simptomai

Galvos svaigimas – opi problema, daranti didelę įtaką kasdienio gyvenimo kokybei. Su šiuo negalavimu bent kartą gyvenime tenka susidurti bene kiekvienam pacientui. Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Ausų, nosies ir gerklės (LOR) gydytojos otorinolaringologės Jevgenijos Buinickajos teigimu, šiuolaikinė medicina pajėgi nustatyti svaigimo priežastį ir pacientui padėti grįžti į įprastą gyvenimą – kartais norint atsisveikinti su galvos svaigimu prireikia vos kelių nesudėtingų fizinių pratimų.

...

Gimdos kaklelio vėžys prasideda apatinėje siaurojoje moters gimdos dalyje – gimdos kaklelyje. Gimdoje nėštumo metu vystosi vaisius. Gimdos kaklelis sujungia apatinę gimdos dalį su makštimi ir kartu su makštimi sudaro gimdymo kanalą. Gimdos kaklelio vėžys prasideda, kai normalios gimdos kaklelio gleivinės epitelio ląstelės pakinta ir ima nekontroliuojamai daugintis. Susiformuoja ląstelių sankaupa, kuri vadinama naviku. Navikas gali būti piktybinis arba gerybinis.

Į ilgiau besitęsiantį gerklės skausmą negalima žiūrėti atsainiai ne tik dėl to, kad negydant ligos prastėja sergančiojo gyvenimo kokybė. Gydytoja otorinolaringologė Vilija Kardišienė pabrėžia, kad tik specialistas gali tiksliai atsakyti, ar pacientą gerklės skausmas kamuoja dėl sezoninio viruso, ar šis simptomas liudija apie išties rimtą ligą.

Vitaminas D kartais vadinamas „saulės vitaminu“, nes odoje jis gaminasi reaguojant į saulę. Vitaminas D yra riebaluose tirpstantis vitaminas, priklausantis tai pačiai medžiagų grupei, kaip ir vitaminai D-1, D-2 ir D-3. Organizme jis gaminasi natūraliu būdu, saulės šviesoje. Šio vitamino taip pat galima gauti iš tam tikrų maisto produktų ir maisto papildų, jei organizme jo trūksta, rašo healthline.com Vitamino D pagrindinės funkcijos yra kelios.

Sunkiai persirgusieji koronavirsu lengvai ligos ir jos sukeltų pasekmių gali ir nepamiršti. Jau dabar ligą persirgę žmonės dėl sukeltų komplikacijų beldžiasi į poliklinikas, varsto specialistų duris. Kai kurie žmogaus organai ar juslės gali būti pažeidžiami ilgam laikui. Ne tik pusei metų dingusi uoslė, tačiau dėl komplikacijų pažeisti plaučiai, smegenys, sutrikusi nervų sistema ar net dingęs gebėjimas judėti.

Šį penktadienį prasideda Europos ŽIV ir hepatitų testavimo savaitė (lapkričio 20–27 d.), kuri kviečia įvairių sričių specialistus ir bendruomenes dalyvauti veiklose, didinančiose visuomenės informuotumą apie ŽIV ir hepatitus.  Europos testavimo savaitės kampanija jau vykdoma aštuonerius metus, iš kurių šešerius – dėmesys skiriamas ne tik ŽIV infekcijai, bet ir virusiniams hepatitams.

Gydytojai vis garsiau tvirtina, kad net ir persirgusieji koronavirusu netampa nuo jo apsaugoti – kovidu galima užsikrėsti ir antrą kartą. Tiesa, bent Lietuvos medikai apie pakartotinius užsikrėtimus dar kol kas nekalba. Tačiau mokslininkų tyrimai rodo, kad persirgus koronavirusu antikūnai žmogaus organizme išlieka tik apie pusę metų. Ausų, nosies ir gerklės ligų gydytojas Darius Rauba buvo vienas pirmųjų lietuvių, užsikrėtusių koronavirusu.

Skrandžio vėžys kartais dar vadinamas skrandžio liaukų vėžiu. Lietuvoje skrandžio vėžiu per metus suserga maždaug 22 iš 100 000 gyventojų. Šia liga vyrai serga dažniau negu moterys. Skrandžio vėžiu labiau linkę sirgti vyresnio amžiaus žmonės. Daugeliui skrandžio vėžys išsivyst perkopus 55 metų amžių. Skrandžio adenokarcinoma Daugeliu atvejų skrandžio vėžys prasideda skrandį iš vidaus dengiančio gleivinės epitelio ląstelėje (gleivinėje). Ši skrandžio vėžio rūšis vadinama adenokarcinoma.

