skiepai

Rumunijos valdžia sugalvojo originalų būdą skatinti piliečius pasiskiepyti nuo Covid-19 – jie vakcinacijos punktą įkūrė pilyje, kuri, kaip sakoma, įkvėpė Bramą Stokerį parašyti „Drakulą“. Nepaisant to, kad Rumunijoje skiepijimas vyko daug sparčiau nei kaimyninėse šalyse, čia piliečiai skiepijasi nenoriai.

Europos Sąjunga skelbia, kad atidaro sienas keliautojams. Ką tai reiškia? Kokios sąlygos egzistuos keliauti nusprendusiems asmenims? Apie tai – pokalbis su eurokomisaru Virginijumi Sinkevičiumi. Vakar išgirdome, kad Europos Sąjunga atidaro sienas. Reiškia, įsileis naujus keliautojus. Ar tai reiškia, kad pasiskiepyję galėsime laisvai važinėti po Europos Sąjungą? Tai reiškia pozityvią žinią atsiverimui.

Visi suaugusieji Prancūzijoje galės pasiskiepyti nuo COVID-19 nuo gegužės 31 dienos – dviem savaitėmis anksčiau, nei buvo planuota, ketvirtadienį paskelbė premjeras Jeanas Castexas. Pasak ministro pirmininko, jau nuo ateinančio pirmadienio skiepytis galės „prioritetinių profesijų“ atstovai, įskaitant mokytojus, policijos pareigūnus, autobusų vairuotojus ir maisto prekių parduotuvių kasininkus.

Farmacijos kompanija „Janssen Pharmaceutica NV“ ketvirtadienį į Lietuvą pristatė ketvirtąją vakcinų nuo koronaviruso (COVID-19) siuntą, ją sudaro 4800 vakcinos dozių. Iki šios dienos Lietuva gavo 16,8 tūkst. šio gamintojo vakcinos dozių, o gyventojams skiepyti sunaudota 3,9 tūkst.

Per praėjusią parą pirmą skiepo dozę gavo 15 tūkst. 670 žmonių, antrą – 14 tūkst. 835, ketvirtadienį skelbia Statistikos departamentas. Šalyje nuo COVID-19 pirma vakcinos doze jau paskiepyta 904 tūkst. 75 žmonės, abiem – 475 tūkst. 712. Mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta 51,3 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų, 65,4 proc. – 75–79 metų gyventojų, 67,1 proc. – 70–74 metų gyventojų ir 64,8 proc. – 65–69 metų gyventojų. 55–64 metų grupėje paskiepytųjų yra 45,9 proc.

Klaipėda „AstraZeneca“, kitaip – „Vaxzevria", vakcina jau kviečia skiepytis 18 metų sulaukusius jaunuolius ir vyresnius. Tačiau norinčiųjų gretos gauti būtent šią vakciną vis mažėja – kai kur į vakcinacijos centrus ateina vos keli žmonės, nors vakcinos guli šimtai dozių. Marijampolės savivaldybės meras jau kuria planus, kaip atliekamomis vakcinomis skiepytis gyventojus privilioti dovanomis – loterijomis ar bilietais į kino teatrą.

Singapūras pirmasis Azijoje leido „Pfizer-BioNTech“ vakcina nuo COVID-19 skiepyti 12–15 metų paauglius, antradienį paskelbė pareigūnai. Miesto valstybės Sveikatos mokslų administracija, iki šiol leisdavusi šia vakcina skiepyti asmenis nuo 16 metų, naują amžiaus grupę pridėjo išstudijavusi gamintojo pateiktus klinikinių tyrimų duomenis.

