skandinavija

Dažnai viešumoje kalbant apie Lietuvos ir Šiaurės šalių ekonominį ir kultūrinį bendradarbiavimą ironiškai pabrėžiamas pasiturinčios ir kuklius išteklus turinčių šalių santykis, vis tik ši partnerystė tvirtėja ir jau galima pamatyti labai konkrečių rezultatų. Norvegijos Karalystės ambasada Lietuvoje rugsėjo 25 d. surengė šventinį renginį Vilniaus Mažajame teatre, skirtą 2009-2014 m. Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinės paramos įgyvendinimo pradžiai pažymėti.

Lietuvos ambasadorius Švedijoje Eitvydas Bajarūnas rugsėjo 21 dieną su didžiausio Švedijos Upsalos universiteto prorektoriumi Andersu Malmbergu aptarė bendradarbiavimo stiprinimą su Lietuvos universitetais. A. Malmbergui pristatyti Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai kitų metų antrąjį pusmetį prioritetai, pirmininkavimo metu tartasi organizuoti bendrus renginius.

Prieš mažiau nei dešimtmetį prasidėjusi skandinavų rašytojų populiarumo banga nepaliaujamai auga. Geriausiai žinomi kriminalinių romanų populiarumo šaukliai – Stieg Larsson, Henning Mankell ir Jo Nesbo, kartu su jais į priekį veržiasi jau ir kiti Skandinavijos rašytojai. Paradoksalu, tačiau tikrų žmogžudysčių Šiaurės šalyse kur kas mažiau, nei galėtume manyti, žvelgdami į išskirtinę šio regiono kriminalinių romanų rašytojų sėkmę.

Baltijos ir Skandinavijos šalims reikia kalbėti ne apie bendradarbiavimą, o apie integracijos siekius, šeštadienį saugumo ir užsienio politikos forume – Rygos konferencijoje pareiškė Latvijos gynybos ministras Artis Pabrikas. „Mums reikia kalbėti apie Baltijos ir Skandinavijos regioną NATO aljanse“, – sakė ministras, pridūręs, kad tokią galimybę riboja tik tai, kad ne visos Skandinavijos šalys priklauso aljansui.

Lietuvoje jau ilgą laiką dominuoja skandinaviško kapitalo bankai. Pasak ekspertų, priklausomybė nuo vieno regiono ar šalies nėra gerai jokioje srityje, tačiau vargu ar tokioje mažoje rinkoje kaip Lietuva galima pasiekti didesnę nepriklausomybę. Pasak asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovo Kęstučio Kupšio, kai kurie identiški Lietuvoje veikiančių bankų įkainiai byloja, kad didesnė kapitalo įvairovė Lietuvos bankinėje sistemoje būtų Lietuvai naudingesnė.

DNB bankas, kaip ir jo gimtoji šalis, neseniai sulaukė pinigų srauto iš amerikiečių investuotojų, kurie ieško saugumo laukdami, kol pasibaigs skolų krizė Europoje ir lėtas ekonomikos augimas Amerikoje ir Kinijoje, rašo „The New York Times“. Beveik kasdien DNB administratorė sulaukia skambučių iš investuotojų norinčių pirkti Norvegijos obligacijų ar kitokio turto, susieto su Skandinavijos sveika ekonomika.

Jeigu pasaulio ekonomikos sulėtėjimas tęsis, Suomija kitąmet gali ir vėl nugrimzti į recesiją, pirmadienį pareiškė šalies finansų ministrė Juta Urpilainen (Jutta Urpilainen). Finansų ministerija smarkiai sumažino kitų metų ekonomikos augimo prognozę. Remiantis naujausiomis prognozėmis, Suomijos bendrasis vidaus produktas (BVP) kitąmet turėtų išaugti 0-1 proc. Anksčiau šalies Finansų ministerija prognozavo 1,2 proc. BVP augimą. Suomija iš recesijos išbrido antrąjį 2010-ųjų ketvirtį.

Baltijos šalių oro bendrovė „airBaltic“ savo keleiviams pristatė penkias bilietų rūšis – „Basic“, „Economy“, „Economy Flex“, „Business“ ir „Business Flex“. Įsigydami šių rūšių bilietus keleiviai galės pasirinkti tik tas paslaugas, kurių jiems reikia, ir nepermokėti už tai, kuo nesinaudos.

