skolos

Iškart kelios Europos ekonomikos ketvirtąjį 2011 m. ketvirtį įžengė į recesiją antrą kartą per pastaruosius trejus metus, praneša AFP. Recesija konstatuojama, kai du ketvirčius iš eilės smunka bendrasis vidaus produktas (BVP). Italijos ir Nyderlandų BVP per spalio-gruodžio mėnesius, palyginus su ankstesniu ketvirčiu, sumažėjo 0,7 proc., be to, nuosmukis tiek Italijoje, tiek Nyderlanduose buvo didesnis nei prognozavo analitikai. Prognozuojama, kad BVP Italijoje smuks ir 2012 metais.

Kinijos premjeras Wen Jiabao pažadėjo padėti Europai įveikti skolų krizę. Apie tai jis pareiškė per derybas su Europos Sąjungos lyderiais Pekine, praneša AFP. Pasak Ven Dziabao, Kinija nori, kad ES – didžiausia Kinijos prekybos partnerė – „išsaugotų stabilumą ir klestėjimą“. Derybų dalyviai nepatikslino, kokia konkrečiai galėtų būti Kinijos parama. Tikėtina, kad Kinijos tarptautiniai rezervai, viršijantys 3 trilijonus dolerių, bus iš dalies panaudoti papildant Europos stabilizacinį fondą.

Skaitant Šiaulių miesto biudžeto projektą susidaro įspūdis, kad šiauliečiai ne pusnis mina, o iš pinigų nuaustais kilimais vaikšto. Miestai – beveik identiški, tik viename žmonės nori gyventi, o kitą – palieka. Vienas miestas dosniai remia švietimą ir kultūrą, kitas – atima iš švietimo ir kultūrininkų pinigus ir atiduoda juos statybininkams. Jau atspėjote – tai Panevėžys ir Šiauliai. Nors ir turėdamas mažesnį biudžetą kaimynas ne tik sugeba turtingiau gyventi, bet – ir neprasiskolinti.

Naujas visuotinis streikas penktadienį paralyžiavo gyvenimą smarkiai prasiskolinusioje Graikijoje, praneša agentūra AFP. Sostinėje Atėnuose nekursavo nei autobusai, nei metro traukiniai, nedirbo ministerijos ir kitos valstybinės įstaigos. Uostuose liko į salas plaukiojantys keltai. Tačiau lėktuvų skrydžiai vyko pagal planą. Dėl laukiamų mitingų Atėnų centre sutelktos gausios policijos pajėgos. Protesto eitynės planuojamos ir kituose šalies miestuose, pavyzdžiui, Salonikuose.

Graikijos premjero Lukasas Papademosas spaudos atstovas paskelbė, kad ketvirtadienį Atėnai susitarė dėl naujų ekonominių reformų, būtinų tam, kad šalis gautų antrąją finansinės paramos išmoką, apie tai praneša Vakarų žiniasklaida. Graikija siekia gauti iš Europos ir Tarptautinio valiutos fondo 130 mlrd. eurų paramą.

Dėl euro zonos skolų krizės žlunga vis daugiau bendrovių, todėl pernai grėsmė iškilo daugiau nei 1,5 mln. darbo vietų Europoje, informuoja AFP. Bendrovės „Creditreform“ atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, kad nemokių bendrovių skaičius 15-oje senųjų Europos Sąjungos (ES) valstybių narių bei Norvegijoje ir Šveicarijoje pernai padidėjo 0,3 proc., iki 174 tūkst. 917. Išaugęs bendrovių bankrotų skaičius kelia vis didesnę grėsmę darbo vietoms, pernai grėsmė iškilo 1,5 mln.

Pradelsti mokėjimai išlieka vienu didžiausių iššūkių daugelio savivaldybių gyventojams, teigia „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto ekspertai. Vienose savivaldybėse vidutinis įsiskolinusio gyventojo pradelstas mokėjimas jau viršija metines pajamas. Kitose – pradelstų mokėjimų turi kas penktas gyventojas. Tokią situaciją atskleidė „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto atlikta savivaldybių lyginamoji analizė.

