skiepai

Klaipėdos regione koronaviruso situacija aštrėja – laisvų lovų COVID-19 pacientams uostamiesčio universitetinėje ligoninėje jau nebeliko. Ligoninės vadovybė šaukiasi mažesnių regiono gydymo įstaigų pagalbos – Kretingos, Tauragės, Šilutės. Koronaviruso pacientų, gulinčių ligoninėse, daugėja ir Vilniaus regione. Pasak medikų, beveik visi į ligonines patekę koronavirusu užsikrėtę asmenys yra nepasiskiepiję.

Lietuvos šeimų sąjūdžio narė Vitolda Račkova buvo taip pat sulaikyta dėl riaušių prie Seimo ir ketvirtadienio vakarą paleista. Ji tikino, kad kaltinimai esą jai pareikšti neteisingai ir policijai nesurinkus informacijos, o taip neva siekiama užkirsti kelią rugsėjį planuojamam mitingui. „Mus suėmė, mus išvežė, mums surašė kaltinimus net nerinkdami jokios informacijos, jokios medžiagos, visiškai neturėdami, ką pateikti įrodymų“, – spaudos konferencijoje kalbėjo V. Račkova.

Izraelio sveikatos apsaugos ministerija išplatino nutarimą šalies krepšinio pirmenybių klubams, kuriame skelbiama, kad čempionate rungtyniauti galės tik paskiepyti krepšininkai. Nutarime rašoma, kad į šalį bus įleisti tik tie sportininkai, kurie turės su savimi įrodymą, jog buvo paskiepyti nuo COVID-19 arba neseniai šia liga sirgo. Jei tokio sertifikato jie neturės, vos atvykę privalės įsipareigoti vakcinacijai pasirašydami specialų dokumentą.

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose praėjusią savaitę trečiąja doze nuo koronaviruso buvo pradėti skiepyti pažeidžiamiausi ligoniai. Apie tai „Žinių radijas“ kalbėjosi su Santaros klinikų direktoriumi medicinai, gydytoju hematologu Valdu Pečeliūnu. Gydytojas hematologas V. Pečeliūnas „Žinių radijui“ sakė, kad nuo praėjusios savaitės trečiąją – sustiprinančiąją – vakcinos doze spėta paskiepyti iki 100 pažeidžiamiausių pacientų.

Prie Seimo antradienį ryte surengtas masinis protestas prieš ribojimus nepasiskiepijusiems ir neturintiems galimybių paso vakare peraugo į riaušes. Įniršę protesto dalyviai sužalojo 18 pareigūnų, keliems iš jų prireikė rimto gydymo. 26 piktybiškai nusiteikę protestuotojai sulaikyti atliekant ikiteisminį tyrimą dėl riaušių, praneša policija.

Atsidarant barams į kuriuos eina pasiskiepiję suaugusieji, namuose turintys nuo viruso neapsaugotų vaikų, Airijos sveikatos apsaugos ministras įsipareigojo „greitai“ paskiepyti paauglius. Išplėtus Airijos skiepijimo programą, vakcina nuo Covid-19 bus siūloma visiems vaikams nuo 12 iki 15 metų, praneša „politico.eu“. Airijos ministrų kabinetas šiandien pasirašė sveikatos apsaugos ministro Stepheno Donnelly ir Nacionalinio imunizacijos patariamojo komiteto rekomendacijas.

Jau po mėnesio turėtų įsigalioti griežtesni ribojimai tiems, kurie nėra persirgę koronavirusu arba nuo jo pasiskiepiję. Be to, Vyriausybė planuoja įvesti privalomus skiepus ir tam tikroms grupėms darbuotojų. Tačiau ką daryti, jeigu darbo metu vakcinai neišleidžia, o kitu metu jos neįmanoma gauti? Darbuotojų ir darbdavių atstovai nesutaria, kad turėtų pasirūpinti žmonių skiepijimu. Darbdaviai pasigenda valdžios pagalbos, kad ši padėtų valdyti skiepijimo procesus.

Antradienį prie Seimo tūkstančiai žmonių protestavo prieš Vyriausybės paskelbtus ribojimus nepasiskiepijusiems ir neturintiems galimybių paso. Protestas, prasidėjęs skambiais pasisakymais ir politikų sveikinimais, kartuvių iškėlimu, peraugo į riaušes. 18 policijos pareigūnų nukentėjo, 26 asmenys sulaikyti.

