širdies ir kraujagyslių ligos

Pasakymą „sudaužyta širdis“ įprastai siejame su nelaiminga meile. Bet ar žinote, kad širdis iš tiesų gali sudužti, o to priežastys – nebūtinai su meile susiję išgyvenimai, tačiau bet koks stiprus stresas? Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorė, Kauno klinikų Kardiologijos klinikos kardiologė ir Konsultacijų ir diagnostikos skyriaus vadovė Jurgita Plisienė pasakoja apie sudaužytos širdies sindromą, jo priežastis, pasekmes ir pataria, kaip galime parodyti meilę savo širdžiai.

Moksliniai tyrimai rodo, kad ilgai besitęsianti emocinė įtampa turi nemažai įtakos įvairiems širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimams, pavyzdžiui, aukštam kraujo spaudimui, cholesterolio lygio pokyčiams, krešulių susidarymui ar nereguliariam širdies ritmui. Sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ gydytoja kardiologė Teresa Čiuplinskienė aiškina, kad stresas sukelia įvairius uždegiminius procesus organizme, todėl gali apsunkinti daugybę esamų ir prisidėti prie naujų ligų vystymosi.

Nuo vienas po kito vežamų kritinių būklių pacientų iki tautiečių, atsidūrusių ne laiku ir ne vietoje, – taip darbą Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje apibūdina VUL Santaros klinikų kardiologas Tomas Jablonskas. Pravėręs streso kupino darbo priėmime užkulisius gydytojas patarė, kaip atpažinti ūmią širdies ligą ir kokios svarbiausios klaidos nedaryti po apsilankymo pas gydytoją ligoninėje.

Šiaulių rajono gyventojas 52 metų Mindaugas Juknys atviras – jei ne laiku suteikta Respublikinės Šiaulių ligoninės operatyvi medikų pagalba, sausio 2-ąją buvusio gimtadienio galėjo ir nesulaukti. Neįprastą dusulį bei skausmą krūtinės srityje naujųjų metų išvakarėse pajutęs vyras nebeleido žmonai savarankiškai vežti jo į Skubios medicinos pagalbos skyrių, o liepė kviesti greitąją.

Su stresu susiduriame kasdien – jį patiriame ir darbo, ir namų aplinkoje, o nerimą keliančios mintys dažnai nepalieka ramybėje net ir atitolus nuo stresinių situacijų. Ilgesnį laiką užsitęsęs stresas tampa lėtinis ir gali kelti grėsmę sveikatai – tai yra vienas pagrindinių rizikos veiksnių, darančių įtaką ligoms, tokioms kaip cukrinis diabetas, aukštas cholesterolio lygis, padidėjęs kraujospūdis, taip pat širdies ir kraujagyslių ligos, vystytis.

Daugelis mūsų kartais norėdami atlikti kuo daugiau darbų, nusprendžiame paaukoti savo miego valandas. Be to, neretai ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, stiprus stresas, turi įtakos poilsio kokybei. Kokių pasekmių tai gali sukelti mūsų sveikatai? Pasak Šiaulių „InMedica“ klinikos šeimos gydytojos Ingos Giedraitienės, miegas – varomoji mūsų organizmų jėga, o jam sutrikus padidėja įvairių ligų rizika.

Retai nutinka, kad, pirmąkart sutrikus širdies ritmui, pavyksta pritaikyti naujausią rekomenduojamą šiuolaikinį intervencinį gydymą. Tuo šiandien gali džiaugtis pakruojiškis Arūnas Pakeltis. Prieš mėnesį sutrikus širdies ritmui jo sveikata labai pablogėjo. Savijauta pasikeitė kardinaliai patekus į Respublikinės Šiaulių ligoninės medikų rankas.

Širdies ir kraujagyslių ligomis sergantys asmenys turėtų saugotis ne tik karščio. Pasirodo, žiemiškai šalti orai tokiems žmonėms gali sukelti ne mažiau pavojų. Gydytojas kardiologas plačiau papasakojo, kokie simptomai turėtų kuo skubiau versti pasitikrinti sveikatą. Ne vienas vos užklupus kiek didesniam, nei įprasta, šaltukui, nori išvis nekišti nosies į lauką. Vis tik kai kuriems žmonėms buvimas lauke šaltu oru gali padėti įspėti apie klastingą ligą.

