligotas ir seniai jau savimi pasirūpinti nesugebantis biržietis Jonas.

Šakietė Rima Čepauskienė atsipūsti laiko beveik neturi, nes prižiūri cerebriniu paralyžiumi sergantį 18-metį sūnų Povilą. Tačiau Rima nesiskundžia: ji taip priprato, ir toks gyvenimas jai atrodo normalus, net ir džiuginantis. „Pats Povilas visiškai nejuda, nekalba, nepavalgo. Kažkaip išreikšti savo emocijas, parodyti, kas jam patinka ar ne, sūnus negali. Povilas pabūna ir vienas trumpam, kai reikia į parduotuvę ar į vaistinę man nubėgti: jis guli, nejuda, tai nieko sau nepasidaro.

Palengvinti paskutiniąsias nepagydomų ligonių dienas, padėti jiems iki gyvenimo pabaigos išlikti oriems, susikaupusiems gali paliatyvi slauga, t.y. mirštančiojo būseną palengvinanti priežiūra. Anksčiau sunkius ligonius taip pat slaugydavo, tačiau tokia slauga buvo vadinama mirštančiojo priežiūra.

Oksana Laurutytė Kaip rašo savaitraštis „Šiauliai plius“, 1251 Lt – už maždaug tokią pinigų sumą per mėnesį turi išgyventi šeima: trejų metų astma sergantis alergiškas berniukas bei pirmą ir antrą neįgalumo grupes turintys jo tėvai – Marijus ir Ligita. Besistengiantys gyventi tvarkingai, skrupulingai skaičiuojantys kiekvieną centą, nuo alkoholio vartojimo „užsikodavę“ šiauliečiai sako, kad mūsų valstybė neįgaliesiems tegali pasiūlyti akligatvį.

 Pirmą kartą Lietuvoje pradėtos teikti slaugos namuose ir paliatyviosios pagalbos elektroninės paslaugos. Dabar pacientai medikų paslaugas gali užsisakyti internetu, o sunkius ligonius prižiūrintys slaugytojai ir medikai savo darbą gali atlikti greičiau, operatyviai suteikti reikiamą pagalbą ir gydymą. Vilniaus Centro poliklinika projektą įgyvendino panaudojusi Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas. Bendra projekto vertė 1,5 mln. litų.

Tyrimas atskleidė, kad Didžiosios Britanijos slaugės skęsta popierizmo jūroje ir daugiau nei šeštadalį darbo savaitės praleidžia pildydamos nebūtinus dokumentus, skelbia BBC. Karališkojo slaugos koledžo atliktas tyrimas, kurio metu buvo apklausta 6 tūkstančiai slaugytojų, parodė, kad 17,3 procento jų darbo valandų užima tokios užduotys kaip blankų pildymas, dokumentų kopijų darymas ir reikmenų užsakymas.

Jeigu kovo 28 dienos posėdyje Taryba pritars, Šiaulių miesto savivaldybėje bus kuriamos dvi mobiliosios specialistų komandos, kurios teiks integralias socialinės globos ir slaugos paslaugas paciento namuose. Trejus metus mobilių komandų veiklą finansuos Europos socialinis fondas. Sukurs 14 naujų darbo vietų „Šiauliuose trūksta kompleksinių socialinės globos ir slaugos paslaugų namuose.

Šilutės krašto internetinis naujienų portalas „Žinios1“ paskelbė kritikos kupiną skaitytojo laišką, kuriame jis piktinasi Šilutės ligoninės Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus medikų darbu bei jų teikiamomis paslaugomis. „Atrodo, jog šiame skyriuje žmonės paguldomi tam, - rašoma minėtame laiške, - kad kuo greičiau gautų kelialapį į Anapilį... Gal paguldomi slaugai, kad sustiprėtų, o gal sąmoningai dirbama tuo klausimu, jog greičiau atlaisvėtų lova.

„Jei nori gyventi sau, gyvenk kitiems“, - teigia L. A. Seneka. Pasak filosofo, žmogus, kuris galvoja tik apie save, negali būti laimingas. Kai prarandamas didžiausias turtas – sveikata, sergantysis atsigręžia pagalbos į artimiausius. Ne tik turintys žinių apie ilgalaikę slaugą, bet ir nežinantys nuo ko pradėti, pasiryžta prižiūrėti artimąjį namuose.

 Šiaulių arenoje vykusiame pasaulio vyrų teniso komandų čempionato – Deviso taurės (Davis Cup) varžybų – Europos–Afrikos zonos II grupės mače Lietuvos rinktinė 4–1 įveikė Kipro komandą ir pateko į antrąjį etapą.

Paskaičiuota, kad Lietuvoje po mažiau kaip pusės amžiaus net kas trečias gyventojas bus peržengęs 63 metų ribą. Visuomenės senėjimo iššūkiai Lietuvą pasitiko nepasiruošusią. Statistika rodo, kad 2010-aisiais Lietuvoje gyveno apie 627 tūkst. pensinio amžiaus gyventojų. O po dviejų metų jų skaičius šoktelėjo jau iki 673 tūkst. gyventojų.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) kineziterapijos studentai pasipiktinę studijų kokybe: dėstytojai leidžia sau neateiti į paskaitas, praktiniai užsiėmimai kur kas trumpesni nei turėtų būti. Universiteto atstovai tikina pirmą kartą tai girdintys. Tuo metu Studentų atstovybių sąjungos vadovas ragina studentus nebijoti ginti savo teisių: jei nedrįsta patys – tai per atstovybes.