Nors mintis apie mūsų organizmuose gyvenančius parazitus yra nemaloni, parazitų pasitaiko daug dažniau nei būtų galima pamanyti. Parazitų pasitaiko ne tik trečiojo pasaulio šalyse – jie paplitę visame pasaulyje ir jų turėti gali visų rasių, lyčių ir socialinės bei ekonominės padėties žmonės. Parazitai gali sukelti įvairiausių simptomų, iš kurių tik keletas paveikia virškinamąjį traktą, bet gera žinia ta, kad parazitus galima išsigydyti, rašoma westchesterhealth.com.

Menopauzė yra natūrali senėjimo proceso dalis, paprastai prasidedanti tada, kai moteriai yra nuo 45 iki 55 metų. Didžiojoje Britanijoje daugumai moterų menopauzė prasideda sulaukus vidutiniškai 51 metų.  Šiuo laikotarpiu organizme pradeda mažėti estrogeno lygis. Tuomet mėnesinės tampa retesnės ir gali visai sustoti, o po menopauzės moteris natūraliu būdu nebegali pastoti.

Statistika pribloškia – pasaulyje plaučių vėžys yra dažniausia onkologinė liga ir pirmauja tarp vėžio sukeliamų mirčių. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis per metus nuo plaučių vėžio miršta apie 1,76 mln. gyventojų. Vakarų Europoje ši onkologinė liga dažniausiai diagnozuojama vyrams. Lietuva pagal sergamumą plaučių vėžiu yra trečia tarp Europos šalių. „Pagrindinis plaučių vėžio rizikos veiksnys yra tabako rūkymas, sukeliantis apie 80-90 proc. susirgimų.

Širdies smūgis – rimtas pavojus sveikatai, kurį reikia šalinti tuoj pat. Jei taip yra nutikę jums arba kam nors iš jūsų artimųjų, neabejotinai žinote, kad tai – baisi ir sekinanti patirtis. Širdies smūgis, medikų vadinamas miokardo infarktu, pasireiškia tuomet, kai užblokuojamas kraujo tekėjimas į širdį – tai gali rimtai pažeisti širdies raumenį ir net būti mirtina, rašoma mirror.co.uk.

Koronavirusas niekur nedings – bet gal to nežinodami juo jau persirgote? Matėme daugybę siaubą keliančių vaizdų, kuriuose įvairiausio amžiaus žmonės prijungti prie dirbtinės plaučių ventiliacijos kovoja už savo gyvybes, bet ne visiems užsikrėtusiems COVID-19 baigiasi taip liūdnai – kai kurie žmonės nepajunta visai jokių simptomų. Tačiau gali būti, kad jūsų organizmas jums siunčia subtilius ženklus, kad viduje – kažkas ne taip.

Spartus gyvenimo ritmas ir kasdien patiriamas stresas neretai mus verčia galvoti, kad silpnumas, nuovargis ar galvos svaigimas – normali organizmo būsena. Tačiau, anot Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ vidaus ligų gydytojos Rūtos Bartulytės, šie simptomai dažnai byloja apie anemiją, su kuria, Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, susiduria kas ketvirtas gyventojas. Specialistė papasakojo, kas yra mažakraujystė, kaip ją atpažinti ir kokie įpročiai gali padėti išvengti šios ligos.

Ateinantis peršalimo ligų sezonas šį rudenį kaip niekad kelia daug nerimo sveikatos priežiūros specialistams ir gyventojams. Neabejojama, kad susirgimų COVID-19 skaičius augs, daugės ir norinčiųjų išsitirti, ar karščiavimas ir kosulys – ne koronavirusinės infekcijos pradžia. Svarbu žinoti, kuo skiriasi COVID-19, peršalimo ir gripo simptomai, kad galėtumėte tinkamai nuspręsti, ar reikia skubėti tirtis dėl koronavirusinės infekcijos, o gal užteks karštos arbatos.

