šilumos ūkis

Iš sostinės šilumos ūkio jau pasitraukusiai „Vilniaus energijai“ nepavyko apskųsti Kainų komisijos sprendimo įmonei skirti 1,307 mln. eurų baudą. Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) trečiadienį atmetė „Vilniaus energijos“ skundą, kuriuo prašyta panaikinti Kainų komisijos 2016 metų rugsėjo nutartimą, patvirtinusį įmonės planinio patikrinimo aktą. Bylos nagrinėjimas buvo uždaras, apie teismo sprendimą BNS informavo Kainų komisija.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) pagaliau sureagavo į raginimą įteisinti sąžiningą konkurenciją šilumos ūkyje. Nauji reglamentai užkirstų galimybę šilumos tiekėjams pelnytis gyventojų sąskaita. Tačiau atsirado besibaiminančių, kad įtvirtinta konkurencija šildymo kainas tik išpūstų. VKEKK narys Donatas Jasas trečiadienį Seimo Energetikos komisijai pristatė projektą, kuriame numatoma patobulinti šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarką.

Vilniaus taryba antradienį nusprendė kreiptis į Stokholmo arbitražą dėl Prancūzijos koncerno „Veolia“ ir jo valdomos įmonės „Vilniaus energija“ neva padarytos žalos per ilgametę šilumos ūkio nuomą atlyginimo, nes jos nesutiko su miesto pateikta maždaug 200 mln. eurų pretenzija. 34 tarybos nariai balsavo už kreipimąsi į Stokholmo arbitražą, nė vienas tarybos nebalsavo prieš, o 7 tarybos nariai susilaikė. „Nėra kito kelio kaip tik eiti į arbitražą ir dėl tų sumų reikalaujamų inicijuoti arbitražą.

Už šilumos tiekimą atsakingos savivaldybės neužtikrina tinkamos šilumos ūkio nuomos sutarčių priežiūros. O joms pasibaigus susiduria su problemomis perimant šilumos ūkio turtą, parodė Valstybės kontrolės atliktas auditas. Taip pat kainų reguliavimo sistema neužtikrina, kad vartotojams nustatyta kaina būtų pagrįsta.  Audito procedūros buvo atliktos 8 atrinktose – Vilniaus, Palangos, Alytaus miestų ir Akmenės, Biržų, Prienų, Telšių, Trakų rajonų – savivaldybėse.

Po 15 metų sostinės šilumos ūkis iš „Vilniaus energijos“ pereina į valdžios rankas. Nuo šiol jį administruos Vilniaus miesto savivaldybė per „Vilniaus šilumos tinklus“. Tiesa, pradžioje gyventojus pasieks didesnės kainos.  Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius neslėpė džiaugsmo, kad baigėsi tas laikais, kai vilniečiai buvo aferos įkaitais. „Po 15 metų pertraukos sostinės šilumos ūkis pagaliau grįžta miestiečiams. Baigiasi rubikoninis, skaudžiomis patirtimis paženklintas laikotarpis.

Vilniaus savivaldybės valdoma bendrovė Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) ketvirtadienį galutinai perėmė prieš 15 metų išnuomotą miesto šilumos ūkį iš Prancūzijos koncerno „Veolia“ valdomos įmonės „Vilniaus energija“. Trečiadienį VŠT ir „Vilniaus energija“ pasirašė turto priėmimo-perdavimo aktą, kuris įsigaliojo ketvirtadienio vidurnaktį.

Artėjant sostinės šilumos ūkio perėmimo terminui „AB Vilniaus šilumos tinklai“ (VŠT) praneša, kad apie 600 UAB „Vilniaus energija“ (VE) darbuotojų jau pasirašė darbo sutarčių pakeitimus ir pareigines instrukcijas. Tai yra apie 90 proc. visų darbuotojų, kurie dirba šilumos gamybos, tinklų eksploatavimo bei klientų aptarnavimo padaliniuose. Iki kovo 30 d. VŠT perims visus darbuotojus, kurie pageidauja tęsti savo darbą Vilniaus miesto šilumos ūkyje ir sieks užtikrinti darbuotojų motyvaciją.