Antradienį prie Seimo tūkstančiai žmonių protestavo prieš praėjusią savaitę paskelbtus Vyriausybės ribojimus nepasiskiepijusiems asmenims ir neturintiems galimybių paso. Dieną – aikštėje iškeltos kartuvės ir šūksniai, reikalaujant atsistatydinti visai Vyriausybei, naktį – riaušės, akmenų, butelių mėtymai į pareigūnus ir tarnybinius automobilius, ašarinės dujos. Pranešama apie sužalotus pareigūnus ir 26 sulaikytus riaušių dalyvius.

Francis Goncalves ragina žmones skiepytis po to, kai nuo Covid-19 mirė brolis Shaul, tėtis Basil ir mama Charmagne. Jis sakė, kad juos išgąsdino apie skiepus skleidžiama „neteisinga informacija“. 40-ies Shaul Goncalves, jo tėtis Basil (73 m.) ir mama Charmagne (65 m.) − visi mirė nuo viruso-žudiko, kai praėjusį mėnesį po šeimos vakarienės staiga pasijuto blogai.

Mitingas neatgrasė valdžios nuo planų – valdantieji siūlo nemokėti ligos išmokų asmenims, kurie nepasiskiepijo ir užsikrėtė COVID-19. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tikina, kad tokiu būdu siekiama paskatinti žmones persigalvoti ir kuo greičiau vakcinuotis. Žmonės dėl to jau pradeda ne juokais pykti. Nors premjerė Ingrida Šimonytė įsiaudrinusius gyventojus ramina, kad prievartinio skiepijimo šalyje nebus, tačiau pripažįsta, kad prabanga nesiskiepyti kirs per gyventojų kišenes.

Antradienį Seimas rinkosi į neeilinę sesiją, kurios metu sprendė migrantų krizės valdymo klausimus. Tuo metu prie Seimo susirinko protestuotojai, kurie piktinosi praėjusią savaitę paskelbtais Vyriausybės ribojimais nepasiskiepijusiems asmenims ir neturintiems galimybių paso. Į šį mitingą sureagavo ne vienas žymesnis Lietuvos žmogus, o taip pat naujienų portalas tv3.lt sulaukė ir skaitytojos Ievos laiško, kuriame moteris sako, kad tokie protestai ir aršus žmonių elgesys – Lietuvos gėda.

Amerikietis iš Virdžinijos socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė daug vaizdo įrašų iš ligoninės, maldaudamas visus pasiskiepyti nuo „Covid-19“. Travis Campbell iš Bristolio pirmą kartą buvo paguldytas į ligoninę praėjusį mėnesį ir dokumentuoja savo gydymą, nors yra pajungtas prie deguonies bei kitų aparatų, dažnai vos beatgaudamas kvapą. Jis sako apgailestaujantis, kad skiepo negavo nei žmona, nei jis pats, nei vaikai, rašo independent.co.uk.

Antradienį  prie Seimo susirinko virš tūkstančio žmonių minia, kurie protestuoja prieš ribojimus nepasiskiepijusiems. Protesto įkarštyje, sveikinimo kalbą sakant europarlamentarui Viktorui Uspaskichui, pro dangų praskriejo lėktuvas. Ant pastarojo pakabintas plakatas, klausiantis, „Ar jau pasiskiepijai?“. Minia susirinkusiųjų šaukė gėda ir vadino tai provokacija. Praskridęs lėktuvas – Vilniaus miesto savivaldybės iniciatyva, raginant žmones nepamiršti nueiti pasiskiepyti.

Buvusi verslininko Sigito Martinavičiaus žmona – Edita Rupeikaitė – atvirai pasisakė apie esamą situaciją Lietuvoje, kuri yra susijusi su skiepais. Moteris neslėpė, kad ši situacija jai kelia šiurpą ir teigė, jog „priverstinis skiepijimas“ yra žmonių diskriminacija. Visų pirma, moteris savo poziciją išreiškė socialiniame tinkle.

Kai kuriems šalies darbdaviams trūko kantrybė – nuo darbo nušalina darbuotojus, kurie privalomai nesitestuoja nuo koronaviruso,  tokie darbuotojai negauna ir atlyginimo. Apie nušalinimus nuo darbo prabyla vis daugiau įmonių – vien „Lietuvos geležinkeliai“ skelbia nušalinę 15 darbuotojų, kurie nesutiko testuotis. O profsąjungos piktinasi – esą kai kurie verslai vadovaujasi botago principu ir užuot ieškoję sprendimų varo žmones iš darbų.

