sklypas

Pernai gyventojai aktyviau nei 2011–aisiais domėjosi žemės sklypais: nupirkta beveik dešimtadaliu daugiau sklypų nei užpernai. Tam įtakos galėjo turėti ir vis augantis gyventojų noras įsikurti ne butuose, o individualiuose namuose. Dalis besidominčiųjų nekilnojamuoju turtu nusprendžia pirkti ne pastatytą namą, o įsigyti žemės plotelį ir namą statytis patys. Praėjusiais metais visoje Lietuvoje užfiksuota 7,5 proc.

Salomėja Pranaitienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Žemės mokestį pradėjus skaičiuoti pagal vidutinę žemės rinkos vertę, nepatenkinti gyventojai ir verslininkai. Mat jiems sklypo vertė padidėja kelis kartus, pakyla mokesčiai už žemę. Žemės savininkų sąjunga siūlo taisyti šį įstatymą, praneša „Panorama“. Vietoj ankstesnio pusantro procento tarifo dabar kiekvienos savivaldybės valia jis gali svyruoti nuo 0.01 iki 4 proc.

Teismo posėdžiuose, kuriuose gvildenami ne tik atskiriems piliečiams, bet sykiu ir visai Biržų senamiesčio plėtrai itin aktualūs klausimai, rajono savivaldybė kartais net nesiteikia dalyvauti. O štai į sostinės verslininkų norus aptarti turgaus sklypo reikalus, regis, stengiamasi atsižvelgti.

Investuotojams iš užsienio Baltarusijoje bus leidžiama įsigyti privačios nuosavybės žemės, remdamasi ekonomikos ministru Nikolajumi Snopkovu skelbia „RIA Novosti“. Šiuo metu užsieniečiai negali nusipirkti žemės sklypų buvusioje Sovietų Sąjungos respublikoje. „Nuo 2013 metų mes siūlome šį klausimą išspręsti (...), parduodant žemės sklypus investuotojams su privačios nuosavybės dokumentais“, – sakė N. Snopkovas.

Kaip reaguotumėte, jei vieną dieną sužinotumėte, kad namas, kuriame gyvenate, bus nugriautas? Su tokia realybe susidūrė vieno Giedraičių gatvės daugiabučio gyventojai. Žinia buvo netikėta Nei privačiojo verslo, nei valdžios institucijų atstovai derėtis su žmonėmis nesirengia. Atrodo, kad, turint pinigų, valdžios ir noro, viską galima daryti savininkams už nugaros. Praeiviai Giedraičių gatvėje mato stovintį 2-u numeriu pažymėtą visai padorų trijų aukštų daugiabutį, jame gyvena žmonės.

Teismo nuo pareigų nušalintas Lietuvos futbolo federacijos (LFF) prezidentas Julius Kvedaras su buvusiu EBSW veikėju Kauno savivaldybę bandė įstumti į aferą. Jie už kelis pastatėlius bandė gauti milijonus kainuojančių turgaus akcijų. Pribloškė įžūlumu „Kauno dienai“ J.Kvedaras teigė, kad nepažįsta „Corporate Property Holding“ (CPH) generalinio direktoriaus Arūno Vilkelio, tačiau ant rašto, pasiekusio Kauno miesto savivaldybę, puikuojasi LFF prezidento J.Kvedaro ir A.Vilkelio parašai.

Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko pavaduotoja, Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Agnė Bilotaitė į artimiausio komisijos posėdžio darbotvarkę paprašė įtraukti klausimą dėl Trakų centre esančio parko žemės dalies atidavimo privatiems asmenims teisėtumo. Svarstyti šį klausimą nuspręsta kilus abejonėms dėl galimai pažeistų galiojančių įstatymų ir viešojo intereso.

Lietuvoje priskaičiuojama beveik 6 000 ežerų ir mažų ežerėlių, tačiau tik prie nedidelės jų dalies galima poilsiauti ar gyventi. Šalies ežerų kadastro duomenimis, ežeringiausi Lietuvos rajonai – Zarasų, Molėtų, Ignalinos, Trakų, Elektrėnų ir Lazdijų, o vidurio Lietuvoje ir pamaryje ežerų reta. Ir tai dar ne visos kliūtys norintiems įsikurti prie ežero – būtina laikytis ir aplinkos apsaugos reikalavimų, turėti leidimą statybai.