Jungtinių Amerikos Valstijų ligų kontrolės ir prevencijos centro (CDC) patariamasis komitetas nusprendė išleisti rekomendaciją „Pfizer“–„BioNTech“ vakcina skiepyti 12–15 metų vaikus. Gali būti, kad jau greitai šį skiepą galės gauti ir jaunesni vaikai. Šiuo metu kompanijos tiria, koks yra jų vakcinos veiksmingumas, paskiepijus vaikus, kurių amžius yra nuo šešių mėnesių iki 11-os metų. Kalbėdamas su „CBS This Morning“ dr.

Vokietija nuo birželio 7-osios atsisakys savo vakcinavimo nuo COVID-19 prioritetinių grupių sąrašo ir pradės masinę gyventojų vakcinaciją, pirmadienį pranešė sveikatos apsaugos ministras Jensas Spahnas.  Tai reiškia, kad 16 metų ir vyresni Vokietijos gyventojai galės pasiskiepyti, nes nebegalios dabartiniai prioritetiniai kriterijai pagal amžių, darbą ir gretutines ligas.

Lietuvoje startavusi vieninga skiepų registracijos sistema, tačiau strigti pradėjo jau nuo ankstyvo ryto. Prie šios sistemos prisijungus 60 savivaldybių, prie jos jungtis pradėjo žmonės iš visos Lietuvos, o tokio gyventojų antplūdžio sistema neatlaikė. Jai nulūžus, žmonės suskubo skambinti telefonu karštąja linija, kurios darbuotojai sulaukė net 400 skambučių per sekundę. Ministas Arūnas Dulkys žmones ramina, kad tai  nedideli nesklandumai, kurie jau pašalinti.

Koronavirusui nesitraukiant, suprantama, kad vakcinacija – efektyviausias būdas jį nugalėti. Tačiau įsibėgėjus skiepijimui, vis dažniau girdima apie šalutinius poveikius, kurie pasireiškia po vakcinos, o viena sunkiausių – alergija, kurią gali sukelti tam tikros sudedamosios skiepų dalys. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė dr.

Gamintojas „BioNTech ir Pfizer“ pirmadienį pristatė į Lietuvą dvidešimt antrąją vakcinų nuo koronaviruso (COVID-19) siuntą, kurią sudaro 101790 „Comirnaty“ vakcinos dozių. Per beveik penkis vakcinacijos mėnesius Lietuva iš viso gavo 1,02 mln. šios vakcinos dozių. Nauja siunta bus tą pačią diena paskirstyta savivaldybėms.

Naująja vieninga registracijos vakcinavimui sistema jau pasinaudojo 16 tūkst. gyventojų, pranešė sveikatos apsaugos ministro patarėja Asta Riukienė.  Ji priminė, kad registruotis skiepui dabar gali vyresni nei 45 m. žmonės ir visi kiti, priklausantys išskirtoms prioriteto grupėms.  „6 val. 45 min. startavo nauja registracijos sistema ir gyventojai kviečiami registruotis. (...) Iki 14 val. elektroniniu būtų registravosi 16 tūkst. šalies gyventojų“, – sakė patarėja.

Pirmadienį startuoja visuotinė elektroninė registravimo sistema skiepams nuo COVID-19 – žmonės vakcinacijai galės registruotis bendroje sistemoje per elektroninius valdžios vartus, kitu atveju – telefonu 1808. Visuotinė registracijos sistema pasiekiama interneto svetainėje koronastop.lt. Be kita ko, vakcinacijai registruoti galima ir kitą žmogų. „Kaip ir iki šiol, galite pasirinkti vakciną, datą, laiką ir savivaldybę, kurioje jums patogu vakcinuotis.

Kauno vakcinavimo centras iki šiol miestui skiriamus vakcinų kiekius išnaudoja greičiau nei per savaitę, net ir dirbant puse pajėgumų. Dėl to penktadienį teko užverti duris nė nesulaukus pietų, o dalį ten dirbančių medikų nuspręsta deleguoti išvažiuojamiesiems vizitams – sparčiau skiepyti senyvo amžiaus ar sunkių ligų bei negalios paliestus žmones namuose.