Antradienį Seimas renkasi į neeilinę sesiją, kurios metu spręs migrantų krizės valdymo klausimus. Tuo pasinaudojusi kontraversiškų mitingų organizavimu pasižyminti pedagogė Astra Genovaitė Astrauskaitė kviečia prisijungti į protestą prieš praėjusią savaitę Vyriausybės paskelbtus ribojimus nepasiskiepijusiems asmenims. Pro akis to nepraleido ir Darbo partijos narys Aidas Gedvilas, raginantis žmones piktintis nebesėdint ant sofos.

Vyriausybė galutinio sprendimo priėmimą dėl ribojimų nepasiskiepijusiems ir neturintiems Galimybių paso priims trečiadienį. Nors praėjusią savaitę buvo kalbama, kad tie sprendimai gali laukti pirmadienį, tačiau nusprendė to nedaryti. Apie tai naujienų portalui tv3.lt patvirtino ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės atstovė Rasa Jakilaitienė.

Vis daugiau gyventojų skundžiasi, kad darbdaviai verčia juos skiepytis ir testuotis. Darbuotojų atstovė įspėja darbdavius, kad šie gali apskritai likti be darbo jėgos. Tačiau verslo atstovai tikina, kad kuo toliau, tuo labiau jų partneriams ir investuotojams bus svarbu bendradarbiauti su įmonėmis, kurios turi 100 proc. imunizaciją. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė sakė, kad pastarosiomis savaitėmis darbuotojai jaučia didelę įtampą darbo vietoje.

Centrinės Kinijos Uhano miesto institucijos sekmadienį pranešė baigusios daugiau nei 11 mln. žmonių masinį testavimą dėl COVID-19. Pasak valstybinės agentūros „Xinhua“, antradienį pradėtas masinis testavimas  „iš esmės visiškai aprėpė“ visus miesto gyventojus, išskyrus vaikus iki šešerių metų ir vasaros atostogų išvykusius studentus, spaudos konferencijoje pranešė vyresnysis Uhano pareigūnas Li Tao.

Kai kurių prekybos tinklų parduotuvių darbuotojai jau sulaukė pirmųjų užuominų apie atleidimą iš darbo, jei nepasiskiepys. Tačiau tinklų atstovai sako, kad pagrindo tokioms kalboms nėra, nes jokio teisinio įtvirtinimo nepasiskiepijusiems darbuotojams atleisti, nėra.    Savo ruožtu darbuotojų atstovai sako nesuprantantys, kodėl reikia taip gąsdinti žmones. Visgi kai kurie darbdavių atstovai sako palaikantys nenorinčių skiepytis darbuotojų atleidimo idėją.

Lietuvoje skiepijasi daugiau žmonių. Griežtų taisyklių nepasiskiepijusiems pabūgę gyventojai būriais traukia į vakcinavimo centrus. O Vyriausybė toliau ruošiasi naujiems ribojimams nuo rugsėjo vidurio. Valdžia ieško alternatyvių būdų tam, kad pasiskiepiję, persirgę ir COVID-19 testus atlikę gyventojai galėtų naudotis Galimybių paso privalumais, žada, kad šį dokumentą fiziškai bus galima atsispausdinti ne tik Registrų centro filialuose, bet ir kitose vietose.

Nuo rugsėjo mėnesio – krūva suvaržymų nepasiskiepijusiems. Tokį sprendimą, siekiant suvaldyti COVID-19 plitimą šalyje trečiadienį priėmė Vyriausybė. Neturintiems Galimybių paso nebus suteikiamos planinės sveikatos paslaugos, jie negalės lankytis parduotuvėse, grožio salonuose, važiuoti viešuoju transportu, kavinėse. Šis sprendimas piktina verslus – jie skelbia nesilaikysiantys nurodymų.

Vyriausybei paskelbus planus, kad nepasiskiepijusiems ar galimybių paso neturintiems gyventojams bus apribotas daugelio paslaugų prieinamumas, viešoje erdvėje kilo nemenkas pasipiktinimas. Išmaniais telefonais ar internetu nesinaudojantys gyventojai – ypač vyresni – nuogąstauja, kad jie gali tapti atstumtieji. Atliepdamas tokias nuotaikas opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis kritikavo valdančiųjų užmojus.

Praėjusių metų gruodžio mėnesį COVID-19 infekcija gydytoja Dalia užsikrėtė darbe. Pajutusi pirmuosius simptomus, moteris įtarė, kad gali būti užsikrėtusi klastingu virusu, bet nesitikėjo, jog visiškai pasveikti prireiks daugiau nei 4 mėnesių. „Pakilus temperatūrai ir atsiradus šaltkrėčiui, nedelsiant kreipiausi į medikus“, – pasakoja ji. Gydymo įstaigoje atlikus tyrimus, buvo nustatyti virusinei infekcijai būdingi požymiai ir COVID-19 infekcija.