Nuo šimto iki keliasdešimties tūkstančių litų. Tiek aplinkai tvarkyti ir želdiniams prižiūrėti, anot šias paslaugas teikiančių bendrovių, negaili ne tik įmonės, bet ir pavieniai gyventojai. Profesionalų teigimu, pagal klientų ir užsakymų skaičių rinka jau beveik sugrįžo į prieškrizinį lygį. Nuosavų namų savininkams yra ką veikti. Vien lietaus laistoma žolė neleidžia atsipalaiduoti.

Už Eu­ro­pos Są­jun­gos mi­li­jo­nus re­konst­ruo­ja­mas Pak­ruo­jo dva­ras trau­kia ne tik tu­ris­tus, bet ir že­mės skly­pų supirkėjus. Dva­ro pa­šo­nė­je že­mė ta­po bran­gi. Prieš ke­lio­li­ka me­tų Pak­ruo­jo po­nų pa­rengtas pla­nas pra­de­da­mas įgyven­din­ti: grei­tai uni­ka­lų dva­rą iš vi­sų pu­sių ap­sups tur­tin­gų­jų gy­ve­na­mie­ji ra­jo­nai. Ku­me­čiams čia ne vie­ta.

Lietuvos prezidento Algirdo Mykolo Brazausko našlė Kristina Brazauskienė pagaliau pasiryžo parodyti dar neregėtus  savo šeimos turtus.  Trečiadienio vakarą ji  pirmą kartą LNK „Karamelinių naujienų" kūrybinę grupę ir visą Lietuvą kviečia į ką tik pastatytą, dažais ir prabanga kvepiančią sodybą Trakų rajone, ant Margio ežero kranto. „Tą žemę aš įsigijau pagal skelbimą. Kainavo gan pigiai, nes sklypas buvo tikras šabakštynas", - apie naują nekilnojamąjį turtą sakė K. Brazauskienė.

Užp­raei­tą sa­vai­tę Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės ta­ry­ba pa­tvir­ti­no Lais­vo­sios eko­no­mi­nės zo­nos ri­bas – 218 hek­ta­rų, ku­rie bu­vo nu­ma­ty­ti ant­ra­jam ir tre­čia­jam Pra­mo­ni­nio par­ko plėt­ros eta­pams. Po­li­ti­kai neat­siž­vel­gė į sa­vo įmo­nės „Šiau­lių oro uos­tas“ pra­šy­mą re­zer­vuo­ti uos­to priei­gas plės­tis atei­ty­je.

Ketvirtadienio, gegužės 3 d. vakarą Justiniškių mikrorajone esančios vienos iš didžiausių Vilniaus metalinių garažų bendrijų teritorijoje vyko susirinkimas, kurio metu jos nariams buvo pranešta, kad pagal praėjusių metų rugsėjo 20 d. priimtą teismo sprendimą atstatytos privačios nuosavybės sklypo dalį užimantys garažai turi būti iškeldinti.

Taip nusprendė Vlniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo narys kaltintas  piktnaudžiavimu tarnyba ir areštuoto turto perleidimu. Teisme V.Čeglikas ne kartą sakė buvęs nepagrįstai apkaltintas, aiškino tik vykdęs įsiteisėjusius teismo sprendimus, kuriai buvo įpareigotas parduoti areštuotą  turtą.Teismo nuosprendis per 20 dienų dar gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Žemdirbiams sunku suvokti, kodėl turint išsamius šalies dirvožemių našumo duomenis dirbamą žemę nuspręsta apmokestinti pagal rinkos vertę. Senas žemės vertinimo tradicijas išsaugojusi Lietuva – viena iš nedaugelio Europos šalių, sukaupusių išsamią informaciją apie visos šalies dirvožemius. Neseniai išleista grupės mokslininkų parengta monografija „Lietuvos žemės našumas“, kurioje pateiktas atnaujintas žemės našumo vertinimas.

