skiepai

Slaugos ir globos namų gyventojams skirta vakcina Lietuvą pasieks kitą savaitę, sako Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerė. Tačiau, pasak Jurgitos Grebenkovienės, šie žmonės nuo koronaviruso bus skiepijami tik po to, kai jiems bus atlikti antikūnų testai.  Be kita ko, ji neatmeta galimybės, kad be privalomo testavimo nebus vakcinuojamos ir kitos grupės. „Slauga, globa...Yra toks matymas, kad turėtume atlikti testavimus prieš skiepijant, nes žinome, kad vakcinų yra tikrai mažai.

Vos į Lietuvą spėjo atkeliauti pirmosios nedosnios COVID-19 vakcinų dozės, kilo daug klausimų, ar ja gali būti skiepijami visi – ar bus kokių apribojimų persirgusiems žmonėms, dabar tebesergantiems? Ar tikslinga prieš skiepijantis atlikti antikūnų testą? Į visus šiuos klausimus Nacionalinio vėžio instituto gydytojas, imunologas Marius Strioga.

Pirmoji vakcinų siunta pasiekė Lietuvą dar gruodžio 26 d. ir toliau keliauja nauji jos kiekiai. Visgi nors dalis medikų jau džiaugiasi pasiskiepiję pirmąją doze, plačioji visuomenė vakcinos artimiausiais mėnesiais dar negaus. Tai, kaip bus atliekamas skiepijimas, griežtai numatoma Operacijų vadovo sprendimais. Kaip aiškino Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerė Jurgita Grebenkovienė, pirmiausia per pirmą ketvirtį planuojama paskiepyti medikus.

Istorinė diena jau išaušo – dar antrąją Kalėdų dieną Lietuvą pasiekė COVID-19 vakcina ir paskiepyti pirmieji medikai. Visgi nors skiepų daug kas laukia kaip „išsigelbėjimo“ ir grįžimo prie įprasto gyvenimo, specialistai įspėja, kad to tikėtis artimiausiais metais neverta.  Nepaisant džiugesio dėl toliau keliaujančių pirmųjų vakcinos dozių, masinio plačios visuomenės skiepijimo per pirmąjį kitų metų ketvirtį Sveikatos apsaugos ministerija tikėtis nesiūlo.

Gydytojai ir slaugytojai toliau skiepijami nuo COVID-19. Dalis jų jau gavo pirmąsias vakcinos dozes, tačiau viešumoje ima plisti skundai, kad ne visi sulaukia skiepo tokia tvarka, kokia turėtų. Tad ar tikrai skiepus gauna tie medikai, kuriems jų labiausiai reikia? Apie tai – portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su gydytoju Robertu Adomaičiu.

Dalis slaugytojų ir gydytojų jau gavo pirmąsias COVID-19 vakcinos dozes. Visgi medikų bendruomenėje spėjo kilti šurmulys, kad ne visi sulaukia skiepo taip, kaip numatyta.  Džiaugdamasis, kad „ledai pajudėjo“ ir medikų vakcinavimas pagaliau pradėtas, Kauno klinikų Anesteziologijos klinikos vadovas prof. Andrius Macas ragino išlikti santūriems.

Baltarusija antradienį pradėjo masinį skiepijimą nuo pandeminio koronaviruso rusiška vakcina „Sputnik V“.  Baltarusija tapo pirmąja šalimi po Rusijos, vakcinavimui nuo koronavirusinės infekcijos naudojančia šį rusišką preparatą.    Apie 9,5 mln. gyventojų turinčioje Baltarusijoje, oficialiais duomenimis, nustatyta daugiau kaip 188 tūkst. COVID-19 atvejų, beveik 1 400 užsikrėtusiųjų mirė.

Į Lietuvą jau keliaujant pirmosioms „Pfizer-BioNTech“ vakcinų dozės, kyla klausimų, kas tai per vakcina, kokios jos sudedamosios dalys ir veikimas. Visus akcentus šioje vietoje sudėlioja virusologas, prof. Saulius Čaplinskas. Jis visų pirma pažymi, kad tai yra sintetinė vakcina, kurios veiklioji dalis yra sintetinė modifikuota informacinė RNR molekulė (iRNR), koduojanti SARS-CoV-2 viruso spyglio glikoproteino (S) analogą.

