skolos

Šiauliuose ir regione vykusių 5-ųjų TAFISA pasaulio sporto visiems žaidynių rengėjai nusėdo ant dugno – atjungtas internetas, užblokuoti mobilieji telefonai. Neatsiskaityta su 140 paslaugų teikėjų. Aiškėja, kad skoloms dengti pinigų nepakaks. Dabar bandoma griebtis audito ir ieškoti kaltų, bet skolos gali užgulti mokesčių mokėtojus.

Bankininkai iš „Deutsche Bank“ parengė specialų kovos su skolų krize Europoje planą, kurį pavadino „planu B“. Kaip pastebi „Bloomberg“, pagal šį planą siūloma, kad Europos centrinis bankas (ECB) imtų vertinti komercines finansines organizacijas kaip sąjungininkus. „Deutsche Bank“ siūlo nustatyti užstatų lengvatas komerciniams bankams, jeigu jie perka šalių, labiausiai nukentėjusių nuo skolų krizės (pavyzdžiui, Ispanijos, Italijos, Portugalijos ar Airijos), obligacijas.

Periferinės šalys šokdina ne tik euro zoną, auga įtampa ir nepasitikėjimas kitomis ES narėmis, kurias slegia didelės valdžios sektoriaus skolos. Tiesa, atrodytų, kad Lietuvą pasiekia tik išsikvėpę nerimo bangų atgarsiai: ir Airija, ir Graikija nuo Lietuvos nutolusios apie 2 000 km, o tiesioginiai ekonominiai saitai su šiomis valstybėmis riboti. Airija minima kaip dažnas lietuvių emigrantų pasirinkimas, o Graikija – kalbant apie atpigusias atostogas salose.

Kreditų biuro „Creditinfo“ duomenimis, lapkritį įmonių uždelstų įsiskolinimų portfelis, lyginant su spaliu, išaugo 35 mln. litų ir siekė 4,13 mlrd. litų. Palyginimui, tai sudaro trečdalį viso per dešimt šių metų mėnesių valstybės surinkto biudžeto. Lapkritį įmonės padengė 107 mln. litų uždelstų skolų, arba 11 proc. mažiau nei spalį. Pastarąjį pusmetį verslo uždelstų įsiskolinimų augimas išlieka vienu lėčiausių, lyginant su kitais šių metų mėnesiais.

Pirmą kartą istorijoje Ukrainos parlamentas lieka be šildymo lauke tvyrant Sibirą primenantiems šalčiams. Šildymas parlamentui atjungtas buvo už skolas, siekiančias ne tiek jau ir daug – apie vieną milijoną grivinų (apie 118 tūkst. dolerių), rašo naujienų portalas Vesti.ru. Bet net ir toks iš pažiūros nedidelis įsiskolinimas, lyginant su sostinės skolomis už elektros energiją, tapo priežastimi atjungti šildymą.

Parlamentas be jokių diskusijų atmetė Civilinio proceso kodekso pataisą, kuria būtų uždrausta iš žmogaus atimti paskutinį būstą už 7 tūkst. litų ir didesnę skolą. Motyvas – dėl tokios pataisos nukentėtų bankai. O motyvo, kad tai apsaugotų žmogų nuo išmetimo į gatvę, Seimas neįžvelgė. Pusantrų metų stalčiuje Parlamentarai dar kartą pademonstravo savo ištikimybę. Ištikimybę bankams. Seime atmestas siūlymas pakeisti Civilinio proceso kodekso nuostatas žmonių naudai.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovas teigia, kad skolų krizė Europoje vis dar rimta, bet pažymėjo, jog Airija atsigaus po finansinės pagalbos.Sekmadienį Europos Sąjunga (ES) ir TVF pranešė apie 85 mlrd. eurų (111 mlrd. dolerių) pagalbos paketą Airijai, kuris sutvirtintų jos bankų sektorių ir leistų šaliai vykdyti skolų įsipareigojimus. „Krizė Europoje vis dar stipri“, – sakė TVF direktorius Dominique'as Strauss-Kahnas kalboje verslo lyderiams ir ambasadoriams.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas sako, kad Seimo siūlymas jau nuo 2011 metų didinti pensijas ir kitas socialines išmokas iki 2009-ųjų lygio destabilizuotų „Sodros“ biudžetą. Tektų didinti socialinio draudimo įmokas daugiau kaip 2 proc., mažinti socialinio draudimo išmokas ir kitą valstybės socialinę paramą bei jos apimtis arba visiems šalies gyventojams užkrauti naują skolos naštą. Pensijų padidinimas pareikalautų daugiau kaip 500 mln.