Mirtina perteklinė organizmo reakcija, dėl kurios miršta daug koronaviruso pacientų, prasideda tada, kai žmogus pasijunta geriau, teigia žymus gydytojas. Kai kurių žmonių, ypač vyresnio amžiaus ir turinčių gretutinių ligų, imuninė sistema kovodama su COVID-19 sutrinka. Šis procesas vadinamas „citokinų audra“ – tai mirtina komplikacija, dėl kurios imuninės molekulės pradeda taip pat atakuoti sveikąsias ląsteles ir gyvybinius organus, pavyzdžiui, plaučius ar širdį, rašoma dailymail.co.uk.

Kosulys yra daugelio ligų išraiška, tačiau nors pandemija šalyje tampa vis grėsmingesnė, o ir gripo sezonas pamažu įsibėgėjo, nemažai žmonių vis dar dažnai ignoruoja šį simptomą. Medikai sako, kad net tuo atveju, jei kosulys nėra susijęs su koronavirusu ar gripu, jis vis tiek gali slėpti sunkias ligas, apie kurias pacientai dažnai nė nesusimąsto.

Naujuoju koronavirusu užsikrėtusių žmonių, kuriems nepasireiškia jokių ligos simptomų, organizme antikūnų koncentracija sumažėja iki nebeaptinkamos anksčiau, palyginus su pacientais, kuriems tokie požymiai pasireiškia, rodo antradienį Didžiojoje Britanijoje paskelbta studija, pagrįsta vienu didžiausių tokio pobūdžio tyrimų.

„Pramerkiau akis ligoninėje. Ekrane šalia lovos mirgėjo užrašai, aplink vaikščiojo gydytojai. O iš mano akių riedėjo ašaros. Niekada nemaniau, kad taip gali nutikti, bet tą akimirką džiaugiausi, kad aš vis dar gyvas.

Kovą su koronavirusu apsunkina ir kitos šaltuoju metų laikų padažnėjančios ligos. „Eurovaistinės“ vaistininkė Miglė Kazakevičienė pranešime spaudai atsako į dažniausius klausimus apie COVID-19 ir paaiškina, kaip jį atskirti nuo peršalimo. Tarp dešimties klausimų ir vaistininkės patarimas, kaip įveikti nerimą. Kaip žinoti, kad nuo COVID-19 saugojuosi pakankamai? Visų pirma, svarbi asmeninė higiena.

Statistika pribloškia – pasaulyje plaučių vėžys yra dažniausia onkologinė liga ir pirmauja tarp vėžio sukeliamų mirčių. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis per metus nuo plaučių vėžio miršta apie 1,76 mln. gyventojų. Vakarų Europoje ši onkologinė liga dažniausiai diagnozuojama vyrams. Lietuva pagal sergamumą plaučių vėžiu yra trečia tarp Europos šalių. „Pagrindinis plaučių vėžio rizikos veiksnys yra tabako rūkymas, sukeliantis apie 80-90 proc. susirgimų.

Krūties vėžys yra dažniausia onkologinė moterų liga pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje. Mūsų šalyje kasmet nustatoma daugiau nei 1,5 tūkst. naujų ligos atvejų. Remiantis statistika, krūties vėžiu gyvenimo eigoje suserga kas aštunta moteris. Tai taip pat yra ir dažniausia mirties nuo onkologinės ligos tarp moterų priežastis.

Lietuvoje stemplės vėžys kasmet nustatomas apie 200 gyventojų. Šis vėžys sudaro maždaug 3 proc. visų piktybinių navikų. Vyrai stemplės vėžiu serga dažniau nei moterys. Kaip ir daugelis vėžių, stemplės vėžys labiau pažeidžia vyresnius žmones. Dažniausiai stemplės vėžiu suserga vyresni nei 55 metų žmonės, nors kartais liga užklumpa ir jaunesnius. Ligoniai, kuriems vėžys nustatomas pradinėse stadijose, turi daugiau galimybių pagyti.

Alerginės ligos dažnai ir skambiai vadinamos šių dienų pasaulio rykšte. Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja alergologė, klinikinė imunologė Živilė Korsakienė sako, kad toks vardas šiai ligų grupei suteikiamas pelnytai – skaičiuojama, kad iki 2050 m. alerginėmis ligomis sirgs net kas antras pasaulio gyventojas.