Sveikatos apsaugos ministerija moja ranka į ekspertų siūlymų neskiepyti „AstraZeneca“, kitaip „Vaxzevria", vakcina jaunų žmonių ir nusprendė toliau vakcinuoti visus pilnamečius šalies gyventojus. Ministerijos teigimu, riboti skiepijamų žmonių amžiaus nerekomenduoja ir Europos Vaistų agentūra. Pasak onkoimunologo Mariaus Striogos, klinikiniai tyrimai rodo, kad „Vaxzevria“ vakcina yra efektyvesnė ir saugesnė  senjorams nei jaunimui.

Nesiliauja spaudimas trumpinti intervalą tarp dviejų „AstraZeneca“ vakcinos dozių, mat gavę vieną skiepą žmonės piktinasi esantys „pusiau pririšti“ net keliems mėnesiams, kol sulauks antrosios dozės. SAM daliai leidžia trumpinti šį terminą, tačiau vakcinavimo centrai įspėja, jog tą nusprendus daryti visiems galima prieiti prie dar didesnės sumaišties.

Paskelbta Europos šalių gyventojų apklausa rodo, kad daugiau nei ketvirtis suaugusiųjų nepageidauja skiepytis net sulaukę savo vakcinos nuo COVID-19 eilės. Lietuvoje yra daugiausiai neapsisprendusiųjų Europoje.

Žmonės prašo ankstinti antrąjį „AstraZeneca“ – „Vaxzevria" – skiepą, kad nereiktų laukti maksimalaus Sveikatos apsaugos ministerijos rekomenduojamo – trijų mėnesių laikotarpio. Poilsio išsiilgę tautiečiai nori kuo greičiau pasiskiepyti ir skristi į užsienio kurortus atostogų, keliauti darbo reikalais ar pasimatyti su artimaisiais.

Per praėjusią parą pirmą skiepo dozę gavo 13 tūkst. 737 žmonės, antrą – 9828, trečiadienį skelbia Statistikos departamentas. Šalyje nuo COVID-19 pirma vakcinos doze jau paskiepyta 806 tūkst. 903 žmonės, abiem – 398 tūkst. 883. Bent viena vakcinos doze paskiepyta 50,2 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų, 64,2 proc. 75–79 metų gyventojų, 65,8 proc. 70–74 metų gyventojų ir 62,9 proc. 65–69 metų gyventojų. 55–64 metų amžiaus grupėje paskiepytųjų yra 39,6 proc.

Neįvardintai 23 metų studentei per klaidą buvo suleistos šešios Covid-19 vakcinos dozės. Mergina 24 valandas praleido ligoninėje, tačiau jai nepasireiškė jokių pašalinių poveikių. Pranešama, kad 23 metų studentei medicinos darbuotoja per klaidą suleido šešis kartus didesnę „Pfizer" vakcinos dozę. Ji buvo 24 valandas stebima Noa ligoninėje Toskanoje, tačiau jokių pašalinių poveikių mergina nepajuto, ligoninės atstovė spaudai Daniella Gianelli  sakė CNN.

Neeilinis sujudimas atokiame Dzūkijos kaime – Marcinkonyse. Buvo atvežta pusantro šimto skiepų pensininkams ir visos vakcinos suskiepytos per valandą. Į vietos ambulatoriją Marcinkonių gyventojai traukė autobusais, kaimynai net per kelis kartus vežė sunkiai paeinanačius. Marcinkonių gyventoja Danuta į savo automobilį vedėsi tris kaimynus. Jau anksčiau pasiskiepijusi moteris veš juos namo, o paskui dar kitus atveš: kurie sunkiai vaikšto ar neturi kaip atvažiuoti: „Nereikėjo įkalbinėti, nelabai.