Nauji ribojimai nepasiskiepijusiems kelia nemažai klausimų. Vienas jų – kaip žmonės bus kontroliuojami ir kas tuo užsiims, tačiau Seimo narė Jurgita Sejonienė teigia, kad kalbame ne apie beždžioniukų gaują ir iš žmonių tikisi sąmoningumo.  Žmonių nereikės kontroliuoti ir prižiūrėti, jei šie pasiskiepys, tv3.lt naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ sakė J. Sejonienė.

Ribojimus nepasiskiepijusiems žadanti Vyriausybė sulaukia nemažai kritikos ir gyventojų nepasitenkinimo, tačiau Neringos meras Darius Jasaitis teigė, kad ribojimus netgi griežtintų. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ meras teigė nesuprantantis, kodėl visa visuomenė turi mokėti už kitų pasimaivymus. Mere, kokia situacija yra pas jus? Kaip suprantu, Neringos miestas yra geresnėje padėtyje nei Palanga, Klaipėdos miestas.

Lietuvoje jau pradėta skiepyti trečiąja vakcinos doze nuo koronaviruso. Prezidentas Valdas Adamkus sako, kad tai yra geras žingsnis ir kartu su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais pasidalijo, kaip jaučiasi su ponia Alma šiomis dienomis. Trečiadienį paskelbta, kad Lietuva didelės rizikos žmones skiepys ir trečiąja vakcinos doze. Kadangi apie trečiąjį skiepą paskelbta visai neseniai, mažai kas apie jį žinojo. Ne išimtis ir buvęs prezidentas.

Praėjusią parą nuo koronaviruso paskiepytas 15 tūkst. 301 žmogus: 11 tūkst. 568 iš jų gavo pirmą, o 3733 – antrą skiepo dozę, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Šalyje nuo COVID-19 mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta 1 mln. 443 tūkst. 211 žmonių, visiškai – 1 mln. 267 tūkst. 706. Rekomenduojama 70 proc. paskiepytųjų dalis yra pasiekta trijose amžiaus grupėse iš dešimties: 65–69, 70–74 ir 75–79 metų grupėse. Prie šios ribos artėja ir 55–64 metų grupė.

Jungtinėje Karalystėje nuo koronaviruso pasiskiepijo jau daugiau nei 37 milijonai žmonių. Bet tai dar nereiškia, kad virusu jie nebegali užsikrėsti, nors beveik nėra abejonių, kad sunkiai nesirgs. Štai į ką reikia atkreipti dėmesį. Duomenys aiškiai rodo, kad nors Jungtinėje Karalystėje COVID–19 atvejų sparčiai daugėja, ligoninėse gulinčių pacientų ir mirčių skaičius yra mažesnis. Už tai dėkoti reikia vakcinoms.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) primena, kad prieš sugrįžtant į ugdymo įstaigas būtina pasirūpinti profilaktiniu vaiko sveikatos patikrinimu, taip pat būtina atkreipti dėmesį į skiepus ir pasidomėti, ar dėl karantino ar kitų priežasčių vaikai nepraleido skiepų pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių.

Iki šiol galimybių pasas veikdavo savaitę, o jai praėjus, tekdavo jo prašyti iš naujo. Tačiau nuo šiol jis galios 1 mėnesį. Ekonomikos ir inovacijų ministerija, taip pat Registrų centras portalui tv3.lt patvirtino šią informaciją. Į klausimą, kodėl pakeistas galimybių paso galiojimo laikas ir kokie numatomi su tuo susiję pakeitimai, Ekonomikos ir inovacijų ministerija atsakė taip: „Nuo šiandien Galimybių pasas galioja nebe vieną savaitę, bet vieną mėnesį.

Kaip šią savaitę pranešė „The Mirror“, Didžiojoje Britanijoje vakcinavimo tempai šį mėnesį drastiškai sulėtėjo, nes vis mažiau jaunų žmonių nori gauti pirmąją skiepo dozę. Šiame straipsnyje 28 metų amžiaus Hannah pasakoja, kodėl nusprendė nesiskiepyti ir kaip jaučiasi dėl to, kad dėl tokia sprendimo yra laikoma savanaude. Dėl to, kad atsisakiau skiepytis nuo „COVID–19“, draugai ir pažįstami mane ne kartą užsipuolė, bet aš nemanau, kad esu savanaudė.