Statistika pribloškia – pasaulyje plaučių vėžys yra dažniausia onkologinė liga ir pirmauja tarp vėžio sukeliamų mirčių. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis per metus nuo plaučių vėžio miršta apie 1,76 mln. gyventojų. Vakarų Europoje ši onkologinė liga dažniausiai diagnozuojama vyrams. Lietuva pagal sergamumą plaučių vėžiu yra trečia tarp Europos šalių. „Pagrindinis plaučių vėžio rizikos veiksnys yra tabako rūkymas, sukeliantis apie 80-90 proc. susirgimų.

Dažniausiai inkstų vėžiu suserga vyresni nei 60 metų žmonės, nors kartais ši liga pakenkia ir jaunesniems. Būdingas ankstyvo vėžio simptomas – šlapimas su krauju. Jeigu inkstų vėžys nustatomas ankstyvoje stadijoje, jį galima pagydyti. Ir apskritai, kuo daugiau vėžys pažengęs (kuo didesnis ir labiau išplitęs), tuo mažiau šansų jį išgydyti. Tačiau gydymas dažnai gali pristabdyti vėžio augimą.

Atvėsus orams medikai skuba priminti apie bene pačią pavojingiausią meningokokinę infekciją. Mat susirgimų šia liga skaičiumi Lietuva stipriai lenkia kitas Europos šalis, o gydytojai kasmet baiminasi, kiek šį kartą ji pareikalaus mažų vaikų gyvybių. Meningokokinė infekcija – tai ūmi bakterinė infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu, artimai bendraujant su sergančiu ar bakterijos nešiotoju. Ją sukelia bakterijos, dar vadinamos meningokokais, kurių skiriama trylika serologinių grupių.

Šiemet nuo ūmios virusinės vėjaraupių ligos pasiskiepijo rekordiškas skaičius lietuvių. Vis dėlto Covid-19 apsuptyje vertėtų nepamiršti, kad ši liga paliečia ne tik mažus vaikus, bet kur kas stipriau pasireiškia ir susirgus vyresniame amžiuje. Visuomenės sveikatos specialistės teigimu, prie padidėjusių skiepų rodiklių galėjo prisidėti ir tai, kad sergant vėjaraupiais privalu izoliuotis dešimčiai dienų.

Daugelis yra pratę manyti, jog erkių nešiojamos ligos aktualios tik šiltuoju sezono metu, o pasibaigus vasarai, galime ramiau atsikvėpti ir apie jas bent jau kuriam laikui pamiršti. Deja, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro gydytoja, epidemiologė Aušra Bartulienė teigia, jog Laimo liga – itin klastinga, o jos simptomai dažnai prasideda atėjus šaltajam sezono laikotarpiui.

Tai, kad sveikata yra didžiausias žmogaus turtas, yra girdėjęs kiekvienas, tačiau kartais į rūpinimąsi savimi vis dar numojama ranka. Tada didėja įvairių ligų rizika, viena jų – miokardo infarktas. Medikai sako, kad kiekvienais metais vis daugėja žmonių, patiriančių miokardo infarktą, todėl labai svarbu atkreipti dėmesį į savo gyvenimo būdą.

Vaikams grįžus į mokyklas dar svarbiau atkreipti dėmesį į koronaviruso simptomus. Artėjant žiemai neišvengiamai padaugės gripo ir peršalimo atvejų, kurių simptomai yra panašūs į COVID–19. Tėvai raginami išmokti pastebėti skirtumus tarp koronaviruso, gripo bei peršalimo. Kai kurie simptomai visoms trims ligoms yra panašūs, todėl kartais juos atskirti gali būti sudėtinga.

Kraujo vėžys – tai piktybinis navikas, kuris susiformuoja iš vienos kaulų čiulpų ląstelės, kai ši praranda augimo kontrolę ir ima be perstojo dalytis. Kaulų čiulpuose išvešėję navikinės ląstelės po tam tikro laiko (kelių savaičių ar mėnesių) pradeda spausti normalias kraujo ląsteles, trukdyti joms augti ir bręsti. Ligos simptomai pradeda reikštis, kai organizmas pritrūksta vienos ar kelių rūšių kraujo ląstelių.

Lietuvoje gerklų vėžys kasmet diagnozuojamas apie 350–370 gyventojų. Šia liga paprastai serga pagyvenę žmonės, vyrai net 4 kartus dažniau nei moterys. Dažniausiai gerklų vėžiu suserga vyresni nei 60 metų asmenys. Tik labai retais atvejais liga diagnozuojama dar nesulaukusiems 40 metų. Būdingas prasidedančio gerklų vėžio simptomas yra balso užkimimas. Daugelis gerklų navikų diagnozuojami ankstyvose stadijose, kai dar yra tikimybė juos išgydyti.