Skolų prislėgta restruktūrizuojama bendrovė „Iglus“ padavė į teismą už Šiaulių „Akropolio“ statybas esą iki galo neatsiskaičiusią „Vilniaus prekybos“ įmonių grupei priklausantį „Aido turtą“. Prekybos ir pramogų centro valdytojas tvirtina panevėžiečiams neskolingas – atlygio už papildomus darbus raštu atsisakęs pats buvęs „Iglus“ vadovas.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovai neretai svaičioja apie ateitį. Remiantis kai kurių pažadais, jau 2014 metais ims mažėti valstybės skola. Reitingų tendencijos ir ministro pirmininko, TS-LKD lyderio Andriaus Kubiliaus, sugebėjimas naikinti savo populiarumą veda prie to, kad po Seimo rinkimų 2012 metais šiai partijai veikiausiai neliks nė valdžios, nė atsakomybės. Gal tai skatina kurti gigantiškus planus ir žerti į tolimą ateitį nukreiptas fantazijas.

Vilniečių pora Osvaldas ir Leokadija Dumbriai laišku atsisveikino su artimaisiais ir išėjo. Paliko žinią, kad pasidarė nebepakeliama greitųjų kreditų našta. Sostinės antrajame policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl dingusių be žinios asmenų - Osvaldo Dumbrio (gim. 1947 m.) ir jo žmonos Leokadijos (gim. 1955 m.). Dėl dingusių vilniečių į policiją kreipėsi jų sūnus. Vyro teigimu, tėvai iš buto Skroblų gatvėje išėjo šių metų lapkričio 15 d. apie 20 val. ir iki šiol negrįžo.

Lietuvos čempionas futbolo klubas „Ekranas“ prašo miesto valdžios atleisti nuo skolų, bet kartu valdžiai primena, kad ir Savivaldybė skolinga futbolininkams už pernai iškovotus titulus.

Krikščionių partijos lyderis, ekspremjeras Gediminas Vagnorius prognozuoja, kad kitais metais dabartinė valdžia užkraus mokesčių mokėtojams dar didesnę naujų skolų naštą, o po savivaldos rinkimų, kaip ir patys prisipažino, vėl mažins biudžetą ir dar slopins vidaus vartojimą. „Vyriausybės vadovų neveiklumas, bandant dar kiek laiko išgyventi iš naujų brangių paskolų, toliau didins nedarbą ir darbščiausių piliečių emigraciją, naikins pačią valstybę", - perspėja valdančiąją koaliciją G. Vagnorius.

Šiandien mūsų valstybės skolos — 34 mlrd. Lt. Kiekvienas Lietuvos pilietis įsiskolinęs beveik 10 tūkst. Lt. Kasmet kiekvienas iš mūsų turime sumokėti apie 600 Lt palūkanų. Stulbinantys skaičiai, kai, pavyzdžiui, svarstomame kitų metų valstybės biudžete planuojama surinkti beveik 24 mlrd. Lt, nors daug kas tuo stipriai abejoja. Taigi esame praskolinę daugiau nei visą valstybės biudžetą.

Beveik penkis metus dosniai teikę paskolas, bankai išmokė Lietuvos žmones gausiai skolintis. Agresyvios skolinimo politikos pasėkmė – ekonomikos krizė. „Ekonomikos prasiskolinimas sparčiai didėja ir tai kelia nerimą“, - teigė ekonomistas Vladimiras Trukšinas. Jam pritarė ir finansų analitikas Stasys Jakeliūnas, sakydamas, kad krizę Lietuvoje lėmė švediškos „družbos“ efektas. Permokėta per 1 mlrd. litų 2008 m. per tris mėnesius paskolų palūkanos padidintos 30 proc.

Šiaulių „Akropolį" pastačiusi, šiuo metu restruktūrizuojama Panevėžio statybos AB „Iglus" siekia prisiteisti beveik 16 mln. Lt iš "Akropolio" statybų užsakovės UAB „Aido turtas", rašo „Verslo žinios". „Iglus" teigia, kad bendrovės pastatyti Šiaulių „Akropolio" statiniai yra daugiau nei 7000 kvadratinių metrų didesni, nei buvo numatyta pradinėje sutartyje su prekybos centro užsakove, tačiau pastaroji esą už papildomai atliktus darbus nesumokėjo.

