skandinavai

Maroko teisėsaugos pareigūnai, tiriantys dviejų turisčių iš Skandinavijos nužudymą Aukštojo Atlaso kalnuose, antradienį areštavo įtariamąjį, pranešė Vidaus reikalų ministerija. Kitų įtariamųjų dėl dviejų turisčių – danės ir norvegės – nužudymo tebeieškoma, nurodė ministerija. Moterų kūnai su pjautinėmis žaizdomis kakluose buvo aptikti pirmadienį atokioje kalnuotoje vietovėje, maždaug už 10 km nuo turistinio Imlilio kaimo Aukštojo Atlaso kalnyne.

Danija – pavyzdys, kuriuo norėtų sekti kiekviena valstybė ir priešiškoji Graikija, kuria nenorėtų tapti nei viena šalis. Kur tarp jų atsiduria Lietuva? Šiandien Lietuvos ekonomikos struktūra yra labai panaši į graikišką ir primena situaciją Danijoje prieš maždaug 30 metų. Ekonomistas tikina, kad yra išeitis, kuri leis pasukti Skandinavijos keliu.

Iki rugpjūčio 5 d. Lietuvoje žuvo 4,6 proc. daugiau eismo dalyvių nei per tą patį laiką 2013-aisiais. . Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) prižiūrimuose valstybiniuose keliuose buvo fiksuotas mažesnis žūčių skaičiaus augimas – 1,1 proc.

 Gruodį Lietuvą iš Skandinavijos pasiekusios elektros kainos buvo rekordiškai žemos, skelbia elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. Praėjusiais metais Lietuvos prekybos zonoje elektros kaina siekė beveik 17 centų už kilovatvalandę, tuo metu gruodį ji buvo beveik 13 centų. Pasak „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovo Roberto Staniulio, tam įtakos turėjo naujos elektros jungties tarp Estijos ir Suomijos atsiradimas.

Marija Gabrienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Spaustuvininkai pastebi, kad lietuviai vakariečius pasivijo technologijomis, bet išmokti planuoti darbus sekasi ne visiems. Uostamiesčio spaustuvėse beveik pustrečio mėnesio trukęs įtemtas darbymetis pamažu baigiasi. Ant konvejerio – paskutiniai kalendoriai. Spaustuvininkai pastebi, kad skandinavai šiomis kalėdinėmis dovanomis rūpinasi iš anksto, užsakymų gauna jau vasarą. O kai kurie lietuviai vis dar laukia paskutinės minutės.

Nekask duobės kitam, nes pats įkrisi, sako lietuvių liaudies patarlė. Tačiau bent jau teisėkūroje galvojama, kad tokios liūdnos lemties vis tik galima išvengti. Kad gyvenimą gadinantys įstatymai, nutarimai bus taikomi kažkam kitam, ne tau. Kad įvedamus didesnius mokesčius mokės tik „buržujai“, o griežtesni reikalavimai palies tik nedorėlius.

Prisipažinsiu, kad, būdamas vilnietis, įsigudrinau iki šiol nežinoti adreso, kuriuo atsidarė IKEA krautuvė. Rėkavo apie tai per visas žinias, visur rašė, bet nelabai skaičiau. Girdėjau, kad prezidentė Dalia Grybauskaitė važiavo atidaryti privačios krautuvės, pirko kažkokią uogienę ir kažką ten sapaliojo apie ateinančią „skandinavišką verslo kultūrą“, kuri mus išganys.

Kas jau kas, o vakariečiai, ypač vakarinėje Atlanto vandenyno, pusėje negarsėja kuklumu. Noras pasipuikuoti savo sėkme, išryškinti asmeninius pranašumus ir nurungti konkurentus yra Vakarų kultūros bruožai. Vis dėlto Skandinavijos šalių gyventojai susidūrę su pernelyg dideliu užsieniečių ego lieka nejaukiai suglumę, rašo BBC.

Beveik 40 proc. visų nuo praėjusių metų kovo mėnesio užfiksuotų gyvybės draudimo išmokų už traumas, patirtas užsienyje, buvo mokama Skandinavijos šalyse atostogavusiems arba dirbusiems žmonėms, rodo gyvybės draudimo ir pensijų fondų bendrovės „Aviva Lietuva“ išmokų statika. Remiantis įmonės statistika, dažniausiai draudimą nuo traumų turintys lietuviai, susižaloja Norvegijoje, kiek rečiau Švedijoje ir Danijoje.