Alytaus kaimynystėje, Alovės seniūnijos Takniškių kaime, tuoj už viaduko į Pivašiūnus, daugiau kaip aštuonių hektarų žemės plotą, kuriam suteikta teisė dalyti į daugiau nei 30 sklypelių mažaaukščių namų statybai, valdo du asmenys. Tai Alovės seniūnė Irma Kašėtienė ir Alytaus rajono savivaldybei pavaldžios Greitosios medicinos pagalbos stoties mechanikas Jonas Danilevičius.

Advokatų kontora „Borenius“ kartu su projekto partneriais Mykolo Romerio universiteto Studentų atstovybe (MRUSA) ir interneto portalu „Balsas.lt“ bei savaitraščiu „Balsas.lt savaitė“ kviečia MRU studentus dalyvauti konkurse „Borenius“ stipendijai gauti. „Borenius“ stipendija bus įteikta geriausio straipsnio „Nuosavybės teisės įgyvendinimas į žemės sklypą Mėnulyje“ autoriui.

Siekiant 2012 metų ketvirtą ketvirtį iš esmės užbaigti žemės grąžinimą, siūloma sudaryti galimybę už valstybės išperkamą žemę miestuose atlyginti pinigais.

Šalies žiniasklaida praneša, kad į Lietuvą, taip pat ir į Tauragę, vėl veržiasi didžiausias Europos prekybos tinklas „Lidl“. Šis maisto produktais prekiaujantis vokiečių tinklas mūsų šalyje buvo įsigijęs 28 sklypus prekybos centrams statyti (vieną jų – Tauragėje). Prasidėjus krizei 21 sklypą pardavė. Dabar ši mažmeninės prekybos milžinė vėl žengia į Lietuvą, kalbama, kad „Lidl“ žvalgosi sklypo prekybos centrui statyti Tauragėje.

Ketvirtadienį miesto tarybos priimtas sprendimas uždegė žalią šviesą koogeneracinės elektrinės statybai ir milijardinei investicijai. Taryba priėmė sprendimą patvirtinti detalųjį planą, kuriuo buvo siekiama suformuoti žemės sklypą Taikos pr.

Nekilnojamojo turto kainoms, palyginti su kainų piko laikotarpiu, pastebimai nukritus, vis dėlto ne kiekvienas gyventojas gali pirkti brangesnį būstą ir tikrai ne kiekvienas turi savų lėšų jam įsigyti. Šiuo metu populiariausias pigiausias nekilnojamasis turtas, o jis dažniausiai įsigyjamas ne iš santaupų, bet pardavus turimus namus arba skolinantis. Dauguma įperka tik iki 150 000 Lt kainuojančius butus Suma, už kurią būsto ieškantieji įpirktų butą šiuo metu, jau kurį laiką nesikeičia.

Pirmadienį tikėtasi, kad bus paskelbtos prokuroro siūlomos bausmės vadinamosios Kauno korupcijos bylos veikėjams: buvusiam Seimo pirmininkui, miesto politikams ir verslininkėms, tačiau baigiamoji prokuroro Aido Mažeikos kalba vakar Kauno apygardos teisme užtruko pernelyg ilgai. Teismo posėdis prasidėjo po pietų, tad prokuroras iki darbo pabaigos nespėjo pasakyti, kokių bausmių siekia visiems penkiems bylos kaltinamiesiems.

Kauno apygardos prokuratūros prokuroras teisme pasiekė, kad būtų panaikintas Alytaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas dėl detaliųjų planų tvirtinimo, kuriuo buvo patvirtintas Alytuje esančio žemės sklypo ribų keitimas, praplečiant sklypą valstybinės žemės fondo sąskaita.

Seimo nariui Arminui Lydekai ir jo žmonai Olgai Brigitai Lydekienei parengus pakoreguotą butų Žydų g. 4A-11 rekonstrukcijos projektą, Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) pirmadienį nutraukė administracinę bylą panaikinti statybos leidimą namo Žydų g. 4A-11 rekonstrukcijai.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius.Jau įpratome, kad nekilnojamojo turto kainos kelerius metus augo greitai ir sunkiai paaiškinamai. Tai skatina daug priežasčių: bankų paskolų politika, valdžios sprendimai, rinkoje veikiantys spekuliantai.