Insultas išlieka viena pagrindinių mirties priežasčių Lietuvoje. Kaip teigė Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanas, neurologijos profesorius ir Lietuvos insulto asociacijos prezidentas Dalius Jatužis, lietuviai insultu serga kur kas dažniau nei kiti europiečiai – nors situacija Lietuvoje kiek gerėja, vien 2022-aisiais šalyje buvo užfiksuoti 8 684 nauji insulto atvejai. Vis dėlto specialistas įsitikinęs: sumažinti sergamumą ir riziką susirgti insultu tikrai galima.

Trečiadienį sostinėje, Antakalnio poliklinikoje įvyko skaudi nelaimė – mirė skubos tvarka pagalbos gauti atvykusi pacientė. Ji dar buvo gaivinta, tačiau moters gyvybės išgelbėti nepavyko. Poliklinikos atstovė portalui tv3.lt patvirtino, kad sausio 3 dieną mirė skubos tvarka konsultuota pacientė.  „Pacientė atvyko į įstaigą pas šeimos gydytoją ir įvertinus būklę skubos tvarka nukreipta gydytojo kardiologo konsultacijai“, – komentavo Antakalnio poliklinikos atstovė Rūta Vanagienė.

Po vėžio, lietuviai labiausiai bijo širdies ir kaujagyslių ligų, parodė medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ užsakymu atliktas visuomenės nuomonės tyrimas. Tai gana įdomu, sako kardiologas Paulius Trinkauskas, nes didžiausią mirtingumą lemia ne onkologinės, o būtent širdies ir kraujagyslių ligos. Medikas aptarė, kokių savijautos pokyčių negalima ignoruoti ir dalijasi patarimais, kaip širdies ir kraujagyslių sveikata rūpintis jau nuo šiandien.

Kaip šalti orai veikia sergančius širdies ir kraujagyslių ligomis? Kaip sumažinti šalčio keliamą pavojų sveikatai? Klausimai, į kuriuos atsakymus lyg ir žinome, bet kiekvieną kartą prasidedant šaltajam sezonui, atrodo, pamirštame. VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės intervencinis kardiologas Karolis Bumblauskas sako, kad pacientų negalavimus šaltuoju sezonu dažnai lydi kompleksinė rizikų visuma, todėl ieškant kaltininko dėl suprastėjusios savijautos tik į orą besti pirštu nereikėtų.

Ar žinote, jog esant normaliai širdies veiklai, žmogus jos nejaučia? Visgi, jos veiklai pakitus, pavyzdžiui, pagreitėjus širdies susitraukimų dažniui, gali pasireikšti nerimas ir sumišimo pojūtis. Šis negalavimas gali signalizuoti apie tachikardiją – pagreitėjusi širdies plakimą, kuris dažniausiai diagnozuojamas tada, kai širdies susitraukimų dažnis viršija 100 k./min.

Aukštas cholesterolis – bene dažniausias sveikatos sutrikimas, kamuojantis tiek jaunus, tiek vyresnio amžiaus žmones. Nepaisant to, visuomenėje vis dar sklando daugybė mitų, susijusių su cholesteroliu ir jo reguliavimu.

Respublikinės Šiaulių ligoninės Širdies ir kraujagyslių centro medikams tą patį ligonį iš mirties gniaužtų teko gelbėti du kartus: ištikus širdies infarktui bei nustačius, kad netrukus gali įvykti dar vienas infarktas. Šiaulietis Svajūnas Kačenauskas, anksčiau jokių problemų su širdimi neturėjęs, negaili padėkos žodžių intervenciniams kardiologams doc. Andriui Berūkščiui ir Vilmantui Smalinskui, atstačiusiems kraujotaką visiškai užsikimšusiose kraujagyslėse.

Lietuvos statistika nedžiugina – net 4 iš 10 darbingo amžiaus žmonių amžiaus serga širdies ir kraujagyslių ligomis. Vis tik nemažai gyventojų, nepaisydami didelės rizikos patirti insultą ar infarktą ir net mirti nuo šių ligų, spjauna į tai ir neskuba kreiptis į gydytojus bei keisti gyvenseną. Gydytojai gi pažymi, kad daug kam yra prieinama nemokama sveikatos patikra, kuri gali padovanoti žymiai kokybiškesnį gyvenimą ir užbėgti šioms ligoms už akių.