Vasarai įsibėgėjus šalies gyventojai į vaistines užsuka ne tik vaistų, bet ir skiepų nuo erkinio encefalito ar COVID-19. Vaistininkai teigia, kad nuo pavasario siūlomą skiepijimo paslaugą vaistinėse palankiai įvertino ne tik klientai, bet ir jie patys – vaistinės yra pasiruošusios plėsti siūlomų skiepų asortimentą.  „Šiemet startavusi skiepijimo vaistinėse programa vaistininkams buvo savotiškas iššūkis, nes tai naujas darbas ir nauja patirtis.

Pirmosiomis dienomis sirgdami COVID-19 Mia Ponte Vinnard ir jos vyras Bradas Vinnardas jautėsi pavargę ir skundėsi galvos skausmais. Tačiau greit Bradui pasidarė sunku kvėpuoti. Jis buvo paguldytas į ligoninę, tačiau jo gyvybės išgelbėti nepavyko. Paskutinio pokalbio su žmona metu Bradas turėjo ypatingą prašymą. „Jis pasakė: „Įtikink mūsų draugas pasiskiepyti. Aš nenoriu, kad jie patirtų tai, ką patyrėme mes“, – „Today“ sakė 54-erių Mia iš Kalifornijos. „Aš pasakiau, kad būtinai.

Vyriausybė didina spaudimą skiepytis dirbantiesiems ir ruošia teisės aktus, pagal kuriuos darbdaviai galės nušalinti nuo darbo ir nemokėti atlyginimo tiems, kas atsisakys skiepytis. Negana to, jei nesiskiepijęs darbuotojas susirgs koronavirusu, „Sodra“ jam nebemokės ir ligos išmokos. Profesinės sąjungos tvirtina, kad tai prilygsta prievartiniam skiepijimui. Poros šimtų žmonių eilė rikiuojasi prie skiepų autobuso, kuris važinėja po Vilnių ir sustoja skirtinguose miesto rajonuose.

Lietuvoje nuo vakcinacijos pradžios buvo galima pastebėti įvairiausių skiepų skatinimo kampanijų – vieni bandė pritraukti žmones pasiskiepyti loterijomis, kiti nemokamu maistu ar nemokamomis paslaugomis.

Žmonėms keliant vis daugiau klausimų apie skiepus, jų sukeliamas šalutines reakcijas, antikūnų testus VUL Santaros klinikų gydytojas otorinolaringologas Darius Rauba paaiškina, ką svarbiausio apie tai reikėtų žinoti. Jis socialiniame tinkle pastebėjo sulaukiantis nemažai privačių žinučių su klausimais apie skiepus, jų sukeliamas pašalines reakcijas, apie atliekamus antikūnų testus, jų reikšmes, mat žmonės juos darosi, bet niekas atsakymo jiems nepakomentuoja.

Vyriausybė iš antivakserių, kurie nuo COVID-19 nesiskiepija ne dėl medicininių priežasčių, ketina atimti ligos išmokas, mokamas susirgusiems ir darbo pajamas dėl ligos praradusiems asmenims. Iki šiol ligos išmokos nebūdavo mokamos tik tais atvejais, kai asmuo įgydavo traumą darydamas nusikaltimą, pats susižalodavo sveikatą, apsimesdavo sergančiu arba tapdavo nedarbingas dėl alkoholio ir psichotropinių medžiagų vartojimo.

Prie „Sodros“ stovinčio skiepų autobuso nusidriekė eilė. Gyventojai skundžiasi, kad net susirinkę prie autobuso jie vis vien negali gauti skiepo – „Sodros“ darbuotojams teikiama pirmenybė skiepui. Su tv3.lt naujienų portalu susisiekusi skaitytoja sako, kad prie autobuso – bardakas.   Su portalu susisiekusi skaitytoja Milda (vardas pakeistas, redakcijai žinomas) piktinasi, kad nors ir gyventojai skatinami skiepytis, vakcinos pirmiausia skiriamos valstybės tarnautojams.

Nepaisant to, kad vakcinacijos tempai pastarosiomis dienomis šoktelėjo, vis kalbama apie sunkumus įtikinant žmones skiepytis. Nepadeda savivaldybių raginimai pasiskiepyti loterijomis, verslų – nemokamu maistu ar paslaugomis, todėl valdantieji kalba pradėsiantys riboti paslaugas nepasiskiepijusiems – ateityje jie gali negauti nemokamo testavimo, jiems nebus leista pramogauti ar lankytis baruose. Tokius svarstymus savivaldybių merai vadina visiškomis nesąmonėmis.