Vilniaus šilumos tinklams (VŠT) ruošiantis perimti šilumos ūkį iš „Vilniaus energijos“, tiek darbuotojų, tiek gyventojų lauks pasikeitimai. Šiuo metu ruošiamas ne tik naujas šilumos kainos tarifas, bet ir galimybės, kaip bus galima atsiskaityti. Naujienų portalui tv3.lt Vilniaus šilumos tinklų (VŠT) direktorius Mantas Burokas papasakojo, kaip vyksta perėmimo procesas ir ko tikėtis vilniečiams.

Stokholmo arbitražas mažiau nei savaitei atidėjo sprendimą paskirti nepriklausomą Vilniaus šilumos ūkio techninės būklės ekspertą, kurio paprašė Prancūzijos koncerno „Veolia“ valdoma šilumos gamintoja „Vilniaus energija“, nesutinkanti su Vilniaus savivaldybės valdomos bendrovės Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) parinktais vertintojais.

Miestų šilumos ūkio nuoma privačiam kapitalui nepasiteisino, tačiau būsima Vyriausybė nebandys aktyviai kištis į savivaldybių sprendimus, sako rinkimus laimėjusios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas į energetikos ministrus. Tuo metu šilumos ūkio valdyme dalyvaujančios bendrovės „Fotum Heat Lietuva“ vadovas tvirtina, kad savivaldybės prastai kontroliavo partnerius. „Visur, kur baigiasi šilumos ūkio nuomos sutartys, ten norima atsisveikinti su privačiu valdytoju.

Ukmergės valdžia verslininko Virginijaus Striogos valdomai energetikos įmonių grupės „E energija“ įmonei „Miesto energijai“ privalo sumokėti beveik dukart mažesnę kompensaciją - 1,94 mln. eurų. Taip baigėsi beveik 6-erius metus trukę šalių ginčai dėl pirmosios ir kol kas vienintelės Lietuvoje nutrauktos šilumos ūkio nuomos sutarties.

Kainų komisija ketina griežčiau kontroliuoti šilumos tiekimo įmones, sako komisijos pirmininkė. Inga Žilienė teigia, jog komisija šiemet atliks „Vilniaus energijos“ bei „Prienų energijos“, kurių parduodama šiluma yra viena brangiausių Lietuvoje, veiklos auditą. „Vienas iš pagrindinių prioritetų yra šilumos sektorių reguliavimo ir priežiūros kontrolės stiprinimas. Kadangi keletą metų ši sritis buvo apleista, tai matau vieną iš pagrindinių sričių - stiprinti įmonių kontrolę.

Šiaulių miesto šilumos ūkio specialiojo plano koncepcija vakar pakartotinai pristatyta viešame svarstyme su visuomene. Bet nepaaiškėjo, ar mieste reikia naujų šilumos tiekėjų, ar šilumos kaina mažės. Privatininkų aktualija – neišsprendžiama Specialųjį planą rengia inžinerinė konsultacinė bendrovė „COWI Lietuva“. Planas laikomas strateginiu.

Šiandien energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius susitiko su Vilniaus miesto savivaldybės meru Artūru Zuoku. Susitikimo metu buvo detaliai aptarta esama sostinės šilumos ūkio padėtis bei galimybės kuo greičiau sumažinti šilumos kainą Vilniaus mieste. Šis susitikimas inicijuotas siekiant parengti kuo efektyvesnę Nacionalinę šilumos ūkio plėtros programą.

Vadovaujantis galiojančiu Šilumos ūkio įstatymu šilumos tiekėjų ir trečių asmenų nuosavybėje esančių daugiabučių namų šilumos punktų valdymas nuo 2011 11 01 buvo apribotas. Pastarieji nebegali jų reguliuoti, remontuoti, prižiūrėti – už tai jiems gresia milžiniškos (iki 10 procentų jų metinių pajamų dydžio) baudos.