Lietuvoje – jau antroji vakcinų nuo koronaviruso siunta. Vėl beveik 11 tūkst. dozių. Tačiau Sveikatos apsaugos ministerija nusprendė ją laikyti sandėly pakartotiniam šiomis dienomis besiskiepijančių medikų skiepijimui, apsidrausdama dėl galimų vakcinos tiekimo sutrikimų. Tuo metu medikų vakcinacija šiandien jau vyksta ir mažesnėse ligoninėse. Bet melagienų skleidėjai irgi nesnaudžia, tad specialistai pataria labai kritiškai žiūrėti į vakcinaciją juodinančias žinutes internete.

Pirmąją vakcinavimo dieną paskiepyta 2270 medicinos darbuotojų, sekmadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Jos duomenimis, Vilniuje iki 17 valandos paskiepyta 700, Kaune – 440, Klaipėdoje – 160, Šiauliuose – 120, Panevėžyje – 850 asmenų. Procedūra, anot ministerijos, vyko 26 skiepijimo punktuose. Sekmadienį Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio ligoninės sutartinai vakcinacijos procesą pradėjo vienu metu – aštuntą valandą ryto.

Europos Sąjungos (ES) šalys sekmadienį oficialiai pradėjo koordinuotą kampaniją, per kurią nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19 bus skiepijami kai kurie iš labiausiai pažeidžiamų su didžiausia per šimtmetį visuomenės sveikatos krize kovojančio bloko gyventojų. Sekmadienio ryte buvo paskiepyti kai kurie sveikatos priežiūros darbuotojai, senjorai ir kai kurie politikai, kurie šį žingsnį žengė siekdami patikinti visuomenę, jog skiepai yra saugūs.

Lietuvoje prasidėjo vakcinacija nuo koronaviruso. Didžiosiose šalies ligoninėse nuo ankstyvo ryto vienas po kito skiepijosi medikai. Jie sako, kad skiepo jausmas toks pat kaip nuo gripo. Medikai tikisi, kad pasiskiepiję ir po mėnesio įgiję imunitetą galės ne tik sumažinti įtampą ligoninėse, bet ir laisvai vaikščioti į svečius. Tiesa, yra ir atsisakančių skiepytis. Tokius medikus Santaros klinikos grasina nebeprileisti prie sunkiausių ligonių ir perkelti į kitus skyrius.

„Antivakseriai“ ir melagienų rašytojai nesnaudžia. Socialiniame tinkle „Facebook“ jau galima pamatyti netikrų naujienų apie tariamą vakcinų šalutinį poveikį, rašo naujienų portalas jp.lt. Socialiniuose tinkluose plinta informacija, kad šiandien COVID-19 vakcina paskiepytų medikų ir slaugytojų sveikata tik blogėja, jie viduriuoja, o Panevėžio ligoninės direktoriui prasidėjo traukuliai.

Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pasidžiaugė, kad Lietuva pradėjo skiepyti medikus. Tiesa, politikas pabrėžė esminę sąlygą, kuri neleistų atliktiems darbams nueiti veltui. A. Veryga „Facebook‘e rašė: „Pagaliau. Būtent toks žodis pirmasis ateina į galvą pamačius FB savo skiepų pažymomis besidalinančius medikus. Mėnesiai laukimo, planavimo, priimtų sprendimų ir apsisprendimų, įsigyta būtina įranga ir priemonės.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad vienu metu skiepijimo nuo COVID-19 procesą pradėjusi Europos Sąjunga pademonstravo ryžtą ir vienybę. „Šiandien Lietuva pradėjo taip ilgai lauktą mūsų žmonių skiepijimą, kuris yra didelis žingsnis šaliai grįžtant į normalų gyvenimą. Europos Sąjunga pademonstravo ryžtą ir vienybę ne tik santykiuose su vakcinos gamintojais, bet ir tarpusavyje.

Sekmadienio rytą penkios didžiosios Lietuvos ligoninės pradėjo pirmųjų medikų skiepijimą nuo koronaviruso. Kauno regiono medikams skirta apie 3 tūkst. dozių ir per artimiausias tris dienas planuojama, kad regione vakcinas gaus 11 ligoninių medikai. Kauno klinikų generalinis direktorius teigė, kad apsispręsta laikinai persirgusių žmonių neskiepyti, bet vėliau jie tikrai turės būti skiepijami. Pirmoji Kauno klinikose paskiepyta slaugytoja Jolanta Litvinienė.