Kadenciją baigęs Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus ir žmona Alma Adamkienė buvo vieni pirmųjų, pasiskiepiję nuo COVID-19 viruso, pradėjus skiepyti vyresnius nei 80 metų asmenis. V. Adamkus neslepia apmaudo dėl žmonių abejingumo ir siunčia svarbią žinią visiems nepasiskiepijusiems. V. Adamkus naujienų portalui tv3.lt sako, jog situacija liūdina, kad žmonės yra priešiškai nusistatę prieš vakcinas nuo koronaviruso, o vakcinavimo mastai kasdien vis mažėja.

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė abejoja, ar reikia versti darbdavius griežčiau reaguoti į nuo koronaviruso nesiskiepijančius darbuotojus. Pasak jos, reikia dar išnaudoti visas skiepytis skatinančias motyvacines priemones.   I. Segalovičienė be kita ko įsitikinusi, kad nušalinti nuo darbo būtų galima ne visus nesiskiepijančius žmones, o tik kai kurių profesijų atstovus.

Beviltiška Matthew Keenan situacija šio mėnesio pradžioje pasidalijo vyresnioji medikė, įkėlusi į „Twitter“ vyro nuotrauką su deguonies kauke ir prierašu, jog jis „kovoja už savo gyvybę“ Medikė apibūdino Matthew kaip vakcinos skeptiką, susirgusį Covid-19, futbolo trenerį ir tėvą. Vyras kovą su virusu pralaimėjo, rašo mirror.co.uk. Dešimtys žmonių reiškia užuojautą Bierley gyvenusiam futbolą mylinčiam tėčiui.

Statistikos departamentas suskaičiavo, kiek mirštančių nuo koronaviruso Lietuvos gyventojų buvo paskiepyti nuo COVID-19 ir kiek ne. Duomenys iškalbingi – 9 iš 10 COVID-19 sirgusių ir mirusių žmonių buvo nevakcinuoti, likę arba buvo gavę tik vieną skiepą, arba vakcinuoti sirgo labai sunkiomis gretutinėmis ligomis. Gydytojai ir specialistai akcentuoja: po pilnos vakcinacijos nuo COVID-19 miršta tik labai silpną imuninę sistemą turintys žmonės, dažniausiai senjorai.

Nuo pirmadienio atlikti koronaviruso tyrimą ir izoliuotis turės šia liga per paskutinį pusmetį nesirgę ir nuo jos nepaskiepyti asmenys, atvykstantys iš Airijos, Belgijos ir Graikijos salų, išskyrus Tasą. Būtent šios šalys ir teritorijos atsidūrė raudonojoje zonoje, atnaujinus paveiktų šalių sąrašą, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.

Nuo koronaviruso nepaskiepyti Vokietijos gyventojai gali susidurti su naujais apribojimais, jeigu šalyje ir toliau daugės infekcijos atvejų, sekmadienį duodama interviu pareiškė kanclerės Angelos Merkel administracijos vadovė. „Paskiepyti žmonės tikrai turės daugiau laisvės nei neskiepytieji“, – laikraščiui „Bild am Sonntag“ sakė Helgė Braun.

Praėjusią parą nuo koronaviruso iš viso paskiepyti 3789 žmonės: 3041 iš jų gavo pirmą, o 748 – antrą skiepo dozę, sekmadienį pranešė Statistikos departamentas. Šalyje nuo COVID-19 mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyti 1 mln. 351 tūkst. 303 žmonės, visiškai – 1 mln. 208 tūkst. 339. Mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta 55,2 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų, 69,9 proc. – 75–79 metų gyventojų, 72,6 proc. – 70–74 metų gyventojų ir 71,5 proc. – 65–69 metų gyventojų.

Beveik visi Užsieniečių registracijos centre gyvenantys neteisėti migrantai atsisakė skiepytis nuo koronaviruso, informuoja Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). „Centre Pabradėje yra du migrantai, kurie paskiepyti dviem dozėmis, vienas gavo vieną dozę. Visi kiti skiepytis nepanoro“, – BNS sakė VSAT atstovas Giedrius Mišutis. Jis teigė, kad pasieniečiai įkalbinėja migrantus pasiskiepyti. Užsieniečių registracijos centre šiuo metu apgyvendinta apie 480 migrantų, 60 iš jų yra izoliacijoje.