Nuo koronaviruso Santaros klinikose mirė jauna 23 metų mergina. Ukmergiškė koronavirusu užsikrėtė balandžio pradžioje ir ilgą laiką medikai ją gydė Santaros klinikose. Pasak Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, kaip ir kur jauna mergina užsikrėtė COVID-19, kol kas nėra žinoma. Mergina nuo koronaviruso nebuvo paskiepyta. Plintant viruso atmainoms, serga vis jaunesni, o Lietuva jau laukia sprendimo, ar galės „Pfizer" vakcina skiepyti ir paauglius.

Per praėjusią parą pirmą skiepo dozę gavo 14 tūkst. 671 žmogus, antrą – 3960, antradienį skelbia Statistikos departamentas. Šalyje nuo COVID-19 pirma vakcinos doze jau paskiepyta 792 tūkst. 671 žmogus, abiem – 388 tūkst. 716. Bent viena vakcinos doze paskiepyta 50,1 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų, 64 proc. 75–79 metų gyventojų, 65,5 proc. 70–74 metų gyventojų ir 62,6 proc. 65–69 metų gyventojų. 55–64 metų amžiaus grupėje paskiepytųjų yra 38,7 proc.

JAV pirmadienį patvirtino „Pfizer-BioNTech“ vakciną nuo COVID-19 12–15 metų paaugliams skiepyti. JAV maisto ir vaistų administracija anksčiau buvo išdavusi leidimą esant ekstremalioms sąlygoms naudoti minimą vakciną 16 metų ir vyresniems žmonėms. „Tai yra perspektyvi raida kovojant su virusu“, – sakė prezidentas Joe Bidenas. Kanada praėjusią savaitę tapo pirmąja valstybe, leidusia skiepyti bendrovių „Pfizer“ ir „BioNTech“ sukurta vakcina nuo koronaviruso 12 metų ir vyresnius vaikus.

Dėmesio centre vėl „AstraZeneca“ vakcina. Sunaudojus daugiau nei ketvirtį milijono vakcinų užfiksuoti pirmieji, reti kraujo krešėjimo atvejai dviem jauniems – 27 ir 30 metų – žmonėms. Anot vaistų kontrolės tarnybos ir Sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuva gali pasekti dalies kitų Europos valstybių pavyzdžiu ir pakeisti šios vakcinos naudojimo strategiją: neskiepyti jauniausių šalies gyventojų, kurie turi didesnę tikimybę sulaukti nepageidaujamų reakcijų po skiepo.

Rengiantis pereiti prie vienodos vakcinacijos sistemos, didmiesčiuose netolygumai išlieka – vieni skiepija ar pradeda skiepyti 45-erių ir vyresnius gyventojus, kiti tebėra grupėje nuo 55-erių ir vyresniųjų. Vilniuje ir Klaipėdoje skiepijami nuo 45-erių Vilniuje šiuo metu nebėra likusių laisvų vakcinų, sako administracijos direktorė Lina Koriznienė. Anot jos, „AstraZeneca“ vakcinos išgraibstytos dar penktadienį, leidus ją rinktis 35-erių ir vyresniems, laukiama apie 23 tūkst.

Jau kurį laiką diskutuojama, kokia skiepijimo schema turėtų būti taikoma COVID-19 jau persirgusiems asmenims. Nors oficialių rekomendacijų stinga, remdamiesi mokslo duomenimis specialistai vieningai teigia, kad pakaktų ir vienos dozės. Visgi ministerija sako tvarkos keisti neskubanti ir teigia, kad vakcinų turima pakankamai pilnai vakcinacijai. Portalo tv3.lt kalbinti infektologai ir imunologai vieningai teigė iš esmės palaikantys tik vieną skiepo dozę jau persirgusiems.