Menopauzė (klimaksas) – tai moters gyvenimo tarpsnis, kai kiaušidės nustoja gaminti moteriškuosius lytinius hormonus estrogenus, išnyksta kiaušidžių hormoninė funkcija, baigiasi mėnesinės. Menopauzė diagnozuojama tuomet, kai mėnesinių nebūna 12 mėnesių iš eilės, o kitų patologinių jų nebuvimo priežasčių nenustatoma. Tiesa, pokyčiai vyksta palaipsniui, o ne iš karto, todėl laikotarpis, kai pasireiškia pirmieji vis labiau išsenkančios kiaušidžių funkcijos požymiai, vadinamas premenopauze.

Nors dažnai galvojama, kad apsinuodijama tik nuodingais grybais, iš tiesų nemalonūs simptomai gali prasidėti ir suvalgius įprastai valgomų grybų. Suvalgius netinkamų grybų apsinuodijimas pasireiškia per 12 valandų nuo tada, kai juos suvalgėte, tačiau kuo vėliau pasireiškia simptomai, tuo sunkesnis apsinuodijimas.

Onkologai teigia, kad daugėja prostatos vėžiu sergančių ligonių, kuriems iš karto nustatoma išplitusi liga. Tai buvo pranešta šeštąjį kartą vykusioje akcijoje „Nerk į žydrą 2020“, kurią Nacionalinis vėžio institutas (NVI) rengia kiekvieną rugsėjį. Visame pasaulyje šiuo laiku visuomenė informuojama apie šią sunkią vyrų ligą, o Europos urologų asociacija rugsėjo 15 dieną yra paskelbusi Pasauline kovos su prostatos vėžiu diena.

Su pirmosiomis rugsėjo dienomis atėję rudeniški orai į vaistines atginė ir pirmuosius peršalimo simptomais besiskundžiančius pacientus. Ateinantis peršalimo ligų sezonas šį rudenį kaip niekad kelia daug nerimo sveikatos priežiūros specialistams ir gyventojams. Neabejojama, kad susirgimų COVID-19 skaičius augs, daugės ir norinčiųjų išsitirti, ar karščiavimas ir kosulys – ne koronavirusinės infekcijos pradžia.

Menopauzės laikotarpiu 8 iš 10 moterų patiria karščio bangas. Jos dažniausiai pasitaiko per pirmuosius metus nuo paskutinių mėnesinių, kai staiga pradedama jausti per viršutinę kūno dalį kylanti karščio banga. Oda gali parausti ar ją gali išmušti dėmėmis, gali pakilti pulsas ir prasidėti prakaitavimas. Kai kurios moterys taip pat junta svaigulį ir nerimą.

Nors Laimo liga registruojama daugelyje pasaulio vietų, Baltijos šalyse fiksuojama daugiau atvejų nei rodo Europos vidurkis. Taip iš dalies yra todėl, kad visos Baltijos šalys, o ypač Lietuva – pilna lapuočių miškų, kuriuose dažniausiai ir gyvena aktyviausios erkės, platinančios Laimo ligą. Gydytoja epidemiologė atsako į pagrindinius klausimus, kuriuos reikėtų žinoti kiekvienam, kadangi laiku Laimo ligos nepastebėjus, ji gali komplikuotis.

Smegenų arba centrinės nervų sistemos vėžys – palyginti reta onkologinė liga. Smegenų vėžys gali išsivystyti bet kurio amžiaus žmonėms. Dažniausiai šia liga serga vaikai ir vyresni nei 50 metų asmenys. Lietuvos vėžio registro duomenimis mūsų šalyje 2011 metais naujai diagnozuoti 17862 onkologinių susirgimų atvejai, iš jų 280 susirgimų smegenų piktybiniais navikais. Smegenų vėžys diagnozuotas 151 moteriai ir 129 vyrams. 15 proc. piktybinių smegenų navikų diagnozuota vaikams iki 14 metų amžiaus.