Sekmadienio rytą penkios didžiosios Lietuvos ligoninės pradėjo pirmųjų medikų skiepijimą nuo koronaviruso. Pirmoji paskiepyta Jolanta Litvinienė, COVID-19 antrajame skyriuje dirbanti slaugytoja, ten dirbanti du mėnesius. Po paskiepijimo ji sakė, kad jaučiasi puikiai ir ragino pasitikėti mokslu. Kviečiame stebėti vaizdo įrašą: Užpildžiusi dokumentus J. Litvinienė užėjo į skiepijimo kabinetą.

Kaip iš tikrųjų veikia skiepai nuo Covid-19? Iš ko pagaminta vakcina ir kaip organizme ji sukuria apsaugą nuo ligos? Netrukus vakciną gaus pirmieji Lietuvos medikai ir mokslininkai ramina, kad ampulėse nėra nei paties viruso, nei kitų kenksmingų žmogui medžiagų. Baimintis šalutinio poveikio esą nereikėtų – nedideli skausmai dūrio vietoje ar nuovargis jau paskiepytiems žmonėms trunka ne ilgiau nei gavus vakciną nuo bet kurių kitų ligų, nuo kurių beveik visi esame paskiepyti vaikystėje.

Koronaviruso aktualijoms ir toliau netylant, girdima ir naujomis vakcinomis nepasitikinčių žmonių. Prieš skiepus nusiteikę žmonės bijo, kad skiepai žmogaus organizmą gali paveikti neigiamai. Britų mokslininkė dalijasi savo nuomone. Koronaviruso vakcinos ekperimente pati dalyvavusi gydytoja dr. Ellie Cannon sako nuolat girdinti žmonių dvejonių dėl vakcinos. Vieniems vakcina atrodo skubota, kitiems skiepytis tiesiog baisu.

Prie gero gyvenimo yra greitai priprantama ir 2020-ieji tapo to pavyzdžiu. Covid-19 pandemija privertė žmoniją prisiminti, kokie pavojingi gali būti infekcinių ligų protrūkiai, ir kaip vakcinos tokiais atvejais tampa vienintele viltimi grįžti į normalų gyvenimą.  Koronavirusas – ne pirmasis žmonijos priešas, kuriam įveikti yra pasirenkama masinė vakcinacija. Šimtai milijonų žmonių išgyveno tik dėl to, kad atsirado būdas sutramdyti nematomą žudiką, kuris terorizuoja visą pasaulį.

Daugiau kaip milijonas žmonių Jungtinėse Valstijose jau gavo pirmąją vakcinos nuo koronaviruso dozę, trečiadienį pranešė JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrų (CDC) direktorius Robertas Redfildas. „Jungtinės Valstijos šiandien pasiekė ankstyvą, bet svarbią gairę – žinybos pranešė, kad nuo tada, kai prieš 10 dienų buvo pradėtas skiepijimas, jau daugiau kaip milijonui žmonių buvo sušvirkšta pirmoji COVID-19 vakcinos dozė ", – sakė R. Redfieldas.

Skiepijimą nuo COVID-19 penkiose Lietuvos ligoninėse sekmadienį planuojama pradėti vienu metu – 8 valandą ryte, pranešė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. „Šiandien jau turėjome tokią generalinę repeticiją su penkiais mūsų koordinaciniais centrais – penkiomis didžiausiomis ligoninėmis Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje.

Mokslininkai neslepia, kad naujoji Didžiojoje Britanijoje fiksuojama koronaviruso atmaina jau gali būti pasiekusi Lietuvą. Visgi nors šis virusas gali plisti iki 70 proc. greičiau, dar trūksta duomenų, kiek ši viruso atmaina pavojingesnė ir ar galėtų turėti įtakos skiepų efektyvumui. Kol kas žinios optimistinės, tačiau specialistai įspėja, kad tokiu atveju lauktų dar griežtesnės karantino priemonės.

Koronavirusui ir toliau siančiant pasaulyje, lengviau atsikvėpti leidžia naujos vakcinos. Jomis jau paskiepyta dalis gyventojų, Lietuvoje skiepijimas prasidės savaitgalį. Tačiau ramybės neduoda kitas klausimas. COVID-19 užsikrėsti gali ir naminiai gyvūnai, tad kada skiepysime juos? Dar praėjusį mėnesį pranešta apie COVID-19 protrūkius audinių fermose Lietuvoje. Imta baimintis, kad virusu gali užsikrėsti ir naminiai gyvūnai – šunys bei katės.