Dalis prieš vaikų testavimą nuo koronaviruso nusiteikusių tėvų balandžio 26-ąją Kaune surengė protestą. Apie 200 tėvų su plakatais buvo susirinkę prie Kauno savivaldybės ir bandė įrodyti, kad vaikų testavimas yra prievarta ir net genocidas. Ir tai gali būti tik pradžia, nes ruošiami ieškiniai. Prabėgus dviem savaitėms po šio protesto, kuriam nebuvo išduotas leidimas, policija pranešė, kad nubaudė jo organizatorę. Moteriai paskirta 70 eurų bauda.

Klaipėdos miesto savivaldybė pirmadienį pranešė nuo COVID-19 pradėjusi skiepyti 45-erių ir vyresnius gyventojus. „Įvertinę turimus vakcinos kiekius, leidžiamės pagal amžiaus grupes žemyn ir kviečiame visus, kuriems jau yra sukakę 45-eri, registruotis skiepui. Nenorime laikyti nepanaudotų vakcinų ir siekiame, kad vakcinavimo procesas judėtų kuo greičiau“, – pranešime teigė uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas.

Vokietija pirmadienį ėmė siūlyti „Johnson&Johnson“ vakciną nuo koronaviruso visiems ja pasiskiepyti norintiems suaugusiesiems, panaikindama šių skiepų atžvilgiu prioritetinę tvarką. Sveikatos ministras Jensas Spahnas sakė, kad pareigūnai nusprendė neberiboti prieigos prie „J&J“ vakcinos, kuria iki šiol skiepyti vyresnio amžiaus žmonės, kadangi tikimasi, kad dauguma 60 metų ir vyresnių žmonių iki birželio jau bus vakcinuoti.

Kauno rajono savivaldybė gegužės 14-15 dienomis, penktadienį ir šeštadienį, kviečia visus pakaunės gyventojus nuo 18 metų skiepytis „Vaxzevria“ (buvęs pavadinimas „AstraZeneca“) vakcina. „Norinčius skiepytis, prašome registruotis telefonu 8 609 76 236 nuo pirmadienio (gegužės 10 d.). Konkreti skiepo diena, laikas ir vieta (vakcinavimo centras) asmeniui bus pasakyta registracijos metu“, – rašoma Kauno rajono savivaldybės pranešime žiniasklaidai.

Su koronavirusu gyvename jau antrus metus. Nors dalis klausimų jau atsakyta, vis dar iškyla naujų. Vis sparčiau įsibėgant vakcinacijai, „Eurovaistinės“ vaistininkės Jovita Juodsnukytė ir Jelena Deksnienė atsako į dažniausiai vaistinėje girdimus klientų klausimus, rašoma pranešime spaudai.  Ką būdama vaistininke galite patarti žmonėms abejojantiems, ar skiepytis? J. Deksnienė: Skiepytis ar nesiskiepyti yra kiekvieno asmeniškas pasirinkimas, kiekvienas atsakingas pats už save.

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) praneša, kad per keturis vakcinacijos nuo COVID-19 ligos pradžios (nuo gruodžio 27 dienos iki balandžio 30 dienos) mėnesius sulaukė 2 579 pranešimų apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas (ĮNR) į vakciną.

Per praėjusią parą pirmą skiepo dozę gavo 5581 žmogus, antrą – 41, pirmadienį skelbia Statistikos departamentas. Šalyje nuo COVID-19 pirma vakcinos doze jau paskiepyta 777 tūkst. 19 žmonių, abiem – 384 tūkst. 272. Bent viena vakcinos doze paskiepyta 50 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų, 63,9 proc. 75–79 metų gyventojų, 65,4 proc. 70–74 metų gyventojų ir 62,5 proc. 65–69 metų gyventojų. 55–64 metų amžiaus grupėje paskiepytųjų yra 38,1 proc., 45–54 metų amžiaus grupėje – 28,5 proc.

Nuo gegužės pradėti skiepyti didelių įmonių, turinčių daugiau nei 100 darbuotojų kolektyvą, darbuotojai. Visgi, skiepytis nori ne visi, dėl to už pasiskiepijimą darbdaviai darbuotojams siūlo įvairias lengvatas – dovanų čekius ir pan. Kai kuriose įmonėse siūlomi ir laisvadieniai, nors specialistai sako, kad jie neturėtų būti dovana už skiepą.