Širdies nepakankamumas – klinikinis sindromas, kai pakinta vieno svarbiausių žmogaus organų struktūra ir sutrinka jo funkcija. Tokiais atvejais pablogėja širdies raumens gebėjimas atsipalaiduoti arba susitraukti – prisipildyti krauju arba išstumti jį iš širdies. Šiaulių „Kardiolitos klinikų“ Kardiologijos centro gydytoja kardiologė Dovilė Vaičiulienė pastebi, kad dėl šios priežasties organizme atsiranda skysčių sąstovis, be to, pablogėja kraujotaka, todėl gali sutrikti kitų organų funkcija.

Pirmadienį Lietuvą apskriejo skaudi žinia – Anglijoje regbio rungtynių metu mirė 27-erių lietuvis Artūras Rudys. Pranešama, kad po susidūrimo su kitu žaidėju jaunam vyrui sustojo širdis. Nepaisant to, kad ir aplinkiniai, ir komandos draugai teikė pagalbą, vėliau gaivinimą tęsė medikai, 27-erių lietuvio gyvybės išsaugoti nepavyko.

Patinimas, skausmas ar pasikeitusi odos spalva – tai tik keli iš simptomų, įspėjančių apie užsikimšusią kraujagyslę. Nesiimant prevencinių veiksmų ir laiku neatpažinus simptomų, pasekmės gali būti labai skaudžios – 1 iš 4 žmonių pasaulyje miršta dėl trombozės ar su ja susijusių komplikacijų.

Tyrime nustatyta, kad vienas gėrimas – tikra dovana sveikatai, nes gali sumažinti kraujospūdį, apsaugoti nuo kraujo krešulių ir padėti išvengti širdies ir kraujagyslių ligų. Tam tikras kraujo krešėjimas yra būtinas, kad išvengtume didelio kraujavimo, kai įsipjauname, tačiau natūraliai neištirpę kraujo krešuliai gali tapti pavojingi. Taip yra todėl, kad jie gali atitrūkti ir nukeliauti į gyvybiškai svarbius organus – širdį, plaučius ir smegenis.

Dislipidemija diagnozuojama 89,7 proc. šalies gyventojų, o tradicinė prevencija neveikia – ar galime rasti kitų būdų suvaldyti cholesterolį?  Širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė mirties priežastis Lietuvoje – tai sudaro apie 50 proc. visų mirties atvejų šalyje. Dislipidemija, būklė pasižyminti per dideliu arba per mažu tam tikrų cholesterolio rūšių kiekiu kraujyje, yra vienas iš pagrindinių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių.

Ar žinojote, jog sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis Lietuvoje vis dar nemažėja, negana to, mirtingumas nuo jų išlieka pirmoje vietoje? Nors pastaraisiais metais šalies gyventojų sąmoningumas didėja, vis daugiau jų noriai tikrinasi profilaktiškai, tačiau tolesnių rekomendacijų laikosi ne visi arba jas vertina gan aplaidžiai.

Lietuvoje daugiau nei pusės mirčių priežastis yra širdies ir kraujagyslių ligos. Viena jų – infarktas, dažnai ištinkantis visiškai netikėtai. Todėl Lietuvos Raudonasis Kryžius pasidalino, kokie simptomai išduoda infarktą ir kaip elgtis jam ištikus – tai gali išgelbėti gyvybę. Rugsėjo 29 dieną buvo minima Pasaulinė širdies diena, skirta atkreipti dėmesį į širdies ligas sukeliančius rizikos faktorius, taip pat paskatinti sveikos gyvensenos propagavimą.

Dažniau nei kas antram Lietuvoje mirties priežastimi tampa širdies ligos, tačiau toli gražu ne visi išgirsta medikų raginimą ateiti pasitikrinti, kol sveikata dar nesušlubavo. Gydytojai ne tik stebisi, kaip dar vis tik per mažai lietuviai rūpinasi širdimi, bet ir prašo valdžios užtikrinti daugiau galimybių padėti šiems pacientams.  Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje vis dar pražudo daugiausiai žmonių – praėjusiais metais nuo jų mirė daugiau kaip pusė, t. y. 52,5 proc.