Senatvinė demencija – labai dažnas susirgimas. Dažniausiai jį sukelia Alzheimerio liga. Ją nulemia genetiniai ir gyvenimo būdo faktoriai, tačiau visas ligos pradžios mechanizmas mokslui dar nėra žinomas. Todėl Alzheimerio ligos prevencija ir gydymas vis dar yra sudėtingi, neišspręsti klausimai. Bet gal norėtumėte dabar žinoti, su kokia Alzheimerio ligos rizika susiduriate ir kaip ją sumažinti? Mokslininkai iš Kalifornijos universiteto Berklyje siūlo pažvelgti į krištolinį rutulį.

Miškuose pilna grybų ir sveikatos specialistai pastebi, kad jau savaitgalį padaugėjo klausimų, ką daryti jų persivalgius ar pajutus apsinuodijimo simptomus. „Eurovaistinės“ farmacijos specialistai ir šį sezoną primena, kad apsinuodyti galima ne ir nuodingais ar  nešviežiais, bet ir netinkamai paruoštais gerais grybais. Nors dažnai galvojama, kad apsinuodijama tik nuodingais grybais, iš tiesų nemalonūs simptomai gali prasidėti ir suvalgius įprastai valgomų grybų.

Plaučių vėžys Lietuvoje kasmet diagnozuojamas apie 1200 gyventojų. Nors pagrindinė priežastis – rūkymas, ši liga gali užklupti bet kurį žmogų. Plaučių vėžys paplitęs visame pasaulyje. Iš 10 plaučių vėžio atvejų apytiksliai 8 nustatomi vyresniems negu 60 metų žmonėms, paprastai rūkaliams. Plaučių vėžys visada gydomas, nepriklausomai nuo jo dydžio, vietos, nuo to, ar vėžys išplitęs ir kiek išplitęs. Jeigu plaučių vėžys diagnozuojamas ankstyvoje stadijoje, yra vilties pagyti.

Šlapimo pūslės vėžys – gana paplitusi onkologinė liga. Lietuvoje šlapimo pūslės vėžiu kasmet suserga apie 450 žmonių. Tai labiau pagyvenusių, vyresnių nei 50 metų žmonių liga. Retai kada šia liga serga jaunesni nei 40 metų žmonės. Vyrai serga tris kartus dažniau nei moterys. Baltosios rasės žmonės šlapimo pūslės vėžiu serga dažniau už juodaodžius. Daugeliu atvejų ligos atsiradimo priežastys neaiškios.

Lietuvoje gerklų vėžys kasmet diagnozuojamas apie 350–370 gyventojų. Šia liga paprastai serga pagyvenę žmonės, vyrai net 4 kartus dažniau nei moterys. Dažniausiai gerklų vėžiu suserga vyresni nei 60 metų asmenys. Tik labai retais atvejais liga diagnozuojama dar nesulaukusiems 40 metų. Būdingas prasidedančio gerklų vėžio simptomas yra balso užkimimas. Daugelis gerklų navikų diagnozuojami ankstyvose stadijose, kai dar yra tikimybė juos išgydyti.

Krūties vėžys – Lietuvoje labiausiai paplitusi moterų vėžinė liga. Krūties vėžiu per savo gyvenimą suserga maždaug kas devinta moteris. Dažniausiai krūties vėžys užklumpa vyresnes nei 50 metų moteris, bet kartais susargdina ir jaunesnes. Vyrai taip pat serga krūties vėžiu, tačiau retai ir sudaro mažiau negu 1% visų krūties vėžio atvejų.

Klastingas koronavirusas iš pradžių tik lengvi simptomai, o paskui koma ir keli mėnesiai ligoninėje, kovojant dėl savo gyvybės. Net medikai sako, kad tai stebuklas, jog visa tai patyręs trisdešimtmetis išgyveno. 31-nų Los Andželo gyventojas Francisco Garcia po keturių mėnesių pagaliau palieka ligoninę. Vyras neslepia džiaugsmo, tačiau matyti, kad yra vis dar silpnas. O jį – jauną ir energingą – taip paveikė koronavirusas.

Sveikatos specialistai pastebi, kad šią vasarą kur kas daugiau gyventojų skundžiasi dėl šlapimo pūslės uždegimo. Vaistininkai perspėja, kad negydomas jis gali sukelti rimtų sveikatos problemų. Šlapimo pūslė yra organas, turintis tamprią sienelę, į kurią iš inkstų patenka šlapimas. Farmacininkas Laurynas Rukas pasakoja, kad jau ir per karantiną, o labiausiai po jo, šiais metais gerokai daugiau klientų prašo priemonių šlapimo pūslės uždegimui gydyti.