2003 metais, praėjus 56-eriems metams po to, kai Ole Kirkas Christiansenas įsigijo pirmąją plastiko liejimo mašiną Danijoje plastikinių ,,Lego" detalių gamybai, bendrovė buvo susidūrusi su labai didelėmis problemomis. Paviršutiniškai pažiūrėjus galėjo pasirodyti, kad „Lego Group“ per šį laikotarpį darė viską taip, kaip priklauso.

2013 metų „Eurovizijos“ dainų konkursas vyks Malmėje. Šis Pietų Švedijos miestas įveikė Stokholmą, sekmadienį pranešė televizijos stotis STV. „Žinoma, mes šiandien tuo labai didžiuojamės ir džiaugiamės“, - sakė Malmės meras Ilmaras Repalu (Ilmar Reepalu). Jis žadėjo „fantastišką renginį“. „Eurovizijos“ dainų konkursas vyks gegužės 14-18 dienomis. Anot ekspertų, tai nebuvo lengvas sprendimas. Malmė, be kita ko, pasirinkta dėl infrastruktūros.

Lietuviai grybauja miškuose, o skandinavai grybus renkasi prekybos centruose, į kuriuos patenka tūkstančiai tonų mūsų šalyje išaugintų pievagrybių. Lietuvos daržovių, uogų augintojai skundžiasi nelygiaverte konkurencija su lenkais, o pievagrybių augintojai artimiausius konkurentus išstūmė ne tik iš šalies, bet ir iš kitų Baltijos šalių rinkų.

Mokesčiai turėtų būti skaičiuojami nuo bendrų šeimos pajamų, o ne pagal tai, iš kokių veiklų tos pajamos gaunamos. Neapmokestinamas minimumas  turėtų būti nustatomas kiekvienam šeimos nariui atskirai. Tai skaidrintų sistemą ir apsunkintų korumpuotiems žmonėms būdus nuslėpti savo tikrąsias pajamas, sakė žurnalistas Eduardas Eigirdas, skaitydamas pranešimą žurnalo „Valstybė“ surengtoje metinėje konferencijoje.

Pasaulinė ekonomikos krizė privertė Stokholme veikiančią bendrovę „H1 Communication“ ieškoti išlaidų mažinimo galimybių. Tokį šansą bendrovei suteikė už 760 kilometrų įsikūręs Talinas, rašo „Bloomberg“. Šiuo metu 10 proc. įmonės darbuotojų yra estai, kurių darbo užmokesčio sąnaudos penkiais kartais mažesnės nei švedų. Įmonė vadovas Mattias Loovas ateityje ketina plėsti veiklą Baltijos valstybėse, nes regiono darbuotojai puikiai atlieka skambučių centro ir techninės pagalbos funkcijas.

Balandį Lietuvoje užfiksuotas ryškiausias elektros energijos kainų kritimas Baltijos ir Skandinavijos šalyse. Čia elektra vidutiniškai atpigo 6,5 proc. – jos kaina nusileido žemiau 14 ct/kWh ribos. Tai jau antras mėnuo iš eilės, kai Lietuvos laisvojoje elektros rinkoje fiksuojamas vidutinės kainos mažėjimas.

Po labai atkaklios kovos, kurioje tarpusavyje rungėsi daugiau, nei pusantro tūkstančio pretendentų, paskutiniąją balandžio mėnesio dieną keturiolika geriausiųjų pagaliau galėjo patikėti, kad būtent jų laukia vienas įspūdingiausių gyvenimo nuotykių – jie yra „Honda Civic ekspedition Eco Drive Challenge 2012" dalyviai. Į neįprastą ekožygį 7 vienodais „Honda Civic“ automobiliais su benzininiu 1,8 l darbinio tūrio varikliu ir automatine pavarų dėže vyksta 10 vyrų ir 4 moterys.

Tarptautinės operacijos metu išaiškintas nusikalstamas susivienijimas, organizavęs kvaišalų gabenimą į Skandinaviją. Sulaikyta per 10 Lietuvos ir kitų valstybių piliečių. Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorai ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai nusikalstamą susivienijimą, organizavusį ir vykdžiusį labai didelių kiekių narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrabandą, išaiškino bendradarbiaudami su Švedijos ir Danijos teisėsaugos pareigūnais.

Šį savaitgalį vykstančioje statybų ir remonto parodoje „Resta“ organizacijos „Versli Lietuva“ atstovai siūlo statybų verslo sektoriaus atstovams susidomėti Skandinavijos rinkos galimybėmis. Pasak ekspertų, Lietuvos verslininkai gali būti konkurencingi Skandinavijos privačiame ir viešajame sektoriuose.