Aurelija Malakauskaitė, LRT Televizijos Naujienų tarnyba, LRT.lt Šilumos atpiginti nesugebančių savivaldybių šilumos ūkiai ateityje gali pereiti valstybės žinion – taip tobulindami vyriausybės parengtą šilumos ūkio pertvarkos projektą pasiūlė parlamentarai. Premjeras Algirdas Butkevičius tikina, kad tai bus tik kraštutinė galimybė investicijoms į į šilumos ūkį paspartinti. Seimo opozicija piktinasi pernelyg skubiai keičiamais įstatymais, savivaldybių asociacija abejoja ir jų veiksmingumu.

Kai kurių savivaldybių šilumos ūkis ateityje galės būti perduotas valstybei. Šilumos ūkio pertvarką lemsiančios pataisos labiausiai turėtų paliesti Vilniaus ir Kauno šilumos ūkį, kur šiluma yra viena brangiausių Lietuvoje. Seimas antradienį priėmė tai numatančias Šilumos ūkio įstatymo pataisas: už balsavo 67, prieš – 6, o susilaikė 21 parlamentaras.

Vyriausybės planuojamą šilumos ūkio pertvarką vykdyti turėsiančios savivaldybės tvirtina nežinančios, kaip gauti pinigų jai įgyvendinti, o ekspertai svajoja, kad prie reformos savo indėliais galėtų prisidėti šalies gyventojai, rašo „Lietuvos žinios“. Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius leidiniui teigė, kad šiuo metu su vyriausybės atstovais neformaliai diskutuojame galimybė kurti visuomeninį fondą šilumos ūkio pertvarkos projektams finansu...

Lietuvos šilumos ūkio pertvarka, siekiant atpiginti šilumą gyventojams, gali kainuoti iki 1,5 mlrd. litų, teigia Vyriausybės atstovai. Be to, numatoma neberemti jėgainių, kurios gavo Europos Sąjungos paramą, pagamintos elektros, tokiu būdu sutaupant iki 300 mln. litų per metus. „Mes pagal dabar turimus duomenis preliminariai vertiname, kad tie tikslai gali kainuoti apie 1 mlrd. – 1,5 mlrd.

Šiaulių miesto visuomenininkai neseniai kreipėsi į teismą dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos metų pradžioje priimto sprendimo leisti įgyvendinti investicinį projektą statant biokuro katilinę. Baiminamasi, kad dėl netinkamo sprendimo šilumos ūkis gali atsidurti privataus tiekėjo rankose, o gyventojai iš to gaus tik dar didesnę taršą. Apie šilumos ūkio pertvarką vis garsiau kalba ir aukščiausi šalies vadovai – Prezidentė ir Premjeras.

Šiandien Vyriausybė pritarė Ūkio ministerijos siūlymui perskirstyti 40 mln. Lt nepanaudotų ES paramos lėšų ir skirti jas priemonei „Atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas energijos gamybai“. Šia priemone bus finansuojami katilinių ir termofikacinių elektrinių modernizavimo ir statybos projektai.

Seimas priėmė Prezidentės Dalios Grybauskaitės pasiūlytas Šilumos ūkio įstatymo pataisas, kuriomis siekiama užtikrinti konkurenciją šilumos gamybos sektoriuje ir taip sumažinti šilumos kainas vartotojams. Seimas nustatė, kad Naudojimosi šilumos perdavimo tinklais sąlygų sąvadą ir standartines šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių sąlygas tvirtins Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.

Vilniuje ir Kaune per porą artimiausių metų šildymo kainas būtų galima sumažinti ketvirtadaliu, trečiadienį sakė ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius. Premjeras Lietuvos pramonininkų konfederacijos surengtoje tarptautinėje konferencijoje kalbėdamas apie išmaniąją pramonę teigė suprantąs, kad Lietuvos verslo konkurencingumui yra labai svarbi energijos kaina, ir sakė, jog Vyriausybė yra pasirengusi ją sumažinti.

  Šilumos ūkio tvarkymas savivaldybių lygmeniu – geriausia galimybė politikams parodyti, kaip jie atstovauja savo rinkėjams, mano Premjeras Algirdas Butkevičius. „Čia yra didžiausia galimybė politikams parodyti, ar jie tikrai atstovauja savo rinkėjams, ar sugeba užtikrinti būtiniausių paslaugų teikimą žmonėms mažesnėmis kainomis“, – ketvirtadienį interviu „Žinių radijui“ kalbėjo jis.