Graikijos finansų ministras Evangelos Venizelos sulygino krizę su Lernos hidra – graikų mitologijos devyngalve jūrų pabaisa, kurią įmanoma įveikti tik susivienijus, praneša „Associated Press“. Ministras paragino valdančiosios koalicijos nares nutraukti nesutarimus ir ginčus: „Mes turime grumtis šioje kovoje visi drauge, atmetę savanaudiškus interesus“. E. Venizelas kaip pavyzdį pateikė Heraklį, kuriam pavyko įveikti mitologinę pabaisą.

Per sausį Lietuvos gyventojų pradelsti įsiskolinimai išaugo beveik 38 mln. litų ir siekia 2,8 mlrd. litų. Sparčiausiai gyventojų pradelstos skolos didėjo bankams. Lėčiau uždelsti mokėjimai augo išperkamosios nuomos, vartojimo kreditų, komunalinių paslaugų ir telekomunikacijų bendrovėms. Šiuo metu pradelstų skolų turi 230 tūkst. fizinių asmenų – rodo asmeninės kredito istorijos sistemos Manocreditinfo.lt duomenys.

Padidėjus vidutinei Europos Sąjungos (ES) šalių skolai, palyginti su bendruoju vidaus produktu (BVP), Lietuva ją šiek tiek sumažino ir praėjusių metų trečiąjį ketvirtį buvo šešta tarp 27-ių ES valstybių. Trečiojo ketvirčio pabaigoje Lietuvos skola sudarė 38 mlrd. 707 mln. litų, o tai prilygo 37,6 proc. BVP, praneša „Eurostat“. Antrąjį praėjusių metų ketvirtį skola buvo mažesnė – 38 mlrd. 110 mln. litų, tačiau tai atitiko 38,1 proc. BVP. Savo itin maža skola – 6,1 proc.

Sprendžiant iš pirmojo šių metų ketvirčio rezultatų, galima daryti išvadą, kad Didžiosios Britanijos ekonomika jau apimta recesijos. Šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį susitraukė 0,2 proc., o Nacionalinis socialinių ir ekonominių tyrimų institutas (NIESR) prognozuoja tokį pat nuosmukį ir pirmąjį šių metų ketvirtį.

Įvertinus Lietuvą įvairiais pjūviais ryškėja įdomus paveikslas, į kurį pažvelgus kyla dilema: galbūt daliai lietuvių, šiandien besiveržiančių į užsienį, vertėtų viso labo pakeisti gyvenamąjį miestą ar rajoną? Praėjusią savaitę pristatyta „Savivaldybių demografinė charakteristika“ parodė, kad dalis lietuvių, užuot palikę namus Lietuvoje ir emigravę į jau tradicines tapusias šalis, galėtų pasirinkti gyvenimą didžiuosiuose šalies miestuose, kurie gerokai konkurencingesni už mažuosius ir kuriuose ...

Kredito istorija – informacija apie asmens prisiimtus finansinius įsipareigojimus ir jų vykdymą per pastaruosius dešimt metų. Ją turi visi nuo 18 metų Lietuvos gyventojai. Svarbiausia tai, kad kredito istorija gali turėti tiesioginę įtaką mūsų finansiniam gyvenimui. Deja, ne visuomet pačią maloniausią. Pradėkime nuo to, kad kredito istorijoje kaupiami tiek teigiami, tiek neigiami faktai apie gyventojų finansinius įsipareigojimus. Šie duomenys saugomi kreditų biure.