Nacionalinis Lenkijos muziejus pirmadienį dėl įsiskolinimų buvo uždarytas. Tiesa, tai truko neilgai - vos vieną dieną, o nuo antradienio jis vėl laukė lankytojų. Pranešama, kad Lenkijos nacionalinis muziejus Varšuvoje iš viso buvo įsiskolinęs įspūdingą 2,5 mln. zlotų sumą. Vos uždarius muziejų, jam pasišovė padėti Lenkijos kultūros ministras Bogdanas Zdrojevskis. Jis iš karto liepė pervesti muziejui trūkstamas lėšas.

Ventos (Akmenės rajonas) bažnyčia, nepajėgianti atsiskaityti su statybininkais už atliktus darbus, paprašė savivaldybės skirti lėšų, nes už skolas gali būti išvaržyta. Pinigai iš rajono biudžeto jau anksčiau ne kartą plaukė į tos bažnyčios sąskaitą. Parapijos turtui — teismo sankcijos Ventos bažnyčios statytojai negrąžina daugiau kaip 200 tūkstančių litų UAB „Akmeresta“ už atliktus statybos darbus. Bažnyčios klebonas Kęstutis Zybartas dėl skolų kaltina sunkmetį.

Kitąmet valstybė ketina skolintis 6 mlrd. litų, tai yra per pusę mažiau negu šiemet, teigė finansų ministrė Ingrida Šimonytė. „Skolinsimės perpus mažiau ir dėl to galiu labai pasidžiaugti. Visas bendras skolinimasis kitų metų yra tik kiek didesnis nei 6 mlrd. litų. Šiais metais turėjome 13 mlrd. litų kaip pradinę prognozę, kiek reikės skolintis deficitui ir refinansavimui, kadangi pajamos buvo surenkamos geriau, tai bendrai per metus pasiskolinsime ne daugiau negu 12 mlrd.

Planuojamos kitų metų nacionalinio biudžeto pajamos su Europos Sąjungos lėšomis – 27 mlrd. litų, iš jų 7 mlrd. – europinės lėšos. Nacionalinio biudžeto asignavimai planuojami 29 mlrd. litų, iš jų 7 mlrd. – europinės lėšos. Tokius skaičius po Vyriausybės pasitarimo trečiadienį pristatė finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Biudžetą ketinama Vyriausybėje tvirtinti ketvirtadienį. Trečiadienį planuojamas dar vienas Vyriausybės pasitarimas.

Verslininkas Laimutis Pinkevičius siekia nuginčyti su „Parex banku“ pasirašytas laidavimo sutartis. Tai penktadienį paaiškėjo Vilniaus apygardos teisme, kuriame buvo nagrinėjamas banko verslininkui pareikštas ieškinys dėl 36 mln. Lt kredito grąžinimo. Ketvirtadienį teismui buvo įteiktas ieškinys dėl laidavimo sutarčių nuginčijimo, tačiau sprendimas, ar ieškinys bus nagrinėjamas, dar nėra priimtas.

Nuo šiandien Rygos tarptautinis oro uostas reikalaus, kad Latvijos nacionalinės avialinijos „Air Baltic Corporation“ („AirBaltic“) už joms teikiamas paslaugas mokėtų iš anksto, kitu atveju paslaugos „AirBaltic“ nebus teikiamos, verslo naujienų portalui „Nozare.lv“ pareiškė oro uosto atstovai. Jei „AirBaltic“ iki spalio 8 dienos 12.00 val. nesusimokės už jai teikiamas paslaugas, nuo 16.00 val. oro uostas avialinijų nebeaptarnaus.

Mažiau nei dvi savaitės liko Vyriausybei apsispręsti dėl kitų metų valstybės biudžeto projekto. Jis Seimui turi būti pateiktas spalio 15–ąją. Vyriausybei negailima populistinių patarimų, kad būtina sumažinti deficitą ir valstybės skolą, tik nepasakoma kaip. Nesnaudžia ir biudžeto pinigų „valgytojai" – vien ministerijos kitiems metams susiplanavo 4 mlrd. litų išlaidų daugiau nei pernai.

Vakar iki pavakario nei keleiviai, nusipirkę bilietus skristi į Žironą (Barseloną) ir Londoną, nei Tarptautinio Vilniaus uosto administracija, nei kiti suinteresuoti asmenys negalėjo priimti sprendimų, nežinodami, ką praneš įvykių kaltininkė lietuviško kapitalo skrydžių bendrovė „Star1 Airlines". Visi bendrovės telefonai atkakliai tylėjo, o paskambinus į vadovo Martyno Laivio mobilųjį, moteriškas balsas vis tikindavo: „Ne čia pataikėte". Negandos į paviršių išplaukė trečiadienio naktį, kai Dub...