Jau beveik prieš krizę buvusį lygį pasiekusios investicijos į komercinį nekilnojamąjį turtą (NT) gali būti ženklas, kad šiemet komercinio NT sektorius gali visiškai išlipti iš duobės, skelbia užsienio analitikai. Lietuvoje komercinio NT apimtys taip pat auga, tik optimizmo – gerokai mažiau. Paskutinį 2012 metų ketvirtį investicijos į komercinį NT Europoje pasiekė 43,7 mlrd. dolerių (111 mlrd.

Skandinaviškasis socializmas – geras dalykas. Kodėl jis įleido šaknis tik Skandinavijoje? Šį klausimą sau iškėlė ekonomistai Daron Acemoglu iš JAV Masačusetso technologijos instituto (MIT), Jamesas Robinsonas iš Harvardo universiteto ir Thierry Verdieris iš Paryžiaus ekonomikos mokyklos pranešime „Argi mes visi negalime būti labiau panašūs į skandinavus? Asimetriškas augimas ir institucijos tarpusavyje priklausomame pasaulyje“ (Can't We All Be More Like Scandinavians? Asymmetric Growth and Insti...

Net 43 proc. 18–35 metų Lietuvos gyventojų norėtų dirbti skandinavų kapitalo bendrovėje, o dviem trečdaliams (69 proc.) apklaustųjų yra svarbu siekti tarptautinės karjeros. Tai rodo draudimo bendrovės „If“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa apie pageidaujamą darbo vietą.

Sulig pavasariu kovo 1 dieną startuosiantis septintasis Tarptautinis moterų filmų festivalis „Šeršėliafam“ žiūrovams siūlys gerai pažįstamas pavardes, naujų atradimų ir apdovanojimų jau pelniusius filmus. „Šeršėliafam“ šiemet pristato bemaž dešimtį programų ir specialių seansų, kuriuose rodys naujus ar naujai atrastus filmus net iš penkiolikos šalių. „Kiekvienais metais festivalis turtėja vis įdomesniais filmais, kuriais su džiaugsmu dalinamės su mūsų žiūrovais.

Vyriausybė vieną po kitos vilioja garsias aukštųjų technologijų bendroves, tačiau Lietuvą, kaip tinkamą vietą gamybai plėsti, ir be paskatinimo pasirenka nemažai smulkesnių užsienio įmonių, rašo „Verslo žinios“. Tiesa, didesnio tokių investicijų srauto saldainiais nepaskatinsi - verslui reikia stabilumo, tvarumo, konkurencingumo, o regione Lietuva vargu ar yra šių savybių lyderė. „Tikrai nedėkingi buvo praėję metai.

Apklausos rodo, jog laimingiausiai pasaulyje gyvena skandinavai, olandai, Naujosios Zelandijos ir Kosta Rikos gyventojai. Nors lietuviai priskiriami prie nelaimingesnių žmonių, mūsų optimizmas lenkia estų ir latvių nuotaikas. Nors pralaimėję Pasaulio futbolo čempionato finale, olandai, rodos, turėtų būti prislėgti, atrodo, kad jiems trumpos nesėkmės nesukelia depresijos: Olandija yra viena laimingiausių pasaulio valstybių.

Netoli Šiaulių pasieniečiai sulaikė krovininį automobilį, pilną, įtariama, Skandinavijoje vogtų daiktų. Ketvirtadienio pavakarę Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Šiaulių rinktinės pasieniečiai kelyje Joniškis - Šiauliai, likus 6 km iki kelio ženklo "Šiauliai", patikrinimui sustabdė į šį miestą važiuojantį krovininį automobilį "Mercedes Benz 312". Jį vairavo 26-erių šiaulietis.

Už skandinavų ištekėjusios ir Suomijoje, Danijoje, Švedijoje ar Norvegijoje gyvenančios lietuvės bijo savo vaiką ne tik peštelėti už plaukų, bet net pakelti balsą dėl neklausymo. Mat ką tik Suomijoje vien dėl to, kad septynmetį sūnų Robertą motina piktokai paragino greičiau keltis į mokyklą, jis buvo be tėvų žinios apgyvendintas globos namuose.