Greitosios medicinos pagalbos tarnyboje dirbantis 61 metų Henrikas Simuntis, vykdamas pas infarkto ištiktus pacientus, niekada negalvojo, kad ir jo laukia tokia lemtis. 2020-ųjų rugsėjo 1-oji galėjo ir neišaušti. Tačiau šalia buvusios kolegės ir profesionalių gydytojų dėka vyras gavo dar vieną galimybę gyventi. Medikų pagalbininkas H. Simuntis pasakojimą apie save pradeda iš tolėliau.

Širdies ir kraujagyslių ligos yra kas antros mirties Lietuvoje priežastis. Visuomenei vis dar trūksta žinių apie padidėjusio cholesterolio žalą ir prevencijos priemones, todėl jau penktus metus iš eilės organizuojamas tarptautinis sveikatos hakatonas „Hospiton“ šiemet spręs kardiologijos iššūkius.  Anot Kauno klinikų direktoriaus visuomenės sveikatai, mokslui ir studijoms, Kardiologų draugijos atstovo prof.

Naujienų portalo tv3.lt tinklalaidėje „Sveikatos DNR“ šią savaitę nuskambėjo jautri vilniečio Mantvydo istorija. Kartu su juo laidoje svečiavosi ir Vilniaus universiteto profesorė ir Santaros klinikų kardiologė Žaneta Petrulionienė, kuri ne tik pasidalijo vertingais patarimais, tačiau ir pabrėžė vieną liūdną tendenciją mūsų šalyje. Šią savaitę tinklalaidėje „Sveikatos DNR“ dėmesys skiriamas širdies ir kraujagyslių ligoms, kurios yra įvardijamos pagrindine mirties priežastimi šalyje.

Sergamumas bei mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų Lietuvoje jau ne pirmus metus išlieka vienas aukščiausių tarp visų Europos Sąjungos šalių. Ir nors vis dažniau ir garsiau kalbama apie tai, kaip išvengti šių ligų bei kokius sveikos gyvensenos įpročius svarbu ugdytis, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, ką daryti išgirdus diagnozę, kaip su ja susigyventi ir kada tik medikamentų gali neužtekti.  Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Kardiologijos centro gydytojas kardiologas doc. dr.

Atliekant įvairius tyrimus įprasta, kad imamas kraujas, šlapimas ar net seilės. Tačiau medicinos biologė dr. Eglė Mazgelytė su komanda ištyrė lietuvių plaukus ir išsiaiškino, kas ženkliai prisideda prie didesnės širdies ir kraujagyslių ligų rizikos. Kalbant apie širdies ir kraujagyslių ligas, Lietuva neturi kuo didžiuotis – mūsų šalyje mirtingumas nuo minėtų ligų yra maždaug keturis kartus didesnis nei Europos sąjungos vidurkis.

Higienos instituto duomenimis, pernai Lietuvoje mirė 42 884 žmonės – tai 4 862 asmenimis mažiau negu 2021 m. dėl COVID-19 pandemijos pabaigos. Nors mirtingumas sumažėjo, pagrindine mirčių priežastimi Lietuvoje išlieka kraujotakos sistemos ligos. Pernai jos sudarė daugiau nei pusę – 52,5 proc. – visų mirties atvejų. Antroje vietoje yra piktybiniai navikai, sudarę 18,4 proc. visų mirčių, trečioje vietoje – COVID-19 liga (6,1 proc.

Specialistai atskleidė tikslų laiką, kada turėtumėte nueiti miegoti. Pasirodo, kad kiekvieną dieną einant miegoti nurodytu laiku stipriai sumažės širdies ir kraujagyslių ligų tikimybė. Dauguma žmonių skundžiasi padidėjusio kraujospūdžio bėda. Pasirodo, kad neseniai atliktas tyrimas parodė, jog einant miegoti tam tikru laiku, galite stipriai sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų tikimybę.

Širdies ir kraujagyslių ligos – jau daugelį metų ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, yra pagrindinė mirties priežastis. Remiantis „Higienos instituto“ duomenimis, pernai širdies ir kraujagyslių ligos ar jų komplikacijos pasiglemžė daugiau nei 17 tūkst. lietuvių.