Baigti provokacijas, klaidinančias visuomenę, ir pradėti dirbti įstatymų numatyta tvarka vandens tiekimo įmones ragina Lietuvos šilumos tiekimo asociacija (LŠTA). Ji nuogąstauja, kad šalies gyventojai, pasirinkę antrąjį Šilumos ūkio įstatyme numatytą apsirūpinimo karštu vandeniu būdą be papildomo karšto vandens tiekimo tarpininko, sulaukia klaidinamų kai kurių vandens tiekimo įmonių pranešimų apie neva besikaupiančias skolas už vandenį šilumos tiekimo bendrovėms.

„Akistata“ ne kartą rašė, kokius vargus žmonėms tenka praeiti, kol pagaliau įrodo savo nekaltumą. Nuplėšti raištį nuo Temidės tarnų akių yra labai sunku... Norėjo gražių būstų Ši istorija prasidėjo 1999 metais. Tuo metu vilniečiai – Natalija Simionenko, Rimantas Žmuidzinavičius, Jurijus Čibirevas ir Raimundas Briedis įsigijo pamatus sublokuotiems namams statyti.

Dažnai tarp būsto nuomininkų ir nuomotojų kyla įvairių nesutarimų, tačiau tai, kas nutiko vienai garbaus amžiaus vilniečių porai, sunku būtų galima pavadinti nesusipratimu, mat labiau tiktų žodžiai „užgrobimas“ ir „apiplėšimas“. Savo pavardės nenorėjęs viešinti 75 metų Juozas (tikrieji asmens duomenys redakcijai žinomi) šiuo metu su žmona gyvena sodo namelyje už miesto, mat po to, kai senamiestyje esantį butą išnuomojo vienai šeimai, į savo namus nebegali kojos įkelti.

Ekonominiu sunkmečiu išvarginti ir grynuosius pinigus praradę Lietuvos milijonieriai senas skolas sugrąžina netgi atsisveikindami su savo brangiais „žaislais“ – šimtus tūkstančių litų kainuojančiais retais automobiliais.

Praėjusio dešimtmečio viduryje bankrutavus keturiolikai komercinių bankų, liko 272 mln. litų skola. Ją paveldėjo visuomenė. Skolas išieškoti pavesta valstybės kontroliuojamai bendrovei Turto bankui. Tačiau, pavyzdžiui, pernai tesugebėta iš bankrutavusių bankininkų iškaulyti vos 96,7 tūkst. litų. Tiek nuveikė gerai apmokamas 71 Turto banko darbuotojas.

Praėjusio dešimtmečio viduryje bankrutavus keturiolikai komercinių bankų, liko 272 mln. litų skola. Ją paveldėjo visuomenė. Skolas išieškoti pavesta valstybės kontroliuojamai bendrovei Turto bankui. Tačiau, pavyzdžiui, pernai tesugebėta iš bankrutavusių bankininkų iškaulyti vos 96,7 tūkst. litų. Tiek nuveikė gerai apmokamas 71 Turto banko darbuotojas.

Kai kurių apskričių viršininkų administracijų (AVA) likvidavimo procesą stabdo skolos, susidariusios dėl abejotinų viršininkų sprendimų. Kol AVA turi skolų, jos negalima likviduoti kaip juridinio asmens. Didžiausia skola slegia buvusią Marijampolės AVA – už Gelgaudiškio dvaro rūmų restauravimą rangovams nebuvo sumokėta 1,34 mln. litų. Vilniaus AVA liko skolinga 1,33 mln. litų. Iš jų per 1,28 mln. Lt yra skola VĮ „Registrų centras“, dar apie 50 tūkst.

Iš Alytaus rajono Simno miesto į D. Britaniją su šeima gyventi ir dirbti V. Dusevičienė išvyko daugiau nei prieš trejus metus. Tačiau V.Dusevičienei susidarė skolos už vieno kambario butą Simne. Tiksliau – mokesčiai už atliekų surinkimą, nors bute niekas negyvena ir nešiukšlina. Moteris jau parašė raštus ne vienai mūsų šalies valdžios institucijai. Tačiau iki šios dienos ji nežinioje, jaučiasi tampanti skolininke per prievartą.