..Europos Sajungos prasme mes esame energetinė sala. Dabar tiesiame tiltus, tačiau jie dar nepaverčia salos kontinento dalimi – mes turime tapti Europos energetinės infrastruktūros dalimi“, - sakė energetikos ministras Arvydas Sekmokas. Trečiadienį Seime vykusiame Energetikos forume A. Sekmokas aiškino, kad Lietuva kol kas yra mūsų Rytų kaimyno energetinėje sistemoje.

Pavasaris jau galutinai išvijo žiemą, tačiau Skandinavijoje įvairios pramogos ant sniego ir ledo vykdomos kone ištisus metus. Sekmadienį, kovo 18 d. jaunas norvegų lenktynininkas Madsas Ostbergas pagerino šuolio automobiliu per sniego trampliną pasaulio rekordą. Su raliui parengtu „Ford Fiesta WRC“ bolidu jis nušoko 50 metrų atstumą ir sklandžiai nusileido priešais didžiulę žiūrovų minią.

Kai kurie medžiai Skandinavijoje išgyveno paskutinįjį ledynmetį. Tai prieštarauja plačiai paplitusiam požiūriui, kad regioną padengęs ledas sunaikino visą augaliją. Manyta, kad šiuolaikiniai Skandinavijoje augantys medžiai yra rūšių, kurios paplito į šiaurę prieš 9 tūkst. metų, kai ištirpo ledas, palikuonys, praneša BBC.

Prieš metus įsivedusi eurą kaimynė Estija visai Europai demonstruoja įspūdingus augimo rodiklius. Vis dėlto ir šalies politikai, ir verslininkai sutinka, kad kol kas Estijos atsigavimas daugiau popierinis: nedarbo ir infliacijos suvaldyti vis dar nepavyksta. Estijos ūkis praėjusiais metais augo sparčiau nei Lietuvos ir Latvijos: šalies BVP pašoko 7,5 proc. – tiek pat, kiek ir pakilimo metais. Lietuvos ūkis pernai augo 5,8 proc., Latvijos – prognozuojama 5,2–5,3 proc.

Vasaros sezono metu Baltijos šalių oro bendrovė „airBaltic“ atnaujins skrydžius tarp Dublino ir Rygos oro uostų. Šiuo maršrutu patogiai savo tikslą pasieks tiek Latvijos ir Airijos keleiviai, tiek skrendantieji tranzitu per Rygos oro uostą. „Vėl skraidyti į Dubliną vasaros sezono metu nusprendėme sulaukę mūsų keleivių prašymų ir matydami stiprų susidomėjimą skrydžiais šia kryptimi“, – sakė „airBaltic“ generalinis direktorius Martinas Gausas.

Likus dviem savaitėms iki Kalėdų, Skandinavijos šalyse iš parduotuvių lentynų dingo sviesto atsargos. Žiniasklaida jau prabilo apie „sviesto paniką“, o šio produkto kilogramo kaina išaugo keturis kartus. To priežastis – sviesto populiarumas ir žemas pieno gamybos lygis šiais metais. Sviesto deficitą Norvegijoje ir Suomijoje nulėmė susiklosčiusios aplinkybės. Pirma, dėl lietingos vasaros pablogėjo karvių pašaro kokybė, o tai savo ruožtu sąlygojo pieno gamybos mažėjimą.

Latvijoje kyla panika dėl galimų „Swedbank“ problemų. Žmonės masiškai iš banko bankomatų išsiima pinigus. Kaip skelbia latvių žiniasklaida, banko atstovai akcentuoja, kad „Swedbanke“ problemų nėra ir jis dirba visiškai stabiliai, todėl kažkas galimai tyčia nori sukelti paniką. Banko atstovai žada pareigūnų prašyti nustatyti, kas skelbia dezinformaciją.

Parlamentarai pagaliau parodė drąsą siekti socialiai teisingesnės visuomenės kūrimo. Ištaigingais automobiliais ir brangiomis vilomis mėgstantis pasipuikuoti Lietuvos elitas ko gero turės kiek patuštinti pinigines, jei politikams užteks valios ir bendro sutarimo dėl biudžeto patvirtinimo.