Kauno apygardos teismas ketvirtadienį panaikino visų laikinųjų apsaugos priemonių taikymą įmonių grupei „Alita“. Šios priemonės buvo pritaikytos Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi praėjusių metų lapkričio 25 dieną. Kauno apygardos teismo nutartis yra galutinė ir įsigalioja nedelsiant. Teismas taip pat nutarė netenkinti Serbijos privatizavimo agentūros prašymo papildomai areštuoti ir bendrovės pinigines lėšas. „Nutartis yra logiška, laukta ir svarbi mums bei mūsų verslo partneriams.

Policijos pareigūnai vienas po kito traukiasi iš tarnybos. Visuomenė baiminasi, kad nebebus, kas juos saugo, o policijos vadovybė, nors ir pripažįsta „nukraujavimą“, bet tragedijos neįžvelgia ir sako, kad reikalavimai policijai nemažės. Tragedijos nemato Penktadienį į Panevėžį atvykęs policijos generalinio komisaro pavaduotojas Algirdas Stončaitis ramino, kad biudžeto sumažinimas – laikinas dalykas ir vylėsi, kad situacija pagerės.

Euro zonos politikai, nuo Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy ir Vokietijos finansų ministro Wolfgango Schaubles iki buvusio Europos centrinio banko (ECB) prezidento Jeano-Claude‘o Tricheto teigia, kad Italija ir Ispanija turėtų sekti Baltijos šalių ir Airijos pavyzdžiu, rašo Europos reformų centro vyresnysis analitikas Simonas Tilfordas.

Tikimasi, kad savaitgalį bus pasirašyta sutartis tarp privačių kreditorių ir Graikijos valdžios dėl dalinio skolos restruktūrizavimo, penktadienį pareiškė Europos Sąjungos (ES) ekonomikos ir pinigų reikalų komisaras Olli Rehnas, dalyvaujantis Davose vykstančiame Pasaulio ekonomikos forume. „Jau esame ant sutarties pasirašymo slenksčio; jeigu ne šiandien (penktadienį), tai jau tikrai šį savaitgalį ji bus pasirašyta“, - sakė eurokomisaras, praneša „RIA Novosti“, remdamasi AFP.

Vengrijai jau kuris laikas nesiseka, jos valiuta forintas nuolat krito palyginti su euru, o skolinti pinigų šaliai niekas irgi nenori, praneša „Panorama“. Praeitą mėnesį Vengrijos valiuta forintas labai smarkiai krito palyginti su euru. O kainos ir taip žemesnės 20 procentų. Vengrijos valiuta forintas pernai nuo metų pradžios smuko net 12 procentų, o daugelis Vengrijos gyventojų pasiskolinę Šveicarijos frankais, kurie pastaruoju metu nuolat brango.

Stiprus Europos ekonomikos atsigavimas mažai tikėtinas, net jeigu gresianti recesija bus silpna, antradienį pareiškė Pasaulio bankas. Artimiausioje ateityje Europos ekonomikos augimas bus menkas, jį apsunkins skolos, kurios suvaldomo lygio gali nepasiekti iki 2030-ųjų. Bankas teigia, kad Europą gali išgelbėti tik didelės reformos vyriausybėse.

Antradienį Ispanija rinkoje sėkmingai pasiskolino 2,5 mlrd. eurų, informuoja AP. Ispanijos iždas antradienį pardavė trijų mėnesių trukmės iždo vekselių už 1,4 mlrd. eurų. Vidutinis pelningumas sumažėjo nuo 1,7 proc., nustatytų per paskutinį tokios pat trukmės skolos vertybinių popierių aukcioną, vykusį gruodžio 20 dieną, iki 1,3 proc. Iždas taip pat pardavė šešių mėnesių trukmės iždo vekselių už 1,1 mlrd. eurų, o jų pelningumas sumažėjo nuo 2,4 iki 1,8 proc.

Graikijos finansų ministerija sekmadienį pirmą kartą paskelbė ataskaitą apie fizinius asmenis, įsiskolinusius valstybei dėl nesumokėtų mokesčių: paaiškėjo, kad per 4 tūkst. šalies piliečių, vengiančių mokėti mokesčius, yra skolingi valstybei 14,9 mlrd. eurų. Valdžia jau kelis kartus grasino skolininkams paviešinti jų pavardes, o policija ne kartą yra sulaikiusi įžūliausius pažeidėjus, kuriuos dažniausiai iškart paleisdavo už užstatą.