Vasara – gana palankus metas turintiems kraujospūdžio problemų. Statistiškai įrodyta, kad šiuo metų laiku kraujo spaudimas būna žemesnis nei žiemą. Vis dėlto specialistai įspėja, kad net ir vasarą reikia nepamiršti visapusiškai pasirūpinti savo sveikata ir išlikti budriems. VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės intervencinio kardiologo Karolio Bumblausko teigimu, priežasčių, kodėl vasarą kraujo spaudimas yra mažesnis nei žiemą, – daugybė.

Nors atrodytų, kad vasarą sergame mažiau, šiltuoju metų laiku ne tik gali užklupti peršalimas, bet ir tyko daug kitų pavojų. Gydytojai primena, kad vasarojant reikėtų saugotis ne tik perkaitimo, įvairių vabzdžių įkandimo, bet ir prisiminti pagrindines taisykles apie tinkamą maisto laikymą.  Nepaisant to, kad vasara nešykšti šiltų dienų, žmonės sugeba ir persišaldyti. Šeimos gydytojos Rasos Isevičienės teigimu, tokių yra visai nemažai. „Tikrai pasitaiko peršalimų, ir ne tiek mažai.

Kylant termometrų stulpeliams auga ir kardiovaskulinių ligų rizika. Kaip širdies ligomis sergantiems žmonėms kovoti su karščiu, plačiau pasakoja Respublikinės Panevėžio ligoninės intervencinis kardiologas Tomas Vasylius. Jo patarimais ligoninė pasidalino socialiniame tinkle. Vasara tik įsibėgėja. Vienas pagrindinių iššūkių vasarą – aukšta temperatūra. Karštis ir padidėjęs oro drėgnumas gali sutrikdyti sveikatą net ir sveikiems žmonėms.

Pasitaiko atvejų, kai dėl įvairių ligų žmogaus organizmas pradeda gaminti per daug raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų), todėl kraujas ima tirštėti. Tačiau, kaip teigė Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja kardiologė Laura Lukošiūnienė, ne visais atvejais pacientui skiriami kraujo krešumą mažinantys vaistai, plačiajai visuomenei labiau žinomi kaip skystinantys kraują vaistai.

Širdis – gyvenimo variklis, todėl ja rūpintis būtina tinkamai ir reguliariai. Deja, širdies kraujagyslių ligos – vis dar dažniausia mirties priežastis Lietuvoje. Gydytojas kardiologas Robertas Mažutavičius sako, kad nors vis daugiau žmonių supranta šių ligų prevencijos svarbą ir tikrinasi profilaktiškai, tačiau, lyginant su Vakarų Europos šalimis, Lietuvoje sergamumas jomis nemažėja.

Tyrimai rodo, kad Lietuva ne tik daugiau nei 4 kartus atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio pagal širdies ir kraujagyslių ligų paplitimą. Pasirodo, net vieta, kur gyveni Lietuvoje, gali lemti sergamumą ir mirštamumą nuo šių ligų.  Kodėl šalyje fiksuojami tokie rodiklių skirtingose savivaldybėse netolygumai ir kodėl didmiesčių gyventojai rečiau miršta nuo infarkto, „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ plačiau diskutuota su Lietuvos širdies asociacijos prezidente prof.

Lėtinis stresas, nejudra, neįpratimas nuosekliai tikrintis sveikatą – tokius vienus iš pagrindinių didžiausių peilių širdžiai įvardija garsus kardiologas prof. Pranas Šerpytis. Be kita ko, jis neslepia, kad yra ir sisteminių bėdų – sveikatos prieinamumas rajonuose gyvenantiems žmonėms turėtų būti geresnis.  Kalbėdamas apie kardiovaskulinę Lietuvos gyventojų sveikatą, profesorius pabrėžė, kad šiandien labiausiai nerimą kelia keli dalykai. Visų pirma – pačių žmonių požiūris.

Vietoj cukraus daugelyje produktų, pavyzdžiui, gazuotuose gėrimuose, naudojami dirbtiniai saldikliai ne tik nepadeda numesti svorio, o ir gali padaryti rimtą žalą sveikatai, įspėjo Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Organizacija ką tik paskelbė naujas gaires, kuriose patariama nevartoti vadinamųjų necukrinių saldiklių, arba NSS (angl.