Diuseldorfe, „Espirit Arena“ stadione, startavo 23-os čempionų lenktynės. Šeštadienį vyko Nacijų taurė. Vokietijos komanda, kurios sudėtyje buvo Sebastianas Vettelis ir Michaelis Schumacheris ne be problemų pasiekė finalą, kuriame įtikinamai laimėjo prieš Skandinavijos komandą, kuriai atstovavo Hanninenas ir Kristensenas. Michaelio ir Sebastiano duetui sėkmė Nacijų taurėje tapo penkta iš eilės! Sekmadienį abu kovos jau asmeninėje įskaitoje.

Pasak Spaustuvininkų asociacijos prezidentės, didėjantis eksportas Skandinavijos šalis skatina domėtis investavimo galimybėmis Lietuvoje. Lietuvos spaudos pramonės eksportas pernai į Skandinavijos šalis sudarė daugiau kaip 66 milijonus litų. Danijos spaustuvininkai pareiškė ketinantys investuoti Lietuvoje, o iš Suomijos Lietuvos įmonės gavo naujų užsakymų. Kaip teigė Spaustuvininkų asociacijos prezidentė Erika Furman, skandinavai intensyviai galvoja steigti savo gamybą čia, Lietuvoje.

Švedijos bankų gelbėjimo modelis apsaugojo mokesčių mokėtojus, davė pelno ir leido sumažinti valstybės skolą pasaulinės krizės metu, rašo „Bloomberg“. Visiškai priešingą vaizdą regime kitose valstybėse. Jungtinėje Karalystė per pastaruosius keturis metus valstybės skolos našta padvigubėjo, o mokesčių mokėtojams teko pareiga išpirkti ant bedugnės krašto atsidūrusius bankus.

Vilniuje įdarbinimo įmonės iš Vakarų Europos jau ketvirtą kartą rengia karjeros dienas Lietuvos medicinos specialistams. Dirbti svetur gydytojai, seselės, slaugės ir studentai viliojami iki 10 kartų didesnėmis algomis, mažesniu darbo krūviu, geresnėmis darbo sąlygomis. Šiaulių ligoninėje dirbantis Edvinas neslepia, kad planuoja išvažiuoti dirbti svetur. O medikų įdarbinimo mugė puiki vieta rasti informacijos, kurioje šalyje tą daryti geriausiai.

Ar gali medinė architektūra tapti miesto istoriją ir jo ateities vizijas jungiančiu elementu? Norvegai sako „taip“. Ne tik sako, bet ir įrodo, kad medis, kaip statybinė medžiaga, gali būti sėkmingai sugrąžintas į miestus ir įgavęs naujas formas, tačiau išlaikęs savo prigimtines savybes harmoningai derėtų istorinėje miestų aplinkoje. Norvegijos miestuose ir miesteliuose nuo seno vyravo medinė architektūra.

Lietuva, lyginant su kitomis Baltijos regiono valstybėmis, pagal palankumą verslui yra kiek žemiau už vidurkį. Lenkdama Rusiją, Ukrainą ir Lenkiją, Lietuva yra panašiame lygyje su Latvija, tačiau atsilieka nuo Šiaurės valstybių, Vokietijos ir Estijos.

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė ir Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius, su darbo vizitu viešintys Švedijoje, pirmadienį dalyvauja Stokholme vykstančiuose Baltijos valstybių ir Švedijos diplomatinių santykių atkūrimo dvidešimtmečio renginiuose. Skandinavijos valstybės dažnai išreiškia paramą tiek Lietuvai, tiek ir visoms Baltijos šalims.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė griežtai pasmerkė terorą Norvegijoje ir pabrėžė, jog nė viena valstybė, taip pat ir Lietuva, negali leisti ekstremistiniams judėjimams išvešėti, grasinti ir kelti pavojų žmonėms bei visuomenei. Pagerbdama tragedijos Norvegijoje aukas Lietuvos valstybės vadovė pasirašė šios šalies ambasados užuojautų knygoje. „Neturi tokių dalykų Europoje būti. Tai yra labai blogas ženklas. Europa nėra tokia saugi, kaip mes manėme anksčiau.