Antrus metus namo administravimą „Šilutės butų ūkiui“ patikėję juknaitiškiai niekaip negali sulaukti stogo remonto. Į redakciją kreipusis viena namo gyventoja skundėsi administratoriaus neveiklumu, tačiau pamiršo paminėti, kad kone visi kaimynai yra nemokūs ir tiesiog skęsta skolose. Nebe pirmą kartą tvarkingai norintys gyventi žmonės tampa ne itin sektiną gyvenimo būdą pamėgusių kaimynų įkaitais.

Pasaulio bankas perspėjo besivystančias šalis būti pasiruošusioms „realiai“ grėsmei, kad, pagilėjus euro zonos skolų krizei, pasaulio ekonomika gali nugrimzti į 2008-2009 metais išgyventą nuosmukį. Pasaulio bankas sumažino ekonomikos augimo prognozes ir savo naujausioje oficialioje ataskaitoje teigia, kad Europą tikriausiai jau ištiko recesija. Jeigu euro zonos skolų krizė pagilės, pasaulio ekonomikos augimo prognozė bus dar prastesnė.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia pritarianti griežtesnei euro zonos ir visos Europos Sąjungos (ES) fiskalinei kontrolei, kuri leistų užkirsti kelią nepamatuotam išlaidų didinimui bei politiniam populizmui. Antradienį „Žinių radijui“ Prezidentė sakė, jog mažoms ir į eksportą orientuotoms ekonomikoms būtinas stabilumas didesnėse eksporto rinkose, ko šiuo metu dažnai pasigendama.

Reitingų agentūros „Standard & Poor's“ sprendimas sumažinti devynių euro zonos šalių reitingus priartino bankrotą Graikijoje, rašė „Twitter“ socialiniame tinkle „Pacific Investment Management Co.“ (PIMCO), valdančios stambiausią obligacijų fondą pasaulyje, vadovas Billas Grossas. Reitingų sumažinimas liudija apie tai, kad kai kurios šalys gali neįvykdyti savo skolos įsipareigojimų, ir Graikija bus pirmoji, teigia B. Grossas.

Europos laukia sunkūs metai, perspėja dauguma pasaulio finansų analitikų ir ekonomistų. Recesija euro zonoje, euro valiutos devalvacija bei prasiskolinusių Europos šalių bankrotas – niūriausios analitikų prognozės šiems 2012-iems drakono metams. Apie tai, ko tikėtis 2012 metais, klausiame „Danske“ banko vyresniosios analitikės Baltijos šalims Violetos Klyvienės.

Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schauble pasisakė prieš Europos centrinio banko (ECB) vaidmens plėtimą ir bendrųjų euro obligacijų emisiją, siekiant įveikti skolų krizę euro zonoje. JAV modelis, pagal kurį numatytas begalinis papildomas pinigų spausdinimas, „nefunkcionuos Europoje“, pareiškė W. Schauble žurnalistams sekmadienį. Jeigu ECB imsis tokių pat priemonių kaip JAV federalinis atsargų bankas, tai nepadės įveikti euro zonos krizės.

Maždaug du dešimtmečius gyvavusi bendrovė „Bomba“ neatlaikiusi konkurencinės kovos bankrutuoja. Garso įrašų leidėja, didmeninė jų pardavėja ir parduotuvių „Muzikos bomba“ patalpų savininkė prieš pat įsiteisėjant bankroto nutarčiai nusprendė pakeisti pavadinimą ir tapo UAB „Optinių laikmenų prekybos perspektyvos“, praneša delfi.lt.