Jeigu norime, kad suma, kurią mokame už šildymą, mažėtų, nustokime šildyti ne tik būstą, bet ir orą, ragina sostinės šilumos tiekėjai ir žada patys imtis daugiabučių renovacijos. Šilumos kaina nedidės Dar vasaros viduryje, o gal net ir anksčiau, Lietuvos gyventojus imta gąsdinti, kad artėja pats brangiausias istorijoje šildymo sezonas. Ir nieko čia esą negalima padaryti.

Nevienareikšmiškai politikos vandenyne vertinamo Arvydo Sekmoko parengtą šilumos ūkio reformos projektą stojo savivaldybių vadovai. Jų nuomone, valstybei perėmus šilumos gamybą į savo rankas kiltų suirutė, rašo „Lietuvos rytas". „Sunkiai įsivaizduoju, kaip tai įmanoma techniškai padaryti", – gūžčiojo pečiais Elektrėnų meras Kęstutis Vaitukaitis, įvertinęs šilumos ūkio reformos idėjas.

Perėjus nuo brangių importuojamų dujų prie vietinio biokuro ir kitų alternatyvių energijos šaltinių šilumos kaina Vilniuje mažės. Sostinės gyventojai jau netrukus tuo įsitikins patys. Jau pradėti gyvendinti projektai, kurie ženkliai sumažins šilumos kainą vilniečiams. Kitą rudenį mokėsime mažiau Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas žada, kad jau kitą žiemą vilniečiai už šildymą mokės dešimtadaliu mažiau.

Penktadienį susitikusi su žurnalistais prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė abejojanti, ar baigiantis kadenciją Seimas sugebės atlikti esminius šilumos ūkio pertvarkos darbus. „Šis Seimas kelis žingsnelius yra padaręs šilumos ūkio pertvarkos link, bet pagrindinė ir esminė šilumos ūkio pertvarka nėra inicijuota ir pradėta. Ir aš abejoju, ar šis Seimas sugebės tai atlikti“, – pareiškė žurnalistams D. Grybauskaitė.

Politosofiniai paplepėjimai iš esmės yra dar viena virtuvinių pokalbių prie alaus atmaina, kai šnekama „apie viską, kas svarbu“ – vyrų atveju tai dar gali būti automobiliai ir „kašė“. Nieko baisaus tame nematau, kol tai kartu su puta nepradeda lipti iš bokalo lauk.

Žiniasklaidoje pasirodęs straipsnis, kuriame bendrovės „Jūsų sodui“ direktorius Petras Basalykas kviečia Lietuvos šilumininkus pasimokyti iš lenkų, atskleidžia, kad net biokuro rinkos dalyviai nesuvokia, kas mūsų šalyje yra atsakingas už tai, kad neišnaudojame vietinio kuro resursų. Lietuvos žemė žilvičiams nesvetinga dėl to, kad biokuro katilinių statybomis yra nesuinteresuota mūsų valstybė, o ne šilumininkai. Žilvičių augintojai pirštais turėtų badyti atsakingus valdžios pareigūnus.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) tarybos pirmininko Andriaus Janukonio teigimu, Energetikos ministro A. Sekmoko siūlymas uždrausti nuomoti šilumos įmones privačiam kapitalui niekaip nesprendžia pagrindinių šilumos ūkio problemų: aukštų šilumos kainų ir didelio suvartojimo.

Trečiadienį vykusiame Seimo ekonomikos komiteto posėdyje jo pirmininkas Dainius Budrys svarstydamas „Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos“ klausimus, pabrėžė, kad svarbu ne svajoti apie tolimos ateities energetines vizijas, o jau šiandien išgryninti aktualų šilumos ūkio sistemos nuomos klausimą.

Ignalinos šilumos ūkio situacija prieš kurį laiką buvo itin sudėtinga, nes kaip teigia jos miesto meras Bronius Ropė, miestas itin daug sunaudodavo dyzelino kuro. „Jo suvartodavome apie 6 tūkst. tonų ir kada kainos pradėjo dramatiškai kilti, situacija buvo labai sudėtinga“, - savojo miesto patirtimi dalijosi B. Ropė.