Covid-19 vakcina Lietuvą pasieks jau savaitgalį. Nepaisant to, baimių ir klausimų apie šiuos skiepus visuomenėje apstu. Kauno klinikų gydytoja tikina, kad vakcina bus saugi tiek lėtinių ligų turintiems asmenims, tačiau esama ir išimčių, kada reikėtų būti atidesniems. Jau persirgę asmenys taip pat kol kas gali būti ramūs – vakcina jiems nėra būtina.

Lietuva jau ruošiasi pirmosioms vakcinas nuo koronnaviruso – pristatyti du ultra žemos temperatūros šaldikliai joms saugoti.  O skiepams ruošiasi ne tik valdžia, bet ir šalies gyventojai: naujausių apklausų duomenimis – net du trečdaliai Lietuvos žmonių žada skiepytis nuo koronaviruso. O ,,antivakseriai” meta visas pajėgas bandydami apmulkinti neapsisprendusius skiepytis, skleidžia melagienas bei prasimanymus apie vakcinas.

Metų pabaigoje Lietuvą pasieksianti „Pfizer“ Covid-19 vakcina išskirtiniais šalutiniais poveikiais nepasižymi, ramina mokslininkai. Jie turėtų būti panašūs į kitų vakcinų sukeliamą efektą. Tai pat tvirtinama, kad vakcinos efektyvumas analogiškas ir skirtingoms amžiaus grupėms, ir rizikos grupėse esantiems asmenims. Pirmoji vakcinų nuo koronaviruso siunta Lietuvą pasieks gruodžio 26 d., skiepijimas prasidės gruodžio 27 d. „Vakcinos veiksmingumas yra tikrai aukštas, jis siekia 95 proc.

Iš karto po Kalėdų – jau šį sekmadienį Lietuvoje nuo koronaviruso bus skiepijami pirmieji medikai. Sveikatos apsaugos ministerija žada, kad iki Naujųjų metų į Lietuvą atkeliaus dar viena nedidelė bendrovės ,,Pfizer“ ir ,,Biontech” vakcinos partija. Gydymo įstaigos jau sudarinėja fronto linijose dirbančių ir nuo Covid-19 ketinančių skiepytis medikų sąrašus.

Šveicarija tapo antrąją Europos šalimi po Didžiosios Britanijos, kuri patvirtino kompanijų „Pfizer“ ir „BioNTech“ vakcinos naudojimą. Tuo tarpu Jungtinėse Valstijose palaiminimą masiniam skiepijimui gavo jau antra vakcina. O kol likusios Europos šalys dar tik laukia skiepų, viena po kitos jos skelbia apie šventiniu laikotarpiu įvedamus griežtus ribojimus. Jungtinėse Valstijose mirčių nuo koronaviruso skaičiams ir toliau nepaliaujamai augant – šalyje patvirtintas jau antros vakcinos naudojimas.

Pirmosios į Lietuvą atkeliausiančios vakcinos nuo koronaviruso užteks vos 5000 žmonių. Jau aišku, kad po Naujųjų Lietuvą pasieks pirmoji siunta su mažiau nei 10 tūkst. dozių. Tiesa, Prezidentūra sako, kad bėda ne vakcinų skaičius, o sklandus skiepijimo užtikrinimas. Tačiau ne visi prioritetą skiepytis turintys žmonės vakcinų laukia – yra abejojančių ir medikų, ir globos namų darbuotojų.

Europos Komisijai (EK) pranešus, jog vakcinavimas nuo koronaviruso prasidės gruodžio 27-ąją, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuva taip pat turėtų laikytis šio grafiko. G. Nausėdos teigimu, EK pirmininkės Ursulos von der Leyen biuras informavo, kad skiepai Lietuvą, kaip ir kitas Europos Sąjungos šalis, turėtų pasiekti iki gruodžio 26-osios.

Pasigirdo nauja žinia, kad pirmosios vakcinos Lietuvą galėtų pasiekti jau per Kalėdas. Pagal dabartinį planą, pirmiausia į Lietuvą turėtų atkeliauti apie 10 tūkst. vakcinų dozių. Pirmiausia ruošiamasi skiepyti medikus ir gydymo įstaigos jau dėlioja sąrašą, kurios gydytojus statyti į pirmąją eilę, nes iš pirmosios partijos visiems medikams nepakaks.