Žiniasklaidoje pasirodžius informacijai apie tai, kad vienam didžiausių šalies langų ir durų gamintojų – bendrovei „Doleta“ - vienas didžiausių šalies bankų „Swedbank“ pareiškė pretenzijas dėl skolų. Artimiausiu metu „Doletai“ gali būti iškelta bankroto byla. Tokį prašymą Kauno apygardos teismui yra pateikęs bankas „Swedbank“. Neoficialiomis žiniomis, „Doleta“ bankui yra skolinga 19 milijonų litų.

Liepos 26-ąją Latvijos Seimas vienbalsiai priėmė pataisytą Nemokumo įstatymo versiją. Įstatymą pataisyti buvo grąžinęs Latvijos prezidentas Valdis Zalteris. Ruošiant norminį aktą, daugiausiai diskusijų kilo dėl fizinių asmenų bankroto paskelbimo procedūros. Šiandien priimtoje įstatymo versijoje numatytas skolų išmokėjimo terminas tęsis nuo vienerių iki trejų su puse metų, rašo BB.lv. Jeigu skolininko pajamos leidžia grąžinti bankui bent 50 proc.

Dvi iš keturių valdančių partijų turi milijoninių įsiskolinimų, viena – skolinga kelis šimtus tūkstančių. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atsakingasis sekretorius Algis Urbonas teigė, kad partija turi apie 1,1 mln. litų įsiskolinimų, pranešė naujienų portalas delfi.lt. Konservatorių-krikdemų koalicijos partnerė Liberalų ir centro sąjunga (LiCS) turi apie 1,306 mln. litų skolų, o Liberalų sąjūdis, birželio 30-osios duomenimis, yra skolingas 404 tūkst. litų.

Nors vartojimo kreditus imantys šalies gyventojai savo skolinimosi galimybes po ekonominio nuosmukio vertina atsargiau, tačiau besiskolinančiųjų skaičius auga.

Finansų ministerijos duomenimis, centrinės valdžios skola gegužės mėnesio pabaigoje buvo 31 mlrd. 685,2 mln. litų arba 33,8 proc. prognozuojamo 2010 metų bendrojo vidaus produkto (BVP) (93 mlrd. 759 mln. litų). Per gegužę centrinės valdžios vidaus skola sumažėjo 31,4 mln. litų ir sudarė 6 mlrd. 852,6 mln. litų (21,6 proc. visos centrinės valdžios skolos). Centrinės valdžios užsienio skola padidėjo 423,1 mln. litų ir sudarė 24 mlrd. 832,6 mln. litų (78,4 proc.

Baltarusijos prezidentas įspėjo ribosiantis rusiškų dujų ir naftos tiekimą Europai, jei Maskva per dvi dienas neapmokės skolų už tranzitą. „Dar kartą įspėju vyriausybę: jei „Gazprom“ per artimiausias dienas pilnai neatsiskaitys už paslaugas, po to seks visų Rusijos energetinių žaliavų – dujų ir naftos –   tiekimo paslaugų sustabdymas“, – penktadienį teigė Aleksandras Lukašenka. „Turite galimybę susitarti. Bet tam turite dvi dienas“, – pridūrė jis.

Glazerių šeimos valdomas „Manchester United“ klubas toliau klimpsta skolose, praneša BBC. Atskleista, jog anglų klubo skolos siekia ne 700 milijonų, kaip manyta anksčiau, o 1,1 milijardą svarų sterlingų. Tai dar labiau paaštrino gandus apie klubo pardavimą ir apie menką Glazerių galimybę išlaikyti „Man. United“ savo rankose. Taip pat neaišku, kiek pinigų bus suteikta serui Alexui Fergusonui šią vasarą, esant tokiai finansinei situacijai.

Verslininku prisistatantis Darius Katinas, atrodo, turi rimtų bėdelių.Batus prie skrybėlių derinantis tipas, pasirodo, vis dar neišbrenda iš skolų peklos. Tačiau dabar pasigirdo pletkų, kad Katinukui gali būti iškelta net baudžiamoji byla! Ar tai reiškia, kad verslininkui gresia kalėjimas? Pletkininkai loja, kad skolų neatgaunantys kreditoriai, neva, įtaria baisias finansines machinacijas ir ketina kreiptis į prokurorus.

Vyriausybei pervedus Šiaulių miestui daugiau nei 17 mln. litų kompensuoti praėjusių metų negautas pajamas, miestui pavyks atsiskaityti su paslaugų teikėjais ir didesnę pinigų sumą skirti biudžetininkų atlyginimams. Miesto tarybos nariai pritarė pateiktam sprendimo projektui. Vyriausybė rekomendavo pinigus skirti kreditoriniams įsiskolinimams padengti ir atlyginimams išmokėti. Darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms skirti – beveik 8 mln. litų.