Nuo šiandien, birželio 27 dienos, TV3 Žinias – 18.45 val. ir 21.40 val. – ves TV3 laidos „Savaitės komentarai“ vedėja žurnalistė Indrė Makaraitytė. Ji TV3 Žiniose šią savaitę pavaduos atostogaujančią kolegę Renatą Šakalytę, kuri šiuo metu motociklu keliauja po Skandinavijos fiordus. „Smagu, jog TV3 Žinių tarnybos komanda yra tokia galinga, kad ir atostogų metu TV3 žiūrovams gali pateikti geriausias žinias. Tikimės, kad jos šią vasarą bus iš tiesų geros.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės metiniame pranešime nurodyta, kad bus plečiamasi į bendradarbiavimą su Skandinavijos šalimis mano, – politikos apžvalgininkas Alvydas Medalinskas. A.Medalinsko nuomone, nors prezidentės D. Grybauskaitės kalboje užsienio politika ir nebuvo pagrindinė tema, bet šioje srityje pasisakyta aiškiau nei pernai. „Apskritai pernai daugiau kalbėta abstrakčiai – apie žmogų, vertybes ir pan. Šiemet buvo konkretesnių pasisakymų.

Pablogėjus Lenkijos ir Lietuvos santykiams, mūsų šalies diplomatai ir šviesuomenė prisiminė  orientaciją į Skandinavijos kraštus. Kažkoks viliotinis sklinda ir iš skandinavų. Svarstant apie Lietuvos pasirinkimą tarp galingų tarptautinių jėgų, įprasta vartoti Rytų ir Vakarų sąvokas: Lietuvai kylančios grėsmės tradiciškai siejamos su Rytais, o sąjungininkų ieškoma Vakaruose, bet Vakarai sudaryti iš daugelio stipresnių ar silpnesnių valstybių, turinčių savų interesų.

Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, susitikusi su Šiaurės šalių, Lenkijos ir Baltijos valstybių parlamentų gynybos komitetų atstovais, pasidžiaugė, kad tokio formato susitikimas, kuriame dalyvauja ir Šiaurės šalių, ir Lenkijos atstovai, pirmą kartą rengiamas Lietuvoje. „Aš nuoširdžiai tikiuosi, kad tokiu formatu susitikimai vyks ir toliau. Mūsų šalys yra labai susijusios - ypač gynybos srityje, todėl gynybos be jūsų kaimynystės neįmanoma net įsivaizduoti", - sakė R. Juknevičienė.

Pasiūlius griežtinti Šengeno reikalavimus Norvegijos sieną kertantiems iš Baltijos šalių, neigiama, kad tokius siūlymus remtų Norvegijos vyriausybė. Tuo metu Danija nutarė steigti kontrolės punktus su Švedija ir Vokietija. Lietuva Briuselyje siekia, kad nebūtų peržiūrima Šengeno vidaus sienų kirtimo tvarka. Briuselyje susirinkę vidaus reikalų ir teisingumo klausimus kuruojantys ministrai neeiliniame posėdyje sprendžia, ką daryti su iš Šiaurės Afrikos plūstančiais pabėgėliais.

Rašytinis žodis turi savo šventę – šiandien minima Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena, – bet gujamas iš viešųjų ir asmeninių bibliotekų, tolinamas nuo vis dar skaitančios visuomenės dalies. Knygos puoselėtojai ir kūrėjai tvirtina, kad tikrąsias vertybes baigia sunaikinti komercija, remiama valstybės. Rašytojas Marcelijus Martinaitis apgailestaudamas prisiminė laikus, kai buvo nuolat leidžiama lietuvių klasika.

Vokietijoje ir Skandinavijos šalyse šeštadienį po saulėlydžio mistikos mėgėjai pradėjo švęsti Valpurgijos naktį. Į tradicinę „juodųjų jėgų“ šventę čia su karnavaliniais kostiumais susirenka tūkstančiai turistų ir raganų, velnių bei burtininkų gerbėjų iš įvairių šalių. Valpurgijos naktis – tradicinis pavasario festivalis ir vienas reikšmingesnių pagoniškų pavasario švenčių. Ji visada pažymima naktį iš balandžio 30-osios į gegužės 1-ąją didžiojoje Vidurio ir Šiaurės Europoje dalyje.

Lietuvos moksleivių ir studentų pasiekimai įvairiuose tarptautiniuose konkursuose ir olimpiadose ne tik džiugina jų mokytojus ir dėstytojus, bet ir paglosto savimeilę tėvams. Dažniausiai pergalės euforijos akimirką pamirštama, kiek sunkaus darbo reikia įdėti, kad, net ir būdamas labai gabus, žmogus pasiektų užsibrėžtų tikslų. Lietuvoje vis dažniau prabylama apie tai, kad mūsų šalyje neskiriama pakankamai dėmesio gabių vaikų ugdymui. Naujienų portalo „Balsas.