Jau sausio mėnesio pradžioje Lietuvą turėtų pasiekti pirmosios vakcinos nuo koronaviruso. Europos vaistų agentūra (EVA) kartu su ekspertais iš Lietuvos šiuo metu vertina vakcinas ir metų pabaigoje turėtų priimti sprendimą, ar galima registruoti vakciną ir pradėti logistikos procesą.

Praėjusią savaitę britams jau paskiepijus pirmuosius šalies gyventojus nuo koronaviruso, šiandien tą patį pradeda ir Jungtinės Valstijos. Tuo tarpu europiečiai priversti laukti dar kelias savaites, kada tą pačią vakciną palaimins europinių institucijų biurokratai. Per kelias savaites, kol Europos biurokratai tvarkys formalumus, koronavirusu Europos coronavirusu Eusropos Sąjungoje užsikrės daugiau nei milijoinas žmonių, o mirs dešimtys tūkstančių.

Viena Niujorko slaugytoja pirmadienį tapo pirmuoju žmogumi Jungtinėse Valstijose, paskiepytu nuo COVID-19. Sandra Lindsay, kuri Long Ailando žydų medicinos centre (LIJMC) rūpinasi kritinės būklės pacientais, buvo paskiepyta per tiesioginę televizijos transliaciją, maždaug 9 val. 30 min. (16 val. 30 min. Lietuvos laiku). „Pirmoji vakcina suleista. Sveikiname, JAV! Sveikiname, PASAULI!“ – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė prezidentas Donaldas Trumpas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį sakė atšaukęs administracinį įsaką skubiai paskiepyti nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19 vyriausybės aukšto rango pareigūnus, kol vakcinacija bus atlikta su pandemija tiesiogiai kovojantiems medicinos darbuotojams ir žmonėms slaugos namuose bei ilgalaikės priežiūros centruose.

Koronaviruso vakcinos eksperimente dalyvavusi gydytoja atvira – jei reikės skiepytis dar kartą, eilėje prie skiepo vėl stovėtų pirmoji. Britė savo mintimis pasidalijo su užsienio žiniasklaida. Dr. Ellie Cannon britų laikraščiui the Daily Mail papasakojo savo istoriją. Dar prieš kurį laiką moteris dalyvavo koronaviruso vakcinos eksperimente. Jei skiepytis prireiktų darkart, ji sako, kad skiepytųsi nedvejodama. E. Cannon yra šeimos gydytoja ir pasakoja, kad būgštauti dėl vakcinos nereikėtų.

Dr. Anthony Fauci, JAV pagrindinis infekcinių ligų ekspertas, teigė, kad kol vaikus bus galima paskiepyti nuo koronaviruso, gali praeiti dar keletas mėnesių.  Jo teigimu, prieš vakciną duodant vaikams, svarbu pasižiūrėti, kaip ji veikia suaugusiuosius. „Tai užtruks dar keletą mėnesių. Priežastis ta, kad paprastai, kai turime naują vakciną, norime būti visiškai tikri, nes tiek vaikai, tiek nėščios moterys yra pažeidžiamesni.

Vakcina nuo koronaviruso Lietuvą ir kitas šalis turėtų pasiekti maždaug per Naujuosius metus, taip po Europos Vadovų Tarybos posėdžio praneša Gitanas Nausėda. Tiesa, dar svarbiau – turėti planą, kaip organizuoti skiepijimą. O čia prasideda bėdos. Sveikatos apsaugos ministerija ir Vilniaus miesto savivaldybė vėl laužo ietis. Ministerija koordinuoti tautiečių skiepijimą pavedė savivaldybėms, o Vilnius gautą raštą tiesiai šviesiai vadina kliedesiais.

Antradienį Jungtinėje Karalystėje pradėjus skiepyti žmones naująja vakcina nuo koronaviruso, mažiausiai dviem iš jų kilo alerginė reakcija. Dėl to ji nerekomenduojama visiems, kurie turi alergijas. „Pfizer“ ir „BioNTech“ pagamintu preparatu JK pirmiausiai skiepijami medicinos darbuotojai ir vyresni nei 80 metų žmonės, priskiriami didžiausiai rizikos grupei. Tačiau dviems NHS darbuotojams po skiepų pasireiškė alerginės reakcijos.