Šią savaitę jau rašėme, kad net Panevėžio miesto tarybos nariai, nesulaukę skiepų nuo COVID-19 Panevėžyje, vyksta skiepytis į sostinę. Šeštadienį, kaip prieš kelias dienas naujienų portalui JP ir žadėjo Panevėžio miesto tarybos narys Mantas Leliukas, nuo koronaviruso pasiskiepijo Vilniuje esančiame vakcinacijos centre. Socialiniame tinkle „Facebook“ M. Leliukas neslėpė džiaugsmo po skiepo ir buvo itin geros nuotaikos. „Po skiepo „AstraZeneca“ vakcina. Gyvensiu, manau.

Per praėjusią parą pirmą skiepo dozę gavo 11 tūkst. 639 žmonės, antrą – 1,3 tūkst., sekmadienį skelbia Statistikos departamentas. Šalyje nuo COVID-19 pirma vakcinos doze jau paskiepyti 771 tūkst. žmonių, abiem – 383 tūkst. 847. Bent viena vakcinos doze paskiepyta 50 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų, 63,9 proc. 75–79 metų gyventojų, 65,4 proc. 70–74 metų gyventojų ir 62,4 proc. 65–69 metų gyventojų. 55–64 metų amžiaus grupėje paskiepytųjų yra 38 proc.

Savivaldybėse skiepų lenktynės ir chaosas – kol vieni dar bando įtikinti senjorus skiepytis, kiti jau nebesuka galvos ir vakcinuoja trisdešimtmečius. Marijampolės, Joniškio savivaldybėse skiepą jau gali gauti 35-erių ir vyresnio amžiaus gyventojai. O Pakruojis nuo šeštadienio žada vakcinuoti visus norinčius, net ir aštuoniolikmečius. Artėjant masinei vakcinacijai premjerė Ingrida Šimonytė lankėsi Klaipėdoje, kur skiepijimo tempai nėra džiuginantys.

Stabligė reta, tačiau labai sunki infekcinė liga, neretai pasibaigianti mirtimi, kurią sukelia stabligės bakterijos – Clostridium tetani, gaminamas specifinis egzotoksinas, pažeidžiantis nervų sistemą ir sukeliantis stiprius raumenų spazmus. Lietuvoje dėka stabligės planinės vakcinacijos, kasmet registruojami 1 – 2 stabligės atvejai, tačiau iš jų 1 baigiasi mirtimi. Dirvožemis – pagrindinis stabligės sukėlėjų rezervuaras.

Neringoje bent vieną skiepą nuo COVID-19 jau gavo daugiau kaip pusė – 53 proc. gyventojų, o tarp didmiesčių pirmaujančiuose Alytuje ir Kaune – beveik trečdalis: 30 procentų, rodo penktadienio Statistikos departamento duomenys. Tarp daugiausiai bent vieną skiepą gavusių Lietuvos savivaldybių po Neringos rikiuojasi Birštonas (42 proc.) ir Alytaus rajonas (33 proc.). Tarp mažiausiai paskiepijusių savivaldybių lieka Šalčininkų rajonas (15,6 proc.) ir. Visaginas (16,6 proc.

Mokslininkai iš Duke universiteto kuria naują vakciną nuo gripo naudodamiesi technologija, taikyta gaminant dvi koronaviruso vakcinas. Tiek „Pfizer-BioNTech“, tiek „Moderna“ vakcinose yra dalis viruso genetinio kodo, vadinamo „messenger RNR“ arba „mRNR“ ir reikalingo tam, kad kūnas atpažintų sukėlėją ir užpultų, jei žmogus užsikrėstų infekcija.