Ekonomistas, Lietuvos banko valdybos narys Raimondas Kuodis baiminasi, kad kol vyko diskusijos ir nesutarimai, kaip turėtų būti vykdoma visuotinė daugiabučių renovacija, buvo prarasti itin svarbūs metai Lietuvos ekonomikos ūkiui.

Šiuo metu planuojamo suskystintų dujų terminalo statybų projektas neįmanomas esant biokuro vartojimo plėtrai šilumos ūkyje. Praėjusią savaitę atliktos kratos bendrovėse „Vilniaus energija“ ir „Bionovus“ – ženklas, kad Lietuvoje pradėtas biokuro rinkos žlugdymas, teigia Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) tarybos pirmininkas Andrius Janukonis. „Šiuo metu vykdomas gamtinių dujų importo rinkos perdalijimas. Terminalo statybos leis įsiterpti į dujų rinką naujam žaidėjui.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais Nerijus Udrėnas sukritikavo šilumos ūkį prižiūrinčias institucijas dėl nepakankamo savo funkcijų atlikimo. „Tai, kad keliuose miestuose, ypač Vilniuje, sąskaitos už šilumą yra daug didesnės, parodo, kad monopolininkai dar turi daug svertų šaipytis iš valstybės, vartotojų, nes kontroliuojančios institucijos yra gana susiskaidžiusios, reguliacinės procedūros ilgos, institucijos gana silpnos.

Tris narius Kauno miesto taryboje turinti Lietuvos liberalų sąjūdžio frakcija ragina miesto politikus nepasiduoti populistiniams pareiškimams ir leisti savivaldybės administracijai, pasitelkus ekspertus, parengti išsamią, išmintingą bei naudingą miesto energetikos strategiją. Nes, anot jų, situacija Kauno šilumos ūkyje jau pasiekė kritinę ribą. Mokesčiai už šilumą sudaro didžiausią kauniečių namų išlaidų dalį ir ji katastrofiškai didėja.

Visuomenės nuomone, šilumos kainos labiausiai priklauso ne nuo tiesioginių veiksnių, tokių kaip žaliavų kainos, o nuo šilumos tiekėjų noro užsidirbti ir neefektyvaus šalies šilumos ūkio. Bendrovės „Macroscope tyrimai“ atliktos apklausos duomenimis, šias priežastis, kaip turinčias didelę įtaką šilumos kainoms, įvardija atitinkamai 65 ir 51 proc. individualių namų bei daugiabučių gyventojų.

Prezidentės siūlymu, Seimas apribojo galimybes šilumos ūkio valdyme dalyvauti su šilumininkais susijusioms įmonėms ir asmenims. Šiam šilumos ūkio įstatymo projektui pritarė 103 Seimo nariai, 1 - Julius veselka - balsavo prieš. Įstatymo priėmimą lydėjo intensyvūs ginčai.

Balsavimas dėl prezidentės Dalios Grybauskaitės teikiamų Šilumos ūkio įstatymo pataisų vyks jau šiandien, apie 13.30 val.  Seimas didžiule balsų dauguma pasisakė už balsavimą ypatingos skubos tvarka. Parlamentarai neslepia, kad pagrindinis šio įstatymo taikinys – sostinės šilumos ūkis. Prezidentė siūlo apriboti galimybes šilumos ūkio valdyme dalyvauti su šilumininkais susijusioms įmonėms.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė trečiadienį pareiškė, kad dėl šilumos ūkio pertvarkos jos komanda iš lobistinių grupių patirianti spaudimą. „Iš tiesų procesas atrodo kiek įtartinai. Iš šono žiūrint atrodo, kad buvo sąmoningai vilkinama pavasarį ir atidedama į rudenį. Tas spaudimas, kurį patiriame, ir mano taip pat komanda patiria, iš kai kurių lobistinių grupių, kad šis įstatymas nebūtų priimtas, galiu patvirtinti viešai.