Jungtinės Karalystės priežiūros institucija gavo du pranešimus apie galimą alerginę reakciją į skiepus nuo COVID-19, kuri pasireiškė pirmą Britanijos masinio vakcinavimo kampanijos dieną paskiepytiems žmonėms. Vaistų ir sveikatos apsaugos produktų priežiūros agentūros (MHRA) vadovė June Raine apie šiuos du atvejus pranešė trečiadienį liudydama viename parlamento komitete.

Pasaulyje mirčių nuo koronaviruso skaičiui perkopus pusantro milijono – istorinė diena Didžiojoje Britanijoje. Šalis tapo pirmąją Vakaruose, kuri pradėjo masinį savo piliečių skiepijimą nuo koronaviruso. T yrimais patvirtintą skiepą pirmoji gavo savo 91-ą gimtadienį švenčianti moteris. Tuo metu Rusijoje daugėja abejonių dėl „Sputnik“ vakcinos veiksmingumo.

Šią savaitę į Lietuvą atkeliavo trečioji paskutinė šio sezono gripo vakcinos siunta – 37 tūkst. dozių. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis įsigyti skiepai skirti rizikos grupės asmenims. Gautoji siunta jau pradėta dalyti šalies gydymo įstaigoms. Planuojama, kad jau antroje savaitės pusėje pacientai galės kreiptis dėl galimybės pasiskiepyti. Pirmoji gripo skiepų siunta – 108 tūkst. dozių, į Lietuvą atkeliavusi dar rugsėjo pabaigoje, antroji – 100 tūkst.

Vokietijos kanclerės Angelos Merkel administracijos vadovas pareiškė, kad skiepijimas nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19 šalyje turėtų prasidėti „pirmosiomis ateinančių metų dienomis“.    Helge Braunas, kuris yra įgijęs mediko išsilavinimą, sakė, jog yra pasirengęs pats padėti skiepyti žmones.

Jungtinių Amerikos valstijų (JAV) darbdaviai galės pagal įstatymus iš savo darbuotojų reikalauti būti pasiskiepijus nuo COVID-19. Tačiau labiau tikėtina, kad daugelis šį reikalavimą paliks rekomendacija, sako darbo teisės ekspertai.  Artėjant tai dienai, kai vakcina nuo koronaviruso bus prieinama visiems, verslininkai svarsto, ar verta įvesti privalomą skiepų politiką darbuotojams.

Biotechnologijų gigantė „Moderna“ oficialiai prašo Jungtinių Valstijų ir Europos patvirtinti jų vakciną skubos tvarka. Lietuva kartu su Europos Komisija jau yra patvirtinusi sutartį su „Moderna“, kad galėtų įsigyti 80 milijonų vakcinos dozių. Amerikiečių milžinė „Moderna“ – trečioji biotechnologijų ir farmacijos kompanija po „Pfizer“ ir „Astrazeneca“, dedanti tašką varžybose dėl vakcinos patvirtinimo.

Žvelgiant į kelių metų skiepų nuo gripo istoriją, išryškėja kiekvieno rudens problema – artėjant sergamumo sezonui, skiepų trūksta, jų pristatymas vėluoja. Šiemet, kai siekiant išvengti COVID-19 komplikacijų medikai primygtinai rekomendavo vakcinuotis nuo gripo, skiepų trūkumas buvo itin skaudus. Užsako remiantis spėjimais Pasak Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto prof. habil. dr.

Sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai paskelbus, kad sausio mėnesį būtų realu gauti pirmąsias Covid-19 vakcinų dozes, tuo suabejojo profesorius Vytautas Usonis. Jis teigė, kad pakels taurę šampano, jei tik vakcina sausį atkeliaus. Jo manymu, kitų metų rudenį būtų galima pradėti plataus mąsto skiepijimo kampaniją, o Covid-19 vakcina pas mus neturėtų būti privaloma.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen trečiadienį pareiškė, kad pirmieji 27 bloko valstybių narių piliečiai galėtų būti paskiepyti nuo koronaviruso dar iki šių Kalėdų, bet perspėjo, jog valstybės narės turi nedelsdamos paruošti savo logistikos tinklus šimtų milijonų vakcinos dozių pristatymui.