Prancūzijos ministras pirmininkas Francois Fillon, komentuodamas šalies skolinimosi reitingo sumažinimą, šeštadienį sakė, kad Prancūzija stengsis kuo greičiau įgyvendinti taupymo priemones, praneša AP. Reitingų agentūra „Standard & Poor's“ sumažino šalies aukščiausią AAA skolinimosi reitingą iki AA+. Spaudos konferencijos metu F. Fillonas į klausimus atsakė liūdnu, apgalvotu tonu.

Per praėjusius metus Lietuvos gyventojų pradelstos skolos išaugo beveik 890 mln. litų ir siekia 2,76 mlrd. litų. Pernai sparčiausiai gyventojų uždelsti mokėjimai didėjo bankiniam sektoriui. Lėčiau įsiskolinimai augo telekomunikacijų, komunalinių paslaugų, vartojimo kreditų sektorių įmonėms. Šiuo metu pradelstų skolų turi 228 tūkst. fizinių asmenų, o jų skaičius per metus išaugo beveik 8 proc. – rodo asmeninės kredito istorijos sistemos Manocreditinfo.lt duomenys.

Europos Sąjunga pasiskolino finansų rinkose 3 mlrd. eurų, kuriuos skirs skolų krizės drebinamoms Airijos ir Portugalijos ekonomikoms palaikyti. Lėšos gautos per sėkmingą 30 metų trukmės obligacijų pardavimą pirmadienį. Per šią privalomąją emisiją buvo surinkta investuotojų lėšų, visų pirma, iš pačios ES: Vokietijos (70 proc.), Didžiosios Britanijos (13 proc.), Beneliukso šalių (8 proc.), taip pat Šveicarijos (apie 4 proc.

Formuojant šiųmetį biudžetą Savivaldybei teks nepamiršti ir susikaupusių skolų – ne vieno milijono litų. Sudėjusi visas įplaukas, Panevėžio miesto savivaldybė šiemet turėtų išgyventi iš kiek didesnio nei 209 milijonų litų biudžeto. Tačiau palyginus dar nepatvirtintą šiųmetį biudžetą su pernykščiu jau dabar aišku, jog 2012-aisiais Savivaldybės piniginė bus plonesnė. O joje dar reikės sukrapštyti beveik 18 milijonų litų, kuriuos Savivaldybė yra skolinga savo pačios valdomoms įmonėms.

Formuojant šiųmetį biudžetą Savivaldybei teks nepamiršti ir susikaupusių skolų – ne vieno milijono litų. Sudėjusi visas įplaukas, Panevėžio miesto savivaldybė šiemet turėtų išgyventi iš kiek didesnio nei 209 milijonų litų biudžeto. Tačiau palyginus dar nepatvirtintą šiųmetį biudžetą su pernykščiu jau dabar aišku, jog 2012-aisiais Savivaldybės piniginė bus plonesnė. O joje dar reikės sukrapštyti beveik 18 milijonų litų, kuriuos Savivaldybė yra skolinga savo pačios valdomoms įmonėms.

Nors Šiaulių universitetas neišlipa iš skolų, abejotinų pirkinių neatsisako. Kad svečiai iš užsienio nemanytų, jog atvažiavo į Afriką, jie šeriami saldainiais. Tokia logika vadovaujasi ŠU, kuriame mokomąja medžiaga virsta minkštasuoliai ar net televizoriaus staliukai, kuriems taškomi dešimtys tūkstančių litų. Prisipirko suvenyrų Praėjusiais metais ŠU pirko begales daiktų.

Didžiausias Italijos bankas „UniCredit“ įspėjo investuotojus, kad jeigu euro zonos krizė pablogės, euro gali būti atsisakyta, tačiau banko vadovas Federico Ghizzoni teigia, kad toks scenarijus tebėra nerealistiškas, informuoja AFP. „Nerimas, kad euro zonos skolų krizė pablogės, gali paskatinti sugrąžinti nacionalines valiutas vienoje ar keliose šalyse, arba, itin blogomis aplinkybėmis, apskritai atsisakyti euro“, - teigiama banko pranešime.