Susiruošusi skiepytis ir dėl to vykusi net į Alytaus rajono savivaldybę jauna vilniečių šeima liko it musę kandusi. Nors porai, prioritetą skiepui turintiems kaip didelių įmonių darbuotojams, pavyko užsiregistruoti norimai vakcinai, ankstų ketvirtadienio rytą atvykus skiepytis paaiškėjo, kad sąrašuose jų nėra. Kaip aiškino už vakcinavimą atsakingos įstaigos atstovai, išbandant registracijos sistemą paprasčiausiai įvyko techninė klaida.

Paaiškėjo, kaip Lietuvoje vyks masinė gyventojų vakcinacija. Sveiktos apsaugos ministerija kiekvienos gegužės mėnesio savaitės pradžioje leis savivaldybėms skiepyti vis jaunesnius gyventojus. Taip gegužės 31-oji taps pirmąja masinio gyventojų vakcinavimo diena šalyje. Tiesa, dalyje regionų masinė vakcinacija prasideda anksčiau. Savivaldybių merai nori greičiau panaudoti mažiau populiarias „AstraZeneca“ vakcinas. Vakcinas nuo Covid-19 greitai galės gauti visi Lietuvos gyventojai.

Jau nuo kitos savaitės žadama visose savivaldybėse leisti skiepyti vyresnius nei 55 m. amžiaus žmones, o jau mėnesio pabaigoje tą galės padaryti visi norintieji. Ministras konstatavo, kad vakcinacijos pažanga dėl savivaldybių specifikos yra skirtinga, bet pradėta diskusija, kaip suvienodinti procesą, ypač kai Lietuvą pradeda pasiekti didesni vakcinų kiekiai.

Infekcinių ligų prevencija yra geriau nei gydymas ir tai ypač tinka kalbant apie koronavirusą. Kaip ir su kitais virusais, kovai su COVID-19 šiuo metu trūksta perspektyvaus gydymo – turimos vakcinos veiksmingai stabdo užsikrėtimus, tačiau rimtos infekcijos vis dar žudo žmones daugelyje pasaulio kampelių. Dažniausias gydymo būdas yra paciento aprūpinimas deguonimi ir jo palaikymas stabilioje būsenoje, kol jo imuninė sistema kovoja su viruso dalelėmis.

Prezidentūra palankiai vertina Vyriausybės trečiadienį patvirtintą galimybių pasą, tačiau ragina užtikrinti skaidrų ir sklandų šios priemonės įgyvendinimą.  „Šiaip tai yra sveikintinas sprendimas. Gerai, kad tas galimybių pasas pagaliau priimtas, gerai, kad, atrodo, susitarta, kokias galimybes suteikia šitas pasas.

Serbijos prezidentas trečiadienį pranešė, kad visi iki gegužės pabaigos nuo COVID-19 pasiskiepiję šalies piliečiai gaus išmokas. Tai būtų pirmoji vakcinavimo už išmokas schema pasaulyje. Ši Balkanų šalis yra įsigijusi milijonus dozių Vakarų, Kinijos ir Rusijos gamintojų vakcinų nuo koronaviruso ir trumpam tapo regioniniu vakcinacijos centru, suteikusi galimybę skiepytis užsieniečiams. Tačiau vakcinavus 1,3 mln. iš 7 mln. Serbijos gyventojų, vakcinacijos tempai pradėjo lėtėti. „Visi.

Vyriausybė ketina jau netrukus atverti Lietuvą paskiepytiems Izraelio ir kitų trečiųjų šalių turistams, o sprendimą planuojama priimti kitą savaitę, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.  „Norime atverti Lietuvą vakcinuotiems trečiųjų šalių turistams, pavyzdžiui, turistams iš Izraelio. Kitą savaitę planuojama Vyriausybėje priimti sprendimus, kad žmonės, kurie yra pasiskiepiję, čia atvažiuotų“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė A. Armonaitė.