Griūk negyvas,kaip linksma gyventi Lietuvoje. Greičiausiai tai susiję su Visatos žaismu,kai tik per vieną mėnesį net keli Saulės ir Mėnulio užtemimai lanko mūsų gimtąją Žemę. Dėl jųjų įtakos abejoja nebent fizikai,kurie sako,kad neturi aparatūros subtiliųjų laukų matavimui.Kurie ir lemia žmonių dvasines ir psichines būsenas. Nors tokių laukų matavimuiseniai yra sukurti Folio ir Nakatani prietaisai.

Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos nariai nuogąstauja, jog Šilumos ūkio įstatymo pataisos, kuriomis siekiama atskirti šilumos tiekimo ir ūkio priežiūros sritis, gali neigiamai paveikti šilumos kainas mažose savivaldybėse. Prezidentei pasiūlius Šilumos ūkio įstatymo pataisomis atkirti šilumos sistemos priežiūrą nuo tiekėjų, dar šių metų kovą LSDP frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius ir Seimo narė Birutė Vėsaitė kreipėsi į Energetikos ministrą Arvydą Sekmoką.

Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad Ukmergės rajono savivaldybė šilumos ūkio modernizavimo ir renovacijos sutartį su privačiomis bendrovėmis UAB „Energijos taupymo centras“ ir „Miesto energija“ nutraukė teisėtai. Teismas pažymėjo, kad sutartis sudaryta siekiant užtikrinti viešąjį interesą, tad jos sąlygų turi būti laikomasi preciziškai, tuo tarpu privatininkas sutartį pažeidė šiurkščiai. Teismas bylą nagrinėjo metus.

Siekiant tramdyti šilumininkus ir jų monopolijas, Vyriausybė pritaria siūlymui šilumos ūkio prižiūrėtojus atskirti nuo šilumos tiekėjų. Pirmadienį pasitarime Vyriausybė iš esmės buvo linkusi pritarti nuostatai, kad bendrojo naudojimo objektų administratoriai ir šildymo sistemos prižiūrėtojas būtų nesusiję su šilumos tiekėju ir komunalinių paslaugų teikėjais.

Drastiškai išaugusios šilumos kainos diktuoja gyventojams norą keisti būstų šildymo būdą ir nebesinaudoti brangia šilumą tiekiančios UAB „Litesko" filialo „Biržų šiluma“ paslauga. Tačiau toks noras turi ir kitą medalio pusę – gausėja nešildomų arba menkai šildomų būstų, už kurių prastai izoliuotų sienų gyvenantys kitų butų šeimininkai kenčia dėl šilumos nuostolių.

Vilniaus apygardos teismas (VAT) nurodė areštuoti Ukmergės šilumos ūkio nuomininko, uždarosios akcinės bendrovės „Miesto energija“, turtą. Teismas tokiu būdu patenkino UAB „Ukmergės šiluma“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kaip praneša Ukmergės rajono savivaldybės administracija, savivaldybės kontroliuojama įmonė „Ukmergės šiluma“ į teismą kreipėsi dėl 1,6 mln. litų UAB „Miesto energija“ skolos priteisimo, kuri susidarė dėl privatininko sutartinių įsipareigojimų nevykdymo.

Vilniaus gyventojų bendrijos, suskubusios pasinaudoti patarimu perimti šilumos ūkio valdymą, nusvilo: beveik 40 tokių bendrijų už sausį sunaudotą šilumą moka brangiau negu vidutiniškai mieste. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, sausį sostinėje apšildyti kvadratinį metrą būsto kainavo vidutiniškai 4,03 lito, o, pavyzdžiui, apšildyti gyventojų bendrijai priklausantį namą Traidenio gatvėje kainavo 8,54 lito (su PVM). Taigi statistiškai vidutinio 50 kv.

Premjeras teigia, kad nepaisant įvairių grupių bandymų apginti savo interesus, Vyriausybė demonopolizuos šilumos ūkį. Interviu Lietuvos radijui Andrius Kubilius sako, kad gyventojai pirmuosius pertvarkų šilumos ūkyje rezultatus galės pajusti dar šį sezoną. „Lygiai panašiai skambėjo žodžiai, kad negalima išardyti „Leo LT“, „Gazprom“ sako, kad negalima liesti jo reikalų čia, Lietuvoje, pramonininkų prezidentas sako, kad Vyriausybė blogai daro.