Ketvirtadienį euro kursas nukrito iki 1,2831 dolerio, žemiausio lygio per 16 mėnesių, ir iki 98,58 jenos, mažiausio lygio nuo 2000 m. gruodžio. Kaip praneša AFP, investuotojai toliau išpardavinėja Europos valiutą, nes baiminamasi, kad skolų krizė plėsis. Prekiautojų nuotaikoms beveik neatsiliepė Prancūzijos obligacijų išpardavimas. Investuotojai daugiau sureagavo į naujienas iš Ispanijos - vietos Finansų ministerija paskelbė, kad kreditinės organizacijos privalo rezervuoti dar 50 mlrd.

Graikija gali atsidurti už euro zonos ribų, jeigu nepasirašys naujos kreditinės sutarties su ES, pareiškė oficialus vyriausybės atstovas Pantelis Kapsis (Pantelis Kapsis). „Kredito sutartis turi būti pasirašyta, antraip atsidursime už rinkų ir už euro zonos ribų“, - pareiškė P. Kapsis per televizijos kanalo „Sky“ eterį. Graikija dalyvauja derybose dėl naujos 130 mlrd. eurų paskolos sutarties su ES įgyvendinimo.

Stebuklas taip ir neįvyko – rimtos finansų ir ekonomikos problemos Europoje, pirmiausia euro zonoje, nenužengė praeitin kartu su 2011-aisiais. Mėnesiai vėl pradedami skaičiuoti iš naujo, o ekonomikos bėdos – senos, bet, laimė, išsprendžiamos. Bet jau toli graži ne visi ekspertai prognozuoja visišką euru paremtos sistemos žlugimą. Kad problemų Europos Sąjungoje kol kas  su kaupu, rodo naujausi įvairių šalių oficialių atstovų pasisakymai.

Naujoji Ispanijos vyriausybė pranešė, kad 8,9 mlrd. eurų apkarpys išlaidas bei padidins mokesčius ir taip sieks sumažinti valstybės skolas, informuoja BBC. Tai pirmasis pranešimas apie taupymo priemones, iš viso kitąmet išlaidos bus apkarpytos 16,5 mlrd. eurų. Premjeras Mariano Rajoy prižadėjo kitąmet žūtbūt sumažinti viešąjį deficitą iki 4,4 proc.

Pasaulio akcijų rinkoms šie metai buvo neramūs, dauguma jų smuko, informuoja BBC. Dėl revoliucijos Libijoje pirmoje metų pusėje naftos kainos smarkiai išaugo, o aukso kaina pasiekė naują rekordą, nes investuotojai ieškojo saugių investicijų. Tuo tarpu euro kursas JAV dolerio atžvilgiu šiuos metus tikriausiai baigs žemiausiame lygyje per 15 mėnesių.

Nepaisant besitęsiančios skolų krizės, dauguma vokiečių nemano, kad euras žlugs. Atitinkamos apklausos metu 57 proc. respondentų nurodė tikintys, kad euro zona kitais metais išliks. Tik 20 proc. apklaustųjų teigė spėjantys, kad 2012-aisiais euro nebeliks, skelbia laikraštis „Bild“, remdamasis „YouGov“ instituto apklausa. Vokiečiai lieka optimistai ir kitais finansiniais klausimais. 38 proc. jų sakė, kad kitais metais netaupys daugiau nei praėjusiais. 30 proc.

Graikijos ministro pirmininko Luco Papademos vyriausybė mėgins per ateinančius tris mėnesius skolų krizės krečiamoje šalyje sukurti 150 00 naujų darbo vietų. Apie tai premjeras paskelbė trečiadienio vakarą po vyriausybės posėdžio. „Krizė ir nedarbas palietė tūkstančius šeimų“, – sakė L. Papademos. Atėnai naujas darbo vietas mėgins kurti pirmiausiai Europos Sąjungos (ES) pinigais. Taip pat bus remiami pagalbos reikalingi gyventojai.