Būna, kad tenka įkvėpti vidury sakinio? Iki kelinto aukšto užlipate nekankinami dusulio? Galbūt jaučiate padažnėjusio širdies plakimo pojūtį? Liga, kurią galima įtarti šiais simptomais – širdies nepakankamumas (ŠN) – gresia 1 iš 5 žmonių, peržengusių keturiasdešimtmetį.

Gegužės 1-ąją Lietuvos gyventojams pristatyta atnaujinta prevencinė širdies ir kraujagyslių ligų programa. Vienas iš pokyčių – suvienodintas programoje galinčių dalyvauti žmonių amžius. Nuo šiol prevencinėje programoje kviečiami dalyvauti kardiovaskulinėmis ligomis nesergantys vyrai ir moterys nuo 40 iki 60 metų.

Nuo gegužės 1 d. pasikeitė ligonių kasų finansuojamos širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programos tikslinės populiacijos amžiaus ribos, atsirado aiškus paciento rizikos susirgti šiomis ligomis vertinimas, pagal kurį nustatomas dalyvavimo programoje periodiškumas. Tikimasi, kad pokyčiai leis išsamiau ir efektyviau tirti programos dalyvių sveikatą bei reikšmingai prisidės prie gyventojų sergamumo kraujotakos sistemos ligomis mažinimo.

Balandžio 7-oji – Pasaulinė sveikatos diena. Šią dieną Vilniaus universiteto profesorius, Širdies ir kraujagyslių klinikos kardiologas Pranas Šerpytis ragina skirti širdies ir kraujagyslių ligų rizikoms įvertinti ir apmąstyti, ką kiekvienas mūsų galime padaryti dėl savo sveikatos.

Kardiologai iš arti mato, kaip tam tikri maisto produktai kenkia jūsų širdžiai. Jie atskleidė, kokių produktų neturėtų likti namuose, jei norite išvengti klastingų širdies ligų. Šiuo metu, kai kasmet nuo širdies ir kraujagyslių ligų miršta daugybė žmonių, kaip niekada svarbu rūpintis savo širdimi, rašo thesun.co.uk. Dar blogiau tai, kad naujausi tyrimai rodo – per pastarąjį dešimtmetį padaugėjo jaunesnių nei 40 metų žmonių sergamumas širdies ligomis.

Širdies ligos – dažniausia mirties priežastis tiek Lietuvoje, tiek ir Europoje. Didžiosios dalies šių ligų galime išvengti, nes jos dažnu atveju prasideda ne skausmu krūtinėje, o žymiai anksčiau, kadangi pirmieji pokyčiai organizme vyksta tyliai. Kaip pastebėti tuos pokyčius, pataria vaistininkė. „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Gabrielė Kripaitytė-Afanasjevienė pasakoja, kad kartą teko išgelbėti į vaistinę užsukusią pacientę, kurią ištiko insultas.

Didelis cholesterolio kiekis gali tapti širdies ir kraujagyslių ligų priežastimi. Todėl šios riebios medžiagos kiekio sumažinimas taip pat gali sumažinti vienų mirtiniausių ligų riziką. Laimei, tyrimų metu atrastas vienas maisto produktas, kuris gali padėti tai padaryti. Nepriklausomai nuo to, ar jais apibarstote salotas, ar dedate į pudingą, riešutai yra daugiau nei traškus užkandis.

Vienas iš būtinų kiekvienam žmogui žinoti širdinės sveikatos rodiklių – arterinis kraujo spaudimas. Nors tai yra nesudėtingas, neinvazinis, kiekvienam prieinamas tyrimas, vis tik būtina įsidėmėti kelias taisykles, kaip tą daryti tinkamai. Plačiau apie tai, koks spaudimas turėtų būti sulaukus tam tikro amžiaus ir kaip atpažinti, kad apskritai laikas jį pasimatuoti, papasakojo Kauno klinikų Reabilitacijos klinikos vadovas, gydytojas kardiologas prof. Raimondas Kubilius.

Angliavandeniai dažnai priskiriami prie nevartotinų, tačiau kardiologė Nicole Harkin pabrėžia, kad angliavandeniai yra būtini širdies sveikatai. Tik būtina pasirinkti tinkamus angliavandenius. Angliavandeniai yra vienas iš trijų mikroelementų, kurie kartu su baltymais sudaro visą mūsų maistą. Jų yra visuose maisto produktuose – nuo braškių iki gruzdintų bulvyčių, rašo insider.com.