Bankrutuojantį vengriškų restoranų „Csarda“ savininką Darių Katiną užgulė nauji nemalonumai, rašo dienraštis „Lietuvos rytas“. Prieš mažiau nei mėnesį bendrovė „Creditum Vilnius“ pranešė, kad bendrovės „Vengrijos restoranai“, valdančios „Csarda“ restoranų tinklą, vadovas ir savininkas D. Katinas piktybiškai vengia mokėti skolas. Verslininko skolos esą beveik pasiekė 100 tūkst. litų.

Sąžiningi verslo santykiai Lietuvoje baigia išeiti iš mados. Būti skolingam už darbą, prekes ar paslaugas, nevykdyti sutartinių įsipareigojimų darosi ne gėda, bet įprastu kasdieniu reiškiniu ir net konkurenciniu pranašumu. Tam, kad išliktų rinkoje, kai kurie verslininkais save vadinantys asmenys imasi ekstremalių, kriminalinių metodų.

Pramogų pasaulio užkulisiuose jau senokai pliurpiama, kad šviesios atminties dainininko Arvydo Lukoševičiaus-Obuolio sūnus ir buvęs grupės “N.E.O.” dainuotojas Tadas Lukoševičius mėgsta palėbauti. Neva dėl to jis ir buvo išspirtas iš berniukų grupės. Tačiau dabar kalbama, kad bernelis pasiekė dugną… Buvusį dainininką slegia šimtatūkstantinės skolos, savo sielvartą jis malšina lėbaudamas, o kai kurie draugai apskritai su juo nebenori bendrauti.

Apie Tito Blėdžio bankrotus, skolas, teismus ir nėščią buvusią žmoną prirašyta daugybė straipsnių! Šįkart mus pasiekė gandas apie kažkada aukštuomenei priklausiusio Tito laisvalaikį! Anksčiau elito vakarėliuose ir prašmatniuose renginiuose dalyvaudavęs vyrukas juose lankosi vis rečiau. Nežinia ar dėl pinigų stygiaus, ar dėl kitų priežasčių… Žinoma, galime apsimesti, kad vyrukui ten nebeįdomu.

Statybų verslo banginį – Panevėžio statybos trestą (PST) – į finansinę duobę klampina miesto Savivaldybę apraizgęs korupcijos voratinklis. Bendrovei už Šv. Juozapo globos namuose atliktus statybos darbus skolinga likusi Savivaldybė delsia atsiskaityti kilus abejonėms, ar buvęs kyšininkavimu įtariamas jos vadovas teisėtai užsakė statybininkų paslaugas. Sumokėti bendrovei daugiau nei pusę milijono litų prieš porą metų Šv.

Šiuo metu Alytaus apskrityje yra 111 įmonių, kurioms vykdomos bankroto procedūros, didžioji dalis jų Alytuje - net 68. Kaip sakė bankroto procedūras vykdančios bendrovės „Orinata” direktorius Edmundas Rauktys, bankrutuojančių įmonių šalyje, Dzūkijoje - irgi, daugėja, o ilgėjančiai jų darbuotojų eilei išmokų iš Garantinio fondo tenka laukti daugiau nei metus. Spaudžia paimtos paskolos. Dabar šalyje yra 2 tūkst.

Finansų įstaiga "General Financing" Vilniaus policijos komisariatui pateikė pareiškimą dėl skolų išieškojimo bendrovės "Skolų suderinimo grupė" vadovo Rimanto Persinevičiaus nederamo elgesio su finansų įstaigos skolų išieškojimo specialistu. Anot "General Financing" pranešimo, antradienį apie 17.30 val. R. Persinevičius, būdamas neblaivus, grasino, o vėliau ir užpuolė "General Financing" tiesioginio bendravimo skolų išieškotoją. Į įvykio vietą buvo iškviesta policija, įtariamasis sulaikytas.

Klaipėdos mero Rimanto Taraškevičiaus verslas neapsieina be skandalų, todėl priversti įsikišti prokurorai. Kokį pavyzdį uostamiesčio verslininkams gali demonstruoti solidų veikėją vaizduojantis miesto vadovas, kai jo paties valdomos įmonės yra atsidūrusios tarp skolinininkų. Neseniai skolas superkanti Vilniaus bendrovė „Inkaso“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūrą su pareiškimu dėl nusikalstamų veikų padarymo.