Kas dešimta kelionių agentūrų turi neįvykdytų kreditorinių įsipareigojimų, o beveik 15 proc. visų šio sektoriaus įmonių pasižymi aukšta nemokumo rizika, rodo kreditų biuro „Creditinfo“ atlikta analizė. „Creditinfo“  duomenimis, kelionių agentūrų uždelstos skolos sudaro 890 tūkst. litų ir per šiuos metus išaugo 80 tūkst. litų. Areštuoto jų turto vertė siekia 4,5 mln. litų, o skolos "Sodrai" - 350 tūkst. litų.

Kelionių agentūrų pradelstos skolos sudaro 890 tūkst. litų ir per šiuos metus padidėjo 80 tūkst. litų. Areštuoto jų turto vertė siekia 4,5 mln. litų, o skolos „Sodrai“ – 350 tūkst. litų. Pusė kelionių agentūrų Registrų centrui nėra pateikusios metinių finansinių rezultatų. 15 proc. šios srities įmonių pasižymi aukšta nemokumo rizika, o kas dešimta turi neįvykdytų kreditorinių įsipareigojimų – rodo kreditų biuro „Creditinfo“ atlikta analizė.

Rizikos, gresiančios Europos finansų sistemai, stiprėja, ketvirtadienį pareiškė Europos sisteminės rizikos taryba (ESRB). Organizacija, įsteigta tam, kad įspėtų apie gresiančius sunkumus, pranešė, kad euro zonos skolų rinkų sunkumai ir nepasitikėjimas Europos bankais stiprino rizikas, gresiančias regionui. „Priklausomybė nuo centrinių bankų išaugo ir daugėja požymių, kad įtempta finansinė situacija turi įtakos realiajai ekonomikai“, - sakoma ESRB pareiškime.

„Išanalizavus gyventojų skolinimosi ir skolų grąžinimo elgseną, matyti, kad labiausiai skolų grąžinimo aktyvumą lemia ne simbolinės datos (pavyzdžiui, Kalėdos ar metų pabaiga), o sezoninis žmonių pajamų ir išlaidų svyravimas“, – sako SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė. Analizė atlikta remiantis įmonės „Creditinfo Lietuva“ 2005 – 2011 metų duomenimis.

Trečiadienį bankai iš Europos centrinio banko (ECB) paėmė trejų metų trukmės paskolų už beveik pusę trilijono eurų, tačiau analitikai nėra įsitikinę, kad tokios rekordinės sumos užteks norint išspręsti skolų krizę, informuoja AFP. Trečiadienį ECB pranešė, kad pirmą kartą teiks komerciniams bankams trejų metų trukmės paskolas ir taip bandys sustiprinti investuotojų pasitikėjimą euro zona. Maždaug 523 bankai paėmė paskolų už rekordinę sumą – 489,2 mlrd. eurų.

Europos centrinis bankas (ECB) pirmą kartą teiks komerciniams bankams trejų metų trukmės paskolas ir taip bandys sustiprinti investuotojų pasitikėjimą euro zona, informuoja BBC. Bankas tikisi, kad išduos 450 mlrd. eurų paskolų. Kai buvo pranešta apie tokį ECB planą, Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy sakė, kad bankai šiuos pinigus galėtų investuoti į euro zonos valstybių skolas. Tačiau analitikai nėra tikri, kad bankai paskolų lėšas naudos būtent taip.

Pirmą kartą nuo 2004-ųjų metų gyventojų paskolų ir indėlių santykis pasiekė vienetą. „Tai reiškia, kad visos paskolos galėtų būti padengtos gyventojų indėliais, bet ne visi, turintys paskolą, turi ir santaupų“, – pastebėjo „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė Odeta Bložienė. Tyrimas parodė, kad daugiau nei kas antras lietuvis, turintis finansinių įsipareigojimų, neturi santaupų.