Po vizito Norvegijoje Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad Lietuva neišnaudojo dar daug bendradarbiavimo galimybių su Šiaurės šalimis. Per šalies vadovės apsilankymą šimtametę patirtį turinčioje vienoje garsiausių Europoje „Fiskerstrando“ laivų statykloje užbaigtas keltas, pagamintas Klaipėdoje, bendroje Norvegijos ir Lietuvos įmonėje, informuoja LTV naujienų laida „Šiandien“. Norvegijos šiaurės vakaruose esanti Sulos savivaldybė garsėja 1950 metais įkurta laivų architektūros, statybos ir...

Progresinių mokesčių šalininkų vis daugėja. Garsūs ekonomistai kalba apie progresinių mokesčių būtinybę. Tą BTV eteryje akcentavo ir ekonomistas bei politologas K. Girnius. „Jau seniai Lietuva turėjo įvesti progresinius mokesčius. Dabar mes turime regresyviausius mokesčius visoje Europoje. Ir tai aiškiai kenkia ūkio augimui bei yra visiškai nepateisinama“ – sakė ekonomistas.

Valstybės įmonės „Kauno regiono keliai“ direktorius Vidmantas Lisauskas teigia, kad Lietuvos keliai prižiūrimi geriau nei kai kuriose Europos valstybėse. Pavyzdžiui, skandinavai žiemą valo tik pagrindinius kelius, be to, laukia, kol nustos snigti ar pustyti. Tik paskui valymo technika išrieda į magistrales. „Mūsų keliai prižiūrimi ypač atidžiai. Galėtume prižiūrėti ir dar geriau, bet ar tai būtų ekonomiškai pagrįsta“, – sako kelininkas.Keliai išvažiuojami „Oi, Viešpatie.

Spėjama, jog 2010-ieji Suomijos sostinei buvo itin palankūs – manoma, jog per juos Helsinkį aplankė rekordinis turistų skaičius, rašo „Travel.ru“. Palyginus su pernai metais nuo sausio iki rugsėjo Helsinkio viešbučiuose apsistojo net 9 proc. daugiau keliautojų. Gausiausiai į Suomijos sostinę vyko rusai, vokiečiai, britai, švedai, amerikiečiai bei japonai. Ypatingai augo turizmo šalies viduje tempai – suomių, apsistojančių Helsinkyje bent naktį, skaičius išaugo 15 proc.

Šaltajam karui likus praeityje, daugumoje pasaulio šalių įsivyravo įvairios kapitalizmo formos – nuo Kinijos leninizmo iki įvairių kleptokratijos formų, skirtingų angloamerikietiškų sistemų ir įvairių europietiškų kapitalizmo atšakų.

Šiaurės Europos ir Baltijos šalių bei Jungtinės Karalystės premjerai ateinančių metų sausio 19–20 dienomis susitiks Londone ir aptars inovatyvaus bendradarbiavimo perspektyvas. Be ministrų pirmininkų, susitikime dalyvaus verslo atstovai bei politikos lyderiai iš Lietuvos, Jungtinės Karalystės, Danijos, Islandijos, Norvegijos, Suomijos, Švedijos, Latvijos bei Estijos. Forumo dalyviai diskutuos, kaip ekonominio sunkmečio metu Šiaurės Europoje skatinti gerovę bei lygybę.

Pirmadienį A. Kubiliaus vadovaujama delegacija su darbo vizitu lankosi Suomijos sostinėje Helsinkyje.  Susitikimo su Suomijos premjere metu pasikeista nuomonėmis apie dvišalius santykius, ekonomiką, energetiką, regioninį saugumą, apie krizės pasekmes ir būdus joms įveikti, aptarti būsimos finansinės perspektyvos klausimai.

Švedijos žiniasklaida penktadienį paviešino informaciją, apie Lietuvoje aktyviai veikiančių Skandinavijos bankų galimą susijungimą. Pranešama, kad apie susijungimą su „Swedbank“ galvoja SEB ir „Nordea“ bankai. Švedijos dienraščio „Dagens Industri"paskelbtoje publikacijoje teigiama, kad šalies finansų milžinai SEB ir „Swedbank" jau daugiau nei metus derasi dėl galimo susijungimo. Teigiama, kad dviejų bankų susijungimui pritaria ir dabartinis „Swedbank"prezidentas Michaelas Wolfas.